Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2016-10-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-5-269/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-10-24
Bylos Nr.
II-5-269/2016
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-01875-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Tadeušas Volkovskis
Pareiškėjas
V. M.
Nukentėjusysis
Č. J.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo bylosNr. II-5-269/2016
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01875-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. spalio 24 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant Robertai Armonaitei ir Jelenai Zavadskienei,dalyvaujant pareiškėjui V. M. (V. M.),Vilniaus apskrities VPK atstovui A. M. Špileckiui (A. M. Špilecki),nukentėjusiajam Č. J. (Č. J.) ir jo advokato padėjėjui V. K. (Kononov),

Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiajai ekspertei Loretai Levulytei,

vertėjoms Erikai Tunčikienei ir Galinai Tijūnėlienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. M. (V. M.) 2015-11-09 skundą Nr. 10-P-28893 dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2015 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 57N-40969176-15 panaikinimo šio komisariato administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ROIK: 15051565149 (toliau-b.l.)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau-komisariatas) vyresniojo specialisto A. S. 2015 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 57N-40969176-15 (toliau-nutarimas) V. M. (V. M.) (toliau-pareiškėjas) buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 14 d., apie 8.48 val. kelio Medininkai-Rukainiai- Skaidiškės kryptimi link Rukainių k., 22 km,

LTEC vairuodamas priklausantį UAB „Visla“ automobilį „F. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė ta pačia eismo juosta važiuojantį ir priklausantį Č. J. (Č. J.) automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pastarasis vairavo rodė kairiojo posūkio signalą ir suko į kairę, ko pasėkoje abu šitie automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti. Tuo jis kaltinamasis, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9., 136.2. p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. Minėtu nutarimu už šį pažeidimą jam skirta 30 eurų bauda (teismo b.l. 4, b.l. 5, 28-29, komisariato administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ROIK: 15051563896 l. 3-4).

Šalies argumentai

V. M. (V. M.) pateikė teismui 2015-11-09 skundą Nr. 10-P-28893 (toliau-skundas) dėl nutarimo, kuriame nurodė, kad su paskirta administracine nuobauda nesutinka, kadangi nebuvo pilnai surinkti jo kaltę pagrindžiantys įrodymai, nepilnai išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti (teismo b.l. 1, b.l. 6, b.l. 20).

Atsiliepimas

Atsiliepimu komisariatas prašo skundo netenkinti ir nurodo, kad administracinėn atsakomybėn pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. V. M. patrauktas teisėtai ir teisingai, prašo nutarimą palikti nepakeistą (b.l. 2-3, teismo b.l. 2, komisariato administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ROIK: 15051563896l. 7).

P. V. M. (V. M.) (toliau-pareiškėjas) parodė, kad automobilio „F. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salono viduje sėdėjo keleivė L. K. ir Z. K.. Jis važiavo senuoju Minsko plentu link Rūkainių km.. Priekyje jo važiavo automobilis Audi, įjungęs dešinį posūkį. Kadangi nebuvo ženklo, nurodančio nuvažiavimą nuo kelio, jis pagalvojo, kad tas automobilis nori sustoti. Pamačius, kad pas Audi dega dešinys posūkis, jis, vairuodamas automobilį „F. S.“, sumažino greitį ir nusprendžiau lenkti. Įjungė kairį posūkį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Tuo metu, kai jo automobilis buvo priešpriešinėje juostoje, Audi įjungė kairį posūkį ir pradėjo sukti. Jis pamatė, kad nespės sustabdyti, dėl to savo automobilį nukreipė į šalikėlį. Paskui paaiškėjo, kad už krūmų buvo įvažiavimas į sklypą. Automobilių susidūrimas įvyko iš kairės kelio pusės, kur jau pasibaigia asfaltuota kelio danga. Susidūrimo metu jo automobilio didesnė dalis buvo priešingos kelio juostos kelkraštyje. Kitas automobilis buvo dešiniau. Jo priekis jau buvo kelkraštyje. Jo automobilio dešinė pusė kontaktavo su Audi kairiojo priekio šonu. Jis iškvietė policiją. Iš esmės jis su eismo įvykio schema sutinka. Policijai apžiūrint automobilį „Audi A6“- jo variklis buvo išjungtas, degė dešinysis posūkis (teismo b.l. 16-17).

Suinteresuotas asmuo, nukentėjusysis Č. J. (Č. J.) teisme parodė, kad 2015-09-14 važiavo į sodybą nuo Vilniaus m. link Rukainių k.. Jam reikėjo sukti į kairę. Jis žiūrėjo į veidrodėlius, matė automobilį Mercedes, kuris važiavo maždaug 200 m. atstumu nuo jo. Jis įjungė kairį posūkį, kai jo automobilis buvo priešingoje kelio pusėje, pajuto smūgį į automobilio priekį kairėje pusėje. Prieš pradedant sukti į kairę, jis nežiūrėjo į vidinį veidrodėlį, žiūrėjo į išorinį. Jis buvo įsitikinės, kad jo niekas nelenkia. Susidūrimas įvyko priešingoje kelio pusėje kelkraštyje. Oro sąlygos nebuvo geros, nes ten yra nuokalnė ir saulė šviečia tiesiai į akis. Jo automobilis apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo išmokos gavo apie 930 Eur (teismo b.l. 14, 17-18, b.l. 10-10a, 24-24a, 25-25a, komisariato administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ROIK: 15051563896 l. 11-11a).

L. M. N. (M. N.) parodė, kad V. M. nepažįsta. Jis autoįvykio metu vairavo automobilį nuo Rūkainių K. link Vilniaus m., o mikroautobusiukas važiavo kelio priešinga puse. Matė, kad prieš autobusiuką važiavo tamsios spalvos automobilis Audi, ji pradėjo stabdyti ir rodyti posūkį į dešinę, o autobusiukas posūko į kairę. A. A. nesustojęs pradėjo sukti į kairę. Į teismą atvyko, nes Facebook tinklapyje matė eismo įvykio nuotraukas ir savo valia nusprendė pranešti apie eismo įvykį. Jis buvo kelių policijoje ir viską papasakojo. A. A. lėtėjo, buvo įjungtas dešinys posūkis. Tada automobilis Audi netikėtai pasuko į kairę. Kodėl automobilis Audi taip greitai suko į kairę pasakyti negali (teismo b.l. 14, 18, 31, komisariato administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ROIK: 15051563896 l. 8-8a).

Liudytoja H. J. parodė, kad 2015-09-14 ryte važiavo kartu su vyru automobiliu ,,Audi A6“. Buvo 8 val. ryto , buvo ryški saulė. Jie ramiai važiavo, pasuko į keliuką, kuris veda link sodybos, pajuto didėlį smūgį. Jie išlipo iš automobilio. Buvo sunku išlipti, nes kairė pusė buvo užblokuota. Tuo metu išlipo visi iš balto autobusiuko. Jie nuėjo prie savo automobilio įjungti avarinį, vyras irgi pasakė, kad jam reikia įjungti avarinį. Kol stovėjo, atėjo V. M., jis rankose nieko neturėjo. Po to, V. M. nuėjo prie savo automobilio ir grįžo su telefonu ir pradėjo filmuoti. Moterys važiuojant autobusiuke atsiprašė ir pasakė, kad pastaroji mašinos nematė dėl ryškios saulės. Kai vyras suko į kairę, autobusiukas buvo toli. Ji autobusiuką pastebėjo pasukus galvą. Prieš sukant į kairę posūkis vyro automobilyje buvo įjungtas, buvo posūkio įjungimo garsas. Saulė švietė stipriai galėjo apakinti. Jos vyras buvo su akiniais nuo saulės (teismo b.l. 36, 38-39, b.l. 26), komisariato administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ROIK: 15051563896 l. 9-9a, 12., b.l. 23-23a).

Liudytojas L. C. parodė, kad autoįvykį matė, mes važiavo iš paskos. Priekyje važiavo tamsios spalvos Audi, o prieš ji už Audi baltas autobusiukas. Jie važiavo Rukainių pusės link. Matė, kaip automobilis Audi parodė dešinį posūkį ir pradėjo stabdyti, o baltas autobusiukas parodė kairį posūkį ir pradėjo lenkti. Tada žiūri automobiliai susidūrė ir pradėjo vienas kitą stumti. Jis sustojo autobuso stotelėje, matė kaip iš balto autobusiuko išlipo 3-5 žmonės ir keli iš tamsios Audi. Tie žmonės pradėjo kalbėtis. Jis skubėjo su kitais reikalais, dėl to apsisuko ir nuvažiavo. Po mėnesio jis toje pačioje autobuso stotelėje pamatė skelbimą, kad atsileptu kas nors kas matė autoįvykį, todėl paėmė skelbime nurodyta telefono numerį ir paskambino policijai. Į jo skambutį atsiliepė policijos inspektorius ir kuris jam paaiškino dėl kokio įvykio jis skambina. Tada jis jam pasakė, kad jis ne ten pataikė ir liepė daugiau neskambinėti. Po to jis nuvažiavo į Kelių policijos valdybą ir parašė pareiškimą, kad išsiaiškinti ar reikia liudytojo. Nesulaukus atsakymo jis nuvažiavo į Kelių policijos valdybą. Ten pasakė, kad jo pareiškimą nusiuntė į Vilniaus rajono policijos komisariatą, kur jam pasakė, kad jei jis nori būti liudytoju, tada turiu važiuoti į teismą. Asmenų, kurie važiavo tais automobiliais, jis iki įvykio nepažinojo (teismo b.l. 36, 39-41, b.l. 7-8).

L. V. Kazokevičius parodė, kad palaiko savo tarnybinį pranešimą, kuriame išdėstyta tai ką jis matė. Kai jis atvyko į įvykio vietą automobilyje ,,Audi“ degė avarinė šviesa. Audi vairuotojas parodė, kad visos šviesos veikia. Jo tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija gauta iš V. M.. Kaip jam aiškino, jis taip ir išdėstė. Jis kalbėjo su nukentėjusiuoju ir su pažeidėju. Jis iš transporto priemonių padėties, jų apgadinimo ir žmonių paaiškinimo įvertino, kad dėl įvykio kaltas Mercedes vairuotojas. Jis tik surinko įrodymus ir perdavė juos kitam ekipažui, kuris formino įvykį. Iš vairuotojų neėmė paaiškinimo. Įvykio vieta nebuvo fotografuojama. Audi stovėjo pusiau ant kelio, pusiau ant šalikelės. Abiejų automobilių priekiai buvo nukreipti į Rūkainių pusę. Vairuotojai pasakė, kad važiavo link Rūkainių. Abu automobiliai buvo priešingoje kelio pusėje (teismo b.l. 6, 65).

Liudytojas A. R. parodė, kad savo tarnybinį pranešimą palaiko. Kiek prisimena, jiems atvažiavus į įvykio vietą ten buvę patruliai paaiškino situaciją. Iškarto buvo sakoma, kad posūkis nebuvo rodomas. Vėliau tik kai Audi vairuotojas buvo pasimetęs, įjungė posūkį, tai nufilmavo V. M.. V. M. nepagarbiai kalbėjo, bandė įrodyti savo teisumą. Kiek prisimena, patruliai sužinojo iš V. M., kad Audi suko nerodydamas jokio posūkio. Vėliau V. M. nurodė, kad Audi rodė dešinį posūkį. V. M. sakė, kad turi filmuotą medžiagą. Iš schemos matyti, kad Mercedes važiavo link Rūkainių ir kuris buvo lenkimo pusėje. Mercedes priekis buvo nukreiptas link Rūkainių. Kitas automobilis buvo šalia Mercedes automobilio. Audi stovėjo iš dalies ant asfalto, iš dalies ant kelkraščio. Schemoje yra Mercedes užvažiavimas ant žolės ir Audi ratų šoninio slydimo žymės. Skaitosi, kad automobilis Audi jau buvo pasukęs kairėn, kai į jį atsitrenkė, tada būna slydimo žymės. Buvo surašyti abiem vairuotojams du administracinio teisės pažeidimo protokolai, nes Mercedes vairuotojas nurodė, kad turės filmuotą medžiagą, kurią pateiks bylos nagrinėjimo metu. V. J. nurodė, kad jis važiavo pagal visas taisykles. V. J. nurodė, kad iš karto po įvykio pastarasis įjungė posūkį vietoje avarinio signalo, bet negali tiksliai pasakyti kada jis įjungė tą posūkį (teismo b.l. 63, 65-66).

L. L. K. parodė, kad ji 2015-09-14 važiavo automobilyje. Savo paaiškinimą palaiko. Ji sėdėjo automobilyje „F. S.“ keleivio pusėje prie vairuotojo ir plepėjo. Ji į automobilį Audi atkreipė dėmesį tik tada, kai jis pradėjo stumdytis kelyje. Ji ir parašė paaiškinime, kad jokio posūkio kitas automobilis nerodė, nors ir važiavo į kairę. Ji matė, kad Audi be perspėjimo suka į kairę. A. M. vairuotojas bandydamas išvengti susidūrimo, pasuko į kairę pusę, tiesiog į griovį. Gal jie būtų nuvažiavę į griovį bet griovyje buvo tiltelis, ir jų automobilį vėl išmetė į kelią (teismo b.l. 63, 66-67, komisariato administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ROIK: 15051563896 l. 13, b.l. 27).

L. M. P. (M. P.) parodė, kad jis buvo kieme, išgirdo duslų smūgį. Suprato, kad įvykio avarija, išėjo į kelią. Iki kelio buvo apie 20 m. Iš dešinės stovėjo automobilis Audi, užvažiavęs ant savo keliuko. Audi buvo be sugadinimų. Busas stovėjo griovyje, irgi buvo be sugadinimų (teismo b.l. 63, 67).

Liudytojas A. S. parodė, kad jis prie priimant sprendimą nutarimu vertino surinktus įrodymus. Papildomai buvo apklaustas Audi vairuotojas. Liudytojo L. C. paaiškinimas atsidaro jau išnagrinėjus bylą, todėl jis nevertino šio liudytojo paaiškinimą. Remiantis byloje surinktais įrodymais V. M. buvo iškelta byla, o Č. J. kita byla buvo nutraukta. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad automobilis Audi būtų rodęs posūkį. Visų liudytojų parodymai skyrėsi. V. M. ir jo keleivė nurodo, kad Audi nerodė jokio posūkio. Vėliau atsiradusi versija, kad rodė posūkį į dešinę yra ginčytina. K. A. įjungė kairė posūkį, nurodė Audi vairuotojas. Mercedes pasirodė priešingoje kelio pusėje, kai Audi jau darė posūkį. Iki nutarimo priėmimo V. M. pateikė vaizdo medžiagą, bet ji bylai reikšmės neturėjo, nes buvo padaryta po eismo įvykio. Jis nežinojo, kad V. M. platino skelbimus dėl eismo įvykio (teismo b.l. 63, 67-68).

Iš eismo įvykio vietos schemos nustatyta, kad automobiliai „Audi A6“ ir „F. S.“ išdėstyti pagal važiavimo kryptį link Rukainių k. kelio kairėje pusėje. Toje kelio kairėje pusėje yra pažymėta Nr. 5 automobilio „F. S.“ 4 m. ilgio stabdymo žymė. (b.l. 19).

Eismo įvykio ekspertizės aktu 2016-06-20 Nr. 11-639 (16), (toliau-ekspertizės aktas) nustatyta, kad automobiliai „Audi A6“ ir „F. S.“ susidūrė kelio ilgio atžvilgiu prieš pat eismo įvykio vietos schemoje pozicijoje Nr. 5 pažymėto automobilio „Audi A6“ šoninio slydimo pėdsako formavimosi pradžią iki automobilio „F. S.“ stabdymo pėdsako pažymėto šio schemoje pozicijoje Nr. 4 pradžios. Automobilio „Audi A6“ vairuotojo veiksmai-prieš atlikdamas posūkio manevrą į kairę, neįsitikino, jog tai daryti augu, sudarė kliūtį jį lenkiančio automobilio „F. S.“ vairuotojui,-techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Eismo įvykio schemoje pėdsako pozicija Nr. 4 išsidėstymas nurodo į tai, kad prieš pėdsako formavimosi pradžią automobilis „F. S.“ jau judėjo priešpriešinio eismo juosta, todėl tikėtina, kad automobilio „Audi 6“ vairuotojas pradėjo judėjimą kairiojo posūkio kreive, kai tuo metu automobilis „F. S.“ jau lenkė automobilį „Audi 6“ (teismo b.l. 73-74, 76-78, 80-87).

Vyriausioji ekspertė L. L. teisme parodė, kad ji palaiko ekspertizės aktą (teismo b.l. 108).

Teismo nagrinėjimo metu buvo įvertinti komisariato administracinio teismo pažeidimo protokolas 2015-09-14 Nr. 10P-38034122-15, AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje žalos bylos AJA/15/08837 medžiaga, papildomi duomenys apie eismo įvykį ir kiti įrodymai (b.l. 2, 6, 18, 21-22, teismo b.l. 5, 24-25, 32-33, 44-55, komisariato administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ROIK: 15051563896 l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtis yra materialinė. Itin reikšmingas šio pažeidimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių. Vertinant KET pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad net esant abipusiam KET pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę padarinių atsiradimui. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (pvz. kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt. ). Byloje nėra ginčo, kad 2015-09-14 8.48 val., Vilniaus r., kelio Vilnius-Rukainiai-Skaidiškės 22 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis „F. S.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. M. ir automobilis „Audi A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas Č. J.. Transporto priemonių kontaktas įvyko abiem transporto priemonėm judant ta pačia kryptimi, automobilio „Audi A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) manevro sukant į kairę, o automobilio „F. S.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) manevro jį tuo metu lenkiant, metu, ko taip pat neginčija abu vairuotojai. Byloje yra tik kilęs ginčas, kurio iš vairuotojų padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykį. Č. J. teigimu, prieš sukant į kairę jis žiūrėjo į veidrodėlį ir matė automobilį, kuris važiavo maždaug 200 m. atstumu nuo jo. Jis įjungė kairį posūkį, kai jo automobilis buvo priešingoje kelio pusėje, pajuto smūgį į automobilio priekį kairėje pusėje. Prieš pradedant sukti į kairę, jis nežiūrėjo į salono veidrodėlį, žiūrėjo į išorinį. Jis buvo įsitikinės, kad jo niekas nelenkia, todėl dėl eismo įvykio kaltino vairuotojo V. M. neteisėtus veiksmus, lenkiant kairio posūkio manevrą pradėjusį automobilį. Tuo tarpu, automobilio „F. S.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. M. nurodė, kad automobilio Audi vairuotojas iš pradžių nerodė kairio posūkio signalo, po to parodė dešinio posūkio signalą ir posūkio manevrą į kairę pradėjo netikėtai jau jam lenkiant automobilį ir dėl ko įvyko kontaktas. Tokiu būdu, V. M. nuomone, dėl eismo įvykio yra kaltas Č. J., kuris keitė važiavimo kryptį, neįsitikinęs, kad tam nėra kliūčių ir neduodamas jam užbaigti lenkimo manevro. Nors abu eismo dalyviai pateikė skirtingas eismo įvykio dalyvių manevrų ir automobilių kontakto mechanizmo versijas, tačiau įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą matyti, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ne Č. J., o V. M. nurodomas aplinkybes. Kaip parodė liudytojai M. N. ir L. C. jie matė, kad prieš autobusiuką važiavo tamsios spalvos automobilis Audi kuris pradėjo stabdyti ir rodyti posūkį į dešinę, o autobusiukas-posūkį į kairę. A. A. nesustojęs pradėjo sukti į kairę. Č. J. taip pat nurodė, kad jog matė atvažiuojantį mikroautobusą „F. S.“. Prieš pradedant sukti į kairę, jis nežiūrėjo į salono, o žiūrėjo tik į išorinį veidrodelį. Jis buvo įsitikinės, kad jo vairuojamą automobilį niekas nelenkia. Vyriausioji ekspertė L. L. teisme parodė, kad automobilių susidūrimas vyko toje vietoje kur pažymėtas pėdsakas eismo įvykio schemos pozicijoje Nr. 5 ir tai reiškia, kad manevras lenkimo vyko pirmiau negu posūkis į kairę.Teismo manymu, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) p. prieš atlikdamas kairiojo posūkio manevrą, automobilio „Audi A6“ vairuotojas privalėjo prieš atlikdamas kairiojo posūkio manevrą įsitikinti, kad tai daryti saugu ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams, t. y. duoti kelią jo vairuojamą automobilį „Audi A6“ lenkiančiam automobiliui „F. S.“. Jeigu automobilio „Audi A6“ vairuotojas įvykdytų (duomenys neskelbtini) p. reikalavimus, tai būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo. Liudytojų M. N. ir L. C. ir vyriausiosios ekspertės L. L. parodymais, ekspertizės aktu, eismo įvykio schema teisminio nagrinėjimo metu buvo paneigta Č. J. versija. Kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A6“ veiksmai, - prieš atlikdamas posūkio manevrą į kairę, neįsitikino jog tai daryti saugu, sudarė kliūtį jį lenkiančio automobilio „F. S.“ vairuotojui,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tokiu būdu V. M. veikoje nėra LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, todėl skundas tenkintinas ir byla V. M. atžvilgiu nutrauktina. Vadovaudamasis ATPK 35 str. Č. J. negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už eismo įvykio kilimą, nes suėjo vienerių metų nuo 2015-09-14 terminas skirti jam administracinę nuobaudą. Galiojantys administracinio teisės pažeidimo kodeksas nenumato nukentėjusiojo Č. J. patirtų proceso išlaidų, susijusių su apmokėjimu advokato padėjėjui V. K. už suteiktą teisinę pagalbą, nagrinėjimą (teismo b.l. 70). Nutarimui įsiteisėjus, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus r. PK, administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ROIK: 15051565149 ir Nr. ROIK: 15051563896 grąžintinos šiam komisariatui (teismo bylos l. 6, 80-81).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

P. V. M. (V. M.) 2015-11-09 skundą Nr. 10-P-28893 tenkinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ROIK: 15051565149 2015 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 57N-40969176-15, kuriuo V. M. (V. M.) patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir nubaustas 30 (trisdešimt) eurų bauda, panaikinti, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties ir minėtą bylą nutraukti.

Nutarimui įsiteisėjus, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus r. PK, administracinio teisės pažeidimo bylas Nr. ROIK: 15051565149 ir Nr. ROIK: 15051563896 grąžinti šiam komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis