Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2011-11-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-76-298/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-11
Bylos Nr.
II-76-298/2011
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-01635-2011-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Pažeidėjas
K. Z.
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-76-298/2011
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01635-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2.; 79.1. (S)
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Ingridai Mečkovskajai, dalyvaujant Vilniaus rajono policijos komisariato atstovui A. M. Špileckiui, administracinėn atsakomybėn patrauktam K. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. Z. skundą dėl Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos trečiojo būrio Vyresnysis patrulis A. R. 2011 m. rugpjūčio 13 d. surašė K. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2011 m. rugpjūčio 13 d., apie 15.45 val., Vilniaus raj., kelyje Vilnius-Utena 39 km., vairuodamas automobilį ,,Opel vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir rikiuodamasis lenkimui neįsitikino, kad lenkimui reikalinga priešpriešinio eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma iš priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, dėl ko iš priešpriešiais važiavusio automobilio ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja turėjo keisti važiavimo kryptį, įvažiavo į kelkraštį ir nuvažiavo nuo kelio, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.3 punkto reikalavimus ir padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d..

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio Vyresnysis specialistas V. M. 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu K. Z. pripažino kaltu padarius LR ATPK 124² str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Šalies argumentai

K. Z. su 2011-08-30 priimtu nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyr. specialisto nutarimą Nr. 57N-1078524-11 ir bylą nutraukti.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris pateikė atsiliepimą į K. Z. skundą, kuriame nurodė ir teismo posėdyje patvirtino, kad K. Z. administracine tvarka nubaustas pagrįstai, laikantis LR ATPK nuostatų.

Savo skunde ir teismo posėdžio metu K. Z., kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykis įvyko šių metų rugpjūčio 13 d., kelyje Vilnius-Utena. Jis važiavo savo automobiliu Opel Vectra. Norėjo atlikti lenkimo manevrą. Prieš jį važiavo BMW markės automobilis, dar pieš jį važiavo vilkikas su ilga priekaba. Jis nesiruošė lenkti iš karto abi transporto priemones. Važiavo kurį laiką, viena eismo kryptimi. Suprato, kad kelias jau tuščias, todėl išvažiavo apie metrą į priešpriešinę eismo juostą, kad pamatyti, ar priekyje nieko nėra, prieš tai įjungė kairį posūkį. Pamatęs VW Passat automobilį grįžo į savo juostą, kliūtimi negalėjo būti. Grįžus į savo juostą pastebėjo, kad VW Passat automobilio vairuotoja jo nesuvaldė. Automobilį pradėjo mėtyti po kelią ir automobilis nuvažiavo nuo kelio. Kadangi dar prieš jam prasilenkiant su VW Passat automobiliu pamatė, kad jo vairuotoja nesuvaldė, stebėjo per šoninį ir galinį veidrodėlį VW Passat tolimesnius veiksmus kelyje. Norėdamas pagelbėti VW Passat vairuotojai, sustojo šalikelėje, apsisuko ir grįžo apžiūrėti nuvažiavusio nuo kelio automobilio. Mano, kad tarp jo automobilio ir VW Passat automobilio buvo pakankamas atstumas apie 100 metrų, kuris jam ir leido saugiai sugrįžti į savo juostą tik apie 1 metrą iš priešpriešinės juostos. Jo greitis buvo visai nedidelis, kai šiame kelyje leidžiamas 90 km/h. Atvykę policijos pareigūnai nustatė 87 metrų VW Passat automobilio slydimo atkarpą, tai turėtų būti užfiksuota Lietuvos kelių policijos tarnybos trečiojo būrio Vyresniojo patrulio A. R. pateiktoje eismo įvykio schemoje. Į visas šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta nagrinėjant administracinės teisės pažeidimo bylą. Jo manymu administracinė byla buvo išnagrinėta nepilnai, todėl ir neobjektyviai. Bylos nagrinėjimo metu jam nebuvo pateikta Lietuvos kelių policijos tarnybos trečiojo būrio Vyresniojo patrulio A. R. eismo įvykio schema, nebuvo duota susipažinti su visa surinkta įvykio medžiaga, nebuvo apklausti liudytojai paminėti paaiškinimuose, taip pat U. A., kurios duomenis parašė savo paaiškinime, kurie būtų pilnai ir objektyviai išdėstę visas eismo įvykio aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu liudytojų ir VW Passat vairuotojos parodymai nesutapo, prieštaravimai nebuvo pašalinti, į jo pateiktus žodinius parodymus ir surašytą paaiškinimą nebuvo visiškai atsižvelgta. Pareigūnas bylos nagrinėjimo metu galimai bendravo su kitais šio eismo įvykio liudytojais, kas galėjo turėti įtakos priimant nutarimą. Prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Liudytoja I. I. parodė, kad įvykis buvo 2011-08-13 kelyje Vilnius-Utena. Ji važiavo į darbą į Vilnių iš Utenos pusės automobiliu VW Passat. Priekyje važiavo kolona automobiliu. Prieš jos daugiau mašinų nebuvo. Iš priešingos juostos staiga iššoko mašina prieš jos juostą. Ji turėjo sukti į šoną, į dešinę, kad išvengti susidūrimo. Norėjo suvaldyti mašiną, nuvažiavo į griovį. Toks manevras buvo padarytas, tam, kad išvengti susidūrimą. Automobilio vairuotojas neturėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Ten ir taip posūkis buvo, nėra to matomumo. Pažeidėjas sakė, kad nedaug išsikišo, tačiau jo mašina daug išsikišo. Viskas buvo labai staiga. Ji buvo priversta ar staigiai stabdyti, arba sukti į šoną.

Liudytojas A. B. parodė, kad su A. R. gavo pranešimą, kad kelyje Vilnius-Utena įvyko autoįvykis. Atvažiavę pamatė, kad automobilis VW Passat nuvažiavo nuo kelio, kelkraštyje stovėjo BMW ir Opel Vectra markės automobiliai. Iš BMW ir Opel Vectra markės automobilių vairuotojų paaiškinimu buvo nustatyta, kad jie važiavo link Utenos. Nukentėjusioji važiavo su automobiliu ,,VW Passat“ į Vilnių. Moteriškė, vairavusi ,,VW Passat“ automobiliu pamatė, kad po sunkvežimio į jos eismo juostą išvažiavo automobilis ,,Opel Vectra“. Tam, kad išvengti susidūrimo, ji metėsi dešiniau ir nuvažiavo nuo kelio. Kiek metrų Opelis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą moteris neaiškino. Pasakė tik, kad automobilis staigiai išnyro, todėl ji turėjo nuvažiuoti į dešinę. Jo nuomone, vairuotojas gal per arti važiavo to sunkvežimio, jis nepaliko didesnio tarpo, atstumo, kad priešpriešinėje juostoje važiuojantys automobiliai jį apvažiuotų. Jei būtų taip, kaip sakė Opel Vectra vairuotojas, kad išvažiavo tik pasižiūrėti, nebūtų sukėlęs tos avarinės situacijos. Schema yra byloje. Buvo automobilio VW Passat slydimo kelias, o ne stabdymo. Šonai slysta į vieną pusę, po to į kitą.

Liudytojas A. R. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir liudytojas A. B..

Liudytoja U. A. parodė, kad 2011-08-13 važiavo kartu su K. Z. automobiliu Opel Vectra Vilnius-Utena keliu. Automobilį vairavo K. Z., o ji sėdėjo šalia, keleivio vietoje. Kai jie važiavo priešais buvo du automobiliai. Buvo maždaug 15 val., oro sąlygos geros, giedra, asfaltas sausas. Toliau į dešinę pusę buvo vingis nedidelis. Už jų buvo mašinos, prieš jų BMW markės automobilis ir „fura“ su priekaba. Greitis nebuvo didelis, maždaug 80 km. per val. Buvo noras įsitikinti, ar galima lenkti. K. Z. norėjo aplenkti, tik nelenkė. Jis šiek tiek išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Išvažiavo ne daugiau pusę automobilio. Atstumas tarp jų ir BMW automobilio nedidelis buvo, gal 4 metrai. Ji pastebėjo, kad atvažiuoja lengvasis automobilis. Jis toli buvo. Tada jie sugrįžo į savo eismo juostą saugiai. Jie veidrodėlyje pamatė, kad ta mašina nuvažiavo nuo kelio. Mano, kad vairuotoja išsigando.

Liudytojas K. P. parodė, kad įvykis įvyko šių metų rugpjūčio 13 d. Viską puikiai matė. Tą dieną važiavo į sodybą. Važiavo iš Vilniaus, keliu Vilnius-Utena. Iki K. Z. Opelio automobilio, dar buvo keletas automobiliu. Priekyje važiavo vilkikas su priekaba. Buvo posūkis, gana ilgas. Prieš automobilių Opel ir BMW važiavo vilkikas su priekaba. Važiavo sunkiasvorė mašina, BMW, Opelis, kažkiek mašinų ir jis. Buvo posūkis gana ilgas. Iš priešpriešos negalėjo I. I. automobilio įžiūrėti. Kelio nesimatė, absoliučiai negalima buvo kelio pamatyti. Visi važiavo vienas paskui kitą. Reikia buvo išvažiuoti visam automobiliui į priešpriešinę eismo juostą, tik tada viską galėtum pamatyti. Situacija buvo tokia: jo automobilį aplenkė K. Z. automobilis. Žmona net jam pasakė, koks čia per vairavimas. K. Z. vairavimas buvo „šokinėjantis“. Buvo atlikta prieš tai keletą manevrų. Tokiu pat būdu K. Z. aplenkė ir kitus automobilius. K. Z. važiavo po BMW automobilio. Pastarasis norėjo ir ją aplenkti. K. Z. norėdamas aplenkti automobilį BMW padarė keletą tokių manevrų: išlenda iš savo juostos, po to grįžta. Kelis kartus bandė aplenkti BMW. Žmona jam ir sakė „koks čia vairuotojas“. Kai yra posūkis, turi išvažiuoti ir pamatyti kelią. Jis matė, kad automobilis VW Passat, kai grįžo ,,Opelis“ į savo juostą, išlindo nebevaldomas. VW Passat išvažiavo prieš jį ant dviejų ratų, kažkaip grįžo ant asfalto, apsivertė ir nuvažiavo į griovį. Atstumas tarp Opelio ir VW Passato visiškai nedidelis buvo. Kaltas vienareikšmiškai Opelio vairuotojas. Būtent pastarasis sukėlė tokią situaciją. Jei Opel automobilis nebūtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo jostą, nebūtų autoįvykio. Jis sustojo ir padėjo nukentėjusiajai. Kažkur po 10 min. grįžo ir Opel vairuotojas.

Liudytojas E. C. į teismo posėdi negalėjo atvykti, tačiau pateikė rašytinį paaiškinimą, iš kurio matyti, kad jis 2011-08-13 važiavo Molėtų plentu Utenos link ir matė įvykio momentą. Pilietis, kuris vairavo Opel automobilį išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Tuo momentu buvo susidarius tokia automobilių kolona, nes prieš jo važiavo keletas sunkvežimių, kurios sunku buvo aplenkti dėl intensyvaus eismo ir prasto matomumo. Opel automobilis važiavo už jį, staiga išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir iš po sunkvežimių pasimatė automobilis ,,VW Passat“. Tada Opel vairuotojas spaudė per stabdžius, nes jam nebuvo kur dėtis, o Passat vairuotoja pasuko vairą į dešinę, automobilį sumėtė, nes ratai pagavo kelkraštį ir automobilis nuvažiavo nuo kelio. Matomumas buvo blogas, nes buvo kelio vingis.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas sutinka su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko išvada, jog K. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.3 p. reikalavimus, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 124² str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Asmens kaltė buvo įrodyta byloje esančių įrodymų visuma: jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų A. R., A. B., K. P., I. I. parodymais duotais teismo posėdyje, liudytojo E. C. rašytiniu paaiškinimu, kita bylos medžiaga.

KET įtvirtintos įvairios eismo dalyvių tarpusavio pareigos, taisyklių 141.3 p nurodyta, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, atsižvelgiant į liudytojų paaiškinimus, teismas sutinka su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio padaryta išvada, kad K. Z. kaltė, padarius ATPK 124² str. 1 d. administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai.

Išanalizavęs įvykio situaciją, teismas pažymi, kad važiuodamas keliu, kur yra kelio vingis į dešinę pagal pažeidėjo judėjimo kryptį, kur yra blogas matomumas, K. Z. privalėjo elgtis atsargiai, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų, jų turto saugumui. Prieš pradėdamas lenkti, K. Z. privalėjo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir jis nekliudys priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Teismas K. Z. paaiškinimus vertina kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Jis parodė, kad išvažiavo apie metrą į priešpriešinę eismo juostą, kad pamatyti, ar priekyje nieko nėra. Pamatęs VW Passat automobilį grįžo į savo juostą, kliūtimi negalėjo būti. Kai parodė liudytojas K. P. K. Z. vairavimas buvo „šokinėjantis“. Pastarasis norėdamas lenkti kitus automobilius padarė keletą tokių manevrų: išlenda iš savo eismo juostos, po to grįžta, t. y vairuotojas suvokė, kad yra blogas matomumas, kad eismo situacija netinkanti lenkimui, kad jis negali būti tikras ar priešprieša nevažiuoja automobiliai, ar sugebės aplenkęs saugiai grįžti į savo eismo juostą. Liudytojai I. I., K. P., E. C., nurodė, kad kelio vingyje į dešinę, K. Z. įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ne mažiau kaip 1 metrą, ką pripažįsta ir pats K. Z., norėdamas lenkti priekyje važiavusias transporto priemones lengvąjį automobilį BMW ir vilkiką. Pažymėtina, kad išvažiavęs apie 1 metrą, daugiau nei puse automobilio atsiduria priešpriešinio eismo juostoje. Liudininkai nurodė, kad K. Z. išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, tarp jo automobilio ir nukentėjusiosios buvo apie 30 metrų, bylos nagrinėjimo metu K. Z. parodė, kad tarp jų atstumas buvo apie 100m. I. I. nurodė, kad važiavo leistinu 90 km/h greičiu, K. Z. apie 80 km/h. Kadangi automobiliai judėjo priešingomis kryptimis, tai jų tarpusavio suartėjimas yra 47,2 m per sekundę, t.y. K. Z. išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, nukentėjusioji turėjo mažiau nei vieną sekundę priimti teisingam sprendimui išvengti eismo įvykio ir skaudžių pasekmių.

Liudytojas K. P. duodamas parodymus teismo posėdžio metu, bei E. C. savo paaiškinime nurodė, kad būtent K. Z. vairuojamas automobilis sudarė pavojingą situaciją ir privertė I. I. keisti judėjimo kryptį bei, kad atstumas tarp automobilių buvo labai mažas. Liudytojų parodymus teismas laiko patikimais. Liudytojos U. A. parodymus teismas laiko nepatikimais, nes ji yra K. Z. pažįstama, todėl yra tiesiogiai suinteresuota nagrinėjamos bylos baigtimi.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teismas daro išvada, kad K. Z. kaltė pažeidus Kelių eismo taisyklių 141.3 p. reikalavimus buvo įrodyta, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, pareigūnas tinkamai nustatė K. Z. pažeidimo padarymo faktą, tinkamai kvalifikavo jo veiksmus ir nuobaudą paskyrė nepažeisdamas skyrimo taisyklių

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

K. Z. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniojo specialisto V. M. 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

H. S.

Teisėjas Vaclavas Karšulis