- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-19
- Bylos Nr.
- 2-442/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- BUAB „Pakrijas“, K. B., I. J.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Bankroto administravimo paslaugos“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų BUAB „Pakrijas“ akcininkų K. B. ir I. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nutarties, kuria taikytas atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, civilinėje byloje Nr. 2-1627-431/2009 pagal ieškovų K. B. ir I. J. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Bankroto administravimo paslaugos“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ kreipėsi ieškovai BUAB „Pakrijas“ akcininkai K. B. ir I. J. ir BUAB „Pakrijas“ vardu prašė priteisti iš atsakovo ieškovui BUAB „Pakrijas“ 3 759 516,91 Lt administratoriaus veikla padarytus nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 9 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ nuosavybės teise priklausantį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovo vardu atidarytose bankinėse sąskaitose esančius pinigus, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas. Teismas nurodė, kad bendra areštuoto turto vertė ir lėšų suma savo verte turi atitikti 3 759 516,81 Lt sumą.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti ieškovo BUAB „Pakrijas“ vardu ieškinį pareiškusius asmenis – K. B. ir I. J. pateikti atsakovo 225 571 Lt dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą arba pateikti šiai sumai besąlyginę banko garantiją.
Prašyme nurodė, kad iš turto areštų aktų matyti, jog, vykdant teismo priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo areštuotos bankų atsiskaitomosiose sąskaitose esančios UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ lėšos 3 759 516,81 Lt sumai. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali disponuoti savo sąskaitose turimomis piniginėmis lėšomis ir tokiu būdu yra užkertama galimybė tinkamai teikti bankroto bei restruktūrizavimo paslaugas, kurios yra pagrindinė atsakovo veikla, bei gauti pajamas iš savo veiklos. Atsakovas, vykdydamas savo veiklą, turi atsiskaityti su paslaugų teikėjais, mokėti darbo užmokestį, mokėti įmokas į valstybės bei valstybinio socialinio draudimo biudžetus (gyventojų pajamų mokestis, pridėtinės vertės mokestis, privalomosios socialinio draudimo įmokos ir kt.). Atsakovas UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ dėl susiklosčiusios situacijos bus priverstas skolintis lėšų iš bankų ar kredito įstaigų, todėl, atsižvelgdamas į areštuotų piniginių lėšų dydį, VILIBOR skolinimosi palūkanų normą, bylos nagrinėjimo tikėtiną trukmę bei rinkoje susidariusią itin sudėtingą ekonominę situaciją, galimų nuostolių dydį įvertino 225 571 Lt suma.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 21 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies ir įpareigojo ieškovus K. B. ir I. J. per 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo ieškovams dienos pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įmokant į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą piniginį užstatą 70 000 Lt sumai atsakovo UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti arba pateikti šiai sumai banko garantiją.
Teismas nutartyje nurodė, nors atsakovas prašymą grindė tuo, jog antstoliai areštavo bankų atsiskaitomosiose sąskaitose esančias atsakovo pinigines lėšas 3 759 516,81 Lt sumai. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad antstolis yra aprašęs automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o duomenų, kiek yra piniginių lėšų areštuotose sąskaitose, nėra. Tad nėra pagrindo daryti išvados, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali disponuoti jam priklausančiomis 3 759 516,81 Lt dydžio lėšomis. Teismas taip pat nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo, kaip juridinio asmens, veikla gali būti sutrikdyta ir jis dėl to gali patirti nuostolių, ką patvirtina atsakovo pateikti įrodymai apie įmonės einamuosius mokėjimus. Teismas konstatavo, jog pats prašymas yra pagrįstas, tad kyla pareiga nustatyti sumą, kuria turi būti užtikrinti galimi atsakovo nuostoliai. Teismo teigimu, 70 000 Lt dydžio suma atitinka proporcingumo, ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus.
Šalies argumentai
Ieškovai BUAB „Pakrijas“ akcininkai K. B. ir I. J. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir prašymą atmesti.
1. Atsakovo konstatuojama galimų nuostolių dydžio prognozė turi būti reali, atsižvelgiant į jo pateikus įrodymus apie jo įprastinę veiklą, jos mastą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Prašymą pateikęs asmuo turi jį pagrįsti.
2. Atsakovas yra nesąžiningas, nes nenurodė, kad antstolis neareštavo atsakovo kasos, kad operacijos gali būti atliekamos grynais pinigais. Antstolio pateikti patvarkymai dėl sąskaitų banke arešto neįrodo, kad tai yra vienintelės atsakovo sąskaitos. Atsakovas privalėjo įrodyti, kad areštuotose sąskaitose yra konkretus pinigų likutis. Jo pateiktos sąskaitos yra apmokėjimas už advokatų suteiktas paslaugas, kas nėra laikytina einamaisiais kiekvieno mėnesio mokėjimais. Nutartis dėl arešto taikymo leidžia atsakovui daryti einamuosius mokėjimus, tad įmonės veikla nėra paralyžiuojama. Nuostoliai gali atsirasti ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o dėl netinkamo atsakovo veikimo ar neveikimo, padarant žalą administruojamoms įmonėms.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir paskirti ieškovams ir jų atstovui po 20 000 Lt baudą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, ką patvirtina faktinės aplinkybės Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-18-578/209. Ieškovai siekia pakenkti įmonės darbui ir sukelti kuo skaudesnes finansines pasekmes atsakovui, reikšdami beprasmius ieškinius, apribodami galimybę disponuoti turtu. Teismas pagrįstai nustatė, kad dėl taikyto arešto atsakovo veikla gali būti sutrikdyta ir jis dėl to patirs nuostolių. Atsakovo įmonėje nėra praktikuojami atsiskaitymai grynais pinigais arba tokie atsiskaitymai vykdomi minimaliai. Atsakovui neužtektų pinigų vykdyti einamuosius mokėjimus iš kasos. Aplinkybė, jog antstolis neareštavo atsakovo kasos, nėra reikšminga, nes atsakovo atsiskaitymai buvo vykdomi negrynais pinigais (CK 6.929 str.). Atsakovo, kaip bankroto administratoriaus, prievolės atsiskaityti su advokatais yra einamieji mokėjimai. Teismas nebūtinai turi turėti įrodymus, jog nustatyto dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras, teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad tokie nuostoliai gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Teismo nutartis yra pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumą ir protingumą bei šių priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodyta teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme - užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos.
Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą.
Kaip matyti iš atsakovo UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ prašymo užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo, atsakovas 225 571 Lt dydžio nuostolius paskaičiavo kaip 6 proc. dydžio metines įstatymines palūkanas nuo ieškinio sumos, nurodydamas, kad negali disponuoti areštuota pinigų suma, tinkamai teikti bankroto bei restruktūrizavimo paslaugas, negali atsiskaityti su paslaugų teikėjais, mokėti darbo užmokesčio, mokėti įmokas į valstybės bei valstybinio socialinio draudimo biudžetus, kad bus priverstas skolintis lėšų iš bankų ar kredito įstaigų.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojęs ieškovus įmokėti 70 000 Lt sumą kaip atsakovo UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą arba pateikti šiai sumai banko garantiją, nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo veikla gali būti sutrikdyta ir atsakovas dėl to gali patirti nuostolių, ką patvirtina atsakovo pateikti įrodymai apie įmonės einamuosius mokėjimus.
Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybės, koks atsakovo turtas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarties pagrindu yra areštuotas. Nors byloje yra duomenys, kad antstolis yra aprašęs automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o sąskaitos antstolio patvarkymu yra areštuotos, nesat duomenų apie faktiškai areštuotas pinigines lėšas, nėra pagrindo spręsti, kad būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali disponuoti jam priklausančiomis 3 759 516,81 Lt dydžio lėšomis ir dėl to patiria ar gali patirti nuostolių. Teismas nesiaiškino šios aplinkybės ir neįpareigojo šalių pateikti duomenų apie sąskaitose esančias areštuotas pinigines lėšas.
Nors atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad dėl piniginių lėšų arešto jis negali daryti einamųjų mokėjimų, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į teismą su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant daryti privalomuosius mokėjimus (CPK 145 str. 6 d.).
Teisėjų kolegija, spręsdama nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, bylos iš esmės nesprendžia. Atsakovas prašymą dėl baudos ieškovams ir jų atstovui paskyrimo dėl piktnaudžiavimo procesu, reiškiant nepagrįstą ieškinį, turi pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 95 str.).
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo dydį ir įpareigodamas ieškovus pateikti tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimą, tinkamai neįvertino ir neištyrė šio klausimo išsprendimui svarbių faktinių bylos duomenų, tuo pažeisdamas proceso teisės normas, dėl ko klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai, ir tai yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o klausimą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą dėl atsakovo UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.