Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Trakų) prokuroro Mindaugo Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 27 parų arešto bausme,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. P. parodė, kad įtarimo esmė jam yra aiški, su pareikštu įtarimu jis sutinka. Prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos gailisi. 2024 m. lapkričio 15 d. būdamas pas savo buvusią sugyventinę jos gyvenamuoju adresu kartu su ja nuo 10 valandos ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Dienos metu tarp P. G. ir jo didelių konfliktų nebuvo, tačiau apie 17 val. ji išvarė jį iš savo namų teigdama, kad jis yra nepageidaujamas. Jam išėjus iš jos namų, jis po kurio laiko pats jai paskambino ir pradėjo kalbėti, P. G. nurodė, kad gali grįžti pas ją į butą, jeigu jis atsineš alkoholinių gėrimų. Užėjęs į parduotuvę, jis bendrai nupirko apie 1,2 litro stipriųjų alkoholinių gėrimų ir grįžo atgal pas P. G. į butą, kuriame jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi toliau vartojo alkoholinius gėrimus, jis visų įvykio detalių nepamena, tačiau po dvyliktos valandos nakties prisimena, kad buvo įvykęs konfliktas, kurio metu jis miegamojo patalpoje pastūmė savo buvusią sugyventinę P. G.. Jam pastūmus P. G., ji nugriuvo ant lovos ir jis jai porą kartų su koja spyrė į sėdmenis. Kaip suprato, P. G. po įvykio iškvietė policijos pareigūnus, todėl jis, dar truputį pabuvęs pas ją bute, nutarė pasišalinti. Įvykio metu jis ją apstumdė, prismaugė, spyrė į sėdmenis, dėl kandžiojimo, tai galimai taip buvo, girtas buvo, ne visas aplinkybes pamena. Konfliktas tarp jų kilo dėl to, kad buvo per daug alkoholio ir per daug pretenzijų vienas kitam. Jei būtų blaivus, to nebūtų atsitikę. P. G. yra jo buvusi draugė, pastaruoju metu jis atvykdavo pas ją pernakvoti, pasilikdavo kelioms dienoms. Kažkada trumpai kartu gyveno apie pusę metų, tačiau santykiai nutrūko, dabar kartais susitikdavo tik šiaip, kaip draugai. Jis nuoširdžiai gailisi, kad P. G. sukėlė fizinį skausmą, daugiau nenusikals. Iš esmės P. G. pati jį provokavo, erzino, todėl ir pavartojo fizinį smurtą. Tačiau supranta, kad jo veiksmai galėjo jai sukelti fizinį skausmą. O ar siekė jį sukelti, tai tuo metu apie tai negalvojo, nežino, ką tuo metu galvojo. Matė, kad P. G. skambino. Suprato, kad ji skambina į policiją. Norėjo pabėgti iš buto. Išėjo iš buto į lauką, galvojo, kad spės pabėgti, tačiau susidūrė su policijos pareigūnais. Visko, kas nutiko lauke, nelabai pamena, tik atsimena, kad gavo su elektrošoku į koją. Tikėtina, kad buvo agresyvus, dėl to ir gavo elektrošoko, niekam neturi pretenzijų dėl to. Bet įprastai išgėręs būna neagresyvus, nežino, kas tą vakarą įvyko, bet pats kaltas, kad pavartojo per daug alkoholio ir taip gavosi. Jis atsiprašys P. G., jam nesmagu ir gėda dėl tokio to poelgio. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirtą bausmę atliks (1 el. b. t., el. b. l. 119–121, 190–193).

Be kaltinamojo V. P. prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismo pripažintini įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja P. G. parodė, kad ji prieš pusmetį gyveno kartu su V. P., jie vedė bendrą ūkį. V. P. pradėjo prieš ją smurtauti, todėl ji buvo parašiusi pareiškimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto jos atžvilgiu, tačiau ji su juo susitaikė ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nuo to laiko jie kartu nebegyvena, tačiau jis kartais ateina pas ją į butą ir vartoja alkoholį, taip pat duoda gerti alkoholį jai. Ji gyvena bute viena, jos vaikas E. L. gyvena kartu su savo tėčiu, su ja nebegyvena. Ji kartu su V. P. bendrų vaikų neturi. 2024 m. lapkričio 16 d. apie 00.30 val. ji buvo savo bute viena. Tuo metu į jos butą atėjo V. P.. Jis atsinešė alkoholio ir pradėjo vartoti alkoholį. Jam kažkas atsitiko ir jis be jokios priežasties kambaryje priėjo prie jos, ji tuo metu stovėjo, griebė kažkuria ranka jam už kaklo ir pradėjo ją smaugti. Jai skaudėjo. Tada jis paleido jos kaklą, griebė kažkuria ranka jai už krūtinės dešinės pusės ir įkando į krūtinę dešinės pusės. Jai skaudėjo. Ji griuvo pati ant lovos ir V. P. kažkuria koja stipriai jai 3 kartus spyrė į sėdmenis. Jai skaudėjo. Ji paėmė telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir paprašė pagalbos, kad bute yra nepageidaujamas asmuo. V. P. išėjo iš buto. Tada atvažiavo policijos pareigūnai. Ji bijo V. P., prašo jį izoliuoti nuo jos, nes jis yra neadekvatus (1 el. b. t., el. b. l. 5–16).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja P. G. parodė, kad V. P. pas ją atėjo 2024 m. lapkričio 14 d., bandė taikytis, bet nieko nesigavo. Liko pas ją nakvoti. 2024 m. lapkričio 15 d. jis pradėjo nuo ryto, apie 10 val., vartoti alkoholinius gėrimus – alų su trauktine, stipriaisiais alkoholiniais gėrimais. Gėrė visą dieną. Ji taip pat kartu su juo. Prisigėręs jis pradėjo rėkauti, siautėti bute. Buvo jau vėlus vakaras, prašė jo liautis rėkauti, kitu atveju kvies policiją. Kai ėmė gąsdinti jį policija, jis išvis pasiuto, griebė kažkuria ranka jai už kaklo ir stipriai suspaudė, jai labai skaudėjo, užėmė kvapą, ji tuo metu stovėjo. Viskas įvyko miegamojo patalpoje. Nežino, kiek laiko truko suspaudimas. Jautė skausmą. Paleido, nes priešinosi, rankomis bandė jį atstumti, atstumti nuo savo kaklo jo ranką. Tada jis paleido jos kaklą, sugriebė jai už pečių ir ėmė kandžioti krūtinę, tai buvo labai nemalonu, šaukė, kad skauda, kad kvies policiją, įkando mažiausiai tris kartus, po to pastūmė rankomis į krūtinę ją ant lovos. Ji nugriuvo ant nugaros, o kai atsistojo, jis labai stipriai spyrė jai į sėdmenis mažiausiai tris kartus. Tuo metu ji stovėjo šonu į jį. Spardė į dešinės pusės sėdmenis. Spyrė ištiesta koja, pėda. Labai skaudėjo, buvo sunku sėdėti paskui. Jis toliau rėkavo. Pasiėmė telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu, paprašė pagalbos, kad bute yra nepageidaujamas asmuo, kad ji yra mušama. V. P. išėjo iš buto nesulaukus policijos pareigūnų. Tada atvažiavo policijos pareigūnai. Matė juos daugiabučio kieme. Ji atsidarė buto langą ir ėmė šaukti, kad čia jis, kad jis bando bėgti, pareigūnai tai išgirdo ir jį sulaikė. V. P. labai rėkė sulaikomas, pravardžiavo policininkus, juos spardė, priešinosi, todėl policininkai panaudojo elektrošoką ir uždarė jį į automobilio kamerą. Po to policininkai atėjo pas ją į butą, ji jiems viską papasakojo ir jie užrašė jos parodymus. Policininkai jai iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Į jokią gydymo įstaigą ji nebesikreipė, į teismo medicinos tarnybą taip pat nesikreipė. V. P. savo veiksmais padarė jai fizinę žalą, sukėlė fizinį skausmą, ją išgąsdino, pageidauja, kad jis būtų nubaustas. Iki šiol jis su ja nesusisiekė ir neatsiprašė. Teisė pateikti civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės ar neturtinės žalos išaiškinta, tačiau civilinio ieškinio neteikia šiuo metu (1 el. b. t., el. b. l. 150–152).

2024 m. lapkričio 16 d. gautame P. G. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 16 d. 00.30 val., (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis V. P. ją smaugė kažkuria ranka, griebė už krūtinės dešinės pusės, įkando į krūtinę dešinės pusės, kai griuvo ant lovos, 3 kartus stipriai jai spyrė kažkuria koja į sėdmenis. Jai skaudėjo. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti ją nukentėjusiąja (1 el. b. t., el. b. l. 5–16).

Apžiūros metu nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), apžiūros metu yra 4 aukšte. Užėję į kambarį, pareigūnai nustatė, kad kambaryje stovi sujaukta lova, ant kairėje pusėje šalia įėjimo esančio stalo stovi 3 tuščios skardinės alaus 1410. Taip pat stovi 2 tušti buteliai 999 devynerios. Apačioje po spintele stovi 2 tuščios skardinės alaus 1410 (1 el. b. t., el. b. l. 5–16).

Iš medicininių dokumentų apžiūros, kurią atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas, protokolo matyti, kad, medicinos ekspertas, išnagrinėjęs 2024 m. lapkričio 16 d. P. G. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę Nr. 2408304119 bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, nustatė, kad pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvių sužalojimų požymių neužfiksuota (2 el. b. t., el. b. l. 14).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2024 m. lapkričio 16 d. registruotas įvykis ROIK 0124000711779, pranešime nurodyta, kad Pranešėjos buvęs vyras smaugė ją, nepasišalina iš pranešėjos buto, kur yra nepageidaujamas. Vaikų nėra. Greitosios medicinos pagalbos nereikia. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024 m. lapkričio 16 d. 01:12, BPCID=92322675304. Kitas pranešimas: „Prašo paskubėti, nes vyras ją pradėjo mušti. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024 m. lapkričio 16 d. 01:19, BPCID=92322676396 (1 el. b. t., el. b. l. 129–133).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus skambučių garso įrašų (BPC skambučio įrašas (ID 92322675304, skambučio pradžia_ 2024-11-16 01_12_50)“ ir „BPC skambučio įrašas (ID 92322675304, skambučio pradžia_ 2024-11-16 01_19_52)“, atsiųsti iš Policijos registruojamų įvykių registro, prie įvykio ROIK 0124000711779, BPC skambu io ra as (ID 92322675304, skambučio pradžia_ 2024-11-16 01_19_52)) apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuotos tapačios aplinkybės, nurodytos Policijos registrauojamų įvykio registre (1 el. b. t., el. b. l. 138–141).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. 2408304119, kurią sudaro du lapai, apžiūra. Kortelę pateikė Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialas. Kvietimo data – 2024 m. lapkričio 16 d. Atvykimo laikas 01.56 val. Įvykio vietos adresas –(duomenys neskelbtini) (butas), pas P. G.. Iš kortelės matyti, kad Greitoji medicinos pagalba buvo kviesta privataus asmens, kadangio buvo sumušta moteris. Pagalbos teikimo ID-26 (negaluojantis žmogus (žinomos diagnozės). Grafoje suteikta pagalba nurodyta: „Relanium 5mg, tab.“ Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai kortelėje taip pat nurodė, kad pacientė sąmoninga, kontaktiška, orientuota, susijaudinusi. Iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Savaitę laiko vartoja alkoholinius gėrimus. Pacientės žodžiais, jos sugyventinis būdamas neblaivus smaugė pacientę, kandžiojo, kelis kartus spyrė į sėdmenis. Apžiūrėjus pacientę jokių sumušimų, mėlynių ar tai smurto žymių akivaizdžių nesimatė. Pacientė prašė duoti jai raminamųjų. Į ligoninę vykti pacientė kategoriškai atsisakė.Preliminari diagnozė – nepatikslintos kūno srities sumušimas. Į ligoninę pacientė P. G. vykti nesutiko, tai patvirtino parašu (1 el. b. t., el. b. l. 163–165).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar traumpam susargdino.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. P. 2024 m. lapkričio 16 d. apie 1 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu tyčia mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš savo buvusią sugyventinę P. G. sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. suėmė ranka jos kaklą ir stipriai suspaudė bei ne mažiau kaip tris kartus įkando jai į krūtinę, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis pastūmė rankomis ją į krūtinę, dėl ko ji nugriuvo ant lovos, o šiai atsistojus, spyrė ne mažiau kaip tris kartus jai dešinės pusės sėdmenis.

Kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Be jo paties parodymų, jo kaltę patvirtina ir nuketėjusiosios P. G. parodymai, kuriuose nuosekliai nurodytos tiriamų įvykių aplinkybės, byloje esantys kitų objektų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuotas nukentėjusiosios pagalbos kvietimas, kadangi ją mušė kaltinamasis, bei medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. 2408304119 apžiūra, kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad V. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Taigi, teismas konstatuoja, kad aptarti duomenys, patvirtinantys kaltinamojo kaltę, sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami V. P. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

IV. Bausmės individualizavimas

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirti kaltinamajam V. P. laisvė apribojimą be intensyvios priežiūros 1 metų laikotarpiui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą galutinę bausmę 8 mėnenesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros atlikimo metu V. P. uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, V. P. paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Kaltinamasis V. P. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (2 el. b. t., el. b. l. 7–8).

V. P. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). V. P. teistas (1 el. b. t., el. b. l. 87–98), administracine tvarka baustas (1 el. b. t., el. b. l. 99–113), duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – vinerių metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 4 mėnesiai laisvės apribojimo bausmės). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė P. G. gyvenamojoje vietoje, į ją atvykęs nukentėjusiosios kvietimu, intensyvios priežiūros skyrimas būtų neprotinga priemonė. Pažymėtina, kad paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2K-97-697/2023). Todėl intensyvi priežiūra neskirtina.

Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. P. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kadangi kaip ir pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė dėl piktnaudžiavimo alkoholiu.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis nuo 2024 m. lapkričio 16 d. 00.30 val. iki 2024 m. lapkričio 16 d. 10.28 val. Šis laikas, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais bei BPK 140 straipsnio 13 dalimi, įskaitytinas į kaltinamojo bausmę, kai viena sulaikymo diena prilygina dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. Kiti klausimai

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 el. b. t., el. b. l. 122–125) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 staipsnio 5 dalies 4 punktu,vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu V. P. įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į V. P. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. lapkričio 16 d. 00.30 val. iki 2024 m. lapkričio 16 d. 10.28 val. (vieną dieną), kai viena laikino sulaikymo diena prilyginima dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikinti.

1. asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavęs prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikęs prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.