Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1138-923/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-15
Bylos Nr.
1-1138-923/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Nukentėjusysis
F. S.
Kaltinamasis
G. V.
Advokatai
Marytė Vietaitė
Baudžiamoji byla Nr. 1-1138-923/2016Proceso Nr. 01-1-16953-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.1; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 2.10.2.7; 2.3.6.4.6
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajai F. S., kaltinamajam G. V., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. 2016-01-14, apie 18.20 val., vairuodamas automobilį ,,VW Multivan”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Šiaurės prospekte, ir važiuodamas nuo Jonavos g. link Sukilėlių pr. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktų reikalavimus tuo, kad važiuodamas nepasirinko reikiamo važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą, į važiavimo sąlygas, dėl ko nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į gatvės apšvietimo atramą, kurią nulaužė ir vertėsi. Eismo įvykio metu buvo sužalota keleivė F. S., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis G. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-01-14, apie 18 val., vairavo automobilį ,,VW Multinan“, vežėsi tris keleives. Važiavo apie 45-50 km/h greičiu Šiaurės prospektu nuo Jonavos g. link Sukilėlių pr., pirma eismo juosta, kilo į kalną. Kelio danga buvo slidi. Ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavo lengvasis automobilis, kuris kelio vingyje lyg pradėjo slysti link jo automobilio, todėl jis pasidavė dešiniau ir taip automobilis neteko stabilumo, trenkėsi į dešinėje esančią gatvės apšvietimo atramą, automobilis atšokęs nuo stulpo apvirto. Eismo įvykio metu jo automobilio keleivei F. S. buvo sužalota koja.

Nukentėjusioji F. S. parodė, kad 2016-01-14, apie 18 val., važiavo kaltinamojo vairuojamame automobilyje ,,VW Multinan“. Sėdėjo priekyje šalia vairuotojo, kylant į kalną vairuotojas automobilio nesuvaldė ir kelio vingyje trenkėsi į gatvės apšvietimo atramą, nuo smūgio automobilis vertėsi. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Jai nustatytas kairės čiurnos patempimas, gydėsi apie 1,5 mėnesio. Pretenzijų vairuotojui nereiškia, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę.

Iš 2016-06-16 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G700/2016(02) nustatyta, kad F. S. konstatuota kairės čiurnos raiščių patempimas, kuris galėjo būti padarytas staigaus judesio metu. Toks sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 31).

Iš 2016-01-19 specialisto išvados Nr. T-A489/2016(01) nustatyta, kad G. V. kraujyje, paimto 2016-01-14, 19.21 val., etilo alkoholio nerasta (b.l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. V. padarius eismo įvykį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta F. S. sveikata, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad G. V. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, pats teigė, jog kelio danga buvo slidi, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į apšvietimo atramą ir vertėsi. Eismo įvykio metu buvo sužalota keleivė F. S., kuriai patempta kairė čiurna, ką patvirtino teismo medicinos ekspertas. Toks sužalojimas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 p., laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Esant priežastiniam ryšiui tarp G. V. veiksmų pažeidus Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus ir kilusių padarinių – nesunkaus F. S. sveikatos sutrikdymo, G. V. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 str. 1 d.

G. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. V. parodė, kad nukentėjusiosios F. S. atsiprašė, su ja susitaikė. Nukentėjusioji F. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, pretenzijų jam neturi ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

G. V. teisiamas pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo neatsargaus nusikaltimo visiškai pripažino, su nukentėjusiąja F. S. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis dirba, savo elgesį dėl eismo įvykio vertina kritiškai, nuoširdžiai gailisi sužalojęs nukentėjusiąją F. S.. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog G. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-04-15 pažymą Nr. NTP-7-4144 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 23, 16 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš G. V. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 38 str., BPK 297 str., 302-307 str.,

nusprendžia:

G. V., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja F. S., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. V. neskirti.

Išaiškinti G. V., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš G. V. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Lina Lesinskienė