Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant prokurorei R. K., nukentėjusiajai L. M., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. Š. 2015 m. sausio 18 d., apie 21 val. (duomenys neskelbtini), P. B. priklausančių fermų teritorijoje, tyčia šakės kotu vieną kartą trenkė L. M. per kairiąją ranką ir ją sužalojo, taip nukentėjusiajai L. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jos sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko.

Kaltinamoji Z. Š. kalta prisipažino ir parodė, kad 2015 m. sausio 18 d., vakare jos vyras A. Š. išėjo į (duomenys neskelbtini) fermą išsimaudyti. Kadangi jis ilgai negrįžo nesulaukusi nuėjo ieškoti. Įėjusi į fermą pamatė savo vyrą besiglebeščiuojantį su L. M.. Supykusi dėl tokio elgesio šakės kotu trenkė L. per ranką, nors norėjo trenkti savo vyrui A. Š.. Žino, kad L. lūžo ranka. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, tačiau neatlygino padarytos žalos, nes neturi tiek pinigų kiek prašo L. M..

Motyvuojamoji dalis

Z. Š. kaltė be jos prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

2015-01-20 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esanti P. B. ferma. Įvykio vietos apžiūros metu iš fermos paimta šakė su mediniu kotu (b. l. 6).

2015-01-22 apžiūros metu nustatyta, kad šakės su kotu bendras ilgis yra 142 cm. Šakės kotas medinis (b. l. 10).

Nukentėjusioji L. M. protokole – pareiškime (b. l. 1) nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 13, 20, 21), kad 2015 m. sausio 18 d., apie 21 val. (duomenys neskelbtini) esančiose fermose jai šakės kotu per kairę ranką trenkė Z. Š.. Nuo sudavimo šakės kotu jai lūžo kairė ranka.

Liudytoja V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. sausio 18 d., vakare apie 21 val. matė, kad L. M. laiko susiėmusi ranką, o Z. Š. numetė šakę į šalį. Suprato, kad Z. Š. minėta šake sudavė L. M. per ranką (b. l. 27).

2015-01-29 specialisto išvada Nr. G 43/15(11) nustatyta, kad L. M. padarytas kairio stipinkaulio diafizės lūžimas be dislokacijos, tai yra padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jos sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko (b. l. 18).

Todėl aptartais įrodymais patikimai nustatyta, kad Z. Š. 2015 m. sausio 18 d., apie 21 val. (duomenys neskelbtini), P. B. priklausančių fermų teritorijoje, tyčia šakės kotu vieną kartą trenkė L. M. per kairiąją ranką ir ją sužalojo, taip nukentėjusiajai L. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d., nes dėl kairės rankos lūžimo L. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jos sveikata sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko.

Nukentėjusioji L. M. prašo priteisti iš Z. Š. 1200 litų neturtinės žalos, 1242 eurus negauto darbo užmokesčio ir 75,38 eurų kelionės pas gydytojus ir į gydymo įstaigas išlaidų.

Z. Š. sutinka, kad ieškinyje nurodyta žala buvo padaryta, tačiau paaiškino, kad ji neturi tiek lėšų žalai atlyginti, be to ir jai padaryta žala, dėl to, kad L. M. vilioja jos vyrą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 6.283 str. 1 d. 2 d. jeigu fiziniam asmeniui sužalota sveikata, tai už žąlą atsakingas asmuo privalo atlyginti visus jo patirtus nuostolius taip pat ir neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali būti taikomas visoje apimtyje, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę kompensaciją, kuria siekiama teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą kitą neturtinę žalą. Įvertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus – nukentėjusiosios parodymus, L. M. 2015-01-29 specialisto išvada Nr. G 43/15(11), nukentėjusiosios pateiktus medicininius ir kitus dokumentus konstatuoja, kad nukentėjusioji dėl sužalojimo patyrė stiprų skausmą, jai buvo atlikta operacija, negali dirbti, pasirūpinti savimi ir kitais šeimos nariais, tai yra padėti visapusiškai keturiems nepilnamečiams vaikams. Sužalojimas nukentėjusiajai padarytas tyčiniu veiksmu. Kita vertus kaltinamosios nusikalstamas veiksmas truko neilgai, suduotas tik vienas smūgis. Byloje nėra objektyvių duomenų apie L. M. sveikatai patirtas ilgalaikes pasekmes ateičiai dėl Z. Š. panaudoto smurto. Kitas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Iš bylos dokumentų matosi, kad Z. Š. darbo užmokestis tik 150 € per mėnesį, vertingo turto neturi. Todėl atsižvelgiant į aptartas aplinkybes padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą, vadovaujantis proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų reikalavimais, L. M. prašoma priteisti neturtinė žala 1200 € mažintina ir priteistina 1000 € neturtinės žalos atlyginimas.

L. M. prašo priteisti iš Z. Š. 1242 € netekto darbo užmokesčio. Pagal CPK 6.283 str. 2 d. nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėję asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Iš bylos dokumentų matosi, kad L. M. dėl sužalojimo neteko darbingumo, tai yra laikinai negali dirbti pagal sutartį pas ūkininką P. B.. Iš VSDFV Šilalės skyriaus pažymos matosi, kad L. M. kreipėsi į skyrių dėl ligos pašalpos, tačiau jai ligos pašalpa nebuvo skirta dėl to, kad ji neturi ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo. Todėl L. M. turi teisę reikalauti iš kaltinamosios atlyginti lėšas prarastas jai esant nedarbingai. Ieškovė nurodė, kad ji nuo kovo mėnesio pas ūkininką P. B. turėjo dirbti pilnu etatu. Tačiau iš pateiktos darbo sutarties matosi, darbo sutartis su ūkininku P. B. sudaryta neterminuotai dirbant 20 val. per savaitę, darbo trukmė 4 val. Tai, kad po įvykio ūkininkas P. B. 2015-04-03 rašte nurodė, kad nuo kovo 1 d. buvo sutarta L. M. po 350 € per mėnesį prieštarauja jo ir L. M. pasirašytai darbo sutarčiai. Dėl to ieškinio dalis dėl netekto darbo užmokesčio mažinama nustatant, kad kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais L. M. pagal darbo sutartimi sutartą atlyginimą neteko po 175 € darbo užmokesčio kas mėnesį. Todėl priteistinas netektas darbo užmokestis, atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartyje sutartas 4 val. darbo laikas, mažinamas iki 717 €. L. M. prašomos priteisti iš Z. Š. 75,38 € kelionės išlaidų pas gydytojus, patvirtina pridėti kelionės bilietai, siuntimas pas gydytojus 2015-04-28 į Kauną. Todėl ieškovei priteistinos jos prašomos kelionės į gydymo įstaigas išlaidos 75,38 € dydžio.

Z. Š. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka (b. l. 41), seniūnijos charakterizuojama gerai (b. l. 53). Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą – sudavė tik vieną smūgį, nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes tai, kad jai teigiamą įtaką darytų darbas, Z. Š. skirtina sankcijoje numatyta švelniausia - laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės dydį ir terminą neatlyginamam darbui nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį (BK 48 str. 6 d. 5 p.).

Daiktinis įrodymas šakė su mediniu kotu, saugoma Tauragės AVPK Šilalės r. PK, kvitas Nr. 0059734, (b. l. 12) priklauso ūkininkui P. B., nėra specialiai pritaikyta žalojimui, naudojamas kaip darbo įrankis, todėl grąžintina savininkui (BPK 108 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

Z. Š. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinai Z. Š. nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigoti neatlygintinai išdirbti 80 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteisti iš Z. Š. 1000 € (vieną tūkstantį eurų) L. M., nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, 717 € (septynis šimtus septyniolika eurų) netekto darbo užmokesčio ir 75,38 € (septyniasdešimt penkis eurus 38 centus) kelionės išlaidų. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktinį įrodymą šakę su mediniu kotu, saugomą Tauragės AVPK Šilalės r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui – ūkininkui P. B..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą.

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galimą skųsti Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.