Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. D. skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilalės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. D. skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų. Be to, įvertinęs skundo turinį, teismas sprendė, kad pareiškėja suformulavo tokį patį kaltinimą, dėl kurio yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas (BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d.). Teismui kilo neaiškumų dėl pareikšto kaltinimo, nes neaišku kuo pareiškėja kaltina M. P.: ar sukėlus jai fizinį skausmą, ar nežymiai ją sužalojus ar susargdinus. Pažymėjo, kad pareiškėjos gydymas dar nebaigtas, o nusikalstama veika pagal atitinkamą teisės normą kvalifikuojama tik įvertinus galutines pasekmes. Be to, pareiškėja nurodė nesutinkanti su specialisto išvada, kuria jos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo vertinimu, pareiškime nurodyti duomenys yra nepakankami inicijuoti privataus kaltinimo procesą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimą palaiko privatus kaltintojas. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo kaltinimų. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys. BPK 412 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas nukentėjusiojo skundo privataus kaltinimo tvarka turinys – skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nukentėjusiosios privataus kaltinimo skundas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos atitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje skundo turiniui nustatytus formaliuosius reikalavimus. Skunde yra nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; išdėstyta kaltinimo esmė, nurodant veikos padarymo aplinkybes ir būdą, išdėstant kokie veiksmai buvo atlikti ir kodėl kreipiasi privataus kaltimo tvarka. Nurodė, kad tokia teise naudojasi remdamasi prokuroro pasiūlymu kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Pareiškėja taip pat teismo prašė pridėti ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje yra surinkti visi įrodymai dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Pareiškėja nurodė ir padarinius, kurie atsirado dėl jai padarytos nusikalstamos veikos. Skunde nurodyti nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens pavardės, asmens kodai ir gyvenamoji vieta.

Nukentėjusiojo asmens skundas privataus kaltinimo bylose yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame turi būti nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei pateikti jas patvirtinantys duomenys, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas, tačiau toks skundui keliamas reikalavimas nereiškia, jog šiame procesiniame dokumente turi būti preciziškai suformuluotas kaltinimas, nors šiuo atveju jis yra pakankamai tikslus bei suvokiamas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad iš pareiškėjos skundo nėra aišku dėl kokios nusikalstamos veikos prašo pradėti baudžiamąjį procesą. Skunde nurodytas aiškus reikalavimas M. P. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Sutiktina su teismu, jog pareiškėjos argumentai dėl šios veikos nėra itin aiškūs, tačiau įvertinus skundo turinį bei prie jo pridėtus dokumentus (2016-06-22 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), matyti, kad pareiškėja pasinaudojo 2016-06-22 nutarime prokuroro E. Žyliaus pateiktu pasiūlymu kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Minėtame nutarime yra konstatuota, kad R. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl M. P. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių. Šios veikos požymiai nustatyti vertinant BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių buvimą, todėl logiška, jog nurodytos faktinės aplinkybės ir dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo iš esmės yra tapačios. Remiantis tuo, teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja prašo pradėti baudžiamąjį procesą pagal veiką dėl kurios padarymo ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas (BK 22 str. 1 d. BK 149 str. 1 d.). Taigi nors skunde kai kurios išdėstytos aplinkybės yra perteklinės, tačiau jis yra pakankamai informatyvus, o galimam kaltininkui jis suteikia galimybes gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad pasekmės pareiškėjai dar nėra žinomos (nebaigtas gydymas), todėl neaišku, kuo kaltina M. P.: ar sukėlus fizinį skausmą, ar nežymų sveikatos sutrikdymą ar susargdinimą. Kaip minėta, prokuroro 2016-06-22 nutarime konstatuota, kad M. P. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių. Atliekant ikiteisminį tyrimą, kurio medžiagą pareiškėja prašė teismo išreikalauti iš prokuratūros, specialisto išvadoje nurodyta, kad R. D. dešinės plaštakos 5-ojo piršo užpakaliniame paviršiuje rastos dvi paviršinės žaizdelės, kurios galėjo būti padarytos kietu buku daiktu, kuo galėjo būti žmogaus rankų pirštų nagai. Pažymėtina, kad pareiškėja su specialisto išvada nesutiko ne dėl nurodytų faktinių aplinkybių, o dėl jų teisinio vertinimo, nes siekė, jog M. P. veiksmai būtų kvalifikuojami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį. Todėl toks nesutikimas negali būti vertinamas kaip nesutikimas dėl pačių nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. dėl jos nežymaus sužalojimo. Tai, kad nėra baigtas gydymas, taip pat nereiškia, jog nukentėjusiajai neatsirado neigiamų padarinių, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje. Veiką kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti nežymų sveikatos sutrikdymo faktą, t. y. sužalojimą, susargdinimą ar fizinio skausmo sukėlimą, todėl gydymo procesas dėl atsiradusių sužalojimų negali būti siejamas su neigiamų pasekmių atsiradimu BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos prasme.

Esant išdėstytiems argumentas teigti, kad pareiškėjos skundas iš esmės neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje jam nustatytų reikalavimų, nėra pagrindo, todėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis naikintina ir nukentėjusiosios R. D. skundas dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo M. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos R. D. skundo dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo M. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.