- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-16
- Bylos Nr.
- N1-581-549/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00032-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Kaltinamasis
- D. V.
- Advokatai
- Eugenijus Paročka
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, 9 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. 2011-01-10 apie 23 val., tikslu pagrobti svetimą turtą, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, A. P. paprašė cigarečių ir smogė kumščiu nukentėjusiajam į veidą, po ko, nugriuvusį ant žemės, spardė į įvairias kūno vietas, kol prarado sąmonę, taip padarydamas galvos ir veido sumušimą, nosies kaulo lūžimą, po ko pagrobė 50 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 3310“.
Apklaustas kaltinamuoju D. V. parodė, jog įvykio metu, vėlai vakare, einant link (duomenys neskelbtini) namo, priėjęs prie nukentėjusiojo, kuris buvo neblaivus, paprašė cigaretės, kai šis pasakė, jog neturi, trenkė pastarajam į veidą vieną smūgį, nuo ko nukentėjusysis nukrito. Iš jo paėmė mobilų telefoną „Nokia“, tačiau nusinešęs, pamatęs, jog telefonas nevertingas, jį išmetė. Jokių kitų vertingų daiktų pas nukentėjusįjį nematė ir neėmė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog įvykio metu trenkė vieną kartą kumščių į žandą nukentėjusiajam, o kai šis nukrito, gulint ant žemės, koja spyrė į galvą. Taip pat nurodė, jog paėmė tik telefoną Nokia 3310, kitų daiktų neėmė (55-56).
Parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 58-59).
2011-01-13 paaiškinime D. V. nurodė, jog įvykio metu jis po to, kai nukentėjusysis pasakė, kad neturi cigaretės, trenkė iš rankos jam į veidą, o nukritus nukentėjusiajam, apspardė jį kojomis, po ko išėmė telefoną ir nuėjo iki (duomenys neskelbtini) namo, bei apžiūrėjęs telefoną, jį išmetė, nes pasirodė nevertingas (b.l. 50).
Apklaustas nukentėjusysis A. P. parodė, jog įvykio metu, einant link (duomenys neskelbtini) namo, prie jo priėjo kaltinamasis ir paparšė cigarečių. Kai atsakė, kad cigarečių neturi, pajuto smūgį į veidą, nuo ko prarado sąmonę. Atsipeikėjo ligoninėje, kur veidas buvo sutinęs, lūžusi nosis, skaudėjo kūną. Pasigedo 50 litų vertės mobiliojo ryšio telefono, kuris buvo prisegtas prie diržo, taip pat neberado žieminės kepurės, pirštinių, raktų, kurių pagaminimas kainavo 40 Lt., iš striukės buvo ištraukta asmens tapatybės kortelė, kurią jam vėliau grąžino. Kadangi dėl pagrobtų daiktų civilinį ieškinį jam atlygino, taip pat atlygino civilinė atsakovė patirtą moralinę žalą, kurią jis sumažino iki 200 litų, todėl civilinio ieškinio nebereiškia.
Iš daiktų , dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateikta ATK Nr. (duomenys neskelbtini), išduota A. P. vardu (b.l. 10), kuri apžiūros protokolu apžiūrėta (b.l. 11-12) , o iš 2011-01-17 pakvitavimo matyti, jog A. P. grąžinta jam priklausanti asmens tapatybės kortelė (b.l. 13).
Iš 2011-02-14 specialisto išvados Nr.G 233/11(03) matyti, kad sužalojimo metu -2011-01-10 –V. P. patyrė nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas akių vokuose, galimai poros – trejetos traumuojančių poveikių į veidą su kietais bukais ribotai kontaktavusiais paviršiais, juos turinčiais daiktais pasekoje. Sužalojimai pagal pateiktų dokumentų duomenis – nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (b.l. 21).
Valstybinė ligonių kasas prie SAM pareiškė 320.76 Lt. civilinį ieškinį už A. P. gydymo išlaidas ( b.l. 25-27)
Motyvuojamoji dalis
Iš visumos surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, jog D. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę dėl įvykdyto plėšimo, ginčijo tik suduotų smūgių kiekį, bei pagrobtų daiktų kiekį. Vertinant kaltinamojo pardymus dėl plėšimo metu padarytų sužalojimų, teismas D. V. parodymus, jog jis nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį į veido sritį, vertina kaip pasirinktą gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdą. D. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kiekvieną kartą nurodė skirtingą suduotų smūgių skaičių, o paaiškinime (b.l. 50) nurodė, jog nukritus nukentėjusiajam po smūgio į galvą, jį suspardė. Tokias aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada, todėl teismas laiko pagrįstu bei įrodytu, jog plėšimo metu D. V. , nugriuvus ant žemės A. P., spardė jį į įvairias kūno vietas, padarydamas specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. D. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad plėšimo metu, be pagrobto 50 litų veretės telefono „Nokia“, taipogi iš nukentėjusiojo pagrobė 40 litų vertės raktus, 2 litus, asmens tapatybės kortelę, nedarbingumo pažymėjimą , odines pirštines, žieminę kepurę. Nukentėjusysis A. P. negalėjo nurodyti kada minėtus daiktus jis prarado, D. V. nuo pat pirmos apklausos nurodė, kad iš nukentėjusiojo pagrobė tik mobilųjį telefoną, kitų nukentėjusiojo daiktų nematė ir neėmė. Kadangi kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog D. V. būtų plėšimo metu pagrobęs raktus, 2 litus, asmens tapatybės kortelę, žieminę kepurę, nedarbingumo pažymėjimą ir odines pirštines, byloje nėra, todėl teismas visas abejones dėl minėtų daiktų pagrobimo plėšimo metu traktuoja D. V. naudai ir laiko neįrodytu, jog plėšimo metu D. V. pagrobė raktus, 2 litus, asmens tapatybės kortelę, nedarbingumo pažymėjimą, odines pirštines ir žieminę kepurę. Ta prasme mažintina ir kaltinimo apimtis.
Tokiu būdu, teismas konstatuoja, jog D. V. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1d.
Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę už įvykdytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei – nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio, priskiriama prie apysunkių nusikaltimų sąrašo (LR BK 11 str. 4 d.). Nusikalstamą veiką D. V. padarė iš savanaudiškų paskatų, charakterizuojamas neigiamai (b.l. 82), nors nusikalto būdamas neteistas, tačiau po šio įvykio išvadų nepadarė ir jo atžvilgiu yra iškelta eilė baudžiamųjų bylų už analogiškas nusikalstamas veikas (b.l. 76-78), kas rodo jo nenorą taisytis, polinkį nusikalsti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. V. skiriant bausmę – areštą. Bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, tai, kad atlyginta nukentėjusiajam nusikaltimu padaryta žala, taip pat atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas.
A. P. byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį 642 litų sumai, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis sumažino civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iki 200 litų bei įvertinus tai, jog dalis inkriminuotų pagrobtų daiktų šalinta iš kaltinimo, tuo mažinant kaltinimo apimtį, A. P. sumažintas civilinis ieškinys tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos yra atlygintas, A. P. civilinio ieškinio byloje nebereiškia, todėl procesas dėl A. P. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.
Valstybinių ligonių kasų pareikštas civilinis ieškinys 320,76 Lt. sumai už A. P. gydymo išlaidas pagrįstas aptartais įrodymais (b.l. 25-27), todėl teisėtas, tenkintinas, priteistinas iš D. V. , o jam neturint turto ir pajamų – iš įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės V. V..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,
nusprendė:
D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir paskirti bausmę – trisdešimt penkias (35) paras arešto , bausmę atliekant areštinėje.
Iki nuosprendis įsiteisės, palikti kardomąją priemonę – įpareigimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus , kardomąją priemonę panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo.
Priteisti iš D. V., o jam neturint turto ir pajamų – iš įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės V. V. Valstybinių ligonių kasų naudai 320,76 Lt. už A. P. gydymo išlaidas.
Procesą dėl A. P. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.