Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

5. Nuteistasis O. L. ir jo gynėja nesutinka su apygardos teismo išvadomis dėl O. L. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus dėl įrodymų vertinimo, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi neteisėtais ir nepatikimais įrodymais, nepagrįstai atmetė nuteistojo O. L. parodymus, o taip pat kitoje baudžiamojoje byloje nuteistų J. B. ir I. Š. pirmosios instancijos teismo posėdyje duotus parodymus, dėl ko padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas apie O. L. dalyvavimą nusikalstamose veikose.

6. Tačiau įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir įrodymų vertinimo pasėkoje padarytomis išvadomis dėl O. L. kaltės neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis ir organizavus narkotinių medžiagų kontrabandą.

6.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl O. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, apygardos teismo išvados yra pagrįstos ne prielaidomis, o objektyviu įrodymų visumos įvertinimu. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

6.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad vadovaudamasis iš Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos gautais duomenims bei šiose šalyse priimtais nuosprendžiais dėl kitų nusikalstamoje veikloje dalyvavusių asmenų pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje numatytus įrodymų vertinimo reikalavimus. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymais baudžiamojoje byloje gali būti pripažinti bet kurie teisėtai gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos ne vien Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir Baltarusijos Respublikoje, Rusijos Federacijoje, kur buvo užfiksuoti narkotinių medžiagų perdavimo faktai, sulaikyti narkotines medžiagas gabenę ir įgiję asmenys, šiose šalyse buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kurių metu buvo atliktos asmenų apklausos, ištirtos gabentos narkotinės medžiagos, atlikti kiti procesiniai veiksmai. Nagrinėjamoje byloje duomenys iš Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos buvo gauti iš kompetentingų šių valstybių institucijų vykdant Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos prašymus. Šie duomenys yra oficialūs, surinkti vykdant ikiteisminius tyrimus ar vykdant Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos pavedimus. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl nagrinėjamoje byloje esančių iš Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos gautų duomenų teisėtumo. Pažymėtina, kad dalis šių duomenų buvo įvertinti Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos teismų, nagrinėjusių baudžiamąsias bylas dėl bendrai padarytų nusikalstamų veikų. Vitebsko srities Vitebsko rajono teismo 2008 m. spalio 20 d. nuosprendžiu I. Š. pripažintas kaltu dėl marihuanos ir hašišo kontrabandos į Baltarusijos Respubliką ir šių narkotinių medžiagų perdavimo I. S. (18 t., b. l. 111-132), šis nuosprendis paliktas galioti nepakeistas Vitebsko srities teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi (18 t., b. l. 133-140). Smolensko srities Krasnyj rajono teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu dėl narkotinių medžiagų kontrabandos (20 t., b. l. 136-167, 168-179), A. K. skundas dėl išteisinimo atmestas Smolensko srities teismo 2010 m. spalio 14 d. kasacine nutartimi (20 t., b. l. 180-190, 191-194). 2010 m. kovo 17 d. Rusijos Federacijos Smolensko srities Veližo rajono teismo nuosprendžiu A. U. ir V. B. pripažinti kaltais dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – hašišo įgijimo ir gabenimo kontrabandos būdu į Rusijos Federaciją (t. 11, b. l. 86-97, 98-117), Smolensko srities teismo 2010 m. gegužės 13 d. kasacine nutartimi apkaltinamasis nuosprendis A. U. ir V. B. atžvilgiu paliktas galioti (11 t., b. l. 120-122, 123-126). Be to, iš Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos gauti duomenys nėra vieninteliai byloje surinkti O. L. kaltę pagrindžiantys įrodymai. Lietuvos Respublikoje dėl tų pačių nusikalstamų veikų taip pat buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo naudojamos slapto pobūdžio procesinės prievartos priemonės, vėliau apklausti tyrimui reikšmingos informacijos galintys turėti asmenys. Nuteistasis ir jo gynėja nepagrįstai teigia, kad buvo remtasi vien tik užsienio valstybėse priimtais teismo nuosprendžiais. Priešingai, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, visų pirma pirmosios instancijos teismas vertino ne Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje priimtus nuosprendžius, o šiose šalyse surinktus ir nagrinėjamoje byloje pateiktus duomenis, nepasiribodamas vien jais, bet kartu įvertindamas ir Lietuvos Respublikoje atlikto ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, lygindamas juos tarpusavyje konstatavo, kurie iš jų patvirtina bylos faktines aplinkybes ir O. L. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad užsienio valstybėse išnagrinėtose baudžiamosiose bylose nebuvo sprendžiamas O. L. kaltės klausimas, tos bylos buvo nagrinėjamos dėl kitų asmenų ir jų atliktų veiksmų nusikalstamoje veikloje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad duomenys surinkti atliekant tyrimą pagal Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos baudžiamojo proceso įstatymus negali būti pripažinti įrodymais bylą nagrinėjant Lietuvos Respublikoje, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai savo išvadas grindė ir iš Baltarusijos Respublikos bei Rusijos Federacijos gautais duomenimis.

6.4. Atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistojo O. L. teisės į gynybą suvaržymo neiškvietus į teismo posėdį ir neapklausus Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje nuteistų asmenų dalyvaujant O. L.. Visų pirma, pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas Baltarusijos Respublikoje nuteistas I. Š. ir O. L. galėjo jam užduoti klausimus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme I. Š. davė priešingus parodymus nei apklausiamas Baltarusijos Respublikoje ikiteisminio tyrimo metu bei pagal Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos pavedimą, todėl teisme buvo pagarsinti I. Š. parodymai duoti Baltarusijos Respublikos pareigūnams. Iš dalies galima sutikti su tuo, kad O. L. ir jo gynėja bylą nagrinėjant teisme neturėjo galimybės pateikti klausimų Rusijos Federacijoje nuteistiems A. K., A. U. ir V. B., kurių parodymai pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ir parodymais asmenų, kuriems kaltinamasis negalėjo užduoti klausimų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, konstatuojamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punkto pažeidimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-693/2015, 2K-276-976/2015, Nr. 2K-211-489/2016, Nr. 2K-295-507/2016, 2K-426-507/2016). Byloje galima panaudoti anksčiau duotus asmens parodymus, net jeigu gynyba jokioje proceso stadijoje negalėjo jo apklausti, kai asmens nedalyvavimo teismo procese priežastis yra svarbi ir kai nedalyvaujančio asmens parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Rusijos Federacijoje nuteistus A. K., A. U. ir V. B., o kartu ir kitus apklaustinus asmenis, gyvenančius Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje, buvo bandyta iškviesti į teismo posėdį, bet A. K. į teismo posėdį neatvyko, A. U. ir V. B. teismo šaukimų įteikti nepavyko (21 t., b. l. 35-54, 112-113). Įvertinus bylos aplinkybes, konstatuotina, jog minėti asmenys teisme nebuvo apklausti dėl svarbių priežasčių, kadangi šių asmenų faktinė gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, teismas negalėjo imtis jokių procesinės prievartos priemonių asmenų dalyvavimui teismo posėdyje užtikrinti, todėl akivaizdu, kad jų iškviesti į teisiamąjį posėdį ir apklausti buvo objektyviai neįmanoma. Nėra ir pagrindo abejoti pagarsintų parodymų patikimumu, kadangi, kaip matyti iš Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos pateiktos medžiagos, apklausiant I. Š., A. K., A. U. ir V. B. prieš kiekvieną apklausą jiems buvo išaiškinamos jų procesinės teisės, taip pat ir teisė atsisakyti duoti parodymus, apklausos vyko dalyvaujant gynėjams, apklausų protokolai pasirašyti nenurodant jokių pastabų dėl suvaržytų teisių ar neteisingai užfiksuotų parodymų. Nei nuteistasis, nei jo gynėja nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos pareigūnų surinktų duomenų teisėtumu. Pažymėtina ir tai, kad pagarsinti parodymai nėra vieninteliai O. L. kaltę pagrindžiantys įrodymai, nustatant nusikalstamų veikų aplinkybes šie parodymai buvo vertinami juos lyginant kartu su kitais įrodymais, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės, juos susiejus į vientisą loginę grandinę, O. L. pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Taigi, šiuo atveju joks pažeidimas, kuris būtų esmingai suvaržęs teisę į gynybą bei rungtynišką procesą, nebuvo padarytas.

6.5. Taip pat apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikė liudytoju apklausto ikiteisminio tyrimo pareigūno A. N. parodymams. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia liudytoju apklausti ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusį pareigūną, kas ir buvo padaryta nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje siekiant išsiaiškinti ikiteisminio tyrimo aplinkybes. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. N. surašė elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolus, vyko į tarnybinę komandiruotę Baltarusijos Respublikoje, kur dalyvavo atliekant veiksmus pagal teisinės pagalbos pavedimą. Liudytojo A. N. teisme duoti parodymai yra susiję su minėtų veiksmų atlikimu, liudytojas paaiškino, kokia operatyvine informacija apie O. L. buvo disponuota ir kiek ji pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu, taip pat paaiškino O. L. ir kitų bendroje nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų užfiksuotuose pokalbiuose minimas aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, A. N. parodymai buvo vertinami kartu su kitais byloje surinktais duomenimis ir tebuvo vienas iš įrodymų, pagrindžiančių O. L. kaltę, šaltinių, jokia išskirtinė reikšmė A. N. parodymams nebuvo suteikta. Apelianto teiginiai apie tariamą A. N. priešišką nusistatymą O. L. atžvilgiu atmetami kaip niekuo nepagrįstos subjektyvios nuteistojo keliamos prielaidos.

6.6. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog O. L. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų paneigia ilgas laiko tarpas tarp inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir įtarimų pareiškimo. O. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos 2008 m. vasario mėnesį ir 2009 m. vasario mėnesį. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2007 ir 2008 metais O. L. atžvilgiu buvo taikomos neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės, buvo kontroliuojami jo pokalbiai ir susirašinėjimas telefonu su kitais bendroje nusikalstamoje veikoje dalyvavusiais asmenimis, tačiau O. L. buvo sulaikytas ir įtarimai jam pareikšti tik 2012 m. kovo 9 d. Visgi, atsižvelgtina į tai, kad nors O. L. ir kitų asmenų telefoniniai pokalbiai buvo fiksuojami, bet narkotinių medžiagų perdavimas jų įgijėjams ir narkotines medžiagas kontrabanda gabenusių asmenų sulaikymas įvyko Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje, šiose šalyse buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, baudžiamosios bylos išnagrinėtos teismuose ir tik priėmus galutinius ir neskundžiamus sprendimus surinkta medžiaga buvo perduota Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms. Taigi, šiuo atveju nusikalstamų veikų pobūdis, kai dalis nusikalstamų veiksmų buvo padaryta užsienio valstybėse, kur buvo pradėti baudžiamieji procesai asmenims, dalyvavusiems bendroje nusikalstamoje veikoje su O. L., ir kur buvo surinkta didelė dalis bylai reikšmingų duomenų, nulėmė, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo, pirminių duomenų apie daromas nusikalstamas veikas gavimo iki įtarimų O. L. pareiškimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, visgi tai savaime nepaneigia O. L. dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas.

7. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas padaro bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. BK 199 straipsnio 2 dalyje (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Kontrabandos nusikaltimo sudėtis taip pat yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Aptariami nusikaltimai padaromi tik tiesiogine tyčia. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis nusikaltimo dalykas – narkotinės ar psichotropinės medžiagos. BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog narkotinės ir psichotropinės medžiagos – tai medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintose rekomendacijose numatyta, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, dideliu ir labai dideliu.

8. Nors O. L. savo kaltę dėl narkotinių medžiagų kontrabandos organizavimo neigė, neprisipažino kaltu ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis 2008 m. vasario 14 d. ir 2009 m. vasario 20 d., bei tik iš dalies prisipažino tarpininkavęs surandant asmenį, kontrabanda gabenusį narkotines medžiagas 2008 m. vasario 27 d., tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo O. L. parodymais nesivadovavo ir pripažino juos gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. O. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės ir O. L. kaltė padarius šias veikas yra neginčijamai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, t. y. kitose baudžiamosiose bylose nuteistų I. Š., A. K., A. U., V. B. parodymais, liudytojais apklaustų R. Č., A. N. parodymais, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokoluose bei slapto sekimo metu užfiksuotais duomenimis, iš Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos gauta baudžiamųjų bylų medžiaga (specialisto (eksperto) išvadomis, apžiūrų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis) ir kita rašytine bylos medžiaga.

9. Nuteistasis O. L. kaltės dėl 2018 m. vasario 14 d. veikos nepripažino ir parodė, kad J. B. pažįsta nuo vaikystės, o I. Š. nepažinojo, tvirtino jokių narkotinių medžiagų nelaikęs ir niekam neperdavęs bei neorganizavęs šių medžiagų gabenimo kontrabandos būdu, neigė, kad telefoniniuose pokalbiuose kalbama užmaskuotai, aiškino, kad užfiksuoti telefoniniai pokalbiai yra susiję su tuo metu vykdytu automobilių verslu.

9.1. 2008 m. vasario 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota I. S. vairuoto automobilio „VAZ-21099“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu nuėmus kairiųjų užpakalinių durų vidinės pusės apmušalą, kairiųjų užpakalinių durų ertmėje rasti septyni pailgi verpstės formos objektai ir kvadratinis įpakavimas, kuriame buvo keturi briketai permatomoje polietileninėje pakuotėje, apvynioti juodos spalvos polimerine juosta (6 t., b. l. 62-65). Eksperto išvadoje Nr. 496 konstatuota, kad žaliai rudos spalvos augalinės kilmės specifinio kvapo medžiagos, supresuotos į keturis netaisyklingo keturkampio formos briketus, bendro 991,31 g svorio, yra hašišas (6 t., b. l. 84-88). Eksperto išvadoje Nr. 497 konstatuota, kad žalsvai rudos spalvos augalinės kilmės specifinio kvapo medžiagos, sudarytos iš susmulkintų džiovintų kanapių rūšies augalų lapų, stiebų, viršūnėlių ir sėklų dalelių, supresuotų į netaisyklingos formos cilindrus, bendro 1 418,23 g svorio, yra marihuana (6 t., b. l. 91-95).

9.2. Kaip matyti iš I. S. parodymų, pastarasis savo kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis pripažino ir parodė, kad 2008 m. vasario 14 d. Smolenske gyvenantis pažįstamas vardu Aleksej paprašė nuvažiuoti į Baltarusijos Respubliką ir parvežti siuntinį. I. S. numanė, kad tai gali būti narkotinė medžiaga ir paaiškino, jog 2008 m. vasario 15 d., apie 15.30 val., atvažiavo į jam nurodytą degalinę, kur beveik po valandos atvažiavo ir automobilis lietuviškais valstybiniais numeriais. Po to, kiekvienas su savo automobiliu nuvažiavo iki miško, kur įsukus į keliuką, I. S. pradėjo ardyti kairiųjų užpakalinių durų apdailą, beardant kito automobilio vairuotojas atnešė paketą, kurį jis paslėpė po nuardyta durelių apdaila, bei viską sutvarkęs nuvažiavo link Smolensko (6 t., b. l. 105-108, 111-119).

10. Nuteistasis O. L. savo kaltę dėl 2008 m. vasario 26 d. nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad A. K. buvo jo pažįstamas, pirkdavo automobilius, kartą paprašė surasti žmogų, kuris galėtų pervežti paketą, nors ir nesakė, ką tiksliai, bet O. L. suvokė, kad tai gali būti kažkas neteisėto, A. K. pasiūlymą jis perdavė A. R., kuris pats toliau derino visas pervežimo detales. O. L. tvirtino, kad išskyrus tai, jog A. K. prašymu surado A. R., daugiau jokių veiksmų neatliko, narkotinėmis medžiagomis nedisponavo, jų niekam neperdavė.

10.1. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad sustabdytame automobilyje „Peugeot 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo A. K. ir A. J., už vairuotojo sėdynės ant kilimėlio rasta lipnia juosta apklijuota dėžutė (7 t., b. l. 90-98). Ekspertizės išvadoje Nr. 564 konstatuota, kad automobilyje rastoje dėžutėje buvusios augalinės kilmės medžiagos, supresuotos į keturis tamsiai rudos medžiagos briketus ir į keturis pilkai žalios medžiagos briketus, yra narkotinė medžiaga – hašišas, kurios bendra masė 1 583,1 g (7 t., b. l. 105-116).

10.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojo proceso metu Rusijos Federacijoje A. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jokio tikslo disponuoti narkotinėmis medžiagomis neturėjo, su pažįstamu O. L. dar nuo 2007 m. vasaros tarėsi Smolensko teritorijoje pradėti viešbučių restoranų verslą, 2008 m. vasario vidury paskambinęs O. L. paprašė atvažiuoti į sutartą vietą netoli Minsko ir susitikti su jo giminaičiu, kuris kažką turėjo perduoti, A. K. galvojo, kad tai bus pinigai bendram verslui, 2008 m. vasario 27 d. iš sutartoje vietoje laukusio mikroautobuso vairuotojo gavo polietileno juosta apklijuotą paketą, netikrino, kas viduje, įdėjo į automobilį, bevažiuojant namo, po muitinės patikrinimo buvo sulaikytas (7 t., b. l. 123-129; 8 t., b. l. 32-38).

10.4. Tuo pačiu metu, kai su A. K. bendravo dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, O. L. aktyviai bendravo ir su A. R., su kuriuo ne vieną kartą tarėsi susitikti (2008 m. vasario 6 d. 19:13:29 val. pokalbis Nr. 155, 2008 m. vasario 7 d. 14:49:34 val. pokalbis Nr. 156, 2008 m. vasario 20 d. 11:42:10 val. pokalbis Nr. 284, 2008 m. vasario 24 d. 17:26:29 val. pokalbis Nr. 328, 2008 m. vasario 26 d. 17:08:59 val. pokalbis Nr. 337). Po to, kai pagal susitarimą su A. K. narkotinės medžiagos jau turėjo būti perduotos, O. L. paskambino A. R., kuris patvirtino, jog narkotinių medžiagų perdavimas įvyko (2008 m. vasario 27 d. 10:15:35 val. pokalbis Nr. 340). O. L. nepavykstant susisiekti su A. K., O. L. vėl skambino A. R., šis patikino, jog susitikimas įvyko kaip planuota, apie 9.03-04 val. priėjo vyriškis, automobilis buvo su Smolensko numeriais (67), viskas buvo perduota (2008 m. vasario 27 d. 14:59:50 val. pokalbis Nr. 348).

11. Apklausiamas dėl 2009 m. vasario 20 d. nusikalstamos veikos O. L. parodė, kad savo namie jokių narkotinių medžiagų nelaikė ir jų R. Č. neperdavė, R. Č. davė pinigus, o šis juos turėjo perduoti asmeniui Rusijoje. Pinigai buvo įvairiomis kupiūromis, supakuoti lipnia juosta į du paketus, iš viso buvo 20 000 JAV dolerių. Nuteistasis paaiškino, kad šiuos pinigus buvo gavęs už automobilį „Mercedes Benz“, kurį turėjo nupirkti Vokietijoje, bet automobilio nebenupirkus, reikėjo grąžinti pinigus. O. L. nurodė, kad asmuo Rusijoje perdavė R. Č. voką, kuriame buvusius pinigus O. L. turėjo perduoti asmeniui iš Kaliningrado srities, šiais pinigais nebuvo atsiskaitoma už narkotikus.

11.1. Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo ir įvykio vietos apžiūros protokolo, 2009 m. vasario 21 d., 21.45 val., sustabdyto automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo A. U. ir V. B., bagažinėje buvusiame sportiniame krepšyje rastas polietileninis maišelis su dviem ryšuliais, apvyniotais pilkai rudos spalvos lipnia juosta su tamsiai rudos spalvos medžiaga (12 t., b. l. 135-139, 140-147). Ištyrus rastą į keturis briketus supresuotą žalsvai rudos spalvos medžiagą, nustatyta, kad tai narkotinė medžiaga – hašišas, kurios bendra masė 946,8 g (12 t., b. l. 175-183; 15 t., b. l. 11-25).

11.2. Liudytojas R. Č. parodė, kad su O. L. susipažino gimtadienyje, bekalbant pasakė, jog kitą dieną važiuoja į Rusiją. Tada O. L. paprašė padėti perduoti pinigus Rusijoje gyvenančiam asmeniui, o kitą dieną susitikus, O. L. perdavė paketą ir pasakė, jog ten yra 10 000 JAV dolerių. Kadangi tokios sumos deklaruoti nereikia, todėl kirsdamas valstybės sieną, R. Č. pinigų nedeklaravo. Jis Rusijoje susitiko su vyriškiu ir perdavė paketą, vyriškis taip pat perdavė paketą, kuriame buvo reklaminiai bukletai, telefono kortelė ir 3 500 Eur, kurį reikėjo parvežti O. L., tačiau voko perduoti nespėjo, nes buvo sulaikytas. Analogiškus parodymus R. Č. davė tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno (1 t., b. l. 141-143), tiek apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., b. l. 153-155).

11.3. Rusijos Federacijoje vykusio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu A. U. ir V. B. parodė, kad su O. L. susipažino Minsko automobilių turguje, yra buvę atvažiavę pas O. L. į svečius Lietuvoje, O. L. siūlė įsigyti hašišo, taip pat sakė, galintis už gerą kainą gauti šveicariškų laikrodžių, kuriuos Rusijoje būtų galima parduoti brangiau, suradus galimus laikrodžių pirkėjus, A. U. ir V. B. kartu surinko 3 500 Eur, susisiekė su O. L., šis atsiuntė vairuotoją, kuris jiems perdavė siuntinį, tačiau siuntinyje buvo tik du ryšuliai hašišo, nors buvo tartasi dėl šveicariškų laikrodžių ir nedidelio kiekio hašišo savo reikmėms (11 t., b. l. 154-171). Analogiškus parodymus A. U. ir V. B. davė ir apklausiami kaip liudytojai O. L. atžvilgiu išskirto ikiteisminiame tyrime (11 t., b. l. 185-190; 12 t., b. l. 3-14).

11.4. Nors O. L. ir neigė perdavęs R. Č. narkotines medžiagas, bet R. Č. tik iš dalies patvirtino O. L. parodymus. Liudytojas R. Č. nurodė, kad perduodamas paketą O. L. nebuvo jo išpakavęs, todėl tik iš O. L. žodžių sprendė, jog perduotame pakete yra pinigai. Kartu R. Č. paneigė O. L. parodymus apie tai, kad jis neva parodė R. Č. paketo turinį. Nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad pas A. U. ir V. B. rastas paketas buvo būtent tas, kurį pervežti R. Č. davė O. L., tuo labiau kad A. U. ir V. B. judėjimas po susitikimo su R. Č. buvo visą laiką slapta stebimas.

11.5. Rusijos Federacijoje vykusio tyrimo metu taip pat buvo fiksuojami A. U. telefoniniai pokalbiai, tame tarpe su V. B. ir O. L. (13 t., b. l. 1-8, 23-37). Užfiksuoto 2009 m. sausio 26 d. 15.04 val. pokalbio metu O. L. informavo A. U., kad dar šią savaitę perduos nenustatytam asmeniui pervežti galimai narkotines medžiagas, o A. U. prašė perduoti ir du naujus numerius bei patikino O. L., kad pinigai už dvi dėžutes yra surinkti. O. L. nurodė, kad nesuspės šiam kartui gauti laikrodžių, kuriais galimai užmaskuotai vadino narkotinę ar psichotropinę medžiagą. 2009 m. vasario 6 d. 14.26 val. vykusio pokalbio metu A. U. nurodė, kad pavargo laukti, O. L. tikino, kad reikia laukti, niekas nevažiuoja, A. U. priminė įdėti naujus numerius, nurodė, kad yra laikrodininkas, kurį būtų galima sudominti šveicariškais laikrodžiais, jei tenkins kokybė, tam reikia atsiųsti 100-150 porų laikrodžių, O. L. pažadėjo pasistengti. 2009 m. vasario 20 d. 23.16 val. užfiksuotas A. U. pokalbis su V. B., kuriam liepia įsijungti normalų telefoną, primena, kad rytoj iš ryto bus skambutis, liepia prisiminti, kuo jis vardu ir kad jo bus paprašyta dokumentų. Aptartų telefoninių pokalbių turinys paneigia tiek A. U. ir V. B., tiek O. L. pateiktas įvykių versijas. Iš pokalbių akivaizdu, jog O. L. su A. U. nesusitarė dėl laikrodžių perdavimo, tuo labiau tikėtina, jog laikrodžiais pokalbių metu buvo užmaskuotai įvardijama narkotinė ar psichotropinė medžiaga. Konkrečiu atveju buvo susitarta tik dėl dviejų dėžučių, kas atitinka nuteistojo O. L. liudytojui R. Č. perduotus du lipnia juosta apvyniotus paketus, perdavimo. Kartu paneigta ir O. L. versija apie tariamai A. U. perduotus pinigus, priešingai, pokalbių metu O. L. klausia A. U., ar šis turi surinkęs pinigus už perduodamas „dėžutes“. Taip pat iš pokalbių galima daryti išvadą, jog O. L. aktyviai veikė siekdamas perduoti narkotines medžiagas A. U., ėmėsi veiksmų jų pergabenimui iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją.

12. Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog byloje neginčytinai įrodyta, kad O. L. tiek veikdamas kartu su J. B. (2008 m. vasario 14 d. veikos atveju), tiek veikdamas vienas (2008 m. vasario 26 d. ir 2009 m. vasario 20 d. veikų atveju) neteisėtai, turėdami tikslą platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis, t. y. jas laikė ir perdavė narkotines medžiagas per valstybės sieną į Baltarusijos Respubliką ir Rusijos Federaciją gabenusiems asmenims, tuo pačiu narkotinių medžiagų perdavimą derindami su jų įgijėjais Rusijos Federacijoje, ieškodami narkotines medžiagas pervežti galinčių asmenų ir jiems duodami nurodymus organizavo narkotinių medžiagų kontrabandą. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, O. L. suvokė savo veiksmų pavojingumą ir sąmoningai taip veikė, t. y. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad O. L. pagrįstai nuteistas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kadangi jo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamų veikų požymiai.