- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- 1A-21-449/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-2-00036-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Rūta Mickevičienė, Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- A. P.
- Kategorijos
- 1.2.14.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Rūtos Mickevičienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. gynėjos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal BK 183 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., 180 MGL dydžio (6 777 Eur) bauda; pagal BK 300 str. 3 d., taikant BK 54 str. 3 d., 130 MGL dydžio (4 895 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. P. paskirta subendrinta bausmė 180 MGL dydžio (6 777 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtą bausmę ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, paskirtą bausmę subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė A. P. paskirta laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 260 MGL dydžio (9789 Eur) bauda.
Iš nuteistojo A. P. priteista 43 443 Eur žalos atlyginimo BUAB „X“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas UAB „X“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, veikdamas bendrovės vardu, 2006-02-10 sudarė preliminarią avanso sutartį su M. J. dėl žemės, kurios dydis 2 hektarai 39 arai, 150 000 Lt sumai, priklausančios J. B. J., pirkimo ir įsipareigojo M. J. už žemės sklypą iš anksto pervesti 10 000 Lt bei kiekvieną mėnesį atlikti mokėjimus po 20 000 Lt;
pagal šią sutartį iš UAB “X“ lėšų jis atliko mokėjimus M. J., t. y.: iš bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „XXX“, į M. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2006-02-10 pervedė 10 000 Lt, 2006-11-08 pervedė 10 000 Lt, 2007-01-18 pervedė 10 000 Lt; iš bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „YYY“, į M. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-03-01 pervedė 63 000 Lt, 2007-03-05 pervedė 37 000 Lt ir pagal 2006-08-03 pinigų priėmimo kvitą sumokėjo 20 000 Lt, iš viso - 150 000 litų;
2008 m. rugpjūčio 1 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, prie kavinės „P“, adresu (duomenys neskelbtini), žemės pirkimo sutarties nutraukimo pagrindu M. J. grąžinus jam 180 000 Lt, norėdamas imituoti, kad grąžinti pinigai bus įnešti į UAB „X“ kasą, pateikė M. J. žinomai netikrą dokumentą – 2008 m. rugpjūčio 1 dienos UAB „X“ pinigų priėmimo kvitą, serija LAN Nr. X (du egzempliorius), kuris blanko forma ir struktūra skiriasi nuo analogiškų bendrovės dokumentų ir kuriame nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad pinigus 180 000 Lt iš M. J. gavo buhalterė E. K.;
jis iš M. J. grąžintų pinigų, privalėdamas į UAB „X“ kasą įnešti 150 000 Lt, šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė; o 2009 m. vasario 6 d., perduodamas UAB „X“ bankroto administratoriui įmonės turtą, dokumentuose 150 000 Lt nurodė kaip M. J. debitorinį įsiskolinimą; taip jis pasisavino jo žinioje buvusias UAB „X“ pinigines lėšas - 150 000 Lt, padarydamas UAB „X“ 150 000 Lt didelės vertės turtinę žalą;
Be to, A. P. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 1 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, prie kavinės „P“, adresu (duomenys neskelbtini), žemės pirkimo sutarties nutraukimo pagrindu M. J. grąžinus jam 180 000 Lt, norėdamas imituoti, kad grąžinti pinigai bus įnešti į UAB „X“ kasą, pateikė M. J. žinomai netikrą dokumentą – 2008 m. rugpjūčio 1 d. UAB „X“ pinigų priėmimo kvitą, serija LAN Nr. X (du egzempliorius), kuris blanko forma ir struktūra skiriasi nuo analogiškų bendrovės dokumentų ir kuriame nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad pinigus 180 000 Lt iš M. J. gavo buhalterė E. K.;
vieną šio kvito egzempliorių, kaip pinigų grąžinimo UAB „X“ fakto patvirtinimą, 2009 m. balandžio 17 d. M. J. pateikė UAB „X“ bankroto administratoriui;
A. P., pateikdamas M. J. šį pinigų priėmimo kvitą (du egzempliorius), paleisdamas jį į teisinę apyvartą, panaudojo žinomai netikrą dokumentą, dėl ko, neįnešant į bendrovės kasą M. J. grąžintų 150 000 Lt bei nuslepiant nuo UAB „X“ bankroto administratoriaus faktą, kad M. J. grąžino bendrovei pinigus, UAB „X“ buvo padaryta didelė žala.
Šalies argumentai
Nuteistojo A. P. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistojo A. P. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nėra neabejotinai įrodyta.
A. P. kaltė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d., padarymą grindžiama tik viena iš įrodymų rūšių – liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik liudytojų M. J., G. J., A. L. parodymais, taip pat iš dalies ir liudytojos R. R. parodymais.
Nuteistojo gynėjos nuomone, A. P. kaltu dėl šio nusikaltimo galėtų būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu neabejotinai būtų nustatyta, jog jis iš M. J. gavo pinigines lėšas, priklausančias UAB „X“, ir šių pinigų neįnešė į įmonės sąskaitą ar kasą.
Gynėjos nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo M. J. parodymais. M. J. liko skolingas UAB „X“ ir šių lėšų iš jo nereikalaujama tik dėl to, kad atsiradus suklastotiems dokumentams, tariamai buvo patvirtintas jo atsiskaitymas po preliminariosios sutarties nutraukimo. Šis asmuo yra suinteresuotas duoti parodymus, nenaudingus A. P..
Liudytojo G. J. parodymai, susiję su pinigų perdavimu, taip pat nėra patikimi. Šis liudytojas parodė, kad žemės sklypus norėjo perpirkti vilniečiai (ne G. J.). Taip pat parodė, kad dalį pinigų jis skolinosi iš banko. Šis liudytojas nedavė išsamių parodymų, nurodydamas, kad nenori pasakoti apie savo turtinius reikalus, kurie nesusiję su byla. Iš liudytojo G. J. parodymų neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kada ir kas ketino perpirkti žemės sklypus, kokia yra pinginių lėšų, skirtų šiam perpirkimui, paskirtis ir, ar šie pinigai apskritai egzistavo. Iš G. J. banko sąskaitų išrašų matosi, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. jis tokios sumos neturėjo.
Nepatikimais, anot apeliantės, laikytini ir liudytojo A. L. parodymai. Šis liudytojas parodė, kad savo pažįstamo G. J. prašymu dalyvavo pinigų perdavime, tačiau išsamesnių parodymų duoti negalėjo, nes praėjo daug laiko. A. L. teisme parodė, kad M. J. nepažįsta, o prie kavinės „P“ pinigų perdavimo metu jo nebuvo.
Nuteistojo A. P. gynėjos nuomone, abejonių dėl pinigų perdavimo kelia ir minėtų liudytojų parodymai, kad A. P. perduoti pinigai buvo sudėti į baltos spalvos pašto voką, kuriame turėjo būti 150 000 Lt, 170 000 Lt ar 180 000 Lt. Akivaizdu, kad tokia didelė pinigų suma, nors ir stambiomis kupiūromis į voką netilptų. Be to, nelogiški ir nepagrįsti nurodytų liudytojų parodymai, kad A. P. neperskaičiavo jam perduotų pinigų sumos. Gynėjos nuomone, sudarant tokio pobūdžio sandorį ir gaunant didelę pinigų sumą, pinigai neabejotinai būtų perskaičiuoti. Neįtikėtina šių liudytojų nurodoma aplinkybė ir ta, kad pinigų perdavimas vyko (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje „P“. Tokios didelės pinigų sumos perdavimui, pasak gynėjos, kavinė nėra tinkama ir saugi vieta. Skiriasi ir minėtų liudytojų nurodytos pinigų sumos, neva perduotos A. P.. A. L. parodė, kad turėjo būti perduodama apie 170 000 Lt, G. J. tvirtino, kad perduota 180 000 Lt. M. J. nurodė, kad jam asmeniškai sumokėjo 40 000 Lt. Tokiu būdu, A. P. grąžinta 180 000 Lt ir dar papildomai 40 000 Lt sumokėta M. J., todėl iš viso G. J. turėjo sumokėti 220 000 Lt. Liudytoja R. R. parodė, kad į jos kontorą atvykę asmenys kalbėjo apie 150 000 Lt sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde nurodoma ir tai, kad 2011 m. birželio 10 d. Šiaulių apygardos teismas atmetė M. J. skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria netenkintas M. J. skundas, kuriame jis prašė panaikinti Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. kovo 18 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamuose prokurorų nutarimuose pagrįstai konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo metu, atlikus visus būtinus ir įmanomus tyrimo veiksmus, nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. P. bei E. K. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d.
Nuteistojo A. P. gynėjos nuomone, liudytojos R. R. parodymai negalėjo būti laikomi įrodančiais pinigų perdavimą A. P.. Ši liudytoja parodė, kad jos buvo pasiteirauta apie preliminariosios sutarties nutraukimo įforminimą, tačiau pinigų perdavimo ji nematė. Gynėjos nuomone, kalba apie preliminariosios sutarties nutraukimą nepatvirtina, kad įvyko pinigų perdavimas ir tai, jog A. P. gavo bei pasisavino įmonei priklausančias pinigines lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad šią kaltinimo dalį patvirtina ir tai, jog A. P. panaudojo suklastotą dokumentą. Pasak apeliantės, kaltinimo dalis pagal BK 300 str. taip pat yra nepagrįsta ir visos abejonės, kylančios dėl pinigų perdavimo fakto, atitinkamai taikytinos ir tariamai įvykusiam suklastoto pinigų priėmimo kvito perdavimui.
Skunde nurodoma, kad A. P. pareikštas kaltinimas pagal BK 183 str. 2 d. yra abejotinas, todėl pirmosios instancijos teismas, esant abejonėms dėl kaltės, turėjo arba išteisinti A. P., arba pašalinti visas abejones ir prieštaravimus, tačiau tai nebuvo atlikta.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosprendžio dalis dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 3 d. iš esmės grindžiama tais pačiais įrodymais, kaip ir kaltinimas pagal BK 183 str. 2 d. Teismas padarė išvadą, kad pinigų perdavimo faktą patvirtina liudytojų parodymai, todėl, teismo manymu, patvirtintas ir suklastoto dokumento panaudojimas. Tai, kad būtent A. P. panaudojo suklastotą dokumentą, patvirtina ir tai, kad suklastotas pinigų priėmimo kvitas neatitinka UAB „X“ naudotų dokumentų formos, tai, kad A. P. piniginių lėšų į įmonės kasą neįnešė, tai, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. kvitą pasirašiusi E. K. nedirbo UAB „X“ ir tai, kad net dirbdama šioje įmonėje E. K. pinigų priėmimo teisės neturėjo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (nutartis byloje Nr. 2K-358/2011).
Šalies argumentai
Apeliantės nuomone, teismo teiginiai apie A. P. kaltę yra nelogiški. Byloje buvo nustatyta, kad pinigų priėmimo kvitas neatitinka UAB „X“ naudotų dokumentų formos, A. P. piniginių lėšų į įmonės kasą neįnešė, 2008 m. rugpjūčio 1 d. kvitą pasirašiusi E. K. nedirbo UAB „X“, o dirbdama įmonėje E. K. pinigų priėmimo teisės neturėjo, vis dėlto, gynėjos nuomone, visi šie faktai neįrodo, kad būtent A. P. panaudojo žinomai suklastotą dokumentą.
Byloje nustatyta, kad suklastoto pinigų priėmimo kvito pats A. P. nepasirašinėjo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. pinigų priėmimo kvitą tikriausiai pasirašė E. K., o ekspertizės akte nurodyta, jog pinigų priėmimo kvitą su „KTC“ antspaudu ir kvitą be „KTC“ atspaudo pasirašė E. K.. Gynėjos nuomone, A. P. ir E. K. turėtų būti laikomi bendrininkais. Byloje nebuvo nustatyta kaip ir kokiu būdu A. P. „įgijo“ 2008 m. rugpjūčio 1 d. pinigų priėmimo kvitą. M. J. pareiškime nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. susitikimo metu A. P. perdavė jam vieną kasos pinigų priėmimo kvitą, o antrą egzempliorių pasiliko sau. Šį kasos pinigų priėmimo kvitą jis pateikė BUAB „X“ administratoriui. Ikiteisminio tyrimo metu buvo kalbama apie vieną kasos priėmimo kvitą, atlikti rašysenos ekspertizę specialistui taip pat pateiktas tik vienas kasos pinigų priėmimo kvitas. O byloje yra du pinigų priėmimo kvitai, kada ir iš kur jie gauti tiksliai nenustatyta. Apeliantės nuomone, vizualiai matosi, kad parašai, rašalo spalva ant šių kvitų skiriasi.
Nuosprendyje nurodoma, kad abu kvitus A. P. atidavė M. J.. Nuteistojo gynėjos nuomone, toks faktas byloje nėra nustatytas. Liudytojas A. L. teisme parodė, kad nematė, jog A. P. būtų davęs kažkokius dokumentus.
Skunde nurodoma, kad kilo neaiškumų dėl 2008 m. rugpjūčio 1 d. pinigų priėmimo kvito pasirašymo, todėl turėjo būti apklausta šiuos kvitus pasirašiusi E. K., tačiau tai nebuvo padaryta. Būtinybę apklausti pačią E. K. patvirtina ir tai, kad remiantis specialisto išvada ir ekspertizės aktu, dokumentai yra pasirašyti E. K., tačiau ji parodė, kad parašai yra tik panašūs į jos, pinigų priėmimo kvitų ji nepasirašinėjo.
Nuteistojo gynėjos nuomone, byloje nebuvo patikimai įrodyta, kad A. P. iš M. J., ar kitų asmenų gavo 150 000 Lt ir jų neperdavė vadovaujamai įmonei, todėl negalėjo būti tenkinamas ir pareikštas civilinis ieškinys. A. P. BUAB „X“ žalos nepadarė, tai M. J. liko skolingas įmonei dėl preliminariosios sutarties nutraukimo ir gautų avansų negrąžinimo. Pareikštas BUAB „X“ civilinis ieškinys turėjo būti atmestas.
Šalies argumentai
Nuteistojo A. P. gynėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, A. P. išteisinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis A. P. ir jo gynėja prašo patenkinti nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą. Prokurorė prašo nuteistojo A. P. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistojo A. P. gynėja apeliaciniame skunde nurodo argumentus apie tai, kad A. P. kaltė pagal BK 183 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. nėra neabejotinai įrodyta, nesutinka su įrodymų vertinimu. Visus apeliaciniame skunde dėstomus argumentus teisėjų kolegija atmeta. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis A. P. padarytas nusikalstamas veikas, teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.
Kad A. P. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis pasisavino jo žinioje buvusias UAB „X“ pinigines lėšas ir suklastojo žinomai netikro pinigų priėmimo kvito du egzempliorius, serija LAN Nr. X, patvirtina pirmosios instancijos teisme išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti, aptarti bei įvertinti įrodymai. Nors pats nuteistasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę patvirtina liudytojų M. J., A. L., G. J., R. R., A. A., I. M., E. K. parodymai, 2006 m. vasario 10 d. preliminari avanso sutartis, 2007 m. vasario 8 d. sutartis, banko sąskaitų išrašai, pinigų priėmimo kvito Nr. Y kopija, pinigų priėmimo kvito du egzemplioriai, serija LAN Nr. X, sutarties nutraukimo 2008 m. rugpjūčio 1 d. raštas, ekspertizės išvada Nr. 140-(4485)-IS1-5894 ir kiti įrodymai. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje.
Išnagrinėjęs ir įvertinęs šių įrodymų visumą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tai, jog kaltinamasis A. P., būdamas UAB „X“ direktoriumi, t. y. turėdamas įgaliojimus veikti bendrovės vardu, užvaldė bendrovei priklausančius 150 000 Lt, patvirtinama apklaustų liudytojų M. J., G. J., A. L. parodymais, kad pinigai jam buvo perduoti, liudytojos R. R. parodymais, kad M. J., kartu su kaltinamuoju A. P. kreipėsi į ją dėl notarinių veiksmų atlikimo patvirtinant pinigų grąžinimo faktą, liudytojų A. A., I. M., E. K. parodymais, kad tokios grynųjų pinigų sumos bendrovės direktorius A. P. į bendrovės kasą niekada neįnešinėjo ir, kad pinigų priėmimo kvitas neatitinka bendrovėje tuo laikotarpiu naudotų grynųjų pinigų priėmimo kvitų. Teismas konstatavo, kad kaltinamojo A. P. veiksmai pagal BK 183 str. 2 d., kaip turto pasisavinimas, kvalifikuoti pagrįstai, nes neperduodamas gautų 150 000 Lt į UAB „X“, kaltinamasis šiuos pinigus užvaldė ir pavertė savo turtu. Teismas pažymėjo ir tai, kad kaltinamasis pinigų užvaldymo faktą neigia, teismas tai laiko jo pasirinkta gynybine pozicija ir konstatavo, jog jai esant, teismui tirti ir įrodinėti kokioms kaltinamojo ar kitų asmenų reikmėms tenkinti jie buvo panaudoti, yra neprivaloma, tuo labiau, kad pagal bylos duomenis nėra patvirtinama, kad tokia pinigų suma po jos gavimo būtų panaudota UAB „X“ interesais.
Nuteistojo A. P. gynėja nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir nurodo, kad A. P. kaltė už nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d., grindžiama tik liudytojų M. J., G. J., A. L. ir iš dalies R. R. parodymais. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas ne tik šių liudytojų, bet ir kitų liudytojų bei kitų įrodymų visuma pagrindė A. P. kaltę pasisavinant UAB „X“ turtą – pinigines lėšas.
Pats nuteistasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neprisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, parodė, kad nėra gavęs kaltinime nurodytų pinigų, taip pat negalėjo nurodyti, iš kur M. J. gavo dokumentus, kuriuose pasirašiusi E. K., nes tuo metu jos nepažinojo ir ji įmonėje nedirbo. Nors nuteistasis ir neigia savo kaltę, tačiau pačios sutarties sudarymo su M. J., taip pat tai, jog pagal sudarytą sutartį tam tikrą pinigų sumą sumokėjo M. J. bei to, kad pats parengė sutarties nutraukimo dokumentą neneigia. Jis parodė, kad su M. J. sudarė sutartį dėl žemės pirkimo – pardavimo ir pagal sutartį dalimis sumokėjo tam tikrą pinigų sumą M. J., taip pat ir tai, jog jis surašė sutarties nutraukimo dokumentą. Aplinkybes, kad UAB „X“ direktorius A. P. ir M. J. sudarė atitinkamas sutartis dėl žemės pirkimo – pardavimo, pagal susitarimą UAB „X“ direktorius A. P. sumokėjo tam tikrą pinigų dalį M. J., patvirtina ir paties liudytojo M. J. parodymai ir rašytiniai įrodymai.
Iš bylos matosi, kad 2006 m. vasario 10 d. A. P., būdamas UAB „X“ direktorius ir atstovaudamas šiai įmonei, sudarė preliminarią avanso sutartį su M. J. dėl žemės pirkimo – pardavimo už 150 000 Lt. Šia sutartimi UAB „X“, atstovaujama A. P., (pirkėjas) įsipareigojo su J. B. J., pagal įgaliojimą atstovaujama M. J., (pardavėju) sudaryti žemės pardavimo sutartį, taip pat UAB „X“ įsipareigojo M. J. iš anksto pervesti 10 000 Lt sumą ir kiekvieną mėnesį atlikti mokėjimus po 20 000 Lt. Šia sutartimi, be kitų sąlygų, šalys susitarė ir tai, kad tuo atveju, jeigu M. J. su UAB „X“ nesudaro pirkimo – pardavimo sutarties, ar dėl kitų priežasčių atsisako vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, M. J. turi grąžinti iš anksto UAB „X“ sumokėtą pinigų sumą (2 t., 5 b.l.). Iš bylos matosi ir tai, kad 2007 m. vasario 8 d. UAB „X“, atstovaujama A. P., ir M. J., atstovaujantis pagal įgaliojimą J. B. J., sudarė sutartį, kuria susitarė, kad preliminarioje avanso 2006 m. vasario 10 d. sutartyje sutarta 150 000 Lt suma bus sumokėta iki 2007 m. kovo 1 d., taip pat ir tai, jog prie šios sumos dar bus primokėta 20 000 Lt. Iš viso 17 000 Lt. Šioje sutartyje nurodyta dar ir tai, kad tuo atveju, jeigu visa 17 000 Lt suma nebus sumokėta iki 2007 m. kovo 1 d., kitą mėnesį reikės primokėti 50 000 Lt ir kiekvieną savaitę po 10 000 Lt iki tol, kol bus sumokėti visi pinigai (2 t., 4 b.l.). Bylos duomenys patvirtina, kad pagal sutartis dėl žemės pirkimo – pardavimo UAB „X“ direktorius A. P. M. J. sumokėjo 150 000 Lt, taip pat A. P. ir asmeniškai M. J. sumokėjo 35 000 Lt. Iš pinigų priėmimo kvito Nr. Y kopijos matosi, kad UAB „X“ direktorius A. P. M. J. sumokėjo 20 000 Lt avansą už žemės sklypą, taip pat iš UAB „X“ ir M. J. banko sąskaitų matosi, kad A. P., būdamas UAB „X“ direktorius, M. J. per kelis kartus pervedė 130 000 Lt į M. J. banko sąskaitą, taip pat per kelis kartus ir asmeniškai A. P. M. J. pervedė 35 000 Lt (1 t., 25, 26, 29, 32, 35 b.l., 2 t., 6, 8, 9, 11 b.l.). Byloje yra ir duomenys apie sutarties sutraukimą ir M. J. avanso grąžinimą UAB „X“ direktoriui A. P.. 2008 m. rugpjūčio 1 d. sutarties nutraukimo dokumente nurodyta, kad UAB „X“ atgavo sumokėtą M. J. avansą ir pretenzijų jam neturi, šis dokumentas pasirašytas UAB „X“ direktoriaus A. P., taip pat ir UAB „X“ pinigų priėmimo kvitai, serija LAN Nr. X, kuriuose nurodyta, jog žemės pirkimo sutarties nutraukimo pagrindu M. J. sumokėjo 180 000 Lt, o šiuos pinigus gavo buhalterė E. K.. Prie M. J. ir E. K. pavardžių yra parašai (2 t., 2 b.l.,1 t., 76-77 b. l. ).
Nuteistasis A. P. parodė, kad jis paruošė ir pasirašė 2008 m. rugpjūčio 1 d. sutarties nutraukimo dokumentą, o pinigų priėmimo kvito neišrašė ir nepasirašė. Nors A. P. ir neneigia, kad pats parengė ir pasirašė sutarties nutraukimo dokumentą, tačiau nurodo kitokias aplinkybes nei nustatyta byloje.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistasis A. P. davė skirtingus parodymus apie aplinkybes, kuriomis jis parengė ir pasirašė sutarties nutraukimo dokumentą. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. P. parodė, kad darbo kabinete 2008 m. rugpjūčio 1 d. surašė raštą dėl sutarties nutraukimo, kurį atidavė M. J., nors pastarasis pinigų (15 000 Lt) negrąžino, tačiau žadėjo tai padaryti. Parodė ir tai, kad nepateikė M. J. pinigų priėmimo kvito apie tai, kad sumokėta 18 000 Lt. Nei iš M. J., nei iš G. J. neatgavo sumokėtų pinigų dėl žemės įsigijimo (2 t., 55 b.l., 3 t., 55-56, 153 b.l.). A. P. teisme parodė, kad tuo metu, kai dokumentai dėl žemės buvo sutvarkyti, M. J. suprato, kad tos žemės vertė yra didesnė už kainą, kurią susitarė sutartimi, todėl M. J. nusprendė pats tą žemę parduoti ir sugrąžinti avansą. M. J. panaikino jam suteiktą įgaliojimą. 2008 m. rugpjūčio 1 d. gavęs įgaliojimą, kuriuo panaikino prieš tai suteiktą jam įgaliojimą, paskambino M. J. ir pasakė, kad kreipsis į teismą dėl patirtų išlaidų, susijusių tvarkant reikalus dėl žemės. Tos pačios darbo dienos pabaigoje M. J. su netikru broliu atvyko pas jį į biurą. Pasakė, kad jokių išlaidų, nuostolių nežadėjo atlyginti, o netikrą brolį pristatė kaip nusikalstamo pasaulio autoritetą M. Jie pareikalavo, kad jis parašytų dokumentą, jog nesikreips į teismą, todėl jis parengė ir pasirašė sutarties nutraukimo dokumentą, kuriame nurodyta, jog jokių pretenzijų neturi ir jokių nuostolių nesiteis. M. J. pažadėjo, kad sutvarkęs dokumentus dėl žemės pardavimo, pinigus perves į tą pačią sąskaitą, iš kurios jis jam pervedė pinigus. Po maždaug dviejų mėnesių, lapkričio – gruodžio mėn., sužinojo, kad M. J. susitvarkė dokumentus, todėl jam vėl paskambino ir pasiteiravo dėl pinigų, pasakė, kad kreipsis dėl skolos išieškojimo. To padaryti nespėjo, nes įmonės akcijas pardavė ir nebebuvo direktorius. Be to, ir įmonei subankrutavus, jokių veiksmų atlikti negalėjo, o bankroto administratoriui perdavė M. J. įsiskolinimą įmonei. Apie kasos pajamų orderį, kuris yra ne UAB „X“, sužinojo tik tada, kai jam ir E. K. buvo pareikšti įtarimai. Ant visų UAB „X“ kasos pajamų orderių yra jo parašai, nes jis buvo ir kasininkas, o tuo metu E. K. įmonėje net nedirbo, be to, ir dirbdama ji tik suvedinėjo sąskaitas į programą. Prie kavinės „P“ su M. J. jokio susitikimo nebuvo. Tą dieną jis su M. J. nebuvo pas notarę.
Šiuos nuteistojo A. P. parodymus, jo iškeltas versijas paneigia liudytojų M. J., G. J., A. L., R. R. parodymai ir kiti įrodymai.
Iš liudytojų M. J., A. L. parodymų, taip pat ir G. J. duotų ikiteisminio tyrimo metu bei perskaitytų teisme, parodymų matosi, kad prie kavinės „P“ visi jie dalyvavo susitikime su A. P. ir visi matė, kad A. P. pinigai buvo perduoti. M. J. parodė, kad pinigus, kuriuos grąžino A. P., gavo iš G. J.. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. P. grąžino 180 000 Lt, kuriuos gavo iš G. J.. Šie pinigai buvo kupiūromis po 500 Lt. Paskutinėje ikiteisminio tyrimo apklausoje M. J. parodė, kad pinigus A. P. perdavė G. J., nes jie taip buvo susitarę. Pats G. J. teisme šių aplinkybių neprisiminė ir prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu G. J. parodė, kad A. P. padavė 180 000 Lt, kupiūromis po 500 Lt, taip lyg M. J. būtų grąžinęs A. P. pinigus, sumokėtus pagal sutartį. A. L. teisme parodęs, kad voką, kuriame buvo skambiomis kupiūromis po 500 Lt, G. J. perdavė A. P., tačiau prašė vadovautis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. J. voką su pinigais, kaip sakė pats G. J., apie 170 000 Lt, perdavė M. J., o šis šį voką perdavė A. P.. Iš šių parodymų matosi, kad nors liudytojų parodymai apie tai, kas konkrečiai, ar M. J., prieš tai jam G. J. paduotus pinigus, ar pats G. J. perdavė pinigus A. P., skiriasi, tačiau iš dalyvavusių susitikime liudytojų parodymų matosi, kad visi jie suprato, kad UAB „X“ direktoriui perduoti pinigai buvo už žemę, kuriuos jis jau buvo sumokėjęs M. J., tačiau atsiradus naujam pirkėjui, o A. P. nevykdžius sutarties sąlygų, sudaryta sutartis dėl žemės nutraukiama, todėl tuo pagrindu ir grąžinami pirkėjui – UAB „X“ direktoriui jo M. J. sumokėti pinigai. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja nurodo, kad liudytojų parodymai skiriasi apie neva perduotos A. P. sumos dydį, be to, didelė pinigų suma į voką netilptų, o kavinė nėra tam tinkama ir saugi vieta, nelogiška ir tai, kad A. P. gautų pinigų neperskaičiavo. Visi šie apeliacinio skundo argumentai irgi atmetami. Nuteistasis ir liudytojai pasirinko tokią vietą kokią pasirinko, tai tikrai nepaneigia A. P. kaltės ar tai, jog jam pinigai perduoti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta, kad M. J. A. P. perdavė 180 000 Lt po 500 Lt, o tai sudaro 360 kupiūrų, tačiau nenustatytas voko dydis, o jų yra įvairių formalų, teisėjų kolegijos nuomone, šios kupiūros tilpo į voką. Tai, kad A. P. neperskaičiavo jam perduotų pinigų, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina tai, jog A. P. žinojo už ką ir kokia pinigų suma jam yra grąžinama, jis tiksliai žinojo kokią pinigų sumą sumokėjo M. J. už žemės pirkimą, be to, liudytojas G. J. parodė, jog jis su A. P. yra turėjęs nemažai piniginių sandorių, todėl natūralu, kad nuteistasis ir liudytojai vienas kitu pasitikėjo.
Iš liudytojų M. J. teisme ir G. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matosi, kad po pinigų perdavimo A. P. M. J. padavė pinigų priėmimo kvito du egzempliorius ir sutarties nutraukimo dokumentą. Šiuos parodymus patvirtina byloje esantys UAB „X“ pinigų priėmimo kvitai, serija LAN Nr. X, ir 2008 m. rugpjūčio 1 d. sutarties nutraukimo dokumentas. Iš jų turinio matosi, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. M. J. grąžino 180 000 Lt UAB „X“ dėl žemės pirkimo sutarties nutraukimo, o sutarties nutraukimo dokumentas patvirtina, kad UAB „X“ direktorius A. P. atgavo sumokėtą M. J. avansą ir jam pretenzijų neturi. Nuteistasis parodė, kad sutarties sutraukimo dokumentą parengė ir pasirašė tik dėl to, kad M. J. su kitu asmeniu jam grasino, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, A. P. pateikęs M. J. šiuos dokumentus, jie ir G. J. nuėjo pas notarę, norėdami patvirtinti pinigų perdavimo UAB „X“ direktoriui faktą ir sutarties nutraukimą. Nors iš tikrųjų liudytoja notarė R. R. paties pinigų perdavimo A. P. fakto ir nematė, tačiau parodė, kad A. P. ir M. J. norėjo, kad ji patvirtintų dokumentą, jog su UAB „X“ atsiskaityta, taip pat ir tai, jog preliminari sutartis nutraukta. Ji parodė dar ir tai, kad buvo paruoštas UAB „X“ raštas dėl 150 000 Lt. Ji tokio notarinio veiksmo neatliko, nes preliminarioji sutartis nebuvo patvirtina notaro, dėl šios priežasties notariškai nereikėjo patvirtinti ir sutarties nutraukimą. Ir liudytojas M. J. ir ikiteisminio tyrimo metu G. J. parodė, kad notarė sutarties nutraukimo ir pinigų perdavimo fakto netvirtino, ji paaiškino, jog užtenka pinigų priėmimo kvito, be to, ir sutarties nutraukimo dokumente buvo uždėtas UAB „X“ antspaudas. Šios liudytojos parodymai patvirtina jau išdėstytus liudytojų parodymus ir kitus įrodymus, kad M. J. pinigus grąžino įmonės direktoriui A. P. ir tarp jų sudaryta sutartis sutraukta. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad liudytojų A. A., I. M., E. K. parodymais nustatyta, kad tokios grynųjų pinigų sumos bendrovės direktorius A. P. į bendrovės kasą niekada neįnešinėjo ir, kad pinigų priėmimo kvitas neatitinka bendrovėje tuo laikotarpiu naudotų grynųjų pinigų priėmimo kvitų.
Apeliaciniame skunde nuteistojo A. P. gynėja nurodo, kad liudytojų G. J. ir A. L. parodymai yra nepatikimi. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami.
Teisėjų kolegijos nuomone, G. J. ir A. L. parodymus vertinti kaip nepatikimus pagrindo nėra. Tai, kad G. J. teisme konkrečiai neparodė kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis ketino perpirkti žemės sklypą, taip pat kokia piniginių lėšų, skirtų šiam perpirkimui, paskirtis, irgi nesuteikia pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu. Nors iš tikrųjų liudytojai G. J. ir A. L. teisme ir nedavė išsamių parodymų apie bylos aplinkybes, o A. L. parodė net ir apie tai, kad pinigų perdavime A. P. nedalyvavo M. J., tačiau abu liudytojai prašė vadovautis jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad šie jų parodymai yra teisingai, nes tuo metu geriau prisiminė aplinkybes, susijusias su nagrinėjama byla. Byloje esantiems įrodymams patikrinti teismas gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus liudytojo parodymus (BPK 276 str. 4 d.). Iš teisiamųjų posėdžių protokolų matosi, kad teismas perskaitė liudytojų G. J. ir A. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu G. J. parodė apie esmines bylos aplinkybes, kad A. P. pinigai buvo perduoti, A. P. M. J. padavė sutarties nutraukimo dokumentą ir kelis kvito egzempliorius, po to A. P., M. J. ir jis, G. J., buvo nuėję pas notarę (2 t., 37 b.l.). Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad susitikime dalyvavo jis, G. J., M. J. ir A. P.. G. J. norėjo perpirkti žemę iš UAB „X“ direktoriaus A. P., todėl G. J. voką su pinigais padavė M. J., o šis voką su pinigus perdavė A. P. (2 t., 35 b.l.). Pirmosios instancijos teismas apie minėtų liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat pasisakė skundžiamame nuosprendyje. Nurodyta, kad lyginant jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir apklausose teisme nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog jie iš esmės sutampa, o esančius nereikšmingus detalių neatitikimus teismas vertina kaip natūralią pasekmę, nes nuo įvykio, kuris buvo 2008 m., iki liudytojų apklausos praėjo 6 metai. Nuosprendyje nurodyta ir tai, kad teismas, vertindamas patikimumo prasme minėtų liudytojų parodymus, pažymėjo, kad šiuos parodymus patvirtina ir liudytojos R. R. parodymai. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. P. gynėja nurodo, kad šios liudytojos parodymai negali būti įrodančiais pinigų perdavimą A. P.. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai, R. R. parodymai būtent ir patvirtina, kad pinigai buvo perduoti A. P., o šis M. J. padavė dokumentus apie tai, kad su juo, kaip įmonės direktoriumi, atsiskaityta ir sutartis nutraukta. Būtent dėl šių aplinkybių patvirtinimo pats nuteistasis, M. J. ir G. J. kreipėsi į notarę R. R.. Ši liudytoja peržiūrėjo paduotus M. J. A. P. iš anksto paruoštus dokumentus – pinigų priėmimo kvitą ir sutarties nutraukimo dokumentą. Ji jokio notarinio veiksmo neatliko, nes iš jai pateiktų dokumentų matėsi, kad M. J. perdavė pinigus įmonės direktoriui ir tarp jų sudaryta sutartis nutraukta. Šios nutraukimo sutarties notariškai netvirtino ir dėl to, kad sudaryta sutartis dėl žemės pirkimo – pardavimo notariškai patvirtinta taip pat nebuvo. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad šios liudytojos parodymai patvirtina anksčiau minėtus liudytojų parodymus apie tai, kad perdavus pinigus kaltinamajam A. P., šis padavė pinigų priėmimo kvitą ir sutarties nutraukimo dokumentus M. J., nes pagal liudytojos R. R. parodymus, dokumentus jai pateikė ir su ja bendravo būtent liudytojas M. J..
Apeliaciniame skunde nuteistojo A. P. gynėja nurodo ir tai, kad M. J. yra suinteresuotas duoti parodymus, nenaudingus A. P.. Ir šie apeliacinio skundo argumentai atmetami.
Iš M. J. parodymų matosi, kad po visų atliktų veiksmų, jis buvo įsitikinęs, kad su UAB „X“ direktoriumi A. P. atsiskaitė. O nuteistojo A. P. parodymus apie tai, kad jis parengė ir pasirašė sutarties nutraukimo dokumentą, tačiau pinigų iš M. J., kaip nurodyta toje sutartyje, negavo, nors susitvarkęs dokumentus dėl žemės M. J. žadėjo pervesti pinigus į UAB „X“ banko sąskaitą, teisėjų kolegija vertina kaip nuteistojo pasirinktą gynybinę versiją. Duomenų, kad A. P. būtų kreipęsis į M. J. su prašymu grąžinti pinigus ar ėmęsis kitų aktyvių veiksmų susigrąžinti skolą, nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, sąmoningas ir atsakingas bendrovės vadovas tikrai pats neparengtų ir nepasirašytų tokio turinio kaip 2008 m. rugpjūčio 1 d. sutarties nutraukimo dokumento, jeigu jame būtų nurodytos tikrovės neatitinkantys duomenys. Be to, pats A. P. surašydamas sutarties sutraukimo dokumentą turėjo galimybę parengti ir kitokio turinio dokumentą (apie tai, kad iki tam tikros datos ar dėl žemės susitvarkęs dokumentus M. J. įsipareigoja grąžinti UAB „ X“ sumokėtą avansą ir pan.), tačiau to nepadarė ir šis sutarties nutraukimo dokumentas vertinamas kaip patvirtinantis liudytojų parodymus ir kitus įrodymus. Jau išdėstyti įrodymai patvirtina, kad M. J. perdavė UAB „X“ direktoriui A. P. pinigus, sumokėtus pagal sutartis už žemę, ir paneigia nuteistojo A. P. gynėjos apeliacinio skundo argumentus, kad pats M. J. liko skolingas įmonei, todėl jis suinteresuotas duoti nepalankius parodymus A. P..
Bylos duomenys patvirtina, kad tik po UAB „X“ iškeltos bankroto bylos M. J. sužinojo apie tai, jog jis neva yra skolingas šiai įmonei. Iš bylos matosi, kad 2009 m. sausio 19 d. UAB „X“ iškelta bankroto byla, o debitorinių įsiskolinimo sąraše, be kitų, įtrauktas ir M. J.. Nurodyta, kad M. J. BUAB „X“ skolingas 150 000 Lt. Apie tai 2009 m. balandžio 14 d. BUAB „X“ administratorius pranešė M. J. (3 t., 9-10 b.l., 1 t., 38, 24 b.l.). Nuteistasis M. J. parodė, kad jam paskambino bankroto administratorius ir pareiškė, jog jis yra negrąžinęs pinigų įmonei. Jis jam nuvežė dokumentus, gautus iš A. P. ir patvirtinančius, kad yra atsiskaitęs su UAB „X“ ir ši įmonė jam jokių pretenzijų neturi. Iš bylos matosi, kad 2009 m. birželio 12 d. M. J. pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei prie jo, be kitų dokumentų, pridėjo preliminarios avanso sutarties, 2007 m. vasario 8 d. sutarties, pinigų priėmimo kvito, serija LAN Nr. X, kopijas (1 t., 11-12, 20 b.l.). Pagal M. J. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau Mažeikių rajono apylinkės prokuratūra 2011 m. kovo 18 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes nesurinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių įtariamojo A. P. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d., požymių ir įtariamosios G. K. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą, BK 182 str. 2 d., požymių (2 t., 103-107 b.l.). M. J. apskundus šį nutarimą, jo skundas atmestas Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. balandžio 6 d. nutarimu ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi (2 t.,113-114, 117-118 b.l.). Kaip teisingai nurodoma nuteistojo A. P. gynėjos apeliaciniame skunde, Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi atmetė M. J. skundą ir paliko galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartį (2 t., 137-140 b.l.). Nors gynėja apeliaciniame skunde nurodė šią apygardos teismo nutartį, tačiau nepaminėjo kitų priimtų procesinių dokumentų dėl šio ikiteisminio tyrimo. Iš bylos matosi, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu atsisakyta atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą (2 t., 161-162 b.l.). BUAB „X“ apskundus šį nutarimą, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartimi skundas buvo atmestas (2 t., 164-165 b.l.). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi panaikintas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimas ir Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2012 m. (iš tikrųjų 2013 m. – pastaba) balandžio 26 d. nutarimu atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas (2 t., 170-173, 181-182 b.l.). Šį nutarimą apskundus A. P., Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartimi A. P. skundas netenkintas (2 t., 194-196 b.l.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas – iš atsakovo M. J. priteisti 150 000 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas ieškovui BUAB „X“ – panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (2 t., 151-157 b.l.).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, nors iš tikrųjų ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo nutrauktas, tačiau Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, įvertinus tik pačių įtariamųjų A. P. ir E. K. parodymus, išnaudotos ne visos galimybės objektyviai tiesai nustatyti, ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu nutrauktas nepagrįstai, todėl prokurorų nutarimai panaikinti, o Šiaulių apygardos Telšių apylinkės prokuratūra įpareigota organizuoti tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Iš bylos matosi, kad atnaujinus ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo pareigūnai organizavo ir atliko ikiteisminio veiksmus – apklausė specialistę A. U., liudytoją I. M., dar kartą apklausė ir įtariamąjį A. P., liudytojus M. J., G. J., išsireikalavo UAB „A“ buhalterinius dokumentus, taip pat atliko ir kitus veiksmus. Po šių atliktų veiksmų buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teisminiam nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymų visumą, tame tarpe ir duomenis surinktus ikiteisminio tyrimo metu, A. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 183 str. 2 d. ir 300 str. 3 d.
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra nurodęs, kad objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas ar buvęs jo žinioje svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012 ir kt.). Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltinamasis turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskiriami įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą.
Iš dar kartą išnagrinėtų įrodymų visumos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra abejonių, jog A. P., būdamas UAB „X“ direktoriumi, turėdamas įgaliojimus veikti bendrovės vardu, pagal sudarytą sutartį su M. J., pagal pinigų priėmimo kvitą perdavė 20 000 Lt M. J. ir per kelis kartus iš UAB „X“ banko sąskaitų pervedė 130 000 Lt į M. J. banko sąskaitą, iš viso 150 000 Lt. M. J. grąžinus šias pinigines lėšas UAB „X“ direktoriui A. P., šis jam pateikė žinomai netikrą dokumentą (UAB „X“ pinigų priėmimo kvitą, serija LAN Nr. X, du egzempliorius) ir A. P. minėtų pinigų į bendrovės kasą neįnešė, o perduodamas bendrovės bankroto administratoriui įmonės turtą, nurodė, kad M. J. įmonei skolingas būtent tuos 150 000 Lt. Todėl nėra abejonių, kad A. P. jo žinioje buvusias UAB „X“ pinigines lėšas neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu, padarydamas UAB „X“ 150 000 Lt žalą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vertinant kaltinamojo A. P. veiksmus – paimdamas iš M. J. grąžinamus pinigus, jis aiškiai suprato ir žinojo, kad iš grąžinamų jam pinigų – 180 000 Lt, jų dalis – 150 000 Lt priklauso ne jam, o yra UAB „X“ nuosavybė, kurios direktoriumi jis buvo ir turi būti perduoti UAB „X“, konstatuotina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Be to, teismo nuomone, vertinant jo veiką atsižvelgtina į tai, kad priimdamas pinigus, jų gavimo faktui patvirtinti, jis panaudojo pinigų priėmimo kvitą, kuris blanko forma ir struktūra skiriasi nuo analogiškų bendrovės naudotų dokumentų, t. y. naudodamas ne griežtos atskaitomybės blanką, jau iš anksto planavo šių pinigų neperduoti UAB „X“. UAB „X“ buvo padaryta didelė žala, nes pasisavinta suma viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. P. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 str. 2 d.
Byloje nustatyta ir tai, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis dėl žemės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo pagrindu M. J. grąžinus 180 000 Lt A. P., šis, norėdamas imituoti, kad grąžinti pinigai bus įnešti į UAB „X“ kasą, pateikė M. J. žinomai netikrą dokumentą – 2008 m. rugpjūčio 1 d. UAB „X“ pinigų priėmimo kvitą, serija LAN Nr. X (du egzempliorius), kuris blanko forma ir struktūra skiriasi nuo analogiškų bendrovės dokumentų ir kuriame nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad iš M. J. 180 000 Lt gavo buhalterė E. K.. A. P. panaudojo žinomai netikrą dokumentą, dėl to buvo padaryta didelė žala UAB „X“. Todėl pirmosios instancijos teismas A. P. pripažino kaltu bei nuteisė ir pagal BK 300 str. 3 d.
Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad analizuojant įrodymus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d., byloje surinktais įrodymais, o būtent apklaustų liudytojų M. J., G. J., A. L. parodymais, kad pinigai kaltinamajam A. P. buvo perduoti, liudytojos R. R. parodymais, kad M. J., kartu su kaltinamuoju A. P. kreipėsi į ją dėl notarinių veiksmų atlikimo patvirtinant pinigų grąžinimo faktą, liudytojų A. A., I. M., E. K. parodymais, kad tokios grynųjų pinigų sumos bendrovės direktorius A. P. į bendrovės kasą niekada neįnešinėjo ir, kad pinigų priėmimo kvitas neatitinka bendrovėje tuo laikotarpiu naudotų grynųjų pinigų priėmimo kvitų yra patvirtinama, kad būtent kaltinamasis A. P. iš anksto turėdamas sumanymą neįnešti iš M. J. gautus pinigus bei taip pasisavinti UAB „X“ priklausančius 150 000 Lt, pateikė pinigų gavimo faktui patvirtinti žinomai netikrą dokumentą – 2008 m. rugpjūčio 1 d. UAB „X“ pinigų priėmimo kvito, serija LAN Nr. X du egzempliorius. Taip pat šiuose kvituose, kaip nustatyta atlikus ekspertizę, pasirašė kaip buhalterė, gavusi pinigus, E. K.. Teismo nuomone, pateikdamas šį dokumentą M. J., kaltinamasis aiškiai suprato, kad jis pateikėja žinomai netikrą dokumentą, nes tiek jis pats, tiek ir apklaustos liudytojos A. A., I. M., E. K. nurodė, kad šie kvitai neatitinka bendrovėje tuo laikotarpiu naudotų grynųjų pinigų priėmimo kvitų, taip pat kaip UAB „X“ pinigų gavėja buvo už buhalterę pasirašiusi E. K., kuri tuo metu, t. y. 2008-08-01, UAB „X“ iš viso nedirbo ir darbo sutartis su ja UAB „X“ buvo pasirašyta tik 2008-08-11 (1 t., 45–46 b.l.). Taip pat, kaip matyti iš liudytojos E. K. parodymų, net ir dirbdama UAB „X“ ji neturėjo teisės priimti grynų pinigų.
Apeliaciniame skunde nuteistojo A. P. gynėja nurodo, kad byloje nustatytos aplinkybės – pinigų priėmimo kvitas neatitinka UAB „X“ naudotų dokumentų formos, A. P. piniginių lėšų į įmonės kasą neįnešė, 2008 m. rugpjūčio 1 d. kvitą pasirašiusi E. K. įmonėje nedirbo, o ir dirbdama įmonėje ji pinigų priėmimo teisės neturėjo – neįrodo, kad būtent A. P. panaudojo žinomai suklastotą dokumentą. Šie argumentai atmetami.
Priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, būtent įrodymais nustatytos šios aplinkybės ir patvirtina A. P. kaltę panaudojus žinomai netikrą dokumentą ir dėl to UAB „X“ buvo padaryta didelė žala.
Pats A. P. ir pagal BK 300 str. 3 d. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad pinigų priėmimo kvito neišrašė ir nepasirašė. Negalėjo paaiškinti, iš kur M. J. gavo pinigų priėmimo kvitus, kuriuose pasirašiusi E. K., kuri tuo metu įmonėje nedirbo ir jos nepažinojo. Nuteistasis teisme pateikė ir keletą versijų apie tai, kokiomis aplinkybėmis ir kas galėjo išrašyti kasos pajamų orderį, serija LAN Nr. X. Jo nuomone, tai galėjo padaryti G. J., nes jis dirbo įmonėje ir turėjo priėjimą, be to, jis vienas iš tų asmenų, kuris vėliau nupirko žemę. Kita versija, kad tai galėjo būti bankroto administratoriaus S. K. įsikišimas, nes apie mėnesį laiko BUAB „X“ jis dirbo kartu su E. K. bei pralaimėjo bylą.
Šie nuteistojo parodymai bei jo iškeltos versijos paneigtos liudytojų parodymais ir kitais įrodymais.
Įrodymais nustatyta, kad į susitikimą A. P. atsinešė UAB „X“ pinigų priėmimo kvitus, serija LAN Nr. X, ir sutarties nutraukimo dokumentą. Iš M. J. ir ikiteisminio tyrimo metu G. J. parodymų matosi, kad po pinigų perdavimo, patvirtinant šį faktą, A. P. M. J. pateikė UAB „X“ pinigų priėmimo kvitus ir sutarties nutraukimo dokumentą. Tai, kad susitikimo metu šie dokumentai buvo perduoti M. J. patvirtina ir liudytojos R. R. parodymai. Iš byloje esančių UAB „X“ pinigų priėmimo kvitų, serija LAN Nr. X, (1 t., 76-77 b.l.), matosi, kad iš tikrųjų pinigų priėmimo kvituose A. P. nepasirašė, o juose pasirašė tik E. K. ir M. J.. Ekspertizės akto Nr. 140-(4485)-IS1-5894 išvados patvirtina, kad ant abiejų 2008 m. rugpjūčio 1 d. UAB „X“ pinigų priėmimo kvitų LAN Nr. X pasirašė E. K. (4 t., 112-115 b.l.). Byloje nustatyta, kad šių pinigų priėmimo kvitų pasirašymo momentu UAB „X“ buvo naudojami kitokios formos pinigų priėmimo kvitai ir tai, jog tuo metu šioje įmonėje E. K. dar nedirbo, o tuo metu atliko praktiką UAB „A“. Tiek iš paties nuteistojo A. P., tiek ir UAB „X“ dirbusių buhalterių liudytojų A. A. ir I. M. parodymų matosi, kad tuo metu įmonėje nebuvo naudojami tokios formos pinigų priėmimo kvitai. Tai patvirtina ir tarnybinis pranešimas dėl pinigų priėmimo kvito. Iš šio pranešimo matosi, kad peržiūrėjus 2008 metų įmonių UAB „X“ ir UAB „A“ finansinius dokumentus, nustatyta, kad UAB „A“ buvo pildomi kasos pajamų orderiai, kurių serija AK, o UAB „X“ – serija LANG, rasti UAB „X“ pinigų priėmimo kvitai be serijos, kurių numeriai prasideda 0000. Rasti UAB „X“ pinigų priėmimo kvitai savo blanko forma, struktūra akivaizdžiai skiriasi nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. pinigų priėmimo kvito, serija LAN Nr. X (2 t., 209 b.l.). Iš paties nuteistojo A. P. ir UAB „X“ dirbusių buhalterių liudytojų A. A. ir I. M. parodymų nustatyta dar ir tai, kad UAB „X“ kasininkas buvo pats direktorius A. P., o tuo metu, kai pasirašyti minėti kvitai, E. K. įmonėje netgi dar nedirbo, o ir dirbdama neturėjo teisės pasirašyti pinigų priėmimo kvituose. Iš darbo sutarties matosi, kad E. K. UAB „X“ pradėjo dirbti nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. (1 t., 45-46 b.l.).
Pati E. K. buvo apklausta tik ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjos. Iš bylos matosi, kad pirmosios instancijos teismas teismo šaukimais E. K. kvietė į teismo posėdžius, tačiau ji pateikdavo prašymus vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes gyvena kitoje valstybėje ir neturi galimybės atvykti į teismo posėdžius (4 t., 15, 55,65 b.l.). Atsižvelgiant į tai, taip pat ir į nagrinėjimo dalyvių nuomones, pirmosios instancijos teismas nutartimi nutarė pavesti ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausti liudytoją E. K. (4 t., 72 b.l.).
Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad dirbdama UAB „X“ buhalterės padėjėja nepasirašinėdavo ant pinigų priėmimo kvitų. Ant parodytų pinigų priėmimo kvitų, serija LAN Nr. X, ties jos vardu ir pavarde esantys parašai yra ne jos, šių kvitų nepasirašė ir iš M. J. 180 000 Lt nepriėmė, šių pinigų nematė. Be to, ji tokios pinigų sumos net nebūtų priėmusi, nes tai neįėjo į jos pareigas. Liudytoja parodė dar ir tai, kad šių kvitų pasirašymo metu ji nedirbo UAB „X“, tuo metu ji atliko praktiką UAB „A“, įsikūrusioje toje pačioje patalpoje kaip ir UAB „X“. Praktikos atlikimo metu ji nueidavo į UAB „X“, pažinojo šios įmonės direktorių ir vyriausiąją buhalterę. O dirbant UAB „X“ nematė, kad kas nors į įmonės kasą įneštų dideles sumas grynaisiais pinigais (4 t., 76-78 b.l.).
Teismas gali perskaityti liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, jeigu liudytojas nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių (BPK 276 str. 1 d. 1 p.). Todėl šie liudytojos parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė dar ir apie tai, kad apklausiant tyrėjai jai buvo parodytas ne tie kvitai, kurie pridėti prie bylos, o kitas kvitas. Liudytoja tyrėja V. S. teisme parodė, kad byloje yra du pinigų priėmimo kvitai, iš jų vienas buvo paimtas iš M. J., o kitas išreikalautas iš civilinės bylos. Specialistams, atlikusiems specialisto išvadą Nr. 140-(6590)-IS1-3546 buvo pateikti abu kvitai, tačiau vienas kvitas buvo išsiųstas kartu su byla, o kitas vėliau, kai buvo gautas iš teismo, nagrinėjančio civilinę bylą. Tyrėja parodė ir tai, kad apklausiant E. K., jai parodė tik tuos du pinigų priėmimo kvitus, serija LAN Nr. X, nes kitokių kvitų nebuvo. E. K. buvo apklausiama kitame ikiteisminiame tyrime dėl kitų nusikalstamų veikų, susijusių su A. P., pas kitą tyrėją ir jai buvo rodomi kiti dokumentai.
Iš bylos matosi, kad byloje yra pateikti tikrai du pinigų priėmimo kvitai. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas aiškiai nurodė aplinkybes, susijusias su šių pinigų priėmimo kvitų pateikimo byloje. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad tai, jog M. J. buvo pateikti būtent du žinomai netikro dokumento egzemplioriai, patvirtina bylos duomenys apie tai, kad vienas kvito egzempliorius buvo pateiktas M. J. bankroto administratoriui, o kitas išimtas iš nagrinėjamos teisme civilinės bylos.
Atliekant specialisto išvadą Nr. 140-(6590)-IS1-3546, taip pat priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, specialistams buvo pateikti du pinigų priėmimo kvitai LAN Nr. X. Vienas iš jų pateiktas kartu su užduotimi atlikti rašysenos tyrimą (1 t., 64-65 b.l.), o kitas vėliau – išsireikalavus iš civilinės bylos (1 t., 67, 68, 69 b.l.). Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad specialistai ištyrė tik vieną pinigų priėmimo kvitą LAN Nr. X ir išvadose nurodė, kad parašą, esantį kvite, tikriausiai pasirašė E. K. (1 t., 74-75 b.l.). Teisminio nagrinėjimo metu buvo paskirtas papildomas rašysenos tyrimas ir ekspertams pateikti jau du pinigų priėmimo kvitai, serija LAN Nr. X. Ištyrę abu pinigų priėmimo kvitus, ekspertai pateikė ekspertizės aktą Nr. 140-(4485)-IS1-5894, kurio išvadose nurodyta, kad ant abiejų pinigų priėmimo kvitų pasirašė E. K. (4 t., 112-115 b.l.). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš abiejų pinigų priėmimo kvitų matosi, jog juose esantys parašai, taip pat ir rašalo spalva skiriasi. Teisėjų kolegijos nuomone, tai tik subjektyvi nuteistojo A. P. gynėjos nuomone. Šiuos abu kvitus ištyrė ekspertai ir pateikė išvadą, kad ant jų pasirašė E. K.. Dėl M. J. parašų rašalo spalvos skirtumo, pats M. J. paaiškino, kad ant pinigų priėmimo kvitų pasirašė skirtingu metu, vieną – 2008 m. rugpjūčio 1 d., kai jam pateikė A. P., o kitą vėliau, kai jis, M. J., pateikė bankroto administratoriui.
Po šios atliktos ekspertizės ir gauto ekspertizės akto Nr. 140-(4485)-IS1-5894 išvadų, išklausius nagrinėjimo dalyvių nuomones, teismas nusprendė pakartotinai kvieti į teismo posėdį liudytoją E. K., jai buvo siunčiami teismo šaukimai, taip pat teismas kreipėsi ir į policijos komisariatą dėl šios liudytojos gyvenamosios vietos nustatymo ir šaukimo įteikimo (4 t., 146, 147,148, 155, 159). Iš bylos matosi, kad nustatyta, jog E. K. gyvenamoji vieta yra Nyderlandų Karalystė, todėl įteikti šaukimą galimybės nėra (4 t., 160 b.l.). Be to, ir pati liudytoja informavo, kad atvykti į teismo posėdį papildomai apklausai galimybės neturi ir prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 161 b.l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nusprendė liudytojos E. K. papildomai apklausai į teismo posėdį nebekviesti.
Apeliaciniame skunde nuteistojo A. P. gynėja nurodo, kad E. K. turėjo būti apklausta, nes kilo neaiškumų dėl 2008 m. rugpjūčio 1 d. pinigų priėmimo kvito, be to, specialisto išvadoje ir ekspertizės akte nurodyta, kad kvituose pasirašė E. K., tačiau ši liudytoja parodė, kad parašai yra tik panašūs į jos, pinigų priėmimo kvituose ji nepasirašinėjo.
Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus ir į apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo A. P. ir jo gynėjos prašymus atlikti įrodymų tyrimą ir kviesti bei apklausti liudytoją E. K., šiai liudytojai buvo išsiųsti teismo šaukimai, taip pat ir raštas jos motinai su prašymu įteikti E. K. teismo šaukimą ir informuoti apie jos gyvenamąją vietą (5 t., 22, 23, 29-31, 38-40, 51-53 b.l.). Ir apeliacinės instancijos teismas gavo liudytojos E. K. elektroninius laiškus apie tai, kad jos gyvenamoji vieta yra Nyderlandų Karalystėje, neturi galimybės grįžti į teismo posėdžius, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 24, 33, 41, 54 b.l.). Po šių atliktų veiksmų ir išklausius nagrinėjimo dalyvių nuomones apeliacinės instancijos teismas nutarė įrodymų tyrimo neatlikti, liudytojos E. K. neapklausti, nes tai padaryti galimybės nėra.
Teisėjų kolegijos nuomone, išnaudojus visas galimybes, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismams dėl objektyvių priežasčių nepavyko apklausti liudytojos E. K.. Tačiau dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ši liudytoja buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, jos parodymai perskaityti teisiamojo posėdžio metu BPK 276 str. 1 d. 1 p. nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, liudytojos E. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, vertino kartu su kitais įrodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad, nors tuo metu E. K. UAB „X“ ir nedirbo, tačiau ji atlikinėjo praktiką kitoje įmonėje, įsikūrusioje tame pačiame pastate kaip ir UAB „X“, liudytojai, taip pat ir pati E. K., parodė, kad praktikos metu E. K. ateidavo ir į UAB „X“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, neatmetama galimybė, kad E. K. pati nesuvokdama ir nežinodama pasirašė ant pinigų priėmimo kvitų. O A. P. šiuos kvitus panaudojo. Be to, A. P. buvo kaltinamas ir nuteistas ne dėl žinomai netikro dokumento suklastojimo, o panaudojimo. Teisėjų kolegija pažymi dar ir tai, kad ta aplinkybė, jog teismo posėdyje dėl objektyvių priežasčių tiesiogiai apklausti liudytojos E. K. nepavyko, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 3 d.
Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kadangi šie BK 300 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. To paties BK straipsnio 3 d., be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė už žinomai netikro dokumento panaudojimą, jeigu dėl to padaryta didelės žalos.
Byloje nustatyta, kad A. P., siekdamas pasisavinti UAB „X“ pinigines lėšas, į susitikimą su M. J., G. J. ir A. L., atsinešė 2008 m. rugpjūčio 1 d. UAB „X“ pinigų priėmimo kvito, serija LAN Nr. X, du egzempliorius. A. P., būdamas bendrovės direktorius, suvokė ir žinojo, kad šie pinigų priėmimo kvitai forma ir struktūra skiriasi nuo analogiškų bendrovės pinigų priėmimo kvitų. Jis taip pat suvokė ir žinojo, kad ant šių kvitų pasirašiusi E. K. jokių pinigų iš M. J. negaus. O tik jis gaus (ir gavo) pinigus iš M. J.. A. P. žinojo ir tai, kad E. K. tuo laikotarpiu bendrovėje nedirbo. Taip pat nėra abejonių, kad jis, kaip bendrovės direktorius, žinojo ir tai, jog tik jis tvarko UAB „X“ kasą ir tik jis turi teisę pasirašyti ant pinigų priėmimo kvitų. Žinodamas visas šias aplinkybes, A. P., siekdamas pasisavinti UAB „X“ pinigines lėšas, panaudojo žinomai netikrą dokumentą.
Byloje įrodyta, kad A. P., siekdamas pasisavinti UAB „X“ pinigines lėšas, panaudojo, pateikdamas M. J., žinomai netikrą dokumentą – 2008 m. rugpjūčio 1 d. UAB „X“ pinigų priėmimo kvitą, serija LAN Nr. X (du egzempliorius), kuris blanko forma ir struktūra skiriasi nuo analogiškų bendrovės dokumentų ir kuriame nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad pinigus 180 000 Lt iš M. J. gavo buhalterė E. K.. Šio žinomai netikro dokumento pagrindu A. P. į UAB „X“ kasą neįnešė M. J. grąžintus 150 000 Lt, o šias pinigines lėšas pasisavino. Be to, A. P. nuo bankroto administratoriaus nuslėpė faktą, kad M. J. grąžino šią sumą bendrovei. Dėl A. P. žinomai netikro dokumento panaudojimo UAB „X“ padaryta didelė žala. A. P. šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. pateikdamas minėtą žinomai netikrą dokumentą, aiškiai suvokė, kad būtent jo M. J. teikiamas dokumentas yra netikras, nes jo forma neatitinka bendrovėje naudojamų blankų, jame buvo užfiksuota netikra informacija, kad grąžinamus pinigus gauna įmonės buhalterė E. K., kuri tuo metu bendrovėje iš viso nedirbo ir būtent tokiais veiksmais kaltinamasis siekė imituoti, kad grąžinti pinigai bus įnešti į UAB „X“ kasą, nors iš tikrųjų siekė gauti pinigus ir juos pasisavinti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 300 str. 3 d.
Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas A. P. bausmes teismas nepažeidė BK 41 str. 2 d. ir BK 54 str. 1 d., 2 d. reikalavimų. Bausmės paskirtos atsižvelgiant į visas BK 54 str. 2 d. nurodomas aplinkybes, įvertinus ir padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, ir duomenis, apibūdinančius A. P. asmenybę. Atsižvelgęs į ilgą proceso trukmę, vadovaudamasis teisingumo principu, teismas taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas ir A. P. paskyrė švelnesnes bausmes – baudas, artimas sankcijos vidurkiui. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, A. P. ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti nėra pagrindo. Teismas, subendrindamas bausmes, baudžiamojo įstatymo taip pat nepažeidė. Pažymėtina dar ir tai, kad švelninti paskirtas bausmes nuteistojo gynėja paduotame apeliaciniame skunde neprašo.
Teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą.
Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina A. P. kaltę, kad jis, panaudodamas žinomai netikrą dokumentą, pasisavino jo žinioje buvusias UAB „X“ pinigines lėšas – 150 000 Lt, ir dėl to UAB „X“ buvo padaryta didelė žala. Nėra abejonių, kad tarp A. P. veikos (iš M. J. priimdamas grąžintus įmonei priklausančius pinigus, pateikdamas M. J. žinomai netikrą dokumentą apie tai, kad bendrovės buhalterė gavo šiuos pinigų, o iš tikrųjų šių pinigų neįnešus į įmonės kasą) ir UAB „X“ padarytos žalos yra priežastinis ryšys.
BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Iš bylos matosi, kad BUAB „X“ bankroto administratorius S. K. pareiškė civilinį ieškinį 150 000 Lt turtinės žalos atlyginimui. Prie civilinio ieškinio pridėjo dokumentus, pagrindžiančius šios žalos dydį (3 t., 4-7, 8-41 b.l.). Teismas įvertinęs kartu su civiliniu ieškiniu pateiktus dokumentus ir tai, kad išnagrinėtais įrodymais įrodyta A. P. kaltė, tarp jo padarytos veikos ir UAB „X“ padarytos žalos yra priežastinis ryšys, civilinį ieškinį teismas tenkino visiškai. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai ir teisingai iš nuteistojo A. P. priteisė 43 443 Eur žalos atlyginimo BUAB „X“.
Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. P. gynėjos apeliacinis skundas nepagrįstas, didžioji dalis skunde dėstomų argumentų jau buvo teisingai įvertinti pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, paskirtos bausmės ir priteistos turtinės žalos atlyginimo dydis BUAB „X“ taip pat yra teisingi. Naikinti arba keisti nuosprendį nuteistojo A. P. gynėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. P. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.