Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Miglei Virbickaitei, dalyvaujant ieškovei K. Č., jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, išvadą duodančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaivai Žagarienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. Č. ieškinį atsakovui K. S. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą duodančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu rimtai draugavo, susirašinėjo telefonu. Lytinius santykius turėjo, kai buvo draugavę apie porą savaičių. Tuo laikotarpiu, kai buvo pradėtas vaikas, ieškovė su kitais vyrais intymių santykių neturėjo. Atsakovas žinojo, kad ieškovė laukiasi vaiko, tuo džiaugėsi, norėjo būti tėvu. Vėliau dėl ieškovei nežinomų priežasčių tėvystės nepripažino, nors susirašinėjant internetu socialiniuose tinklalapiuose tėvystės neneigė, domėjosi vaiku, žadėjo aplankyti, atvežti dovanų. Ieškovės darbingumas ribotas, šiuo metu mokosi virėjos profesijos, gauna pašalpas. Kokio dydžio pajamas ieškovė gauna, jai nėra tiksliai žinoma, finansinius reikalus padeda tvarkyti sesuo A.. Būtent ieškovės sesuo perka vaikui reikalingus daiktus, padeda ieškovei vaiką prižiūrėti. Vaikas sveikatos problemų neturi.

Atsakovas K. S. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui įteiktas asmeniškai (1 b.l.) po to, kai buvo paskelbta paieška. Vėliau procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko (teismo šaukimų atsakovas neatsiimdavo pašto skyriuje), atsakovas apie posėdžius buvo informuojamas ne tik siunčiant jam teismo šaukimus paskutiniais žinomais adresais, bet ir skelbiant specialiame interneto puslapyje pranešimus. Atsakovo atvesdinti į teismo posėdį nepavyko, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 388 str. 2 d.).

Išvadą teikiančios institucijos Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (28 b.l.) nurodė, kad supažindino K. S. su ieškiniu. Atsakovas paaiškino, kad pripažįsta, jog yra D. Č. biologinis tėvas, tačiau nuo vaiko gimimo su juo nebendrauja, išlaikymo nėra teikęs. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodoma, jog ieškinio reikalavimų patenkinimas atitiktų vaiko interesus žinoti savo tėvus ir būti jo išlaikomam.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (23-24 b.l.) nurodė, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Prašomas priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Ieškovės šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Ieškovei trūksta socialinių įgūdžių dėl jai diagnozuotos ligos (F71.0), šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė raštu pateiktą išvadą palaikė, nurodė, kad ieškinį tenkinti tikslinga. Ieškovė turi sveikatos problemų, buityje, socialiniame gyvenime jai reikalinga kito asmens pagalba. Sesuo ieškovei padeda tvarkyti finansus, prižiūrėti vaiką. Atsakovui žinoma apie teismo procesą, jeigu jis abejotų savo tėvyste, būtų galėjęs reikšti prieštaravimus. Kai atsakovas mokėsi, gaudavo pašalpą. Dėl pasyvaus atsakovo elgesio nėra žinoma apie atsakovo pajamas, tačiau yra duomenų, kad atsakovas gali būti išvykęs uždarbiauti į užsienį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateikto Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo liudijimo AA Nr. 847005, akto įrašo Nr. 442, matyti, kad D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė K. Č., vaiko kilmė iš tėvo nenustatyta (7 b.l).

Dėl tėvystės nustatymo.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę, t.y. vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Dėl šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – vaiko interesai, kurie apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-279/2011).

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse nustatytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos akcentuojamas objektyvus biologinių vaiko tėvų nustatymo būdas (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Pirmenybė teikiama DNR ekspertizės išvadoms, kurios yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose.

Nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės paskirti ekspertizės, kadangi, nors atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, atsakovas nesidomėjo proceso eiga, į teismo posėdžius neatvyko, savo pozicijos dėl ieškinio neišdėstė. Be mokslinių tyrimų įstatymas leidžia nustatyti tėvystę remiantis kitais įrodomaisiais faktais: bendru vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimu, bendru vaiko auklėjimu, išlaikymu ir kt. Galimi bet kurie kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtintų tėvystę ar įrodytų, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino ir laikė save vaiko tėvu. Iš į bylą pateikto 2014-02-27 atsakovo paaiškinimo, adresuoto Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, matyti, kad atsakovas pripažįsta esąs D. Č. biologinis tėvas (29 b.l.).

Ieškovės paaiškinimus, kad ji artimai bendravo su atsakovu iki vaiko gimimo, o atsakovas tėvystės neneigė, patvirtina liudytojos A. B. parodymai, pateiktas susirašinėjimo su atsakovu išrašas.

Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė ir atsakovas bendravo iki D. gimimo, atsakovas tėvystės neneigė, domėjosi sūnumi, žadėjo jį aplankyti, teikti išlaikymą. Liudytoja patvirtino, kad sužinojusi, jog ieškovė laukiasi, vyko į ieškovės ir atsakovo mokyklą, bendravo tiek su ieškovės pedagogais, tiek su pačiu atsakovu. Atsakovui jokių abejonių dėl vaiko tėvystės nekilo. Aplinkybę, kad ieškovė su atsakovu draugavo, liudytojai buvo nurodę ir ieškovės pedagogai. Jau vaikui gimus, liudytoja bendravo su atsakovu, jis žadėjo vaiko atvažiuoti aplankyti, atvežti dovanų. Liudytojos parodymai informatyvūs, nuoseklūs, pagrindžiantys ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovės pateiktas išrašas iš susirašinėjimo „Facebook“ socialiniame tinklalapyje patvirtina, kad atsakovas pripažįsta save vaiko tėvu: žada atvykti vaiko aplankyti (137, 138, 140, 142 b.l.), prašo parodyti vaiko nuotrauką (134 b.l.), prašo D. perduoti linkėjimus nuo tėtės (133, 136 b.l.), ketina pats pripažinti tėvystę (141 b.l.), planuoja vykti į užsienį užsidirbti pinigų vaiko išlaikymui (143, 145 b.l.) ir t.t.

Byloje surinktų įrodymų visuma (ieškovės paaiškinimai, liudytojos parodymai, rašytinai įrodymai) leidžia daryti išvadą, kad šalių santykiai buvo artimi, vieši, atsakovas sūnų pripažino dar iki vaiko gimimo, nors vėliau tėvystė įteisinta nebuvo.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai, atsakovas tėvystės nepaneigė. Rašytiniai įrodymai, ieškovės paaiškinimai, liudytojos parodymai suponuoja išvadą, kad atsakovas pripažįsta save D. Č. tėvu nuo sūnaus gimimo. Įvertinus pateiktų įrodymų visumą ir nustatytas aplinkybes ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės sūnaus D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2012-07-02, tėvas yra atsakovas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., CPK 178, 186, 197, 185 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Užliedžių seniūnijos 2013-10-01 pažyma patvirtina, kad K. Č. kartu su sūnumi D. gyvena ieškovės seseriai A. B. suteiktame socialiniame būste (8 b.l.). Ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, šiam reikalavimui atsakovas prieštaravimų nepareiškė. Atsakovas neišreiškė jokio pageidavimo, jog D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytoja apklaustos A. B. parodymų matyti, kad atsakovas su vaiku nebendrauja, tarp jų emocinio ryšio nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir D. Č. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina K. Č. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Pažymėtina, kad abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – privalo stengtis sukurti nepilnamečiui vaikui kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 str. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Tokiu būdu užtikrinama ir ginama paties vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais. Vaiko teisę bendrauti su antruoju iš tėvų pirmiausia užtikrinti turi patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai - įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.

Ieškovė pateikė vaiko poreikių suvestinę, kurioje nurodyta ieškovės manymu vaiko poreikiams užtikrinti reikalinga suma kas mėnesį – 840 Lt (4 b. l.). Ieškovė teigia nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga skirti 300 Lt maistui, 80 Lt rūbams ir avalynei, 80 Lt vaistams, 200 Lt sauskelnėms, 30 Lt lavinimo priemonėms, 150 Lt būsto išlaikymui. Liudytoja apklausta A. B. patvirtino ieškovės nurodytas vaiko poreikiams tenkinti patiriamas išlaidas. Liudytoja paaiškino, kad vaikas lanko savaitinį darželį, kur gauna maitinimą, tačiau būtina įdėti užkandžių. Ieškovės gaunamų pajamų (540 Lt invalidumo pašalpos, 180 Lt našlaičio šalpos pensijos, 52 Lt išmokos vaikui) nepakanka pačios ieškovės ir jos vaiko poreikių patenkinimui, prie D. išlaikymo prisideda ieškovės sesuo su vyru.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Pripažinus atsakovą ieškovės sūnaus tėvu, jam atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis panaši: abu nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi ( 33-34 b.l.). Ieškovė gauna 772 Lt pašalpų (9 b.l.). Atsakovas duomenų apie savo pajamas nepateikė, VSDFV duomenimis atsakovas Lietuvoje nedirba (46, 106 b.l.), iki 2014-06-30 gavo našlaičio pašalpą (107 b.l.). Ieškovei nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, atsakovas duomenų apie tai, kad jo darbingumas yra ribotas, nepateikė. Iš ieškovės pateikto išrašo iš susirašinėjimo socialiniuose tinklalapiuose matyti, kad atsakovas išvykęs dirbti į užsienį, tačiau duomenų apie gaunamą darbo užmokestį atsakovas nepateikė.

Ieškinyje prašomo išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo sumos atsakovas neginčijo, nepateikė įrodymų, paneigiančių jo galimybę kas mėnesį mokėti po 400 Lt sūnaus išlaikymui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą, iš atsakovo priteistinas išlaikymas D. Č. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-02-14) iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio atstovė K. Č.išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejų metų laikotarpiu iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Atsakovas neginčijo, kad nuo pat gimimo vaikui nėra teikęs jokio išlaikymo. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje liudytoja apklausta A. B.. Nesant jokių įrodymų, kad atsakovas vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį sūnų, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos 2014-02-13, t. y. 7800 Lt už 19,5 mėn., skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį, priteisimo (CPK 185, CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 587,33 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 378 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei 145 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.), 64,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 d., 92 str.). Be to, valstybei iš atsakovo priteistina 747,65 Lt ieškovei teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270, 391, 443 str., 444 str. 2d. 1p., 448 str. 1d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim(duomenys neskelbtini), tėvas.

Nustatyti nepilnamečio D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt (keturi šimtai Lt) (115,85 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-02-14) iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 7800 Lt (septyni tūkstančiai aštuoni šimtai Lt) (2259,04 EUR) išlaikymo įsiskolinimą už 2012-07-02–2014-02-13 laikotarpį.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti įstatyminę nepilnamečio D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovę K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 587,33 Lt (penki šimtai aštuoniasdešimt septyni Lt 33 ct) (170,10 EUR) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 747,65 Lt (septyni šimtai keturiasdešimt septyni Lt 65 ct) (216,53 EUR) ieškovei teiktos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.