Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-12 · Byla Nr. 2SA-134-258/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-12
Bylos Nr.
2SA-134-258/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-17299-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Pareiškėjas
I. I.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-134-258/2013 Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17299-2012-9Procesinio sprendimo kategorija:128.11;122.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 12d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismas, teisėja Rita Kisielienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. I. skundą dėl antstolės J. B. veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolė J. B. ir UAB „Junesta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja I. I. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu antstolio 2012-11-29 patvarkymą Nr. 0018/12/00444, kurio paskelbtos pareiškėjos turtui pirmosios varžytynės. Pareiškėja nurodė, kad iš antstolės J. B. negavo turto vertinimo akto ir jai nebuvo pranešta kada bus atliktas buto vertinimas. Pažymi, kad būtent dėl to ji neturėjo galimybės skųsti turto vertinimo akto. Nurodo, kad 2012-04-18 jai buvo pateiktas turto arešto aktas, aprašyto turto vertė yra 154000 Lt. Pažymi, kad patvarkyme buto vertė yra 123200 Lt. Pareiškėja prašė skolą ir vykdymo išlaidas išieškoti iš darbo užmokesčio, o nenukreipti išieškojimo į paskutinį gyvenamąjį bustą, kuriame ji gyvena su neįgaliu sūnumi. Pareiškėjos teigimu 2012-11-29 patvarkymas yra naikintinas.

Antstolė 2012-12-03 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodė, kad 2012-04-18 prasidėjus priverstiniam vykdymui, išieškojimą nukreipė į pareiškėjos butą, esantį (duomenys neskelbtini). Antstolė pažymėjo, kad turto arešto aktas pareiškėjai buvo įteiktas 2012-04-20. Areštuotas turtas įvertintas 154000Lt. Nurodė, kad vykdant pardavimą iš pirmųjų varžytinių turto pardavimo kaina yra 80 procentų turto arešto akte nustatytos turto kainos, todėl iš pirmųjų varžytinių paskelbta turto pardavimo kaina 123200Lt. Antstolė nurodė, kad turto arešto akte paaiškinta turto arešto akto apskundimo tvarka bei pažymėjo, kad skolininkės skundas dėl turto įkainojimo pateiktas praleidus įstatyme numatytą 3 dienų terminą prieštaravimams pateikti.

Suinteresuotas asmuo UAB „Junesta“ atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012m. gruodžio 18d. nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

Teismas savo nutartyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos CPK 634 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms parengti. Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnis 1 dalis nustato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 154000,00 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 718 straipsnis numato, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų nuo Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Teismas vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos CPK nuostatomis, padarė išvadą, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai nustatė pradinę turto pardavimo kainą 123 200 Lt.

Teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnio 3 dalimi, skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendžia antstolis. Antstolis, priežastis, dėl kurių buvo praleistas skundo padavimo terminas, pripažinęs svarbiomis, praleistą terminą gali atnaujinti patvarkymu. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 78 straipsnio 1 dalį, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Dėl to, teismas konstatavo, kad pareiškėja, pateikdama skundą pažeidė įstatyme nustatytą trijų dienų terminą skundo pateikimui, nenurodė jokių skundo padavimo termino praleidimo priežasčių bei neprašė praleisto termino atnaujinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažino antstolės J. B. atsisakymą patenkinti pareiškėjos skundą, nes yra praleistas senaties terminas, teisėtu ir pagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja I. I. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012m. gruodžio 18d. nutartį ir patenkinti pareiškėjos skundą panaikinti 2012-11-30 patvarkymą Nr. 0018/12/00444. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pareiškėja nurodo, kad negavo turto vertinimo akto ir jai nebuvo pranešta kada bus atliktas vertinimas jos bute adresu (duomenys neskelbtini);

2) 2012-04-19 pareiškėjai buvo pateiktas patvarkymas dėl išlaidų išieškojimo, patvarkymas areštuoti lėšas, patvarkymas dėl arešto uždėjimo nekilnojamajam turtui. Pateiktų dokumentų apyrašo nebuvo ir priedų nebuvo;

Žemesnės instancijos teismas

3) Teismas nurodė, kad pareiškėja praleido terminą paduoti skundą dėl turto vertinimo. Dėl to pareiškėja nurodo, kad negavo turto vertinimo, ko sekoje negalėjo jo apskųsti teismui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Junesta“ prašo pareiškėjos I. I. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir 2012m. gruodžio 18 d. Vilniaus m. 1apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1) Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad iš antstolės negavo turto vertinimo akto ir nebuvo pranešta apie turto vertinimą. Vykdomojoje byloje yra duomenys apie tai, kad turto arešto aktas su turto vertinimu pareiškėjai buvo įteiktas 2012-04-20, tačiau pareiškėja prieštaravimų per įstatymų nustatytą laiką nepareiškė. Todėl pareiškėjos teisės dėl turto vertės ginčijimo pažeistos nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Atskiruoju skundu skolininkė ginčija teismo nutartį, kuria atmestas skundas dėl antstolės patvarkymo paskelbti pirmąsias varžytynes. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad skolininkė negavo turto vertinimo akto ir jai nebuvo pranešta, kada bus atliekamas vertinimas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nenumato pareigos antstoliui sudaryti atskirą turto vertinimo aktą. Remiantis CPK 681 str. 1 d., turtas gali būti įvertintas bei jo vertė konstatuota turto arešto akte. Nagrinėjamu atveju antstolė J. B. skolininkei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), įvertino jį areštuodama ir jo vertę konstatavo 2012-04-18 turto arešto akte (v.b.l. 46-48). Atsižvelgiant į tai, skolininkei atskiras turto vertinimo aktas ir negalėjo būti pateiktas, tačiau su turto įvertinimu ji buvo supažindinta 2012-04-20, gavusi šį turto arešto aktą bei antstolės J. B. 2012-04-18 patvarkymą dėl arešto uždėjimo nekilnojamajam turtui (b.l. 44-45).

CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nepaveiktos kitų sandorių bei interesų. Vienas iš kriterijų, kurį antstolis gali taikyti nustatydamas areštuojamo turto rinkos vertę yra Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto vertė, kuri laikytina artima tikrajai turto rinkos vertei. Šiuo kriterijumi ir vadovavosi antstolė bei tokiais veiksmais turto vertinimo tvarkos nepažeidė. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad siekiant vykdymo proceso šalių teisių bei teisėtų interesų užtikrinimo, antstolis privalo skolininką ir kreditorių informuoti, kad jie arešto metu turi teisę pareikšti nuomonę dėl antstolio pasiūlyto turto įkainojimo (CPK 681 str. 1 d.), taip pat turi teisę ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo turto arešto dienos pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Su teise reikšti nuomonę ir prieštaravimus skolininkas ir kreditorius turi būti supažindinti pasirašytinai. Apie skolininko ir kreditoriaus pareikštą nuomonę turi būti nurodoma turto apraše (CPK 678 str. 1 d. 13 p.) arba turto arešto akte. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos minėtų įpareigojimų antstolė nėra įvykdžiusi. Tačiau skolininkei buvo suteiktos kitos įstatyme numatytos galimybės realizuoti savo teises turto vertės nustatyme. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad 2012-04-18 turto arešto aktas jai buvo įteiktas tinkamai, jame buvo nurodyta, kad skolininkė, nedalyvavusi areštuojant turtą, turi teisę per tris dienas nuo tos dienos, kai gavo turto areštą, pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo (v.b.l. 48), tačiau ji šia teise nepasinaudojo, prieštaravimų nepareiškė, termino jiems pareikšti atnaujinti neprašė. Net ir teikdama skundą dėl antstolės 2012-11-29 patvarkymo dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo skolininkė jokių duomenų, kodėl antstolės nustatyta turto rinkos vertė neteisinga, nepateikė. Jos abejonės dėl pradinės turto pardavimo kainos (123 200 Lt) paaiškintos antstolės 2012-12-03 patvarkyme, nurodžius, kad vykdant pardavimą iš pirmųjų varžytynių turto pardavimo kaina yra 80 proc. turto arešto akte nustatytos turto kainos ir tai atitinka CPK 718 str. reikalavimus. Darytina išvada, kad nepaisant to, kad antstolė neinformavo skolininkės apie atliekamą turto vertinimą, jai buvo suteiktos galimybės turto vertinimą ginčyti, tačiau ji pati šia teise tinkamai nepasinaudojo, jokių objektyvių duomenų apie netinkamai nustatytą turto rinkos vertę nepateikė ir skunde dėl antstolės I. I. 2012-12-03 patvarkymo bei atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties, antstolės 2012-04-18 patvarkymas dėl arešto uždėjimo nekilnojamajam turto kaip ir pats turto arešto aktas nėra nuginčyti, galioja, jokių kitų argumentų, kurie leistų abejoti ginčijamu antstolės J. B. 2012-12-03 patvarkymu skolininkė nenurodė.

Skolininkės atskirojo skundo argumentai dėl dokumentų apyrašo ir priedų prie patvarkymų dėl išlaidų išieškojimo, lėšų ir nekilnojamojo turto arešto nepateikimo nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog dar 2012-03-29 skolininkė, gavusi raginimą įvykdyti sprendimą, buvo informuota apie pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga, todėl manydama, kad gavo nepakankamą informaciją, privalėjo ja domėtis ir kreiptis į antstolę dėl papildomos informacijos ar jos patikslinimo.

Įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentais naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas

nusprendė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rita Kisielienė