Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-18 · Administracinė byla Nr. I-4231-554/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-12-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Apeliacija2020-02-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-18
Bylos Nr.
I-4231-554/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00897-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Pareiškėjas
Uždarosios akcinės bendrovės „ (duomenys neskelbtini) “
Atsakovas
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4231-554/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00897-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1; 3.2; 14.5; 41; 55.1.1
(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 18 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Neringai Musinienei,

dalyvaujant pareiškėjos - Uždarosios akcinės bendrovės „ (duomenys neskelbtini) “ atstovams: direktoriui J.F., teisininkei M.S.,

atsakovo - Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovams: A.B., M.J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl nutarimo panaikinimo, pažeidimo bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 7 d. skundu teismo prašė:

1) panaikinti 2018 m. vasario 13 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo nutarimą administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniui Nr. ATA-4.

2) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus administracinio nusižengimo bylą Nr. ATA-4 nutraukti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-3) nurodė, taip pat atstovai paaiškino teismo posėdžių metu, kad pareiškėjas yra statybinė organizacija ir panašaus pobūdžio paminklų valymo darbus atliko ne pirmą kartą. Teisės aktų reikalavimus, keliamus minėtų darbų atlikimui, žinojo. Atlikdami paminklų valymo darbus, pareiškėjo darbuotojai žinojo apie konkrečias objekto saugomas vertybes, todėl jokių tvarkymo darbų neatliko.

Nurodė, kad 2017 metų spalio mėnesį nestipria vandens srove buvo nuplauti atskiri memorialo, esančio Leipalingio miestelyje, elementai. Valymo metu jokia žala saugomam objektui nebuvo padaryta. Leipalingio seniūnijos seniūnas buvo atvykęs prie memorialo darbų atlikimo metu ir jokių pretenzijų neturėjo. Pabrėžė, kad Tvarkybos darbų projekto pareiškėjas neturėjo, kadangi atliko tik memorialo valymo darbus, kuriems toks projektas nerengiamas.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovai teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 37-40) nurodė, taip pat atstovai paaiškino teismo posėdžių metu, kad 2017 m. lapkričio 21 d. inspekcinės kelionės metu nustatė, kad Lazdijų rajone, Leipalingio seniūnijoje, Leipalingio miestelyje esančiame kultūros paveldo objekte – Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje atlikti tvarkybos darbai: informacinių lentų su žuvusiųjų pavardėmis betoniniai postamentai nuplauti aukšto slėgio vandens srove. Tokių darbų atlikimui reikalingas Tvarkybos darbų projektas, tačiau pareiškėjas jo neturėjo, todėl ginčijamu nutarimu pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta bauda. Apie tai, kad darbus atliko pareiškėjo darbuotojai, žodžiu patvirtino ir Leipalingio seniūnas.

Pareiškėjo skundas patenkintinas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovo atstovai 2017 m. lapkričio 21 d. nustatė, kad Lazdijų rajone, Leipalingio seniūnijoje, Leipalingio miestelyje esančiame kultūros paveldo objekte – Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje atlikti tvarkybos darbai: informacinių lentų su žuvusiųjų pavardėmis betoniniai postamentai buvo nuplauti vandens srove, tačiau paveldo objekto būklės pakitimų nebuvo nustatyta (b. l. 46-49). Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti A.K. (Leipalingio seniūnijos seniūnas) ir A.P. (pareiškėjo darbuotojas – projektų vadovas) parodė, kad 2017 metų spalio mėnesį plovimo įrenginiu vandens srove nuplovė paminklų betoninę dalį. 2018 m. vasario 6 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. ATA-3 (b. l. 43-45) dėl pažeidimo, numatyto Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Atsakovas protokole konstatavo, kad pareiškėjas atliko darbus neturėdamas suderinto Tvarkybos darbų projekto. 2018 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. ATA-4 administracinio nusižengimo byloje (b. l. 56-58) pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį pareiškėjui buvo paskirta 1200 Eur bauda.

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta 1 200 Eur bauda, pagrįstumo bei teisėtumo.

Nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, šio ir kitų teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (toliau – ir Įstatymas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.). Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad kultūros paveldo objektai, jų teritorijos, ir apsaugos zonos tvarkomos ir veikla juose plėtojama pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatomus kultūros paveldo objektų tipiniuose apsaugos reglamentuose, tvirtinamuose Vyriausybės, ir individualiuose apsaugos reglamentuose, parengtuose ir patvirtintuose kultūros ministro nustatyta tvarka. Šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtina, kad kultūros paveldo tvarkyba atliekama pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo 31 straipsnio 1 dalis numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka, o 2 dalyje nurodyta, jog už šio įstatymo pažeidimą juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams skiriama bauda nuo 868 eurų iki 11 584 eurų. Juridinių asmenų arba kitų organizacijų ar jų padalinių padaryti šio įstatymo pažeidimai nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 31-1 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad už šio įstatymo pažeidimus 31 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams tam įgalioti Departamento pareigūnai, nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyto turinio protokolą.

Teismas pabrėžia, kad Įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų atžvilgiu pradėtos bylos nagrinėjamos ir baudos skiriamos ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Tai imperatyviai numatyta Įstatymo 31-1 straipsnio 2 dalyje. Įstatymo 31-7 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad juridiniai asmenys arba kitos organizacijos ar jų padaliniai, nesutinkantys su šio įstatymo 31-5 straipsnyje nurodytais nutarimais, turi teisę per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo jiems dienos apskųsti nutarimą teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kreipimasis į teismą sustabdo šio įstatymo 31-5 straipsnyje nurodytų nutarimų dėl sankcijų taikymo vykdymą.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pažeidimą atsakovo atstovai nustatė 2017 m. lapkričio 21 d. Po to jokie procesiniai veiksmai dėl pažeidimo sudėties objektyviosios pusės tikslinimo nebuvo atliekami (nebuvo bandomas nustatyti konkretus plovimo įrenginys, vandens srovės stiprumas ir t.t.). Įstatymas įpareigojo atsakovą baudą paskirti per 1 mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos – t. y. iki 2017 m. gruodžio 21 d. įskaitytinai. Pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tik 2018 m. vasario 6 d., o nutarimas skirti baudą priimtas 2018 m. vasario 13 d. Jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų vengęs atsakomybės teismui pateikta nebuvo. Pareiškėjas geranoriškai atsiliepė į atsakovo raštišką kreipimąsi ir išdėstė visas reikšmingas aplinkybes. Druskininkų miesto savivaldybėje, kurios teritorijoje buvo nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, visą laiką buvo duomenys apie pareiškėją ir jo ketinimą atlikti darbus objekte, esančiame Leipalingio miestelyje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose imperatyviai nurodyta, kad teisės aktas turi būti panaikintas, kai jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad ginčijamas nutarimas dėl nesvarbių priežasčių nebuvo priimtas per 1 mėnesį nuo pažeisimo nustatymo dienos (Įstatymo 31-1 str. 2 d.), taip pat nebuvo surinktas pakankamas pagrindas duomenų, įrodančių pažeidimo sudėties objektyviąją pusę pareiškėjo veiksmuose (ABTĮ 56). Dėl to ginčijamas nutarimas panaikintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti.

Panaikinti 2018 m. vasario 13 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo nutarimą administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniui Nr. ATA-4, kuriuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 1200 Eur bauda dėl pažeidimo, numatyto Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Algis Markevičius