Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė

rašytinio proceso tvarka išsprendė (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) I. M. prašymą priimti sprendimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendyje nurodyto užstato perdavimo į valstybės nuosavybę išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendžiu D. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuteistajam D. Š. paskirtą kardomąją priemonę – piniginį užstatą – nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir J. Š. 2008 m. vasario 5 d. į (duomenys neskelbtini) prokuratūros depozitinę sąskaitą sumokėtą 10 000 Lt (atitinka 2 896,2 Eur) užstatą grąžinti užstato davėjui J. Š. Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. vasario 3 d.

2. 2022 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prašymas išspręsti piniginio užstato, saugomo (duomenys neskelbtini) prokuratūros depozitinėje sąskaitoje, likimo klausimą, kadangi užstato davėjas J. Š. mirė, o jo turto paveldėtojų nėra. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad J. Š. 2008 m. vasario 5 d. sumokėtas 10 000 Lt (atitinka 2 896,2 Eur) užstatas iki šiol saugomas (duomenys neskelbtini) prokuratūros depozitinėje sąskaitoje.

(duomenys neskelbtini) prašymas atmestinas.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo.

4. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) 2008 m. vasario 8 d. nutarimu įtariamajam D. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – 10 000 Lt (atitinka 2 896,2 Eur) užstatas. Užstatą už įtariamąjį D. Š. 2008 m. vasario 5 d. sumokėjo jo tėvas J. Š. Nuosprendžiui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė buvo panaikinta, o užstatą nuspręsta grąžinti jo davėjui J. Š.

5. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad užstato davėjas J. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro duomenimis, J. Š. sudarytų testamentų nėra įregistruota, taip pat nėra įregistruota ir palikėjo palikimo priėmimo faktų. Palikimo atsiradimo vietos notarė G. D. 2022 m. rugpjūčio 11 d. informavo (duomenys neskelbtini) prokuratūrą, kad į (duomenys neskelbtini) notarų biurą po J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė. Testamentų registre nėra įregistruota pareiškimų dėl J. Š. palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendžio dalis negali būti įvykdyta, t. y. J. Š. į (duomenys neskelbtini) prokuratūros depozitinę sąskaitą sumokėtas 10 000 Lt (atitinka 2 896,2 Eur) užstatas dėl užstato davėjo mirties negali būti grąžintas jo savininkui J. Š.

6. (duomenys neskelbtini) prašo vadovautis BPK 94 straipsnio 1 dalie 5 punktu ir pinigus, kurių savininkas miręs, o teisėtas paveldėtojas nenustatytas, perduoti į valstybės nuosavybę. Teismas atkreipia (duomenys neskelbtini) dėmesį į tai, kad BPK 94 straipsnis reglamentuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų ir teismo sprendimų dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ar priimant nuosprendį, priėmimo tvarką. Pagal BPK 91 straipsnį, tokiais daiktais laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Užstatas yra piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis ar jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti (BPK 133 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 133 straipsnio 7 dalį, kardomąją priemonę – užstatą – baigus taikyti užstatas grąžinamas užstato davėjui. Kardomosios priemonės – užstato – taikymo metu įtariamojo (nuteistojo) D. Š. artimo giminaičio J. Š. sumokėtas 10 000 Lt užstatas pagal savo teisinį statusą nėra ir negali būti laikomas daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalį, mirusio asmens turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybės turto įgijimo būdai nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, Vyriausybė nustato konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto ar perduoto turto, daiktinių įrodymų, radinių ir valstybei priklausančių lobių (toliau – valstybės perimtinas turtas) perdavimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir atsiskaitymo, grąžinimo ir šio turto, pripažinto atliekomis, nurašymo tvarką. Valstybės perimtiną turtą, atsižvelgiant į turto rūšis, realizuoja Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos įstatymuose nustatytos valstybės institucijos šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad valstybės paveldėtas turtas apskaitomas pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal Taisyklių 43 punktą, Kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti Mokesčių inspekciją apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas Mokesčių inspekcijos administruojamas turtas, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamas turtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas. Vykdant anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimus, prokuratūra, administruodama J. Š. sumokėtą piniginį užstatą, kuris pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendį privalo būti grąžintas užstato davėjui, gavusi informaciją, jog užstato davėjas mirė ir šis turtas gali pereiti valstybės nuosavybėn paveldėjimo teise, privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją.

9. (duomenys neskelbtini) teikime nepagrįstai nurodo, kad užstato davėjui J. Š. (duomenys neskelbtini) mirus, jo turto niekas nepaveldėjo, nes Testamentų registre nėra įregistruota palikėjų palikimo priėmimo faktų. Byloje nustatyta, kad J. Š. turi pirmosios eilės įpėdinių, vienas iš tokių įpėdinių yra Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendžiu nuteistas jo sūnus D. Š. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, J. Š. įpėdiniui praktiškai pradėjus valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors mirusiojo daiktą, jis laikomas priėmusiu ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros depozitinėje sąskaitoje saugomą J. Š. turtą – 10 000 Lt (atitinka 2 896,2 Eur). Toks įpėdinis gali ir nežinoti apie aptariamo paveldėtino turto egzistavimą. J. Š. įpėdinis, kuris palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti mirusiojo turtą, gali kreiptis į teismą dėl šio juridinio fakto nustatymo. Svarbu pažymėti ir tai, kad palikimą faktiškai priėmęs įpėdinis atsako ir už palikėjo J. Š. skolas, jeigu tokių buvo mirties metu. Tokiu atveju iš (duomenys neskelbtini) prokuratūroje saugomo J. Š. turto – 2 896,2 Eur – galėtų būti patenkinti J. Š. kreditorių interesai.

10. Esant nustatytoms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) I. M. prašymas priimti sprendimą dėl 10 000 Lt piniginio užstato (atitinka 2 896,2 Eur) perdavimo valstybės nuosavybėn, atmetamas, nes šis klausimas negali būti sprendžiamas taikant nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ar neaiškumų pašalinimo institutą (BPK 361 ir 362 straipsnius). Klausimas dėl mirusio asmens turto galimo perėjimo valstybės nuosavybėn turi būti sprendžiamas anksčiau minėtų teisės aktų – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio ir Taisyklių V skyriaus – nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 ir 362 straipsniais,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) I. M. prašymą atmesti.

Nutartį per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo prokuroras gali apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodamas per Klaipėdos apygardos teismą.