Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-10 · Byla Nr. ATP-777-485/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-10
Bylos Nr.
ATP-777-485/2014
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00286-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kategorijos
  • 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-777-485/2014;Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00286-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 50.1; 79.1; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs G. K. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimo G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-05-21 nutarimu G. K. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d. ir nubaustas 400 litų bauda už tai, kad jis 2013-12-02 apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), grasino sukelti nemalonumus darbe ir vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius policijos pareigūnų S. M., Ž. M., G. B., T. T. atžvilgiu, kurie, vadovaudamiesi LR Policijos veiklos įstatymo 18 str., 19 str., ėmėsi veiksmų išsiaiškinti neteisėtą veiką-neteisėtą prekybą automobilių kuru.

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, jog kaltu, dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., neprisipažino, nes jo nepadarė. Teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir rėmėsi tik policijos pareigūnų duotais parodymais, taip pažeisdamas pagrindines įrodymų vertinimo taisykles. Skundžiamame nutarime nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjui tik perskaičius prokurorės nutarimą tapo žinoma, kad 2013 m. gruodžio mėn. 2 d. apie 13.30 val., į jam ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį namų valdos kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai atvyko, 2013 m. gruodžio mėn. 2 d. Alytaus AVPK gavę informaciją apie tai, kad prekiaujama kuru, norėdami šią informaciją patikrinti. Nei vienas iš atvykusiųjų pareigūnų G. K. to nepaaiškino. Vien tik policijos pareigūnų duoti pareiškėją kaltinantys parodymai, yra nepakankamas pagrindas pripažinti jį padarius administracinį teisės pažeidimą. Teismo išvada, kad policijos pareigūnai neturėjo tikslo G. K. apkalbėti ir todėl nėra pagrindo jų duotais parodymais netikėti yra nepagrįsta.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl tokių neteisėtų pareigūnų veiksmų, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje yra pateikti jo ir jo sutuoktinės skundai, dėl nusikaltimo, numatyto BK 228 str., dėl valstybės tarnautojų, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, viršijimo jiems suteiktų įgaliojimų, panaudojant jėgą veržiantis į privačią valdą, be teismo nutarties atlikus kratą garaže, padarius žalą fiziniams asmenims, kad prokuratūra tiria pareigūnų elgesį, kad pareigūnai buvo įpareigoti prokuratūrai pateikti tarnybinius pranešimus. Todėl, siekiant išvengti atsakomybės, dėl savo neteisėtų veiksmų, policijos pareigūnai turėjo akivaizdų pagrindą pareiškėją apklabėti.

Tinkamai neįvertinęs pareiškėjo duotų parodymų, teismas nepastebėjo, kad jis neneigė policijos pareigūnų teisės tikrinti informaciją neneigė, kad policijos pareigūnai neturi teisės lankytis gyvenamosiose patalpose ar neturi teisės atlikti kratos, pareiškėjas tik įrodinėjo, kad policijos pareigūnai visa tai darė neteisėtomis priemonėmis, t. y. viršijant jiems suteiktus įgaliojimus ir piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi. Atliekant minėtus veiksmus, policijos pareigūnai nesivadovavo BPK teisės normomis ir etikos taisyklėmis. Jie neprisistatė, nepaaiškino kokiu tikslu atvyko, elgėsi nepagarbiai, įžūliai veržėsi į privačią teritoriją į garažą neturėjo teismo nutarties atlikti kratai, o ją atlikę, to neįteisino, per 24 valandas pranešant prokurorui (Policijos veiklos įstatymo 18 str. 3 d. 1 p.), kad policijos pareigūnai savo įžūliu elgesiu patys provokavo konfliktą, o pareiškėjo galbūt ne visai korektiškas elgesys, buvo tik atsakas į netinkamą policijos pareigūnų elgesį. Būtent šie parodymai buvo esminiai, o jų netinkamas vertinimas ar ignoravimas, lėmė neteisėto nutarimo priėmimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde teigė, jog šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Įvykio metu, policijos pareigūnai, savo turimais telefono aparatais filmavo ir fotografavo, tačiau byloje šios medžiagos, kaip pareiškėjo kaltę patvirtinančių įrodymų, nepateikė. Taip pat nebuvo pateiktos ir telefoninių pokalbių išklotinės, garso įrašai, kurių teismo posėdyje reikalavau, ir kurie būtų patvirtinę kas, kam skambino, ką kalbėjo, ką sutarė. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas visapusiškai ir objektyviai neištyrus ir netinkamai įvertinus tiek liudytojų parodymus, tiek kitas bylai svarbias aplinkybes, kaip to reikalaujama ATPK 257 straipsnyje. Iš šioje byloje esamų įrodymų ir liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėjo kaltę neginčijamai patvirtinančių duomenų nėra. Vien tik policijos pareigūnų duoti jį kaltinantys parodymai yra nepakankamas pagrindas pripažinti pareiškėją padarius administracinį teisės pažeidimą.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad nors jo ir jo sutuoktinės pateiktų skundų Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra netenkino, dėl to pateikus skundą Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjui, skundas 2014-05-08 buvo tenkintas dalinai, ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra įpareigota iš naujo tinkamai ištirti ir įvertinti įvykyje dalyvavusių policijos pareigūnų veiksmus. Taip pat dėl to paties įvykio jo sutuoktinei L. K. administracinė byla nutraukta. Iš viso to seka išvada, kad analogiško pobūdžio bylose, teismai formuoja nevienodą teismų praktiką. Vien tik Alytaus rajono apylinkės teisme, dėl to paties įvykio, kurį nagrinėjo trys skirtingi teisėjai, priimtas trečiasis sprendimas (nutarimas), ir visi jie yra skirtingi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus apskrities VPK prašo G. K. skundą atmesti, kadangi pirmos instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliacinis G. K. skundas netenkinamas.

Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde ginčija įrodymų vertinimą bei savo kaltę dėl pažeidimo numatyto ATPK 187 str. 2 d. padarymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto skundą, konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, o įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatyta.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame G. K. skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų neatkartoja.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltu, dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., pareiškėjas neprisipažįsta, nes jo nepadarė, kadangi policijos pareigūnai visa tai darė neteisėtomis priemonėmis, t. y. viršijant jiems suteiktus įgaliojimus ir piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi bei savo įžūliu elgesiu patys provokavo konfliktą, o pareiškėjo galbūt ne visai korektiškas elgesys, buvo tik atsakas į netinkamą policijos pareigūnų elgesį, tačiau tai paneigia bylos medžiaga – nukentėjusiais teisme apklaustų pareigūnų J. S., S. M., Ž. M., T. T., G. B. parodymai (b. l. 71 – 78). Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pareigūnų parodymai atitinka aplinkybes, nurodytas iš karto po įvykio surašytuose tarnybiniuose pranešimuose, jie yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys tarpusavyje, sudarantys vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžiantys išsamų pažeidimo vaizdą, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Byloje jokių duomenų apie tai, jog jie asmeniškai pažįsta apeliantą, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Jiems be jokios priežasties apkaltinti G. K. tariamai nesamo administracinio teisės pažeidimo padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. Tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir savo apeliaciniame skunde, todėl, netikėti ir nesivadovauti policijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesnysis teismas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, kad patys pareigūnai savo įžūliu elgesiu provokavo konfliktą, o pareiškėjo galbūt ne visai korektiškas elgesys, buvo tik atsakas į netinkamą policijos pareigūnų elgesį, laiko asmens pasirinka gynybine pozicija.

G. K. apeliacinio skundo argumentas, jog pareigūnai siekiant išvengti atsakomybės, dėl savo neteisėtų veiksmų, turėjo akivaizdų pagrindą pareiškėją apklabėti, kadangi dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje yra pateikti jo ir jo sutuoktinės skundai, dėl nusikaltimo, numatyto BK 228 str., yra tik yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė, neparemta jokiais objektyviais duomenimis.

Taip pat nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai, jog dėl to paties įvykio jo sutuoktinei L. K. administracinė byla nutraukta, kas, pareiškėjo manymu, analogiško pobūdžio bylose, teismai formuoja nevienodą teismų praktiką.

Pažymėtina, jog 2014-05-19 nutarime Alytaus rajono apylinkės teismas (duomenys iš teismų informacinės sistemos LITEKO), įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, L. K. veiksmų pobūdį, padarė išvadą, kad L. K. veiksmai savo pobūdžiu, intensyvumu ir trukme peržengė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., ribas ir turi nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., 290 str., požymių, todėl sprendė, jog yra pagrindas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą ir medžiagą perduoti tirti prokurorui. Nagrinėjamu atveju, G. K. neteisėti veiksmai atitinka ATPK 187 str. 2 d. nurodytą pažeidimą ir faktinių aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nenustatyta.

Teisme ištirtų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie galimai padarytą teisės pažeidimą, vadovaudamiesi LR Policijos veiklos įstatymu, vykdė savo tiesiogines pareigas. Visi teisme apklausti pareigūnai patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad G. K. jų bendravimo metu su jais elgėsi įžeidžiančiai, vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, įžeidžiančiais žodžiais juos vijo iš kiemo, grasino sukelti nemalonumus darbe. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo sudėtis G. K. veiksmuose įrodyta ir nėra jokių abejonių, kad jis ginčijamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis padarė ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-05-21 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. K. skundo netenkinti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika