- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-28
- Bylos Nr.
- 1A-74-579-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 91-1-00031-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Arvydas Stankus, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- R. D.
- Nukentėjusysis
- V. A.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
- Kategorijos
- 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo (dalyje išteisintojo) R. D. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme; pagal BK 215 str. 1 d. 2 metams laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2009-04-17 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta trejų metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 metams, ją atliekant pataisos namuose.
Be to, R. D. išteisintas pagal BK 178 str. 1 d., nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo V. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš R. D. priteista 409,32 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimui V. A. teisių perėmėjai E. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. už tai, kad neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis bei apgaule įgijo svetimą turtą, tai yra 2010-01-02, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo V. A. vardu išduotą AB DnB NORD banko mokėjimo kortelę „Visa electron“, neteisėtai atlikdamas aštuonias finansines operacijas, tai yra 2010-01-02 įsigydamas cigarečių, alkoholio ir maisto produktų: 9⁴⁴ val. už 7,35 Lt sumą, 9⁴⁶ val. už 6,10 Lt sumą, 11⁴⁵ val. už 71,29 Lt sumą, 14 val. už 84,23 Lt sumą, 14⁰⁴ val. už 70,20 Lt sumą, 14³⁹ val. už 136,34 Lt sumą, 15¹⁰ val. už 5,55 Lt sumą ir 15²⁹ val. už 27,96 Lt sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini), elektroninei atsiskaitymo sistemai identifikuodamas save kaip V. A. ir atsiskaitydamas už perkamas prekes 409,32 Lt sumai, tuo nukentėjusiajam V. A. padarė 409,32 Lt turtinę žalą.
Be to, R. D. buvo kaltinamas pagal BK 178 str. 1 d. dar ir tuo, kad pagrobė svetimą turtą, tai yra, kad 2010 m. sausio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną ir valandą, būdamas V. A. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė V. A. priklausančius – 12 Lt vertės piniginę su joje buvusiais 100 Lt ir DnB NORD banko mokėjimo kortele „Visa electron“ ir 25 Lt vertės nuolaidų kortelėmis, kurie buvo kambaryje po pagalve bei 400 Lt vertės televizijos priedėlį su distanciniu pulteliu ir televizoriaus pultelį, buvusiais kambaryje, tuo padarydamas V. A. 537 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. D. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui naujam tyrimui, pakeitus prokurorą, tyrėją ir apklausus visus liudytojus. Taip pat jis prašo palikti galioti 2009-04-17 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, o tyrimo metu kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinį registravimąsi policijos įstaigoje.
Skunde R. D. nurodo, kad ikiteisminis tyrimas atliktas šališkai, iškraipant tikruosius faktus, nes neapklausti jo nurodyti liudytojai, apklaustas tik vienas jo nurodytas liudytojas, o tyrėja teisme melavo, kad skambino liudytojams ir jie sakė, kad nieko nežino apie pinigų skolinimą, nors teisme artimieji pasakė, kad šie liudytojai nebuvo kviesti ir apklausti. Apeliantas teigia, kad tyrimo metu nebuvo apklaustas jo nurodytas apsaugos darbuotojas, kuris matė, jog R. D. tomis dienomis apsipirkinėjo už grynuosius pinigus ir net pats palydėdavo iki kasos. Skundo autorius teigia, kad akistata, atpažinimas pagal nuotraukas atlikti nesąžiningai, apklaustų liudytojų parodymai nenuoseklūs, melagingi ir atitinkantys neteisingą kaltinimą, o Č. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas netgi nutrauktas. Jis teigia, kad prokuroras jam yra nepalankus todėl, kad jis anksčiau yra atsisakęs padėti ikiteisminiam tyrimui, o tyrėja baudžia jį administracinėmis nuobaudomis siekdama panaikinti R. D. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, kurio sąlygas apeliantas pažeidė, nes nežinojo, jog turi ne tik žymėtis policijoje, bet ir registruotis pataisos inspekcijoje. Apeliantas nurodo, kad iš E. A. parodymų galima suprasti, kad ji apeliantą atpažino kaip tankiai apsipirkinėjantį asmenį – Roberto brolį, tačiau paklausus ar pažinojo Robertą, ji atsakė, kad ne, kas patvirtina, jog pastaroji abejoja savo parodymais ir yra kažkieno įtakojama. Jos parodymai yra nekonkretūs, kaip pardavėja ji neatsimena kiek kainuoja kai kurios prekės, tačiau atsimena kaltinimui reikalingas aplinkybes. Apeliantas teigia, kad atpažinimas iš nuotraukų vyko niekam nedalyvaujant, o akistatos metu kabinete jis buvo vienas ir pristatytas kaip kaltinamasis.
Skunde teigiama, kad liudytoja T. M. parodymus davė tik teisme ir nurodė, kad apeliantas buvo pastovus klientas, nors prisiminė tik vieną būtent tą atvejį susijusį su byla, o jos parodymai nėra konkretūs. Apeliantas nurodo, kad V. M. parodymai yra nereikšmingi, nes tolesnio girtavimo metu ji nedalyvavo, o tik jai išėjus buvo skolinami pinigai, tačiau jos parodymus pakoregavo tyrėja. R. D. teigia, kad jis nurodė kur skolinosi pinigus ir kiek, tačiau tai nebuvo vertinta. Jis nurodo, kad I. Č. neigė antrą kartą apsilankęs pas V. A., bet tuo pačiu nurodė, kad buvo užėjęs ir dar pakūreno krosnį.
Apeliantas sutinka, kad daiktai buvo atnešti pas brolį Robertą ir jam aišku, kad prie to prisidėjo Č. su savo motina tikėdamiesi, kad V. A. kartu su jais girtaus ir niekam nesiskųs, tačiau vėliau jie viską ėmė neigti. Skundo autorius teigia, kad iš V. A. parodymų matyti, jog R. D. prašė pasakyti, kad V. A. davė jam kortelę, tačiau apeliantas žinojo, kad net ir tokiu atveju kyla atsakomybė, todėl tokiu būdu nukentėjusysis jam nebūtų padėjęs, o tokius parodymus, jo įsitikinimu, galėjo pakoreguoti tyrėja. Skunde teigiama, kad apeliantui su Č. atėjus pas A., pas pastarąjį rado prieš tai vykusių nedidelių išgertuvių likučius, tačiau ši aplinkybė netirta, nors gal būtent tuomet ir dingo piniginė su kortele.
Šalies argumentai
R. D. teigia, kad ikiteisminio tyrimo pabaigoje tyrėja įnirtingai atkalbinėjo jį atsisakyti valstybės skiriamo advokato, o tyrimo metu surinkti parodymai nebuvo jo paties skaitomi, nes jis be akinių nieko nemato bei yra įsitikinęs, kad ir nukentėjęs nieko neskaitė, nes taip pat be akinių nieko nematė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
R. D. apeliacinis skundas atmetamas.
R. D. viso bylos tyrimo metu neigė nustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai panaudojęs nukentėjusiajam D. A. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis bei apgaule įgijęs svetimą turtą, tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje esantys įrodymai. R. D. kaltę pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. pagrindžia nuoseklūs, vieni kitus papildantys ir tarpusavyje neprieštaraujantys liudytojų E. A., T. M. ir R. I. parodymai, kurie patvirtinti skundžiamame nuosprendyje aptarta ir įvertinta rašytine bylos medžiaga. Todėl netikėti šių liudytojų parodymais pagrindo nėra. Be to, iš teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., pagarsintų nukentėjusiojo V. A. parodymų matyti, kad po apklausų policijoje, pas jį atėjęs R. D. prašė sakyti, kad jis pats davė R. D. mokėjimo kortelę, kuria pastarasis atsiskaitė prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ už prekes. Jis taip pat nurodė, kad savo banko kortelės niekam neduoda ir neskolina, pats kortele parduotuvėje neatsiskaito. Tokie nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisme pagarsinti parodymai taip pat patvirtina liudytojų E. A. ir T. M. parodymus. Be to, apylinkės teismas teisingai ir motyvuotai nurodė, kad liudytojų S. P., K. L., I. Č. ir R. D. (apelianto brolio) parodymai nepaneigė R. D. kaltės pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d.
R. D. skundo motyvai dėl liudytojos E. A. parodymų, jog jie yra nekonkretūs, o ji atsimena tik kaltinimui reikalingas aplinkybes, t.y. iš daugybės apsipirkinėjusių asmenų, ji atsiminė būtent apeliantą, paneigti bylos medžiaga. Liudytoja E. A. parodė, kad R. D. ji pažįsta kaip pirkėją, o sausio 1 d. ar 2 d. ji dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje R. D. atsiskaitė už prekes banko kortele, pirko cigarečių, maisto. Ant kortelės buvo vardas Vidas. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad R. D. buvo parduotuvėje keletą kartų, o už prekes kortele atsiskaitė ir kitai pardavėjai. R. D. ji įsiminė todėl, kad jis niekada neatsinešdavo daug pinigų ir visada atsiskaitydavo grynais ir jai kilo įtarimas. R. D. ji atpažino iš nuotraukos, vėliau ir gyvai, o tyrėja jai nieko nesakė ir nerodė. Šiuos jos parodymus patvirtino liudytoja T. M. nurodydama, kad ji dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, o R. D. dažnai apsipirkdavo toje parduotuvėje. Vieną dieną jis dažnai ėjo apsipirkti ir ji tiksliai neprisimenanti, kada tai buvo – sausio mėnesio pradžia ar vidurys, tačiau prie jos kasos aparato jis atsiskaitė už 1 l butelį alaus kortele. Be to, E. A. parodymus patvirtina liudytojos tyrėjos R. I. parodymai, kur ji nurodė, kad iki parodymo atpažinti R. D., E. A. nebuvo su pastaruoju susitikusi, liudytojai jis nebuvo parodytas. Ši liudytoja nurodė, kad atpažinimas buvo iš nuotraukų ir E. A. pamačiusi nuotrauką, pasakė, kad be abejonių tai buvo R. D., o po to atėjo Rimas ir R. D.. Taigi, kaip matyti parodymų atpažinti protokolo, šios liudytojos paaiškinimo, parodymų atpažinti tvarka, numatyta BPK 192 str., pažeista nebuvo. Nei vienos iš nurodytų liudytojų parodymai abejonių nekelia, o R. D. bandymas nuneigti šių liudytojų parodymus ir bandymas pateikti įvykio aplinkybes sau palankia linkme (dėl tariamo pinigų skolinimosi), vertinamas kaip pastarojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nors apeliantas nurodė, kad liudytojos V. M. parodymai yra nereikšmingi, nes tolesnio girtavimo metu ji nedalyvavo, tačiau apylinkės teismas šios liudytojos parodymai ir nesivadovavo spręsdamas R. D. kaltės klausimą. Kaip jau minėta, liudytojo I. Č. parodymai nepaneigia R. D. kaltės pagal BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., o R. D. pateiktos aplinkybės, kuriomis I. Č. ar kas nors kitas galėjo įvykdyti minėtus nusikaltimus, yra paneigtos teismui abejonių nekeliančiais įrodymais. Taip pat R. D. skunde nurodė, kad jis žinojo, jog net ir kortelės turėtojo sutikimu kitam asmeniui panaudojus tokią kortelę kyla atsakomybė, todėl prašyti V. A. tai paliudyti buvo netikslinga. Tačiau toks jo skundo motyvas, įvertinus kitą bylos medžiagą nepaneigia nei V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisme pagarsintų parodymų, nei R. D. kaltės.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas atliktas šališkai, nes neapklausti jo nurodyti liudytojai, o apklaustas tik vienas iš nurodytų liudytojų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nepateikė skundų dėl atliekamo tyrimo neišsamumo, šališkumo ar jį atlikusių pareigūnų veiksmų. Be to, paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, R. D. su tyrimo medžiaga susipažinti nepageidavo, taip pat pasirašytinai nepageidavo, kad ikiteisminio tyrimo metu dalyvautų gynėjas, apklausti papildomų liudytojų taip pat neprašė, tokių liudytojų apklausti R. D. bei jo gynėja apklausti neprašė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas išsamiai ir visapusiškai, laikantis BPK reikalavimų, surinkti duomenys patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, o įvertinus šiuos duomenis padarytos teisingos išvados dėl R. D. kaltės pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. Todėl apeliacinio skundo motyvai dėl neišsamaus ikiteisminio tyrimo, neapklaustų jo nurodytų liudytojų, netinkamai atliktų kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų, ikiteisminio tyrimo nutraukimo I. Č. atžvilgiu, tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmų apelianto atžvilgiu, jo įkalbinėjimo atsisakyti gynėjo bei negalėjimo dėl regos perskaityti parodymų, yra atmetami kaip nepagrįsti. Be to, apeliantas skunde nurodė, kad tyrėja baudžia jį administracinėmis nuobaudomis siekdama panaikinti R. D. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau tokie skundo motyvai yra susiję su kitoje byloje nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymu, o ne su šios bylos esme. Analogiškai yra vertinamas ir apelianto prašymas palikti galioti 2009-04-17 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą.
Apylinkės teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė teisingą išvadą, kad nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis R. D. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. Todėl daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisingas ir pagrįstas, o panaikinti jį kaip to prašoma apeliaciniu skundo (perduoti bylą prokurorui naujam tyrimui) pagrindo nėra. Tuo pagrindu atmetamas ir R. D. skunde išdėstytas prašymas dėl jam paskirtos kardomosios priemonės pakeitimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo (dalyje išteisintojo) R. D. apeliacinį skundą atmesti.