- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-16
- Bylos Nr.
- 1A-103-337-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Arnoldas Šukaitis, Vytautas Norkūnas
- Kaltinamasis
- V. K.
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-103-337/2007 m.
Teisėjas Algimantas Brigadierius Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2007 m. gegužės 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006-12-27 nuosprendžio, kuriuo V. K. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 281 str. 6 d. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
n u statė:
V. K. išteisintas iš kaltinimo tuo, kad jis 2004-08-30 apie 13.20 val., UAB „Kėdainių šiltnamiai“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) , Kėdainiuose, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 p., 59 p., 68 p. ir 232 p. reikalavimus, t.y. būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, žmones vežti tik tam skirtomis transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo UAB „Kėdainių šiltnamiai“ priklausantį traktorių T-25, be valstybinių numerių, kuriuo traukė bendrovei priklausančią savos gamybos priekabą, be valstybinių numerių ir ant traktoriaus priekabos sukabinimo su traktoriumi įtaiso, kuris nėra pritaikytas žmonėms vežti, vežė bendrovės darbuotoją A. R., dėl ko A. R., neišlaikęs pusiausvyros, nukrito nuo įtaiso po traktoriaus priekabos ratais bei buvo mirtinai sužalotas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006-12-27 nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 6 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu ketveriems metams, o taip pat priteisti iš UAB „Kėdainių šiltnamiai“ R. R. naudai 594 litų turtinės bei 50000 litų neturtinės žalos. Prokuroras nurodo, kad nuosprendyje nepagrįstai tvirtinama, jog kaltinimas grindžiamas tik prielaidomis ir pateikia savo įrodymų vertinimą bei analizę. Prokuroras nesutinka su apylinkės teismo teiginiu, kad transporto priemonės apžiūros protokoluose nėra aprašytas traktoriaus ir priekabos sujungimo įtaisas, o fotolentelėje neužfiksuotas šio įtaiso vaizdas, ir nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu traktorius ir priekaba buvo apžiūrėti (t.1, b.l. 10-13), o fotolentelės prie eismo įvykio vietos protokolo nuotraukoje Nr. 6 matosi sujungimo įrenginys ir akivaizdu, kad dėžė nuo daržovių, apie kurią minėjo liudytojos D. L. bei L. R., ant tokio įtaiso telpa. Prokuroras, atsižvelgęs į A. R. lavono padėtį po eismo įvykio, taip pat nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad žuvusiojo kūno padėtis neduoda pagrindo išvadai, jog nelaimė įvyko A. R. neišlaikius pusiausvyros bei nukritus nuo sujungimo įtaiso po priekabos ratais, ir teigia, kad A. R. galėjo kristi nuslysdamas nuo įtaiso į dešinę ant nugaros, dėl ko ir buvo rastas tokioje padėtyje. Prokuroras pažymi, kad eismo įvykio dalyvių judėjimo kryptys į planą įtraukiamos remiantis eismo įvykyje dalyvavusių asmenų parodymais. Šiuo atveju A. R. judėjimo kryptis plane įtraukta nurodžius V. K., kurio parodymai nėra patikimi, todėl, prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai konstatuoja, kad plane prie eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nurodyta pėsčiojo judėjimo kryptis, t.y. kad A. R. prieš eismo įvykį ėjo priešpriešais traktorių, patvirtina kaltinimo nepagrįstumą. Prokuroras teigia, kad ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, buvo konstatuota, jog prieš eismo įvykį A. R. ėjo priešpriešais traktorių, tačiau tai negalima laikyti neginčytinu įrodymu, nes ši išvada taip pat surašyta remiantis vien tik V. K. parodymais, nevertinant atliktų specialių tyrimų (kompleksinės teismo medicinos – eismo įvykio ekspertizės) ir kitų duomenų. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pripažinus, jog trūksta duomenų apie tai, kad V. K. padarė nusikalstamą veiką, teismas nepagrįstai V. K. išteisino nenustačius nusikalstamos veikos požymių, nes tokiu atveju V. K. turėjo būti išteisintas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Prokuroro nuomone, byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. K. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo, todėl apylinkės teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Teismo posėdyje prokurorė bei nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis, jo gynėjas bei civilinio atsakovo atstovas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino bei pagrįstai išteisino V. K..
V. K. iš esmės buvo kaltinamas tuo, kad jis, vairuodamas traktorių T-25, kuriuo traukė bendrovei priklausančią savos gamybos priekabą ir ant traktoriaus priekabos sukabinimo su traktoriumi įtaiso, kuris nėra pritaikytas žmonėms vežti, vežė bendrovės darbuotoją A. R., dėl ko A. R., neišlaikęs pusiausvyros, nukrito nuo įtaiso po traktoriaus priekabos ratais bei buvo mirtinai sužalotas.
Liudytojos D. L. ir L. R. parodė, kad įvykio dieną matė V. K., vairuojantį traktorių ir prie šio traktoriaus prikabintoje priekaboje ant dėžės sėdėjusį A. R. bei kitus nenustatytus vyriškius. Liudytoja D. O. parodė, kad įvykio dieną matė A. R., kuris buvo atvažiavęs traktoriumi prie šiltnamio, tačiau kas vairavo traktorių ir kas sėdėjo priekaboje, nematė, nes visą tai matė pro šiltnamio plėvelę. Liudytoja V. P. parodė, kad ji nematė įvykio dieną nei V. K., vairuojančio traktorių, nei A. R., sėdėjusio prie traktoriaus prikabintoje priekaboje ant dėžės. Liudytojas V. T. parodė, kad A. R. ir V. K. įvykio dieną dirbo atskirose vietose atskirus darbus. Pažiūrėti, kodėl neatvežami pomidorai, V. K. į skirstymo sandėlį nuėjo jo liepimu. V. K. į skirstymo sandėlį nuėjo vienas, o po pusvalandžio grįžęs pasakė, kad A. R. papuolė po traktoriumi. Liudytojas A. L. parodė, kad nelaimės dieną jis žvejojo tvenkinyje, esančiame netoli dirbtuvių-sandėlio. Jis matė, kad V. K. vienas vairavo traktorių su pakrauta priekaba. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 3 matyti, kad V. K. įvykio dieną, t.y. 2004-08-30, apie 14.30 val., buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Šiais liudytojų parodymais neginčijamai įrodyta, kad V. K. įvykio metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo UAB „Kėdainių šiltnamiai“ priklausantį traktorių T-25, be valstybinių numerių, kuriuo traukė bendrovei priklausančią savos gamybos priekabą, be valstybinių numerių, tačiau šių aplinkybių V. K. ir neneigė.
I. V. K. neigė įvykdęs kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, t.y. neigė ant traktoriaus ir priekabos sukabinimo įtaiso vežęs A. R. ir parodė, kad 2004-08-30 jis dirbo sandėlyje ir krovė pomidorus į autofurgoną. Pritrūkus pomidorų, jis nuėjo į rūšiavimo sandėlį. Šiame sandėlyje buvo traktorius, prie kurio buvo prikabinta priekaba, pakrauta 1,5-2 tonomis pomidorų. Aplinkui žmonių nebuvo, todėl jis pats, neturėdamas teisių vairuoti tokią transporto priemonę, sėdo į šį traktorių su priekaba, ir važiavo link sandėlio, kuriame jis krovė pomidorus. Jis važiavo lėtai. Važiuodamas link sandėlio jis pamatė priešais jį einantį A. R.. Prasilenkęs su A. R. pajuto, kad krestelėjo traktoriaus priekabą ir išgirdo, kad subarškėjo traktoriaus ir priekabos sujungimo mechanizmas. Tada jis sustojo, atsisuko ir pamatė, kad A. R. už priekabos guli ant žemės. Priėjęs prie A. R. jis patikrino A. R. pulsą, tačiau pulso nebuvo. V. K. tvirtino, kad prasilenkdamas su A. R. jis lenkimo neatliko, tai yra iš esmės važiavo tiesiai. Prasilenkimo momentu tarp A. R. ir traktoriaus galinio rato buvo apie vieno metro atstumas, todėl A. R. einant tiesiai net ir priekaba, kuri yra platesnė nei traktorius, jo nebūtų kliudžiusi. Apie esmines paties autoįvykio aplinkybes V. K. vienodai ir nuosekliai parodė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Š. V. K. parodymų nepaneigia autoavarijos vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, teismo medicinos specialisto išvada, kompleksinė teismo medicinos – eismo įvykio ekspertizės išvada bei kiti byloje surinkti ir nuosprendyje įvertinti įrodymai. Kolegija su pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka.
Nesutikdamas su teismo konstatavimu, jog išnaudojus visas galimybes byloje nėra surinkta neginčijamų V. K. kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo įrodymų, prokuroras apeliaciniame skunde tvirtina esant galimus tris A. R. sužalojimo būdus – paties A. R. kritimą po ratais neišlaikius pusiausvyros dėl girtumo, jo pervažiavimą gulint ant nugaros, o taip pat A. R. pervažiavimą priekabos ratu nukentėjusiajam nukritus nuo priekabą su traktoriumi jungiančio sujungimo. Apeliantas pripažįsta, kad pirmieji du būdai yra nepagrįsti jokiais bylos duomenimis ir konstatuoja, kad lieka tik trečias variantas – A. R. buvo mirtinai sužalotas po to, kai jis nukrito nuo traktoriaus ir priekabos sujungimo įtaiso. Jokių kitų šio teiginio patvirtinimo įrodymų byloje nėra. Jų nenurodo ir apeliantas. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikto įrodymų tyrimo metu gauti duomenys. Priešingai, atsižvelgusi tiek į ekspertizės atlikimui pateiktus, tiek į vėliau byloje surinktus duomenis ekspertė L. L. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, jog atsižvelgus į įvykio vietos apžiūros duomenis – žuvusiojo bei traktoriaus ir priekabos padėtis, taip pat sužalojimų pobūdį kaltinime nurodomas nukentėjusiojo patekimo po priekabos ratu patekimo būdas, tai yra nukritimas nuo traktoriaus ir priekabos sujungimo įtaiso, yra mažai tikėtinas, o turimi duomenys neleidžia daryti konkrečios išvados dėl jo patekimo po priekaba. Kartu ji teigė, kad V. K. nurodomas prasilenkimo su A. R. atstumas, tai yra vienas metras, buvo pakankamai saugus pėsčiajam, jei šis nekeitė judėjimo krypties.
Tokiu būdu objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus nukentėjusysis buvo vežamas tam nepritaikytoje vietoje ir nukritęs po priekaba buvo pervažiuotas jos ratu, byloje nėra ir V. K. pagrįstai išteisintas V. K. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apeliaciniu skundu ginčijamas ir V. K. išteisinimo pagrindas, tai yra tvirtinama, kad V. K. turėjo būti išteisintas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Šis apelianto teiginys taip pat nepagrįstas.
BPK 303 str. 5 d. 1 p. nustatyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jei nustatoma, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o BPK 303 str. 5 d. 2 p. nustatyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde prokuroro nurodytas išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindas – nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltininko kaltę – nėra įtvirtintas Baudžiamojo proceso kodekse. BPK 303 str. 5 d. 1 p. nurodytu pagrindu išteisinamasis nuosprendis priimamas tuo atveju, kai neįrodomas nors vienas būtinas nusikalstamos veikos sudėties elementas, t.y. neįrodoma jog buvo padaryta nusikalstama veika, o BPK 303 str. 5 d. 2 p. nurodytu pagrindu išteisinamasis nuosprendis priimamas tuo atveju, kai įrodyti visi būtini nusikalstamos veikos sudėties elementai, t.y. įrodyta, jog buvo padaryta nusikalstama veika, tačiau neįrodyta, jog būtent kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojoje byloje neįrodžius būtinojo BK 281 str. 6 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties elemento – priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių, nėra ir pačios nusikalstamos veikos sudėties, todėl apylinkės teismas pagrįstai išteisinamąjį nuosprendį priėmė BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu.
Prokuroro apeliaciniame skunde dėstomi argumentai paremti prielaidomis ir spėjimais, o ne faktinėmis bylos aplinkybėmis ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei apylinkės teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, todėl naikinti V. K. atžvilgiu priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
n utaria:
Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.