- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-21
- Bylos Nr.
- e2YT-5133-1005/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00332-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gauti prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant) viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą pagal testamentą, atsiradusį po E. P. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu. Pareiškime nurodoma, kad E. P. biologinių vaikų neturėjo ir 2003-(duomenys neskelbtini) testamentu savo nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjai, kuri palikimą priėmė faktiniu valdymu. Teismo posėdžio metu pareiškėja S. K. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad jos tėvai buvo P. ir P. M.. Jos motinos P. M. tėvas buvo A. P., kurio antroji žmona buvo E. P.. A. P. ir E. P. bendrų vaikų nesusilaukė. Taigi, E. P. buvo jos netikra močiutė. E. P. ją vaikystėje augino, rėmė. Paskui senatvėje ji E. P. prižiūrėjo, rūpinosi, o kai E. P. pasiligojo, parsivežė E. P. pas save į namus ir karšino E. P. iki mirties. Savo turtą E. P. paliko jai testamentu, nes jos tikrai buvo artimos. E. P. turėjo dalį namo, kažkiek žemės. Po E. P. mirties ji nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, nes nežinojo, kad reikia. Galvojo, kad ir taip viskas aišku, nes yra testamentas. Po E. P. mirties ji prižiūrėjo paveldėtą dalį namo, pjaudavo žolę, rūpindavosi remontais, naudojosi E. P. sodu. Paaiškina, kad kita namo dalis priklauso seseriai G. M.. Kadangi sesuo susitvarkiusi savo nuosavybę, tai visas namas yra draudžiamas sesers vardu, o ji paskui atiduoda seseriai pusę pinigų už draudimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose prašo pareiškėjos S. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovams nedalyvaujant.
Liudytoja G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad S. K. yra jos sesuo. Kaime yra namas „dviejų galų“. Viename gale gyveno jų šeima, kitame gale senelis A. P. su antra žmona E. P.. A. P. ir E. P. bendrų vaikų nesusilaukė. Kai E. P. pasiligojo, ją iki mirties prižiūrėjo sesuo S. K.. E. P. savo dalį namo paliko testamentu seseriai, kitą namo dalį yra paveldėjusi ji (G. M.). Sesuo paliktą turtą prižiūri, prisideda prie remonto, pjauna žolę. Kadangi sesuo nėra susitvarkiusi dokumentų, namą draudžia ji, o sesuo jai duoda pusę pinigų draudimui apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Gyventojų registras neturi duomenų apie E. P. vaikus ir sutuoktinį. Iš Kupiškio rajono notarų biuro 2003-(duomenys neskelbtini) testamento matyti, kad E. P. yra padariusi patvarkymą, kuriuo jai priklausantį žemės sklypą su jame esančia jai priklausančia dalimi gyvenamojo namo, ūkio pastatų ir kiemo įrenginių, esančių Kupiškio r. sav. (duomenys neskelbtini) ji savo mirties atveju palieka S. K.. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po E. P. mirties (duomenys neskelbtini) nėra įregistruotų palikėjos E. P. palikimo priėmimo faktų. Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad E. P. vardu yra registruota dalis gyvenamojo namo, ir dalis kitų statinių, esančių adresu Kupiškio sen., (duomenys neskelbtini), o kita dalis minėto turto priklauso G. M..
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savos netikros močiutės mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Byloje nustatyta, kad po E. P. mirties S. K. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau pradėjo faktiškai valdyti E. P. testamentu jai paliktą turtą.
Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos bei liudytojos G. M. paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad S. K. priėmė savo mirusios netikros močiutės palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su E. P. įpėdinių subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal testamentą, atsiradusį po E. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po E. P. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.