Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-185-163/2016

2016 m. kovo 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui V. G. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal šalių apeliacinius skundus, 2015 m. vasario 25 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir ieškovui pripažino nuosavybės teisę į 209/1500 dalis žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), „garažą-boksą“ Nr. 104, Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) vyrišką auksinę grandinėlę su pakabučiu, meškeres (4 vnt.), valties priekabą, automobilį „Opel Zafira D 3“, katerį, 10 523 Lt (3047,67 Eur) investicinį draudimą, baldus ir buitinę techniką, viso turto vertė – 57 827 Lt (16 747,86 Eur). Kolegija atsakovei pripažino nuosavybės teisę į buitinę techniką ir kitus kilnojamuosius daiktus, viso turto vertė – 3770 Lt (1091,87 Eur). Kolegija panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo ieškovui, patenkino dalį atsakovės priešieškinio ir priteisė atsakovei iš ieškovo 27 028 Lt (7828 Eur) kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį. Kolegija pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir pripažino butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo nuosavybe, priteisė atsakovei iš ieškovo 14 000 Lt (4054,68 Eur) lėšų, panaudotų butui įsigyti. Teisėjų kolegija nustatė atsakovei ir M. S. uzufrukto teisę naudotis visu butu Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki M. S. pilnametystės, o jam tęsiant studijas Klaipėdos mieste – iki studijų pabaigos. Teisėjų kolegija paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo teisėjų kolegija nurodė, kad ginčo butas buvo įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). Butas buvo įgytas panaudojant banko kreditą, taigi buto įgijimo santykiai tarp ieškovo, buto pardavėjo ir kredito įstaigos susiklostė daug anksčiau. Pagal buto pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas dalį buto kainos – 12 000 Lt (3475,44 Eur) – sumokėjo sutarties sudarymo metu ir tai buvo jo asmeninės lėšos. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, jog ji turėjo galimybių prisidėti sumokant 12 000 Lt (3475,44 Eur) (CPK 178 straipsnis). Kita buto kainos dalis – 28 000 Lt (8109,36 Eur) – buvo sumokėta iš ieškovo gaunamo darbo užmokesčio ir dėl šios aplinkybės nėra ginčo. Pripažįstant 28 000 Lt (8109,36 Eur) kredito sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, galima konstatuoti, kad iš šios sumos 14 000 Lt (4054,68 Eur) priskirtina ieškovui ir bendra butui įsigyti ieškovo panaudotų lėšų suma sudaro 26 000 Lt (7530,12 Eur), tai yra 2/3 dalys visos buto vertės. Taigi ieškovas ginčo butą įsigijo prieš santuokos sudarymą, butui įgyti buvo panaudotos iš esmės tik jo lėšos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo butą pripažino šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Šalims gyvenant santuokoje butas buvo remontuojamas ir tam buvo panaudotos abiejų šalių lėšos. Teisėjų kolegija sprendė, kad šalims gyvenant santuokoje buvo atliktas einamasis buto remontas, siekiant pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas. Neįrodyta aplinkybė, kad buto remontui lėšų skyrė ir atsakovės mama, nes lėšos atsakovei buvo perduodamos pagal atsakovės ir jos mamos pasirašytas dovanojimo sutartis, lėšų perdavimui patvirtinti nebuvo pasinaudota banko paslaugomis, ieškovas šių sandorių bylos nagrinėjimo metu nepatvirtino (CPK 178 straipsnis). Buto kaina nuo jo įsigijimo momento padidėjo ne dėl atliktų remonto darbų, bet dėl pokyčių butų rinkoje. Vertintojas pagrįstai atsižvelgė į ginčo buto individualiąsias savybes ir vertę nustatė arčiau maksimalios panašių butų vertės. Taigi nors turto vertintojas ir apskaičiavo tikėtiną remonto darbų vertę, kuri sudaro 41 200 Lt (11 932,34 Eur), tačiau nustatydamas ginčo buto rinkos vertę į faktinę ginčo buto remonto darbų kainą vertintojas pagrįstai atsižvelgė tik iš dalies, pripažino, kad atliktas buto remontas iš esmės buto kainos nepakeitė ir esminės įtakos buto vertei neturėjo. Taigi ginčo butas santuokos metu nebuvo pagerintas iš esmės ir atlikus remonto darbus buto vertė labai nepakito, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 3.90 straipsnį. Be to, atsakovė, nesutikdama su ieškovo nuosavybės teise į ginčo butą, turėjo teisę iki santuokos nutraukimo ginčyti buto nuosavybės teisės įregistravimą ieškovo asmeninės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Kolegija sprendė, kad ginčo butas yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir į dalytino turto balansą jis įtrauktas nepagrįstai (CK 3.89 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, kad atsakovė turi teisę naudotis ginčo butu iki vaiko pilnametystės, o vaikui tęsiant mokymąsi – iki studijų pabaigos. Ieškovui neprieštaraujant kolegija nustatė uzufruktą atsakovei bei vaikui naudotis ginčo butu (CK 4.147 straipsnis). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 28 000 Lt (8109,36 Eur) kredito, panaudoto butui įsigyti, buvo grąžinta santuokos metu. Taigi šios lėšos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir 14 000 Lt (4054,68 Eur) ieškovas privalo grąžinti atsakovei (CK 3. 88 straipsnio 3 punktas). Kolegija taip pat nustatė, kad ginčo sklypas yra šalia ieškovo įsigyto buto. Namų valdos žemės sklypo bendras plotas yra 15 arų ir jis priklauso bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šalys įsigijo nuosavybės teise tik dalį nurodyto sklypo, t. y. 2 arų dydžio žemės sklypą. Tokio dydžio sklype net ir jį atidalijus iš bendrosios nuosavybės vertinga veikla negali būti vykdoma. Dėl to sklypas turi būti priteisiamas buto savininkui, sklypo atskirai nuo buto priteisti negalima (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė prašė jai priteisti kilnojamuosius daiktus, kurie yra pritaikyti tik ginčo butui ir jų nėra galimybės atskirti. Dėl to kolegija nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir daiktus, susijusius su butu bei priteistus atsakovei, priteisti buto savininkui – ieškovui. Iš atsakovės paaiškinimų kolegija sprendė, kad buto savininkui turi būti priteisiama drabužių spinta, koridoriaus, virtuvės, vonios komplektai, elektrinė orkaitė „Asel“, dujinė viryklė, o atsakovei priteistina kompensacija už šį turtą. Kadangi ieškovui tenka 57 827 Lt (16 747,86 Eur) vertės, atsakovei – 3770 Lt (1091,87 Eur) vertės kilnojamojo turto, tai bendrai šalių įgyto turto vertė – 61 597 Lt (17 839,72 Eur), kiekvienai šaliai tenka po 30 799 Lt (8920 Eur). Taigi ieškovas privalo atsakovei sumokėti 27 028 Lt (7828 Eur) dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnės vertės turto dalį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl šalių santuokos metu įgyto turto padalijimo – apeliacine rašytinio proceso tvarka tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimu sudarytas sutuoktinių turto balansas, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdas, dalys, kompensacijų dydžiai – tose reikalavimų ribose, kurios buvo spręstos kasacinio teismo.

Dėl santuokos metu įgyto turto balanso

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 2001-12-12. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys įsigijo nekilnojamojo turto, t. y. dviejų kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)-1, Klaipėdoje. Ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-17031 2001-11-16 sudarė ieškovas iki santuokos su atsakove sudarymo. Butas nupirktas už 11 584,80 Eur (40 000 Lt). Dalį buto kainos – 3 475,44 Eur (12 000 Lt) ieškovas sumokėjo sutarties sudarymo dieną ir tai buvo jo asmeninės lėšos. Likusi buto kainos dalis – 8 109,36 Eur (28 000 Lt) – buvo sumokėta iš ieškovo gaunamo darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad 8 109,36 Eur kredito suma laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (LR CK 3.87 str. 1 d.), konstatuotina, kad 1/2 dalis minėtos sumos – 4 054,68 Eur (14 000 Lt) – priskirtina ieškovui ir todėl bendra butui įsigyti ieškovo panaudotų lėšų suma sudaro 7 530,12 Eur (26 000 Lt), t. y. pradinis įnašas 3 475,44 Eur + 4 054,68 Eur, o tai sudaro 2/3 dalis (arba 65 procentus) visos buto vertės, o atsakovės turto dalį sudaro 1/3 dalis (arba 35 procentai) buto. Taip pat santuokos metu šalys įsigijo 209/1500 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio vidutinė rinkos vertė yra 7 102,35 Eur. Taigi iš viso nekilnojamojo turto šalys turėjo už 18 687,15 Eur.

Ieškovas nurodo, kad santuokos metu šalys taip pat įgijo šį kilnojamąjį turtą: „garažas-boksas“ Nr. 104, esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vertė 579,24 Eur; minkštas kampas, 347,54 Eur (1200 Lt) vertės, televizorius „Philips“, 405,47 Eur (1400 Lt) vertės, stiklinis svetainės stalas, 55 Eur (190 Lt) vertės, sofa-lova, 57,92 Eur vertės (atsakovė nurodo 650 Lt vertę), virtuvės medinis stalas, 57,92 Eur (200 Lt) vertės, sportinis dviratis (vyriškas), 202,73 Eur (700 Lt) vertės, tarkavimo ir sulčių spaudimo kombainas, 103,33 Eur vertės (atsakovė nurodo, kad vertė yra 130,33 Eur (450 Lt), kavos virimo aparatas „Elektrolux“, 188,25 Eur vertės, namų kinas „Philips“, 202,73 Eur vertės, duonos kepimo aparatas „Maulinx“, 86,87 Eur (300 Lt) vertės, dulkių siurblys „BedRock“, 101,37 Eur (350 Lt) vertės, vyriška auksinė grandinėlė su pakabuku, 868,86 Eur (3000 Lt) vertės, meškerės (4 vnt.), 144,81 Eur (500 Lt) vertės, mikrobangų krosnelė „Panasonic“, 130,33 Eur (450 Lt) vertės, spausdintuvas „Samsung“, 86,88 Eur (300 Lt) vertės (ieškovui nurodžius įsigijimo kainą), vaikų kambario baldų komplektas, 144,81 Eur vertės, stacionarus kompiuteris, 144,81 Eur vertės, televizorius „Samsung“, 173,77 Eur vertės, drabužių spinta (įmontuojama), 579,24 Eur (2000 Lt) vertės, koridoriaus komplektas (įmontuojamas), 275,14 Eur (950 Lt) vertės, virtuvės komplektas (5 spintelės, sujungtos vientisu stalviršiu ir įmontuota metaline kriaukle), 347,54 Eur (l200 Lt) vertės, vonios komplektas (spintelė su įmontuojama kriaukle, pakabinama spintelė su veidrodžiu, pakabinama spintelė virš klozeto), 231,70 Eur (800 Lt) vertės, elektrinė orkaitė „Asel“, 78,20 Eur (270 Lt) vertės, skalbimo mašina „Bosch“, 362 Eur (1250 Lt) vertės, šaldytuvas-šaldiklis „Liebherr“, 579,24 Eur (2000 Lt) vertės, dujinė viryklė (įmontuojama), 86,89 Eur (300 Lt) vertės, siuvimo mašina „Privileg“, 34,75 Eur (120 Lt) vertės, dviratis (moteriškas), 115,85 Eur (400 Lt) vertės. Taigi santuokos metu šalys įgijo kilnojamojo turto už 6 903,52 Eur (atsakovė nurodo, kad įgyto kilnojamojo turto vertė santuokos metu yra 6 872,68 Eur).

Atsakovės teigimu, santuokos metu įgyti daiktai už 1 972,32 Eur (6810 Lt) (metalo pjūklas, filmavimo kamera, elektrinis pjūklas medžiui pjauti, moteriškas auksinis žiedas su rubinu, 3 auksiniai vestuviniai žiedai, auksinė moteriška grandinėlė su pakabuku, perlų vėrinys, sidabriniai auskarai su perlais, sidabrinė grandinėlė su pakabuku, moteriškas auksinis žiedas su rūtos šakele, sidabro papuošalų komplektas su Svarovskio kristalais, auksiniai auskarai, sidabrinis žiedas su perlu, moteriški auksiniai auskarai) ieškovo vienašališkai buvo paimti, išnešti iš namų ir paslėpti; valties priekaba buvo parduota 2013 metų balandį, atsakovės įvertinta 2000 litų, 2013-04-12 parduotas automobilis už 2000 Lt, priekaba – už 1000 Lt, 2013-04-11 kateris, 2500 litų vertės. Iš viso vienvaldiškai parduoto bendro santuokoje įgyto turto vertė 2 172,15 Eur (7500 Lt).

Ieškovas taip pat 2001 metais sudarė investicinę gyvybės ir kritinių ligų draudimo sutartį, pagal kurią iki 2013-05-30 (ieškinio padavimo teismui dienos) buvo sukaupta 3 047,62 Eur (10 522,81 Lt).

Dėl bendrosios junginės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo ir kompensacijos

Dėl nekilnojamojo turto

Pirmosios instancijos teismas 2014-06-25 sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, Klaipėdos apygardos teismas 2015-02-25 pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje konstatavo, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)-1, Klaipėdoje, kadangi kreditas paimtas butui įsigyti, buvo mokamas iš bendrąja jungtine nuosavybe šalims priklausančių lėšų ir iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis. Taip pat santuokos metu šalys įsigijo 209/1500 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Taigi vadovaujantis 3.100 straipsnio 4 punktu ir LR CK 3.116 straipsnio 1 dalimi, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas dalytinas nutraukus santuoką. Iš byloje esančių pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-17031 2001-11-16 sudarė ieškovas iki santuokos su atsakove sudarymo. Butas nupirktas už 11 584,80 Eur (40 000 Lt). Dalį buto kainos – 3 475,44 Eur (12 000 Lt) – ieškovas sumokėjo sutarties sudarymo dieną ir tai buvo jo asmeninės lėšos. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog prisidėjo prie pradinio įnašo savo asmeninėmis lėšomis. Likusi buto kainos dalis – 8 109,36 Eur (28 000 Lt) – buvo sumokėta iš ieškovo gaunamo darbo užmokesčio. Tai reiškia, kad vadovaujantis LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pajamos, gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad 8 109,36 Eur kredito suma laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (LR CK 3.87 str. 1 d.), konstatuotina, kad 1/2 dalis minėtos 4 054,68 Eur (14 000 Lt) sumos priskirtina ieškovui. Taigi bendra butui įsigyti ieškovo panaudotų lėšų suma sudaro 7 530,12 Eur (26 000 Lt), t. y. pradinis įnašas 3 475,44 Eur + 4 054,68 Eur, o tai sudaro 2/3 dalis (arba 65 procentus) ieškovui priklausančios visos buto vertės, o atsakovės turto dalį sudaro 1/3 dalis (arba 35 procentai) buto, t. y. 3 861,60 Eur.

Atsakovė 2016-01- 27 teismui pateikė Turto vertinimo ataskaitą, atliktą 2016 metų sausio mėnesį. Teismas nurodo, kad turto padalijimas ir vertinimas vyksta vienu metu, todėl atsakovės pateikta turto vertinimo ataskaita yra pateikta šios bylos nagrinėjimo metu, taip pat šie duomenys yra svarbūs sprendžiant klausimą dėl ginčo buto vertės ir kompensacijos priteisimo, teisėjų kolegija pažymi, jog šie duomenys reikšmingi ir dėl to, kad paskutinė Turto vertinimo ataskaita buvo pateikta 2014 metais ir per šį laikotarpį nekilnojamojo turto kaina galimai kito, todėl minėta turto ataskaita priimtina. Pažymėtina, kad ieškovas, pateikdamas rašytinius paaiškinimus byloje, pateikė prieštaravimus dėl naujos turto vertinimo ataskaitos, tačiau nepateikė savo sudarytos naujos turto vertinimo ataskaitos, o kiti išsakyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti objektyviais įrodymais (LRCPK 178 str.). Šios ataskaitos Turto vertės nustatymo pažymoje turto vertintojas V. Š. nurodo, kad vertinamo turto, t. y. ginčo buto, rinkos vertė 2016-01-19 yra 21 000 Eur. Šią išvadą turto vertintojas padarė, atlikdamas turto vertės analizę, remdamasis lyginamuoju, pajamų ir išlaidų metodais. Taigi matyti, kad nuo buto įsigijimo iki šios dienos ginčo buto kaina yra pakitusi, kaip nustatė kasacinis teismas, tai susiję su kapitaliniu remontu, atliktu abiejų sutuoktinių lėšomis. Ieškovas, teikdamas rašytinius paaiškinimus, sutinka, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas dviejų kambarių butas, priteisiant kompensaciją ieškovui už atsakovei priteistiną didesnės vertės turtą, todėl dviejų kambarių butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)-1, Klaipėdoje, priteistinas atsakovei kaip jos asmeninė nuosavybė. Įvertinusi tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos ieškovui, priteisiant butą atsakovei, yra keistina, ir atsižvelgus į tai, kad ieškovui priklauso turto 2/3 dalys, o atsakovei priklauso turto 1/3 dalis, o viso turto vertė yra 21 000 Eur, darytina išvada, kad atsakovė ieškovui turi išmokėti 14 000 Eur kompensaciją už jai priteistą didesnės vertės nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą.

Taip pat spręstinas klausimas dėl 209/1500 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio vidutinė rinkos vertė yra 7 102,35 Eur., įsigyto santuokos metu. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad ant žemės sklypo yra pastatytas gyvenamasis namas, ūkinis pastatas su gyvenamosiomis patalpomis bei sandėlis, žemės sklype yra vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona bei elektros linijų apsaugos zona. Naudojimosi tvarka sklypu tarp bendraturčių nėra nustatyta. Taigi žemės sklypas yra neatskiriamai susijęs su šiame sklype esančiu ginčo objektu – butu, kadangi šis žemės sklypas yra suformuotas gyvenamajam namui eksploatuoti, o atskirai naudotis žemės sklypu nėra galimybės. Sutiktina su ieškovo išreikšta pozicija, kad atskyrus butą ir žemę, kaip du atskirus nekilnojamojo turto vienetus, būtų sudaroma galimybė kilti ginčams ateityje dėl naudojimosi žemės sklypu, ypač įvertinus tą aplinkybę, kad šalių tarpusavio santykiai yra ypač konfliktiški. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias byloje susiklosčiusias aplinkybes, daro išvadą, kad žemės sklypas, įgytas santuokos metu, natūra priteistinas vienai atsakovei, kadangi jai priteistas ir dviejų kambarių butas, o atsakovė įpareigotina kompensuoti ieškovui, jam priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo pinigais, t. y. 3 551,18 Eur. Įvertinusi tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl žemės sklypo priteisimo ieškovui ir priteisti atsakovei žemės sklypą bei įpareigoti sumokėti kompensaciją ieškovui.

Dėl kilnojamojo turto

Spręsdamas dėl kilnojamojo turto, įgyto santuokos metu, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas neprieštarauja, kad atsakovei būtų priteisti visi priešieškinyje nurodyti prašomi priteisti daiktai: drabužių spinta (įmontuojama), 579,24 Eur vertės, koridoriaus komplektas (įmontuojamas), 275,14 Eur vertės, virtuvės komplektas (5 spintelės, sujungtos vientisu stalviršiu ir įmontuota metaline kriaukle), 347,54 Eur vertės, vonios komplektas (spintelė su įmontuojama kriaukle, pakabinama spintelė su veidrodžiu, pakabinama spintelė virš klozeto), 231,70 Eur vertės, elektrinė orkaitė „Asel“, 78,20 Eur vertės, skalbimo mašina „Bosch“, 362 Eur vertės, šaldytuvas- šaldiklis „Liebherr“, 579,24 Eur vertės, dujinė viryklė (įmontuojama), 86,89 Eur vertės, siuvimo mašina „Privileg“, 34,75 Eur vertės, dviratis (moteriškas), 115,85 Eur vertės. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei priteistinas dviejų kambarių butas su jau jame esančiais baldais, priklausančiais ginčo butui, sprendžia, kad logiška priteisti ir kitus kilnojamuosius daiktus, kurie ilgą laiką buvo bute, t. y. minkštą kampą, 347,54 Eur vertės, televizorių „Philips“, 405,47 Eur vertės, stiklinį svetainės stalą, 55 Eur vertės, sofą-lovą, 57,92 Eur vertės, virtuvės medinį stalą, 57,92 Eur vertės, tarkavimo ir sulčių spaudimo kombainą, 103,33 Eur vertės, kavos virimo aparatą „Elektrolux“, 188,25 Eur vertės, duonos kepimo aparatą „Maulinx“, 86,87 Eur vertės, dulkių siurblį „BedRock“, 101,37 Eur vertės, spausdintuvą „Samsung“, 173,77 Eur; iš viso turto už 4 267,99 Eur. Atsakovės išmokama kompensacija ieškovui – 2 134 Eur.

Pagal LR CK 3.120 straipsnio 1 dalį į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu. Iš byloje esančių rašytinių parodymų matyti, kad vaiko kambario baldų komplektas, kompiuteris bei televizorius „Samsung“ neįtrauktini į dalytino turto sąrašą, kadangi minėti daiktai skirti nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti.

Pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė ieškovo išneštą brangų turtą: metalo pjūklą, filmavimo kamerą, elektrinį pjūklą medžiui pjauti, moterišką auksinį žiedą su rubinu, auksinius vestinius žiedus (3 vnt.), auksinę moterišką grandinėlę su pakabuku širdele, perlų vėrinį, sidabrinius auskarus su perlais, sidabrinę grandinėlę su šaulio pakabuku, moterišką auksinį žiedą su iškalta rūtos šakele, sidabro papuošalų komplektą su Svarovskio kristalais, auksinius auskarus, sidabrinį žiedą su perlu, moteriškus auksinius auskarus, t. y. turto už 1 972,31 Eur (6 810 Lt). Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negalima, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, išskyrus žodinius paaiškinimus, kad ieškovas išnešė didelės vertės daiktus iš atsakovės namų. Be to, pažymėtina, kad atsakovė nurodė, kad toks ieškovo elgesys buvo tęstinis, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė turėjo imtis kitų prevencinių ar gynimosi priemonių siekdama apsaugoti jai priklausantį turtą. Taigi šis atsakovės reikalavimas priteisti ieškovui atsakovei priklausančius ieškovo išneštus daiktas yra atmestinas, todėl šis turtas išbrauktinas iš dalytino turto sąrašo. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada dėl sprendimo dalies dėl minėto ieškovės reikalavimo naikintina.

Taip pat spręstinas klausimas dėl ieškovui tenkančio turto asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo. Atsižvelgus į tai, kad didžioji dalis kilnojamojo turto, įgyto santuokos metu, atiteko atsakovei kartu su butu kaip jo priklausiniai, ieškovui jo asmeninės nuosavybės teise priteistini likę daiktai, kadangi atsakovė neprieštarauja, kad šie daiktai būtų priteisti ieškovui: „garažas-boksas“ Nr. 104, esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. (vertės 579,24 Eur), sportinis vyriškas dviratis (vertė 202,73 Eur), namų kinas „Philips“ (vertė 202,73 Eur), vyriška auksinė grandinėlė su pakabuku (vertė 868,86 Eur), meškerės (4 vnt.) (vertė 144,81 Eur), mikrobangų krosnelė „Panasonic“ (vertė 130,33 Eur). Iš viso ieškovui tenkančio turto vertė – 2 127,70 Eur, atsakovei priteistina 1 063,85 Eur kompensacija.

Dėl katerio, priekabos ir automobilio „Opel“

Santuokos metu 2009-08-05 Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ieškovo vardu buvo perregistruotas kateris „(duomenys neskelbtini)“, kuris 2013-04-11 perregistruotas kito savininko vardu. 2013-04-11 vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi kateris „(duomenys neskelbtini)“ parduotas už 1200 Lt. 2013-04-12 transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartimis už 1000 Lt ieškovas pardavė savos gamybos transporto priemonę ir už 2000 Lt automobilį „Opel Zafira D3“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad valties priekaba buvo parduota 2013 metų balandį, ji atsakovės buvo įvertinta 2000 litų, 2013-04-12 parduotas automobilis už 2000 Lt, priekaba – už 1000 Lt, 2013-04-11 – kateris, 2500 litų vertės, taigi iš viso vienvaldiškai parduoto bendro santuokoje įgyto turto vertė 7500 Lt. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada galima sutikti iš dalies, kadangi atsakovės pateiktas turto vertinimas nėra pagrįstas objektyviais įrodymais ir duomenimis apie turto vertę. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti minėtų kilnojamųjų daiktų vertę pagal objektyvius, byloje pateiktus konkrečius įrodymus – pirkimo–pardavimo sutartis. Vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad katerį „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas pardavė už 347,54 Eur. Taigi atsakovei priteistina 173,77 Eur kompensacija (LR CK 3.115 str. 2 d.). Santuokos metu įgyta valties priekaba pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduota už 289,62 Eur, todėl atsakovės naudai priteistina 144,81 Eur kompensacija. Taip pat santuokos metu įgyta transporto priemonė „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo buvo parduota už 579,24 Eur, todėl atsakovei priteistina 289,62 Eur kompensacija, vadovaujantis LR CK 3.115 straipsnio 2 dalimi. Taigi atsakovei iš ieškovo iš viso priteistina 608,20 Eur kompensacija. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada sprendimo dalyje dėl kompensacijos atsakovei už katerio, priekabos ir automobilio vienašališką pardavimą keistina.

Dėl draudimo įmokų

Ieškovas apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nurodė, kad teismas privalėjo įvertinti, jog dalytinų draudimo įmokų suma sudaro 3 047,67 Eur (10 523 Lt), o ne 4 402,22 Eur (15 200 Lt). Tokia ieškovo pozicija yra pagrįsta. Pagal byloje esančius duomenis, sukaupta draudimo įmokų suma 2013-10-16 sudarė 3 192,19 Eur (11 022 Lt), todėl įmoka turi būti mažinama 144,81 Eur (500 Lt), tai yra draudimo įmokų suma, sumokėta jau po bylos užvedimo teisme. Galima sutikti su skundo nuostata, jog nepagrįstai draudimo įmokų suma pirmosios instancijos teismo padidinta 1 621,87 Eur (5 600 Lt), kurie buvo sumokėti ieškovui 2005-10-19. Akivaizdu, kad šios lėšos buvo gautos santuokos laikotarpiu ir panaudotos abiejų šalių interesais. Taigi yra pagrindas dalytiną draudimo įmokų sumą sumažinti iki 3 047,67 Eur, šią sumą priteisiant ieškovui asmeninės nuosavybės teise, priteisiant atsakovei 1 523,84 Eur kompensaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.). Įvertinęs aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikdamas žyminio mokesčio kvitus 61,40 Eur (212 Lt), apmokėtą Registrų centro sąskaitą 9,27 Eur (32 Lt), advokato išlaidos sudaro 666,13 Eur (2300 Lt). Atsakovė pateikė 231,70 Eur (800 Lt) sumokėto žyminio mokesčio kvitą, nuo 1000,64 Eur (3455 Lt) žyminio mokesčio dalies atsakovė buvo atleista. Teismui pateikti dokumentai apie 350,44 Eur (1210 Lt) sumokėjimą už turto vertinimą, 700,88 Eur (2420 Lt) advokato paslaugas. Laikant, kad yra patenkinta pusė ieškinio reikalavimų, ir pusė priešieškinio reikalavimų, šalys paliekamos prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinėmis paslaugomis. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su turto vertinimu, šalims paskirstomos po lygiai, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 175,22 Eur, taip pat iš ieškovo priteistina 115,85 Eur už atsakovės sumokėtą 231,70 Eur žyminį mokestį. Atsakovė buvo atleista nuo 1000,64 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 50 procentų šios sumos, 500,32 Eur. Viso atsakovei iš ieškovo priteistina 291,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Ieškovui iš atsakovės priteistina 368,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovas paduodant skundą sumokėjo 318,58 Eur (1 100 Lt) žyminio mokesčio, 579,24 Eur (2 000 Lt) atstovavimo išlaidoms atlyginti, o 772,12 Eur (2 666 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Ieškovo išlaidos apeliaciniame procese – 1 669,94 Eur - yra pagrįstos, todėl tenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš dalies, t.y. 75 procentais, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 743,75 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

tenkinti ieškovo apeliacinį skundą iš dalies.

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir ieškovui G. V. S. priteisti „garažą-boksą“ Nr. 104, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. (vertė 579,24 Eur), sportinį vyrišką dviratį (vertė 202,73 Eur), namų kiną „Philips“ (vertė 202,73 Eur), vyrišką auksinę grandinėlę su pakabuku (vertė 868,86 Eur), meškeres (4 vnt.) (vertė 144,81 Eur), mikrobangų krosnelę „Panasonic“ (vertė 130,33 Eur), katerį „(duomenys neskelbtini)“ (vertė 347,54 Eur), priekabą (vertė 289,62 Eur), transporto priemonę „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 579,24 Eur), draudimo įmokų 3 047,67 Eur sumą. Iš viso ieškovui tenkančio turto vertė – 6 392,77 Eur.

Priteisti iš ieškovo G. V. S. atsakovei A. S. 3 196,39 Eur kompensaciją.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovei A. S. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į dviejų kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)-1, Klaipėdoje, vertė 21 000 Eur, bei 209/1500 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vertė 7 102,35 Eur, taip pat drabužių spintą (įmontuojama), 579,24 Eur vertės, koridoriaus komplektą (įmontuojamas), 275,14 Eur vertės, virtuvės komplektą (5 spintelės, sujungtos vientisu stalviršiu ir įmontuota metaline kriaukle), 347,54 Eur vertės, vonios komplektą (spintelė su įmontuojama kriaukle, pakabinama spintelė su veidrodžiu, pakabinama spintelė virš klozeto), 231,70 Eur vertės, elektrinę orkaitę „Asel“, 78,20 Eur vertės, skalbimo mašiną „Bosch“, 362 Eur vertės, šaldytuvą-šaldiklį „Liebherr“, 579,24 Eur vertės, dujinę viryklę (įmontuojama), 86,89 Eur vertės, siuvimo mašiną „Privileg“, 34,75 Eur vertės, dviratį (moterišką), 115,85 Eur vertės, minkštą kampą, 347,54 Eur vertės, televizorių „Philips“, 405,47 Eur vertės, stiklinį svetainės stalą, 55 Eur vertės, sofą-lovą, 57,92 Eur vertės, virtuvės medinį stalą, 57,92 Eur vertės, tarkavimo ir sulčių spaudimo kombainą, 103,33 Eur vertės, kavos virimo aparatą „Elektrolux“, 188,25 Eur vertės, duonos kepimo aparatą „Maulinx“, 86,87 Eur vertės, dulkių siurblį „BedRock“, 101,37 Eur vertės, spausdintuvą „Samsung“, 173,77 Eur; iš viso į kilnojamąjį turtą už 4 267,99 Eur.

Priteisti iš atsakovės A. S. ieškovui G. V. S. 19 685,75 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.

Atsakovei A. S. iš ieškovo G. V. S. priteisti 291,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Ieškovui V. G. S. iš atsakovės A. S. priteisti 368,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Ieškovui V. G. S. iš atsakovės A. S. priteisti 1 743,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.