Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Iešnalė“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Debt Legal“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Iešnalė“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Mažeikių rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Deimra“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė UAB „Iešnalė“ pateikė teismui prašymą išaiškinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą. Atsakovė nurodė, kad rašant apeliacinį skundą kilo neaiškumų dėl teismo sprendimo, ir prašė paaiškinti prašyme nurodytose teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pastraipose esančius teiginius, dėl jų atsakant į atsakovės suformuluotus klausimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl byloje priimto teismo sprendimo išaiškinimo.

10. CPK 278 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Esminis teismo sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2009 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑76/2013 ir kt.).

11. Apeliantė teigia, kad ji, realizuodama savo teisę paduoti apeliacinį skundą, susidūrė su poreikiu, jog teismas paaiškintų sprendimą, o būtent ­– sukonkretintų abstrakčius ir nekonkrečius motyvus. Apeliantės teigimu, neaiškūs ir painiai išdėstyti motyvai trukdo pateikti motyvuotą apeliacinį skundą. Šį teiginį apeliantė grindžia argumentu, kad, nepaaiškinus ir nesukonkretinus teismo sprendimo, apeliaciniame skunde, paneigdama teismo sprendimo teiginius, atsakovė privalės minėti ir analizuoti visą bylos medžiagą.

12. Nustatyta, kad atsakovė prašyme išaiškinti teismo sprendimą iš esmės prašė pirmosios instancijos teismo paaiškinti prašyme nurodytose Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. priimto sprendimo motyvuojamosios dalies pastraipose nurodytus cituojamus teiginius, dėl jų atsakant į atsakovės keliamus klausimus. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės prašymo išaiškinti teismo sprendimą turinio bei atskirojo skundo argumentų nustatyta, kad atsakovė nenurodė argumentų, jog teismo sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota neaiškiai. Atsakovės argumentai dėl poreikio išaiškinti teismo sprendimą iš esmės siejami su teismo sprendimo motyvuojamąja dalimi.

13. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas yra reikšmingi Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose konstatuota, jog teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑554/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑232/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima ir tai, jog teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų; teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑35‑701/2015).

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės prašymo išaiškinti teismo sprendimą turinį ir atskirojo skundo argumentus, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad minėtu prašymu atsakovė iš esmės siekia platesnio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išaiškinimo – detalesnių ir išsamesnių teismo sprendimo argumentų bei motyvų pateikimo. Atsižvelgiant į atsakovės prašyme keliamų klausimų pobūdį, darytina išvada, kad atsakovė pateiktu prašymu dėl teismo sprendimo išaiškinimo iš esmės prašo išplėsti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus. Nors apeliantė pabrėžia, kad neprašo keisti teismo sprendimo prasmės, tačiau nustatyta, jog atsakovės keliami klausimai ir prašomi pateikti išaiškinimai yra iš esmės susiję su teismo sprendimo motyvų ir teismo argumentų platesniu atskleidimu, sprendimo motyvuojamosios dalies papildymu. Kaip nurodyta anksčiau, toks teismo sprendimo aiškinimas yra neleistinas CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teismo sprendimo išaiškinimo instituto prasme.

15. Vertinant atsakovės atskirojo skundo argumentus, kad sprendime išdėstyti motyvai trukdo pateikti motyvuotą apeliacinį skundą, pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodytas apeliacinio skundo pagrindas – kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Atsižvelgiant į CPK 320 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus. Taigi atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų byloje tyrimu ir vertinimu, padarytomis išvadomis ir priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, turi teisę visus konkrečius savo argumentus dėl teismo sprendimo ar jo dalies nepagrįstumo, neteisėtumo motyvuotai išdėstyti apeliaciniame skunde.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo padaryti priešingas išvadas, dėl to atsakovės atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė MB „Debt Legal“ pateikė prašymą iš apeliantės UAB „Iešnalė“ priteisti ieškovei apeliacinės instancijos teisme jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 484,00 Eur ieškovės turėtas išlaidas už atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą parengimą.

18. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovės atskirąjį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės priteistinos ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Debt Legal“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Iešnalė“ 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.