- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- 2S-793-252/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00862-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- AB Šiaulių bankui
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 793 - 252- 2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1030-126-2014 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui A. Š., suinteresuotam asmeniui AB Šiaulių bankui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. Š. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio A. Š. kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalinimo bei nekilnojamojo turto – pastato – gyvenamojo namo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pateikto reikalavimo dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo A. Š. vardu registruotą 1/3 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog įvertinus tai, kad 1/3 dalis gyvenamojo namo yra registruota atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise, o atsakovas gali sąmoningai šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, todėl gali būti apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Areštavo atsakovui A. Š. priklausančią 1/3 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), uždrausdamas šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti. Areštuoto turto saugojimą perdavė atsakovui A. Š.. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės reikalavimų pagrįstumą, konstatavo, kad ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neleidžia spręsti apie tai, jog jos reikalavimas dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurio užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galėtų būti akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymėjo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui, t. y. 1/3 daliai pastato – gyvenamojo namo yra tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštu reikalavimu dėl atidalinimo ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisimo ieškovei iš atsakovo 1/3 dalies šio pastato. Teismo vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-08-21 nutartį panaikinti. Nurodo, kad ieškinys dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra visiškai nepagrįstas ir negali būti nagrinėjamas kartu su santuokos nutraukimo byla. Pateiktame išraše iš VĮ Registrų centro nurodyta, jog atsakovas 1/3 dalį namo yra įgijęs dovanojimo sutartimi 1988-03-30, t. y. įgijęs dar iki santuokos (duomenys neskelbtini) sudarymo. Tuo tarpu ieškovė nori pasisavinti šį atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą skyrybų byloje be jokio teisėto pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 185 str. įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau, priešingai apelianto argumentams, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.).
Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė R. Š. prašo atidalinti jai ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovės naudai atsakovui priklausančią 1/3 dalį pastato – gyvenamojo namo, kartu priteisiant iš ieškovės atsakovui 21 200 Lt piniginę kompensaciją už ieškovei atitekusią atsakovo nekilnojamojo turto dalį. Ieškovės teigimu, atsakovas naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, todėl gyventi vienuose namuose, pritaikytuose vienai šeimai, yra nesaugu, konfliktai tik gilės, o gyvenimas po ištuokos bendruose namuose pasidarys neįmanomas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei R. Š. priklauso 2/3 pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. Š. – 1/3 šio pastato – gyvenamojo namo (b. l. 16). Nuosavybės teise šis turtas šalių įgytas 1988-03-30 dovanojimo sutartimi, t. y. dar prieš santuokos (duomenys neskelbtini) sudarymą. Esant tokioms, neatmestina, kad atsakovas jam priklausančią ginčo turto dalį gali perleisti tretiesiems asmenims, o patenkinus R. Š. ieškinio reikalavimą, t. y. turto dalį atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas (CK 4.96 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vien teismo įsitikinimas, kad egzistuoja reali grėsmė, jog šalis gali ginčo objektą perleisti ar kitaip suvaržyti, yra pakankamas pagrindas tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ginčo turto areštą. Apelianto teiginiai, kad ieškovė tik nori pasisavinti jo asmeninę nuosavybę be jokio teisėto pagrindo, atmestini. Kaip aukščiau minėta, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina reikalavimų pagrįstumo. Be to, apeliantas nenurodo, kaip konkrečiai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo jo teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas ginčo turto areštą, nesuvaržė apelianto teisių ir teisėtų interesų labiau nei būtina.
Minėtos bylos aplinkybės patvirtina taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti arba iš esmės keisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.