- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-18
- Bylos Nr.
- 1S-377-312/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- D. A.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, teisėjų Artūro Šumsko, Aivos Survilienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. vasario 17 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. A., panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. vasario 17 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. A.. Žemesnės instancijos teismas, įvertinęs D. A. padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat likusios neatliktos bausmės dalį, jo elgesį tiek prieš padarant nusikalstamas veikas, už kurias jis atlieka bausmę, tiek po jų padarymo, nustatė, kad nėra pagrindo neginčijamai tvirtinti, jog asmuo nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laisvėje laikysis teisės aktų reikalavimų.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis D. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra atlikęs daugiau nei ¾ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Jis turi sutuoktinę, du mažamečius vaikus, taip pat ir du vaikus iš sutuoktinės pirmosios santuokos. Nuteistasis nuo 2013 m. neturi nuobaudų, yra skatintas tris kartus, pilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lankėsi psichologo konsultacijose, ilgą laiką dirba įkalinimo įstaigoje, dengia įsiskolinimus pagal vykdomuosius raštus. Kadangi įkalinimo įstaigoje darbo užmokestis yra nedidelis, auginti vaikus padeda tėvai. D. A. gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, supranta, kad turi laikytis įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, dirbti ir rūpintis savo šeima, ką ir pažada daryti, išėjęs į laisvę.
2016 m. balandžio 15 d. Vilniaus apygardos teisme gautas K. A. prašymas taikyti jos sutuoktiniui nuteistajam D. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. A. skundas atmestinas.
Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, Šiaulių apygardos teismo 2007 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu D. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 138 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. laisvės atėmimu vienuolikai metų. Ši bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta ir to paties teismo 2004 m. balandžio 22 d. nutartimi subendrinta neatlikta bausme ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta vienuolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia: 2006 m. balandžio 6 d.
Bausmės pabaiga: 2017 m. spalio 6 d.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nuteistasis D. A. 2/3 bausmės atliko 2013 m. gruodžio 6 d. (BVK 157 str. 2 d. 3 p.), pastarasis pagal galimybes vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą (asmens bylos tomas Nr. 2, 1 dalis, b. l. 28). BVK 157 str. 1 d. kaip vienas iš būtinų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrindų yra numatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai – nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manymui, kad nuteistasis, išėjęs iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atlikus D. A. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei (41 balas). Tokiu atveju, turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos duomenų, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra mažėjanti, nuo paskutinio vertinimo sumažėjo vienu balu. Taigi konstatuotina, jog D. A. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.
Iš 2016 m. vasario 8 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-39 matyti, kad D. A. turi vidurinį išsilavinimą, taip pat ir staliaus, suvirintojo elektra rankiniu būdu, avalynės gamintojo bei elektros įrengimų remontininko specialybes. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, pataisos namuose D. A. ilgą laiką dirbo būrio tvarkiniu, nuo 2013 m. birželio 30 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“ vienetininku. Motyvuotas dirbti laisvėje, iš UAB „P. S. T.“ gautas raštas dėl nuteistojo įdarbinimo. Nuteistasis turi nuolatinių pajamų, kurių pakanka kasdieniams poreikiams tenkinti, yra remiamas materialiai. Tuo atveju, jei nuteistasis bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jis turės kur gyventi – gyvens su motina, gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo. Bausmės atlikimo metu D. A. tris kartus skatintas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Dalyvavo eilėje socialinės reabilitacijos programų. Jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (41 balas). D. A. telefonu, laiškais bei pasimatymų metu palaiko socialinius ryšius su tėvais, sutuoktine, sūnumi, seserimis. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai. Tačiau nuteistojo asmenybę atspindi ir jo padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumo laipsnis, jo padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytą nusikaltimą. Pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.
D. A. anksčiau teistas keturis kartus, du kartus buvo paleistas lygtinai, iš kurių abu kartus pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri jam paskirta subendrinus bausmes pagal kelis teismo nuosprendžius. Paskutinės dvi padarytos nusikalstamos veikos – žmogaus sveikatai ir gyvybei, sukėlusios nepataisomas pasekmes. Nors skunde nuteistasis teigia, kad dėl savo poelgių gailisi, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad dėl padarytų nusikaltimų pastarasis kaltę pripažįsta tik iš dalies, iškraipo, sumenkina informaciją, kalbėdamas apie savo nusikaltimus. Nors šiuo metu D. A. galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu jis dvylika kartų pažeidė režimo reikalavimus, keturi pažeidimai – šiurkštūs, baustas aštuonis kartus. Amžius pirmojo teistumo metu – 21 metai, nusikaltimai sunkėja. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymo reikalavimus ir visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vis dar yra vidutinė. Praeityje padarytoms nusikalstamoms veikoms būdingas smurtinis pobūdis, siekdamas kitų žmonių paklusnumo yra vartojęs smurtą, grasinęs smurtu, teigia, kad ne visuomet geba išlaikyti savitvardą, neneigia, kad problemos dėl piktnaudžiavimo alkoholiu turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, D. A. pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, priima sprendimus, kurių vėliau gailisi. Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus skolingas 28941,74 Eur (išieškota – 1023,85 Eur), turi mažametį sūnų, kurio materialiai neremia.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad tik iš dalies pripažindamas savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų D. A. pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Nagrinėjamu atveju, D. A., net ir atlikdamas bausmę, paskirtą įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, iškraipo, sumenkina informaciją, kalbėdamas apie savo nusikaltimus, todėl kritiškai vertinama nuteistojo skunde pateikiama pozicija, kad dėl savo poelgių jis gailisi bei yra pakeitęs požiūrį į gyvenimą. Šie argumentai laikytini formaliais, siekiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Tokiu būdu, kyla pagrįstų abejonių, ar ateityje jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Abejones patvirtina ir tai, kad D. A. pakartotinio nusikalstamumo rizika, kaip jau minėta aukščiau, vis dar yra vidutinė, be to, įkalinimo įstaigoje jis net dvylika kartų buvo pažeidęs režimo reikalavimus. Esant tokioms abejonėms, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas nuteistojo atžvilgiu pažeis visuomenės interesą, taip nebus įgyvendintas teisingumo principas.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis D. A. jau suvokė savo neteisėtus veiksmus ir juos įvertino, apsvarstė ir įvertino jam paskirtos bausmės paskirtį, prasmę, jos tikslą ir toliau gali būti taisomas laisvėje. Priešingu atveju, būtų pažeisti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo D. A. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.