Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2019-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-825-927/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-05-13
Bylos Nr.
1-825-927/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16052-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
D. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-825-927/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16052-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4; 1.1.7.2.2; 1.1.8.15; 2.1.10.4; 2.12.1.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 13 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. R. (D. R.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. 2019 m. balandžio 19 d., apie 13.35 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 26, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo krovininį automobilį „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel SN 24“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu D. R. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. balandžio 18 d. vakare jis vairuodamas vilkiką „Renualt Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel SN 24“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos vežė vamzdžių krovinį į Lietuvą. Baltarusijoje, prieš įvažiuodamas į Lietuvos teritoriją, jis buvo sustojęs, kur nurodytame automobilyje, nuo 22.00 val. iki 3.00 val. išgėrė 300 gramų degtinės, tada užmigo, buvo nieko nevalgęs. Kitą dieną apie 13.35 val. jis vairuodamas krovininį automobilį su puspriekabe įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją, Medininkų pasienio kontrolės postą, nuėjo prie poste dirbusios pasienietės paduoti reikiamus dokumentus įvažiuojant į Lietuvą. Pasienietė iškvietė policijos pareigūnus, kadangi pokalbio metu, nuo jo pajautė alkoholio kvapą. Jis buvo nuvestas į pasieniečių patalpas, kur atvyko policijos pareigūnai, po automobilio vairavimo alkoholio daugiau nevartojo. Apie 14.30 val. jam buvo nustatytas 2,41 promilės girtumas, su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutinka. Dėl savo poelgio, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nuoširdžiai gailisi, daugiau taip nesielgs (b. l. 40).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- liudytojos G. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019 m. balandžio 19 d. apie 14.40 val. patruliuodama kartu su vyriausiuoju patruliu M. M. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Medininkų PKP sulaikytas neblaivus vairuotojas, kuris yra Baltarusijos pilietis. Nuvykus minėtu adresu pasitiko pasienio darbuotojai, kurie nurodė asmenį, kuris yra Baltarusijos pilietis D. R. bei neblaivus vairavo krovininį automobilį su puspriekabe, apie 14:34 val. su alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0443 patikros sertifikato Nr. 0967226, jam buvo nustatytas 2,41 prom. girtumas. Apie 14.49 val. su alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0443 patikros sertifikato Nr. 0967226, patikrinus antrą kartą, jam buvo nustatytas 2,48 prom. girtumas (b. l. 18-19);

- liudytojos V. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019 m. balandžio 19 d. apie 14.00 val. jai dirbant Medininkų pasienio kontrolės punkte prie jos privažiavo krovininė transporto priemonė „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas išlipo ir priėjo prie patikros langelio, tai buvo D. R., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl ji paskambino pamainos vyresniajam ir perdavė asmenį patikrinimui (b. l. 23-25);

- alkoholio kiekio matuoklio kvitu, iš kurio matyti, kad D. R. 2019 m. balandžio 19 d. 14:34 val. buvo nustatytas 2,41 prom. girtumas (b. l. 28);

- alkoholio kiekio matuoklio kvitu, iš kurio matyti, kad D. R. 2019 m. balandžio 19 d. 14:49 val. buvo nustatytas 2,48 prom. girtumas (b. l. 27);

- iš VšĮ „Emprekis“ matyti, kad vidutinė automobilio Renault Magnum, kategorija N3-BC kaina Lietuvoje 9562 Eur (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo krovininį automobilį su puspriekabe būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 2,41 promilės girtumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti įrodymai yra pakankami D. R. objektyviems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. D. R. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, nebaustas administracine tvarka (b. l. 49), neteistas (b. l. 48). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi įstatymo saugomus viešuosius interesus, todėl teismo vertinimu prokuroro siūloma skirti bausmės rūšis bauda ir jos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, kai jam nustatytas sunkus apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis – 2,41 promilės. Toks kaltinamojo elgesys naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik pačio kaltinamojo, jo artimųjų, bet ir visuomenės saugumui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždrausto veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui, t. y. įmonei, kurioje dirba kaltinamasis, (duomenys neskelbtini). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą paimti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 9562 Eur be PVM ir 11570 Eur – su PVM (b. l. 15).

Apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau ir – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Prekės teikiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Akivaizdu, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos PVM. Įstatymo 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Konfiskavimo atveju nėra išrašoma sąskaita faktūra. Įstatymo 71 straipsnis yra skirtas reglamentuoti prievolės skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomo registravimosi PVM mokėtoju tvarkai nustatyti. Jo 1 dalyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Šio straipsnio reglamentavimas yra platesnis, tačiau jame nėra nuostatų, kad nagrinėjamu atveju reikėtų mokėti PVM.

Teismų praktikoje gausu atvejų, kai konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271-628/2018 ir kt.).

Šiuo atveju nei kaltinamasis nėra PVM mokesčio mokėtojas, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM mokesčio objektas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui teismas daro išvadą, kad skaičiuojant konfiskuotino turto vertę, turi būti nustatoma automobilio „Renault Magnum“, valst. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina be PVM, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra 9562 eurų. Tokia suma ir išieškotina iš kaltinamojo.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas, kai D. R. buvo sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 19 d. 17:00 val. iki 2019 m. balandžio 20 d. 13:23 val. (31-32 b. l.) (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. R. (D. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 MGL (3750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. R. (D. R.), skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti D. R. (D. R.) laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. balandžio 20 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę D. R. (D. R.) paskirti 48 MGL (2400 eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per dvidešimt mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Paskirti D. R. (D. R.) BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis konfiskuoti iš D. R. (D. R.) automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 9562 (devynis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt du) eurus.

Paskirtą kardomąją priemonę dokumentų paėmimą palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paskirtą kardomąją priemonę dokumentų paėmimą panaikinti, dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. 7AB155117, saugomą byloje, perduoti Lietuvos kelių policijos tarnybai dėl perdavimo į Užsienio reikalų ministeriją.

Išaiškinti kaltinamajam D. R. (D. R.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Bagdonienė