Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. J. (vaizdo konferencijos būdu), jo atstovui advokatui A. M. (vaizdo konferencijos būdu),

Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliotam atstovui E. R. (vaizdo konferencijos būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Palangos savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR N-423-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Palangos savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2025 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. Nr. SAVAD-25-ANR N-423-2025 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalyje, M. J. paskirta administracinė nuobauda – 140 Eur bauda. M. J. nubaustas už tai, kad būdamas žemės sklypo, kurio paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininku, nesirūpino, kad žemės sklypas būtų prižiūrimas, nuolat išvaloma priklausanti teritorija, formuojami ir prižiūrimi sklype esantys želdiniai taip, kad būtų išlaikyta estetiška išvaizda ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės, tvarkyti ir prižiūrėti žemės sklypą taip, kad žemės sklypo naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre. Tokaisi veiksmai pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T2-131 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.1, 8.2, 8.4, 8.11 punktų reikalavimus. Pažeidimas užfiksuotas 2025 m. sausio 17 d., 13.39 val.

2025 m. kovo 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas Palangos savivaldybės administracijos persiųstas administracine tvarka nubausto M. J. skundas, kuriame prašoma Institucijos 2025 m. kovo 6 d. nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad teisės pažeidimo nepadarė, žemės sklypą prižiūri. Mano, kad į jam priklausantį žemės sklypą šiukšles galimai sumeta kaimyninių sklypų savininkai, dėl ko jis turi nuolat žemės sklypą tvarkyti. Be to, kaimyninių sklypų savininkai drenuoja vandenį į jo sklypą, taip patys darydami pažeidimus. Sklype auga jo prižiūrima natūrali augmenija (b. l. 13).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J. teismo posėdžio metu palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad teisės pažeidimo nepadarė. Paaiškino, kad greta esančio sklypo savininkas „pasikėlė“ sklypą, dėl ko jo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėjo kauptis drėgmė, pūva medžių šaknys ir beržai virsta. 2025 m. sausio mėnesį Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai jo, M. J., sutikimu pašalino pavojingai pasvirusius beržus ir nurodė, kad daugiau pavojingų medžių sklype nėra. Be to, gretimų sklypų savininkai nuolat sumeta įvairias atliekas į jo sklypą. Sutinka, kad sklype gali būti lūžusių medžiagų šakų, tačiau tai vyksta dėl didelio vėjo ir liūčių. Kadangi gretimo namo savininkas pasistatė namą per arti sklypo ribos, nesilaikė reikalavimų, jam jo. M. J., sklype augantys beržai trukdo. Į (duomenys neskelbtini) atvyksta retai, kiekvienais metai teritoriją tvarko, prižiūri. Vidutiniškai teritoriją tvarko du kartus per metus. Vasaros metu pjauna žolę. Mano, kad pjauti žolę dažnai nėra būtina. 2024 m. rudenį žolės nepjovė. Sutinka, kad jo žemės sklype yra palikti nupjauti medžiai, bet juos galima panaudoti malkoms, tai nėra šiukšlės. Teigia, kad jo žemės sklypas yra tvarkomas remiantis Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis. Kovo mėnesį nudžiūvusių medžių sklype nebuvo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. atstovas advokatas A. M. palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Pažymėjo, kad M. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, tyrimas pradėtas gavus gretimo namo gyventojų skundą, tačiau Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai nenustatė, kad M. J. priklausančiame žemės sklype būtų medžių, kurie keltų grėsmę. Be to, patys skundą pateikę asmenys galimai patys pažeidžia teisės aktų reikalavimus, dėl ko M. J. kreipėsi į Statybų inspekciją ir dėl to pradėtas tyrimas. Nuosavybė yra neliečiama ir jei niekas nekelia grėsmės aplinkai, asmuo neturėtų būti įpareigojamas pašalinti medžius ir pan. Nors M. J. sklype augantys medžiai yra pakankamai seni, jie grėsmės nekelia. M. J. sklypą prižiūri, pjauna žolę, vykdo kitus tvarkymo darbus. P. I. 2025 m. kovo 6 d. nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną M. J. nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. J. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ((duomenys neskelbtini)straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

M. J. skundžiamu Institucijos nutarimu nubaustas už (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą.

ANK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į tvarkymo ir švaros taisykles, nustatytas atitinkamoje savivaldybėje. Todėl, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina detalizuoti teisės aktą bei konkretų jo punktą (punktus), kurį (kuriuos) savo veiksmais ar neveikimu, jis pažeidė. Pažymėtina ir tai, kad 366 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra formalus administracinis nusižengimas, kurio faktui nustatyti pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista tam tikra teisės norma, kuri įtvirtina tam tikrą prievolę asmenims elgtis nustatyta tvarka, o jos nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę.

M. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T2-131 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.1, 8.2, 8.4, 8.11 punktų reikalavimus. Taisyklės apibrėžia fizinių ir juridinių asmenų pareigas švarai ir tvarkai mieste užtikrinti. Tvarkymo ir švaros taisyklių paskirtis – užtikrinti, kad visoje savivaldybės teritorijoje būtų palaikoma tinkama aplinkos sanitarijos būklė ir nebūtų vizualiai teršiama urbanistinė aplinka ar pažeidžiamos visuomenės kokybiško gyvenimo sąlygos. Šių taisyklių 2 punktas reglamentuoja, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems teisės aktų nustatyta tvarka priskirtose ir priklausančiose teritorijose ar teritorijos dalyje patys arba sudaro atitinkamas sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Asmenims privaloma tvarkyti, palaikyti švarą, šienauti ir prižiūrėti naudojamas, nuomojamas ir jiems nuosavybės teise priklausančias bei priskirtas teritorijas (išskyrus tas, kurių tvarkymą, švaros palaikymą, šienavimą ir priežiūrą vykdo savivaldybės administracija) (3 punktas). Taisyklių 8 punktas numato švaros ir tvarkos pareigas asmenims: asmenys privalo nuolat valyti ir prižiūrėti teritorijas, sklypus, šienauti ir pjauti žolę. Vasaros sezono metu žolė turi būti ne aukštesnė kaip 12 cm (8.1 punktas) -, nuolat išvalyti priklausančią teritoriją (8.2 punktas)\ formuoti ir prižiūrėti gyvatvores ir kitus sklype esančius želdinius taip, kad būtų išlaikyta estetiška išvaizda ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės (8.4 punktas)-, tvarkyti ir prižiūrėti gyvenamuosius, gamybinius pastatus, kitos paskirties statinius ir jų aplinką, žemės sklypus taip, kad žemės sklypo bei patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda, būtų išlaikytos, nepažeistos trečiųjų asmenų teisės (8.11 punktas). Taigi M. J., kaip žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), taikytinos Taisyklių nuostatos, tame tarpe ir jų 8.1, 8.2, 8.4, 8.11 punktai.

M. J., būdamas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, įgijo pareigą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, palaikyti švarą ir tvarką, t. y. valyti ir prižiūrėti sklypą, šienauti ir pjauti žolę, nuolat išvalyti priklausančią teritoriją, tvarkyti ir prižiūrėti žemės sklypą taip, kad nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad minėtas žemės sklypas buvo apžiūrėtas Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialisto ir Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovo. Faktinė sklypo situacija apžiūros metu buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 6-10), iš kurių matyti, kad žolė nepjaunama, želdiniai negenėjami, yra nudžiūvusių medžių, keli medžiai yra pasvirę, yra seniai nupjautų beržų, mėtosi vėjo nulaužtos medžio šakos. Patikrinimas atliktas gavus gretimo sklypo gyventojų skundą, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), augančių medžių šakos audros metu apgadino gretimo sklypo namo stogą bei teritorijos aptvarą (b. l. 48-54). Palangos miesto savivaldybės administracija įpareigojo žemės sklypo savininką M. J. iki 2025 m. vasario 4 d. jam priklausantį žemės sklypą sutvarkyti - nugenėti želdinius, o jų atliekas perduoti atliekų surinkėjams ir pateikti atliekų pridavimo dokumentus (b. l. 65-56). Iš 2025 m. balandžio 3 d. darytų sklypo fotonuotraukų matyti, kad situacija sklype nepasikeitė (b. l. 62-70).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazė išrašas patvirtina, jog nagrinėjamo žemės sklypo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (b. l. 5).

Anksčiau aptarti objektyvūs duomenys (ypatingai geros kokybės vaizdinė medžiaga) neginčytinai patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra tvarkomas ir prižiūrimas taip, kaip to reikalauja Taisyklių 8.1, 8.2, 8.4, 8.11 punktai, tai yra jame yra žolė nėra nuolat pjaunama, želdiniai negenėjami, yra nudžiūvusių medžių, yra seniai nupjautų beržų kamienai, kurie nėra tvarkomi ar kitaip sandėliuojami, mėtosi vėjo nulaužtos medžio šakos, tuo sukuriant neestetišką sklypo išvaizdą, gadinant bendrą gatvės vaizdą bei pažeidžiant gretimais esančių žemės sklypų savininkų teises (tai patvirtina ir byloje esantis skundas).

Iš esmės ir pats M. J. neginčija to, kad jo naudojamame žemės sklype yra sukrauti nupjauti medžio kamienai, tačiau juos planuoja naudoti malkoms, mėtosi medžio šakos, tačiau tvirtina, kad sklypą prižiūri, žolę pjauna vieną kartą per metus, palaiko natūralią augmeniją. Su tokiais pažeidėjo teiginiais pagrindo sutikti teismas neįžvelgia, kadangi jie prieštarauja fotonuotraukose objektyviai užfiksuotam vaizdui. Fotonuotraukose matomi nupjauti medžiai yra nupjauti seniai, nėra tvarkingai sukrauti ir(ar) uždengti, o tiesiog mėtosi be jokios sistemos. Iš byloje esančių fotonuotraukų taipogi matosi, kad žolė yra aukšta, seniai nepjauta, o krūmynai negenėti. Toks sklypo neestinis vaizdas matomas ir aplinkiniams gyventojams. Pažymėtina, kad sklypo tvarkymo darbus būtina atlikti nuolat, kaip to reikalauja Taisyklių 8, 8.1, 8.2, 8.4 ir 8.11 punktai.

Nors skundą pateikęs M. J. ir tvirtina, kad jo sklype augantys medžiai grėsmės nekelia, todėl jų kirsti neprivalo, pažymėtina, kad jis ir nebuvo įpareigojamas medžius visai pašalinti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J. savo skunde, be kita ko, teigia, jog netinkamą jo sklypo būklę sąlygojo neteisėti kaimyninių sklypų veiksmai – per arti sklypo ribos pastatyti gyvenamieji namai, neteisėtai įrengta drenažo sistema, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalykas yra administracinis nusižengimas, inkriminuotas M. J., todėl M. J. argumentų dėl kitų asmenų galimai neteisėtų veiksmų teismas nenagrinėja.

Taigi, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad M. J. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 140 Eur bauda. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucija skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. M. J. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti Palangos savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. SAVAD-25-ANR N-423-2025 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo M. J. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. J. skundą atmesti.

Palangos savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR N-423-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.