Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. Š. ir V. P. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. Š. nuteista pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąją 3 (tris) mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

V. P. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams įpareigojant nuteistąjį 3 (tris) mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

A. Z. proceso išlaidoms atlyginti už advokato paslaugas iš J. Š. ir V. P. lygiomis dalimis iš kiekvieno priteista po 572,24 eurų (penkis šimtus septyniasdešimt du eurus 24 ct)

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. ir V. P. šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais už tai, kad 2013 metų gegužės 6 dieną, apie 9 valandą, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), socialinės darbuotojos kabinete vykusio J. Š., (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos su rizikos šeimomis V. M., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno A. Z. pokalbio metu dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybėje esančio sandėlio pardavimo, į kabinetą įėjo agresyviai nusiteikęs V. P., kuris kėlė triukšmą, šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, mojavo A. Z. kumščiais prie veido, taip necenzūriniais žodžiais bei nepadoriu elgesiu V. P. trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o nukentėjusiajam A. Z. pasakius, kad dėl tokio netinkamo V. P. elgesio bus kviečiama policija, J. Š., supykusi dėl kviečiamos policijos, pavartojo smurtą socialinės darbuotojos V. M. akivaizdoje ir tyčia sudavė du kartus delnu A. Z. į veidą, dėl to, bandant apsiginti, nuo A. Z. rankos nukrito laikrodis, taip nukentėjusiajam A. Z. sukėlė fizinį skausmą, tokiais įžūliais veiksmais J. Š. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą suėjus senaties terminui nutraukti. Apeliantas V. P. nurodo, kad vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas, kai yra praėję treji metai po baudžiamojo nusižengimo padarymo. V. P. nusikalstama veika padaryta 2013 m. gegužės 6 d., o nuosprendis priimtas 2016 m. birželio 8 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams.

Apeliaciniu skundu nuteistoji J. Š. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendį pakeisti sumažinant priteistų proceso išlaidų sumą. Apeliantė nurodo, kad nuosprendis priimtas tinkamai neįvertinus bylos aplinkybių, turtinės padėties, todėl keistinas. Teismas neįvertino, kad nuo minimo įvykio praėję itin daug laiko, neatsižvelgė į faktą, kad ji kartu su nuteistuoju V. P. augina devynis vaikus, dėl nelengvo darbo ūkyje tenka gerti vaistus nuo depresijos, lankytis pas psichologą.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus prašoma Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliacinio teismo posėdžio metu nuteistoji J. Š., nuteistasis V. P. ir jų atstovė prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.

V. P. apeliacinis skundas atmestinas. J. Š. apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis V. P. teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai nenutraukė baudžiamosios bylos suėjus senaties terminui, o nuteistoji J. Š. skundu teigia, kad apylinkės teismas priteisė neproporcingą sumą proceso išlaidoms atlyginti.

Dėl V. P. apeliacinio skundo argumentų

V. P. teigia, kad veika padaryta 2013 m. gegužės 6 d., o apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2016 m. birželio 8 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams po baudžiamojo nusižengimo padarymo. Teigia, jog per šį laikotarpį nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo nesislapstė ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos, todėl baudžiamoji byla jam turi būti nutraukta suėjus nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Apygardos teismas sutinka su nuteistojo argumentu, jog pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas. Tačiau apygardos teismas apelianto argumentą, jog baudžiamoji byla jam turi būti nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, vertina kaip nepagrįstą, kadangi to paties straipsnio 6 dalies 1 punktas numato, kad bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja laikotarpiui, kuriam teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ar bylos nagrinėjimą atideda dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo. Šis laikas į nuosprendžio priėmimo senatį neįskaitomas. Pasislėpimu laikomi tokie tyčiniai veiksmai, kai asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat, kai toks asmuo pažeidžia jam skirtos kardomosios priemonės reikalavimus, šaukiamas neatvyksta į ikiteisminio tyrimo institucijas ar teismą. Bet kurio vieno iš šių veiksmų padarymas gali būti vertinamas kaip kaltinamojo pasislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Nors V. P. teigia, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo nesislėpė, tačiau apygardos teismas su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. be pateisinamų priežasčių neatvyko į teisiamuosius posėdžius 2015 m. rugsėjo 9 d. ir 2015 m. lapkričio 24 d., 2016 m. kovo 10 d., o atvykęs į 2015 m. spalio 8 d. ir 2016 m. vasario 2 d. teisiamuosius posėdžius iš posėdžių salės pasišalino savavališkai be teismo leidimo, todėl laikytina, kad jis pasislėpė nuo teismo. Taip pat 2016 m. balandžio 11 d. posėdyje dėl ligos negalėjo dalyvauti gynėja advokatė Angelija Morkvėnienė, todėl bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustojo nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. Kaip minėta, V. P. baudžiamąjį nusižengimą padarė 2013 m. gegužės 6 d., taigi senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2013 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. ir nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. birželio 8 d. Nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas nepraėjus trejiems metams nuo baudžiamojo nusižengimo padarymo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog nėra pagrindo baudžiamąją bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kadangi nagrinėjimo teisme metu senaties eiga buvo sustojusi laikotarpiui, kuriam bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo (BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl J. Š. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistoji J. Š. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendį pakeisti sumažinant priteistų proceso išlaidų sumą ir teigia, kad teismas priteisdamas lygiomis dalimis iš kiekvieno po 572,24 eurų neįvertino jos ir V. P. turtinės padėties, todėl apylinkės teismo nutartis keistina.

Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nukentėjusiojo A. Z. reikalavimą dėl 1 144,48 eurų išlaidų už advokato paslaugas priteisimo tenkino visiškai. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad mažinti prašomas priteisti išlaidas pagrindo nėra, kadangi be pateisinamų priežasčių nevykdami į teisiamuosius posėdžius arba savavališkai iš jų pasišalindami, jie patys sudarė sąlygas didesnėms išlaidoms atsirasti. Išlaidos priteistinos solidariai (lygiomis dalimis) iš abiejų.

Nukentėjusiojo A. Z. atstovas advokatas Gintautas Daugėla Klaipėdos apygardos teismui pateikė pažymą dėl patirtų 142 eurų ir 20 centų atstovavimo išlaidų atstovaujant nukentėjusiajam apeliacinės instancijos teismo procese (t. 2, b. l. 141–142).

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teisėjų kolegija mano, jog nukentėjusiojo turėtos išlaidos turi būti apmokėtos, tačiau prašoma suma mažintina. Nukentėjusiojo atstovo prašoma priteisti 1144,48 eurų suma už teisines paslaugas apylinkės teisme viršija teismų praktikoje nukentėjusiesiems priteisiamų tokio pobūdžio proceso išlaidų dydžius, kadangi byla nėra didelės apimties – bylos medžiagą sudaro tik du tomai, pati byla nevertintina kaip sudėtinga. Be to, 1144,48 eurų išlaidų už advokato paslaugas priteista tinkamai neatsižvelgus į J. Š. ir V. P. turtinę padėtį, į tai, kad turi 9 mažamečius vaikus, todėl apygardos teismas daro išvadą, kad apeliaciniu skundu pagrįstai prašoma advokato atstovavimo išlaidų sumą sumažinti. Taigi kolegija, atsižvelgusi į išvardytas aplinkybes, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, į nukentėjusiojo A. Z. sumokėtą pinigų sumą advokatui, siekdama abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, mano, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme yra per didelės ir mažintinos iki 400 eurų. Siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, ši suma sumažintina pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai išspręsto atstovavimo išlaidų klausimo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Taip pat kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo atstovo prašymas priteisti 145 eurų ir 20 centų sumą už teisines paslaugas atstovaujant nukentėjusiajam Klaipėdos apygardos teisme tenkintinas iš dalies, kadangi nukentėjusiojo atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant ir pirmosios instancijos teisme, taigi jam byla jau buvo gerai žinoma, papildomo pasiruošimo neprireikė (baudžiamosios bylos medžiagą sudaro du tomai, atsiliepimas surašytas ne visuose dviejuose puslapiuose), dalyvavo tik viename teismo posėdyje, kuris truko vos 30 minučių, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašoma priteisti suma mažintina iki 70 eurų.

Kolegija, atsižvelgusi į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nuteistoji J. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, o nuteistasis V. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir įvertinusi bylos aplinkybes nutaria, kad teisingumo ir proporcingumo principai būtų įgyvendinti A. Z. iš J. Š. priteisiant 250 eurų patirtų proceso išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir 50 eurų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. A. Z. iš V. P. priteisiant 150 eurų patirtų proceso išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir 20 eurų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendį pakeisti:

iš J. Š. nukentėjusiajam A. Z. priteisti 250 eurų bei iš V. P. nukentėjusiajam A. Z. priteisti 150 eurų patirtų proceso išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teisme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiajam A. Z. priteisti iš J. Š. 50 eurų (penkiasdešimt eurų) ir iš V. P. 20 eurų (dvidešimt eurų) už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.