- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-310-593/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43404-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nuosprendis:panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį BPK 329 str. numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Civilinis ieškovas
- Veisiejų miškų urėdijos
- Nuteistasis
- P. P., K. P., E. A., ir K
- Advokatai
- Loreta Daukšienė, Rasa Kalkauskienė, Violeta Naujokienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. A. ir P. P. apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti su P. P. ir K. P.. P. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 1 mėnesiui, uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti su E. A. ir įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. K. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 1 mėnesiui, uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti su E. A. ir įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 30 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams, uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti su E. A. ir įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo pagal ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą.
Taip pat civilinio ieškovo ieškinys patenkintas visiškai ir priteista solidariai iš E. A., P. P. ir K. P. 12 323,33 Eur žalos atlyginimo Valstybės įmonei Veisiejų miškų urėdijai.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas ir K. P., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų Kolegija nustatė:
E. A. nuteista pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, per kelias dienas, (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), valstybiniuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupėje su P. P. ir K. P., organizavo, t. y. parodė valstybinės žemės sklypus, nurodydama P. P. ir K. P. iš jų nupjauti medžius, o P. P. ir K. P. vykdydami E. A. nurodymą nupjovė 9 vnt. žalių eglių, kurių bendras tūris 18,13 m³ ir paruošė pardavimui, t. y. P. P. susitarė su R. S., kad pastarasis ištrauks medžius iš miško, tokiu būdu pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) miškų urėdijai priklausantį, turtą, padarydama 1 175,73 eurų turtinę žalą.P. P. ir K. P. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, per kelias dienas, (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), valstybiniuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje kartu su E. A., E. A. organizuojant, t. y. parodžius jiems valstybinės žemės sklypus ir nurodžius iš jų nupjauti medžius, vykdydami E. A. nurodymą nupjovė 9 vnt. žalių eglių, kurių bendras tūris 18,13 m³ ir paruošė pardavimui, t. y. P. P. susitarė su R. S., kad pastarasis ištrauks medžius iš miško, tokiu būdu pagrobė svetimą, VĮ Veisiejų miškų urėdijai priklausantį, turtą, padarydami 1 175,73 eurų turtinę žalą.Lazdijų rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad E. A., P. P. ir K. P. veika kaltinamajame akte teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, nes neteisėtų medžių nukirtimu ne tik buvo padaryta žala gamtai, bet ir miško savininkas prarado savo turtą.Apeliaciniame skunde nuteistoji E. A. prašo skundžiamo nuosprendžio dalį jos atžvilgiu panaikinti ir priimti naują ją išteisinantį nuosprendį.Skunde ji teigia, kad būtina atsižvelgti į tai, jog ji turi esminį intelekto sutrikimą (teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II48/2016 konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas). Dėl tokio sutrikimo ji negali visiškai adekvačiai įvertinti visų gyvenimiškų aplinkybių, jai kai kurios aplinkybės atrodo vienaip, o realybėje jos yra visai kitokios, ko teismas tinkamai neįvertino. Neabejoja, kad ji galėjo būti pripažinta ribotai pakaltinama, tačiau šis klausimas ekspertams nebuvo užduotas. Dėl šio psichinio sutrikimo yra labai apsunkintas E. A. mąstymas, visiškai susilpnėjusi atmintis. Prašiusi išpjauti medžius iš valdiško miško ji neprisimena ir taip tikrai negalėjo pasielgti. Prisimena, kad vieną kartą yra pardavusi medieną J. M. iš vyro sklypo. Asmens, pavarde A. D., nepažįsta. Nėra nustatyta ir įrodyta, kad ji turėjo tyčią pavogti kartu su P. P. ir K. P. valstybei priklausantį mišką. Apeliantė teigia, kad ji neturėjo tikslo vogti svetimą mišką, nes su vyru turi savo mišką, kuriuo gali naudotis. Taip pat jos artimieji kitoje kelio pusėje turi miško sklypą, kuriuo leidžia jiems naudotis. Šie sklypai yra greta kirtimo vietos valdiškame sklype, kur ji niekada neprašė P. P. ir K. P. išpjauti ten medžius. Abu jie teigia, jog tik policijos komisariate sužinojo, kad išpjovė medžius valdiškame žemės sklype, kas paneigia jų, taip pat ir apeliantės tyčią vogti valdišką mišką. Galėjo atsitikti ir taip, kad P. ir K. P. medžius išpjovė ne ten, kur ji parodė, o kitoje vietoje, tačiau tokiu atveju tik jie, vykdytojai, už savo veiksmus gali būti baudžiami, bet nuosprendis grindžiamas prielaidomis, o teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.Apeliaciniame skunde nuteistasis P. P. prašo skundžiamo nuosprendžio dalį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują jį išteisinantį nuosprendį.Skunde jis teigia, kad byloje nėra duomenų apie susitarimą su E. A. ir apelianto broliu K. P. dėl svetimo turto vagystės ir pagrobto turto realizavimo, nėra jokių duomenų apie tai, kad jis medžių kirtimo metu žinojo, jog kartu su broliu K. P. tyčia kerta medžius valstybei priklausančiame miško sklype. Jis nuosekliai nurodė, kad kartu su broliu kirto mišką pagal E. A. prašymą. Pirmuoju atveju tai darė 2016 m. birželio pradžioje. Tada ji paaiškino, kad tai jos miško sklypas. Kadangi dėl miško kirtimo tada jokių problemų neatsirado, todėl nieko blogo neįtardami, kartu su broliu tų pačių metų liepos pradžioje įvykdė antrąjį E. A. užsakymą paaiškinus, kad šis sklypas yra jos sutuoktinio giminaitės. Apie tai, kad antruoju atveju iškirto medžius valstybei priklausančiame miško sklype, sužinojo tiktai tuomet, kada buvo iškviestas į policiją aiškintis. Apeliantas sutinka, kad šiuo konkrečiu atveju miško kirtimo tvarka buvo pažeista, bet tai padaryta, nes po pirmojo E. A. užsakymo kirsti mišką ir jį įvykdžius nekilo jokių problemų, todėl ir antruoju atveju buvo patikėta jos sąžiningumu. Tačiau tai neįrodo apelianto ar jo brolio susitarimo su E. A. kirsti medžius valstybei priklausančiame miško sklype, susitarimo pagrobti paruoštą iš nukirstų medžių medieną bei nepatvirtina to, kad jam ar jo broliui buvo žinoma, jog medžius kirto miško sklype, į kurį E. A. nuosavybės teisės ar leidimo kirsti mišką neturi. Jis teigia, kad byloje nėra jo kaltę patvirtinančių duomenų, o apylinkės teismas netinkamai juos įvertino.Atsiliepimu į nuteistosios E. A. apeliacinį skundą nuteistasis P. P. prašo jos skundą tenkinti.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistųjų E. A. ir P. P. apeliacinius skundus atmesti, o nuteistųjų E. A. ir P. P. gynėjai prašė jų ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti.Nuteistosios E. A. apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo P. P. apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl P. P. naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 329 straipsnio 1 punktas). Nors kito nuteistojo K. P. atžvilgiu apeliacinis skundas nepateiktas, tačiau vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, naikinama nuosprendžio dalis ir K. P. atžvilgiu, kadangi nuosprendis toje dalyje turėjo neigiamos įtakos ir šiam nuteistajam. Be to, taip pat keičiama skundžiamo nuosprendžio dalies E. A. atžvilgiu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 1 dalį, taip pat bendrininkavimo pripažinimo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog P. P. ir K. P. aiškiai suprato, kad užvaldo svetimą tiek jiems, tiek pačiai E. A. turtą, neturėdami jokio šio turto savininko sutikimo ar leidimo. Todėl jų veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymius (svetimo turto pagrobimas).
8.1. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).
8.2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog P. P. ir K. P. padarė veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl P. P. ir K. P. nuteisimo naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistųjų E. A. ir P. P. apeliacinius skundus, tuo tarpu kitas nuteistasis K. P. apylinkės teismo nuosprendžio neskundė. Tačiau BPK 320 straipsnio 3 dalyje be kita ko nurodyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą nustato esminių šio kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. K. P. P. apeliacinis skundas tenkinamas ir jo atžvilgiu skundžiamas nuosprendis naikinamas bei priimamas naujas nuosprendis, tai tiesiogiai yra susiję ir su kitu nuteistuoju K. P., todėl nuosprendis patikrinamas bei dėl to atitinkamas sprendimas priimamas ir K. P. atžvilgiu, nors jis apeliacinio skundo ir nepateikė (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
8.3. P. P. ir K. P. buvo kaltinami ir nuteisti dėl to, kad 2015 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, per kelias dienas, (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), valstybiniuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje kartu su E. A., E. A. organizuojant, t. y. parodžius jiems valstybinės žemės sklypus ir nurodžius iš jų nupjauti medžius, vykdydami E. A. nurodymą nupjovė 9 vnt. žalių eglių, kurių bendras tūris 18,13 m³ ir paruošė pardavimui, t. y. P. P. susitarė su R. S., kad pastarasis ištrauks medžius iš miško, tokiu būdu pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) miškų urėdijai priklausantį, turtą, padarydami 1 175,73 eurų turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
8.4. N. P. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaltu neprisipažino ir parodė, kad nežinojo, jog neteisėtai kerta valstybei priklausantį mišką. Jis patvirtino, kad E. A. 2015 m. vasarą, liepos mėnesį, prašė jo ir brolio išpjauti medžius, sakė, kad buvo susitarusi su A. D. medžius parduoti jam, nes turėjo skolų. Po kelių dienų jie susitiko miške, į kurį E. A. atvažiavo su D. P. ir E. S.. E. A. atvežė jiems benzino ir tepalo benzininiam pjūklui, parodė jiems miško ribas iš kur pjauti, prašė išpjauti 20 kubų medienos, tik nepjauti medžių vienoje vietoje, o toliau vieną nuo kito. Prieš tai jis jau buvo kirtęs mišką E. A. prašymu šiame miške, tik kitoje kelio pusėje. Pirmą kartą E. A. sakė, kad miškas buvo jos vyro Jono, o šį kartą sakė, kad miškas yra jos vyro Jono tetos, kuri leidžia pjauti. Jis paklausė E. A. ar yra leidimas miškui pjauti ir ji atsakė, kad yra. Tačiau leidimų jis nematė, nes E. A. jų neturėjo ir neparodė, sakė, kad jie yra namuose. Jis pats nežinojo kam priklauso miškas, kuriame pjovė medžius. Patvirtino, kad prieš tai yra kirtęs medžius kelis kartus, žinojo kirtimo tvarką, anksčiau yra matęs leidimus kirsti mišką. Pripažįsta, kad nupjovė devynias egles ir vieną skroblą, kurio iš miško neėmė. Medžiai nebuvo pažymėti, juos pjovė savo nuožiūra. Tada paskambino E. A., kuri paprašė rasti kas išvežtų medžius iš miško. Jis sutarė su R. S., kuris medžius išvežė iš kirtimo vietos iki kelio. A. D. jo prašė, kad R. S. medžius nuvežtų į Lazdijus, todėl kaltinamasis patvirtino paprašęs R. S. juos nuvežti į Lazdijus. B. R. S. niekas neatvežė ir nepateikė dokumentų, reikalingų vežti medžius, todėl jis jų niekur iš miško nevežė. Tie medžiai stovėjo prie kelio, kol A. D. juos išsivežė. Kai A. D. sumokėjo E. A. už medžius, pastaroji jam ir jo broliui davė po 50 eurų.
8.5. Nuteistasis K. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaltu neprisipažino ir parodė, kad nežinojo, jog neteisėtai kerta valstybei priklausantį mišką. Tačiau jis pripažino iškirtęs kaltinime nurodytus medžius. Jis patvirtino, kad su jo broliu P. P. dėl medžių kalbėjo E. A., o brolis paprašė jam padėti. Tai galėjo būti 2015 m. liepą. Su E. A. jie susitiko miške, į kurį E. A. atvažiavo su D. P. bei E. S.. E. A. atvežė jiems benzino ir tepalo, prašė išpjauti apie 20 kubų medienos, parodė pjauti dešinėje kelio pusėje atvažiavus nuo (duomenys neskelbtini) kaimo. Jis patvirtino, kad prieš tai jo brolis pjovė medžius E. A. kairėje kelio pusėje. E. A. jiems nerodė kuriuos konkrečiai medžius nupjauti, leido pjauti savo nuožiūra, tik sakė pjauti tiesesnius. Ji sakė, kad ten yra tetos miškas. Jie su broliu prašė pas E. A. parodyti leidimus medžiams pjauti, tačiau ji pasakė, kad neturi, bet tie dokumentai yra ir nieko blogo nebus. Tačiau jokių dokumentų jis taip ir nematė. Anksčiau yra pjovęs medžius, leidimus yra matęs. Patvirtino, kad su broliu išpjovė devynias egles ir vieną skroblą, kurį nulaužė virsdama eglė. Jų išvežimą suorganizuoti paprašė E. A. jo brolio. Šis paskambino ir paprašė R. S.. Pastarasis nupjautas egles išvežė iki kelio. Po to A. D. prašė medžius nuvežti į (duomenys neskelbtini), bet kai R. S. niekas nedavė dokumentų, reikalingų medžiams vežti, jis jų niekur neišvežė. A. D. už medžius sumokėjo E. A., o ji sumokėjo po 50 eurų jam ir broliui.
8.6. Nuteistoji E. A., apklausiama pirmosios instancijos teisme, kaltės nepripažino ir parodymus duoti atsisakė, nes teigė neprisimenanti medžių iškirtimo aplinkybių. Tačiau atsakydama į atskirus klausimus ji patvirtino, kad galėjo būti taip, kaip nurodo P. ir K. P.. Taip pat ji patvirtina, kad jos vyras turi miško, tačiau eglių tame miške nepjovė. Nurodė, kad miško turėjo ir jos vyro teta T.. Jų sklypai yra vienas šalia kito. Ji įsitikinusi, kad pardavė T. mišką. Patvirtino, kad kartu su D. P. K. ar P. P. vežė į mišką benzino. Neprisimena, ar prašė jų išpjauti medžius. Jie neprašė jos rodyti leidimų miškui kirsti. Neprisimena kiek gavo pinigų. Iš tų pinigų galėjo atsiskaityti su P. ir K. P. jeigu jie dirbo. Ji patvirtino, kad 2015 m. vasarą, liepos mėnesį, leidimų miškui kirsti nėjo prašyti, tačiau anksčiau, kol neturėjo savo miško, leidimus gaudavo.
8.7. Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos atstovas V. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad žalą miško valdytojui sudaro devynių žalių eglių, kurios buvo pavogtos, vertė. Pavogti medžiai sudaro 18,13 kubinių metrų medienos, kurios vertė yra 1 175,73 eurų su PVM. Be to, vadovaujantis Aplinkos ministro įsakymu „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“ buvo paskaičiuota aplinkai padaryta žala, kuri sudaro 11 147,60 eurų. Aplinkai padaryta žala tokia didelė, nes tai yra 2A miškų grupė – (duomenys neskelbtini) botaninis zoologinis draustinis, o saugomose teritorijose taikomas didesnis koeficientas skaičiuojant žalą. (duomenys neskelbtini) botaniniame draustinyje kirtimai leidžiami tik tuo atveju, kada medynas yra sulaukęs gamtinės brandos ir kirtimų leidimai išduodami tik parengus miškotvarkos projektą, kirtimai vykdomi tik žiemos metu, esant įšalui ir storai sniego dangai.
8.8. Liudytoja D. P., apklausiama pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad 2015 m. vasarą su arkliu ir vežimu vežė E. A. į mišką. E. A. vežėsi benzino ir tepalo. Miške ji kalbėjo su broliais P. ir K. P.. Ką jie kalbėjo ji negirdėjo. Matė, kad P. turėjo pjūklą. E. A. benziną ir tepalą paliko ant kelio, o pati su ja bei E. S. išvažiavo. P. liko miške. Vėliau, rugpjūčio mėnesį, P. buvo užėję pas ją kai ji kalbėjo su E. A. ir pasakė pastarajai, kad ji prašė išpjauti ne jos mišką. Tačiau E. A. teigė, kad miškas yra jos.
8.9. Liudytojas E. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad E. A. 2015 m. vasarą prašė su arkliu nuvežti ją į mišką. Jis sutiko ją pavežti. E. A. nuvežė į mišką benzino ir tepalo. Miške ji kalbėjo su broliais P. ir K. P. ir paliko jiems benziną su tepalu. P. turėjo atsinešę benzininį pjūklą. Po to jis, kartu buvusi D. P. ir E. A. išvažiavo, o ką darė likę P. jis nežino. Važiuojant atgal E. A. minėjo, kad ten jos miškas.
8.10. L. R. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad 2015 m. vasarą, mėnesio nepamena, paskambino kažkuris iš P. ir paprašė išvežti iš miško medieną. Jis paklausė ar jie turi leidimą kirsti ir jie sakė, kad visi popieriai yra, kad savininkas atėjo ir užtašė medžius, kuriuos galima pjauti. Atvažiavus į mišką nuo (duomenys neskelbtini) kaimo medžiai buvo dešinėje žvyrkelio pusėje. Atvykęs į vietą prašė leidimo medžiams kirsti, bet jie jo neparodė. Kadangi tuo metu dar nesiruošė medžių niekur vežti, tai tik ištraukė iš miško į palaukę prie kelio. Po kurio laiko paskambino tas pats numeris, tas pats asmuo, ir paprašė išvežti medžius į lentpjūvę. Atvažiavęs norėjo pradėti krautis ir paprašė parodyti leidimą kirsti medžius, nuosavybės dokumentus, kad būtų galima surašyti gabenimo važtaraštį. Plytininkai sakė, kad dokumentus kažkas atveš, bet niekas jų neatvežė. Todėl jis medžių niekur nevežė.
8.11. Liudytojas A. D., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad 2015 metais du kartus pirko medieną iš E. A.. Pirmą kartą pavasarį P. P. jam pasakė, kad E. A. turi parduoti miško. Jis su P. P. nuvyko į mišką kur E. A. parodė medžius. Matė, kad jie buvo pjauti, o E. A. sakė, kad turi visus dokumentus. Jis sutiko pirkti mišką ir kai medžiai buvo ištraukti prie kelio juos pasiėmė. Tačiau E. A. leidimo kirsti jam taip ir neparodė, sakė, kad dokumentus gal pasiėmė kitas pirkėjas. Kadangi medžiai jau buvo sukrauti į jo automobilį jis juos nupirko surašęs tik pirkimo sutartį. Po to, gal liepos mėnesį, pirko medžius iš E. A. antrą kartą. Šį kartą nupjauti medžiai buvo sudėti kitoje kelio pusėje nei pirmą kartą, t. y. kairėje kelio pusėje žiūrint link (duomenys neskelbtini) kaimo. Medžiai šalia kelio pragulėjo apie tris savaites, nes jis vis laukė kol E. A. suras dokumentus medienai kirsti. Tačiau ji ir antrą kartą jokių dokumentų jam neparodė, tik tikino, kad juos turi. Abiem atvejais buvo kalba, kad jis perka jos mišką. Antrą kartą už medieną jis taip pat sumokėjo E. A., o ji mokėjo P.. Antrą kartą nupirko apie 10-12 eglių, tiksliai nepamena.
8.12. 2015 m. rugpjūčio 4 d. (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), sklypuose (duomenys neskelbtini), rasta iškirsta 9 vnt. žalių eglių ir vienas skroblas. Bendras iškirstų medžių tūris 19.22 m³. Šiam miško sklypui nuosavybės teisės neatkurtos, jis yra laisvas valstybinis žemės sklypas (miškas) (1 t., b. l. 10). Šie duomenys užfiksuoti Savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenų lape (1 t., b. l. 13, 19) ir Biržės taksavimo lape (1 t., b. l. 14, 20).
8.13. 2016 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos rašte nurodyta, kad pagal nupjautų medžių kelmų skersmenis apskaičiuotas nupjautų medžių tūris yra 19,22 m³. Šiems medžiams kirsti leidimas neišduotas (1 t., b. l. 21).
8.14. 2016 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos rašte nurodyta, kad iš (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), pavogtų 9 vnt. žalių eglių bendras tūris yra 18,13 m³ ir padaryta žala miško valdytojui yra 1 175,73 eurai. Aplinkai padaryta žala yra 11 147,60 eurų. Todėl VĮ Veisiejų miškų urėdija prašo 12 323,33 eurų žalą priteisti iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų (1 t., b. l. 78).
8.15. VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad šalia kelio (duomenys neskelbtini), važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, kairėje kelio pusėje yra S. A. žemės sklypas, o kitoje (dešinėje) kelio pusėje yra laisvos valstybinės žemės sklypas, iš kurio ir buvo iškirsti medžiai, bei greta jo yra G. T. priklausęs žemės sklypas, kuris šiuo metu priklauso M. M. (1 t., b. l. 63-69).
8.16. 2015 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio rašte nurodyta, kad 2014 - 2015 m. dėl leidimo miškui kirsti (duomenys neskelbtini) miške, miško kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), asmenys kreipęsi nebuvo. Kirstinų medžių ženklinimą gali atlikti miškininkai - specialistai arba miško savininkai baigę specialius kursus ir turintys pažymėjimus. Miško sklypų savininkai ženklinti kertamus medžius gali tik savam sklype. Kadangi minėti miško sklypai yra (duomenys neskelbtini) regioniniame parke (duomenys neskelbtini) botaniniame - zoologiniame draustinyje kirtimai vykdomi suderinus su regioniniu parku bei turint Valstybinės miškų tarnybos išduotą leidimą miškui kirsti. Šiame draustinyje kirtimai vykdomi esant įšalui (1 t., b. l. 73).
8.17. 2015 m. rugpjūčio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) k., miško kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose yra kirtavietė. Apžiūros metu išmatuoti devynių žalių eglių kelmai, kurių skersmenys: 64x61 cm, 54x56 cm, 60x64 cm, 70x62 cm, 64x56 cm, 54x55 cm, 58x60 cm, 54x53 cm, 54x56 cm ir vienas žalio skroblo kelmas, kurio skersmuo 41x41 cm (1 t., b. l. 30-62).
8.18. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo D. B. 2016 m. sausio 7 d. pažymoje nurodyta, kad atlikus E. A. telefoninių pokalbių išklotinių analizę pagal 2015 m. gruodžio 22 d. prokuroro nutarimą, patvirtintą ikiteisminio tyrimo teisėjos, nustatyta, kad nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. rugpjūčio 9 d. E. A. naudojamas abonentinis numeris 9 kartus kontaktavo su A. D. naudojamu abonentiniu numeriu (2 t., b. l. 15).
8.19. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka teismas konstatuoja, jog P. P. ir K. P. nepagrįstai inkriminuotas svetimo turto, t. y. valstybinio miško sklype buvusių medžių, pagrobimas, o byloje esančių įrodymų nepakanka jų kaltei pagrįsti.
8.20. Nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnyje, padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas grobdamas svetimą turtą suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kai kaltininkas neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą akivaizdu, kad jis suvokia, jog daro nusikaltimą ir grobia kito asmens turtą. Miško vagystės atvejais veikos specifiką lemia tai, kad įstatymais ir kitais teisės aktais (Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintomis Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklėmis, Aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D 1-557 patvirtintomis Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėmis ir kt.) yra detaliai reglamentuota nenukirsto miško pardavimo tvarka, pagal kurią miško valdytojas su pirkėju sudaro nenukirsto miško pardavimo sutartį, kurios pagrindu išduodamas leidimas kirsti mišką, o kirstini medžiai nustatyta tvarka ženklinami ir nustatoma nukirstų medžių išvežimo tvarka. Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tik nustatyta tvarka asmuo gavęs leidimą kirsti mišką gali jį kirsti ir tik ženklintus medžius, nes toks nenukirsto miško pardavimo teisinis reguliavimas sudaro sąlygas miškų apsaugai nuo įvairių pažeidimų, tarp jų grobimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129/2013). Savo praktikoje Aukščiausiasis Teismas taip pat pabrėžia, kad asmenys kertantys mišką turi žinoti kokia miško kirtimo tvarka, kad miško kirtimui reikalingas leidimas, kokius medžius leidžiama kirsti, jog už nukirstus medžius turi būti sumokama, o įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-83/2009, Nr. 2K-129/2013).
8.21. P. P. ir K. P. nuosekliai nurodė, kad nežinojo, jog kerta valstybei priklausantį mišką. P. P. parodymais nustatyta, kad E. A. 2015 m. vasarą, liepos mėnesį, prašė jo ir brolio išpjauti medžius, sakė, kad mišką parduos, atvežė jiems benzino ir tepalo benzininiam pjūklui, parodė miško ribas, pasakė kiek kubų medienos išpjauti, nurodė medžius pjauti toliau vieną nuo kito. Taip pat nustatyta ir tai, jog P. P. ir anksčiau jau buvo kirtęs mišką E. A. prašymu šiame miške, tik kitoje keliuko pusėje – pirmą kartą E. A. sakė, kad miškas buvo jos vyro Jono, o šį kartą sakė, kad jos vyro Jono tetos, tačiau nei vienu atveju leidimo miškui kirsti neparodė, nors sakė, kad jį turi. Šiuos P. P. parodymus patvirtino ir K. P., kuris nuosekliai teigė, kad E. A. sakė, kad prašomas kirsti miškas yra tetos. Šie parodymai patvirtinti ir pačios E. A. parodymais, kuri, atsakydama į atskirus klausimus, patvirtino, kad galėjo būti taip, kaip nurodo P. ir K. P.. Tai, kad P. P. ir K. P. nežinojo kam priklauso jų kertamas miškas, patvirtina ir liudytoja D. P., kuri parodė, kad rugpjūčio mėnesį, P. ir K. P. jau po apklausos policijoje buvo užėję pas E. A. ir jai papriekaištavo, jog ji prašė išpjauti ne savo mišką, o E. A. vis tiek teigė, kad miškas yra jos. Teisėjų kolegija pažymi, kad sakydama, jog miškais priklauso jos ar jos vyro giminaičiams, E. A. klaidino P. P. ir K. P. dėl miško nuosavybės. Tai, kad kertami medžiai nebuvo nustatyta tvarka paženklinti (miškininkų - specialistų arba miško savininkų, baigusių specialius kursus ir turinčių pažymėjimus) leidžia daryti išvadą, jog medžius P. kirto neteisėtai, tačiau tai jokiu būdu nesudaro pagrindo išvadai, jog medieną jie kartu su E. A. vogė. Manymą, kad mišku E. A. turi teisę naudotis stiprino ir tai, kad E. A. prašymu medžius jie kirto ir anksčiau, dėl ko jokios pretenzijos jiems nebuvo pareikštos, o šis miško kirtimas vyko tik kitoje keliuko pusėje, visai šalia nuo prieš tai nukirsto miško. Tai, kad E. A. klaidino kitus asmenis, apie reikiamų dokumentų medžiams kirsti buvimą, patvirtino ir liudytojas A. D., kuris nurodė, kad 2015 metais du kartus pirko medieną iš E. A.. Pirmą kartą pavasarį E. A. sakė, kad turi visus dokumentus, tačiau ji leidimo kirsti jam taip ir neparodė, sakė, kad dokumentus gal pasiėmė kitas pirkėjas. Po to, gal liepos mėnesį, pirko medžius iš E. A. antrą kartą. Tačiau ji ir antrą kartą jokių dokumentų jam neparodė, tik tikino, kad juos turi.
8.22. Šie aukščiau išdėstyti pačių P. P. ir K. P., taip pat liudytojų D. P., R. S., A. D., iš dalies ir pačios E. A. parodymai leidžia daryti išvadą, kad P. P. ir K. P. nežinojo, jog neteisėtai kerta būtent valstybei priklausantį mišką.
8.23. Iš paminėtų byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad P. P. ir K. P., E. A. prašymu pjaudami medžius, nežinojo, kad šie medžiai yra valstybiniame miško plote, t. y. nežinojo, kad E. A. ar jos vyro artimiesiems nepriklauso. Tuo tarpu E. A., siekdama, kad P. P. ir K. P. padėtų jai nupjauti medžius, kuriuos ji norėjo realizuoti A. D., tyčia klaidino P. P. ir K. P., kurie sutiko padėti E. A. tik todėl, kad tikėjo, jog pjauna medžius pastarosios ar jos vyro artimiesiems priklausančiame miško plote. Tai patvirtina, kad P. P. ir K. P. veiksmuose nėra tyčios pagrobti svetimą turtą, o nesant šio būtino nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymio, jie negali būti pripažinti kaltais dėl nustatytomis aplinkybėmis įvykdytos vagystės, kadangi nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnyje, padaroma tik tiesiogine tyčia. Aukščiau išdėstytų aplinkybių apylinkės teismas tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingą išvadą dėl P. P. ir K. P. kaltės, o tai yra pagrindas šią skundžiamo nuosprendžio dalį panaikinti ir toje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo P. P. ir K. P. išteisinti jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).
Dėl E. A. apeliacinio skundo
Iš E. A. apeliacinio skundo matyti, kad ji neigia savo kaltę padarius jai skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir teigia, kad dėl psichinio sutrikimo yra labai apsunkintas jos mąstymas, ji neprisimena, kad P. P. ir K. P. būtų prašiusi išpjauti medžius iš valdiško miško, taip tikrai negalėjo pasielgti, o byloje nenustatyta, kad ji turėjo tyčią pavogti kartu su P. P. ir K. P. valstybei priklausantį mišką. Tačiau sutikti su tokiais E. A. apeliacinio skundo argumentais negalima.E. A. kaltę, kad ji tyčia nustatytomis aplinkybėmis pavogė valstybei priklausantį mišką, patvirtina sekantys byloje esantys įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga. N. P. P. parodė, kad E. A. 2015 m. vasarą, liepos mėnesį, prašė jo ir brolio išpjauti medžius, sakė, kad buvo susitarusi su A. D. medžius parduoti jam, nes turėjo skolų. Po kelių dienų jie susitiko miške, į kurį E. A. atvažiavo su D. P. ir E. S.. E. A. atvežė jiems benzino ir tepalo benzininiam pjūklui, parodė jiems miško ribas iš kur pjauti, prašė išpjauti 20 kubų medienos, tik nepjauti medžių vienoje vietoje, o toliau vieną nuo kito. Prieš tai jis jau buvo kirtęs mišką E. A. prašymu šiame miške, tik kitoje pusėje kelio nei šį kartą. Pirmą kartą E. A. sakė, kad miškas jos vyro Jono, o šį kartą sakė, kad miškas yra jos vyro Jono tetos, kuri leidžia pjauti. P. P. paklausė E. A., ar yra leidimas miškui pjauti, ji atsakė, kad yra, tačiau leidimų jis nematė, nes E. A. jų neparodė, sakė, kad jie yra namuose. Paskambinusi E. A. paprašė rasti kas išvežtų medžius iš miško. Jis sutarė su R. S., kuris medžius išvežė iš kirtimo vietos iki kelio. Kai A. D. sumokėjo E. A. už medžius, pastaroji jam ir jo broliui davė po 50 eurų. Nuteistasis K. P. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, nurodydamas, kad padėti prašė brolis. E. A. parodė pjauti dešinėje kelio pusėje atvažiavus nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, nerodė kuriuos konkrečiai medžius nupjauti, leido pjauti savo nuožiūra, tik sakė pjauti tiesesnius. Sakė, kad ten yra tetos miškas. Jie su broliu prašė pas E. A. parodyti leidimus medžiams pjauti, tačiau ji pasakė, kad neturi, bet tie dokumentai yra ir nieko blogo nebus.L. R. S. parodė, kad 2015 m. vasarą, mėnesio nepamena, paskambino kažkuris iš (duomenys neskelbtini) ir paprašė išvežti iš miško medieną. Jis paklausė ar jie turi leidimą kirsti ir jie sakė, kad visi popieriai yra, kad savininkas atėjo ir užtašė medžius, kuriuos galima pjauti. Liudytojas A. D. parodė, kad 2015 metais du kartus pirko medieną iš E. A.. Pirmą kartą pavasarį P. P. jam pasakė, kad E. A. turi parduoti miško. Jis su P. P. nuvyko į mišką, kur E. A. parodė medžius. Matė, kad jie buvo pjauti, o E. A. sakė, kad turi visus dokumentus. Jis sutiko pirkti mišką ir kai medžiai buvo ištraukti prie kelio juos pasiėmė. Tačiau E. A. leidimo kirsti jam taip ir neparodė, sakė, kad dokumentus gal pasiėmė kitas pirkėjas. Kadangi medžiai jau buvo sukrauti į jo automobilį jis juos nupirko surašęs tik pirkimo sutartį. Po to, gal liepos mėnesį, pirko medžius iš E. A. antrą kartą. Šį kartą nupjauti medžiai buvo sudėti kitoje kelio pusėje nei pirmą kartą. Medžiai šalia kelio pragulėjo apie tris savaites, nes jis vis laukė kol E. A. suras dokumentus medienai kirsti. Tačiau ji ir antrą kartą jokių dokumentų jam neparodė, tik tikino, kad juos turi. Abiem atvejais buvo kalba, kad jis perka jos mišką.Iš 2015 m. rugpjūčio 4 d. (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos pareiškimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos Veisiejų girininkijos miško kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), rasta iškirsta 9 vnt. žalių eglių ir vienas skroblas. Bendras iškirstų medžių tūris 19.22 m³. Šiam miško sklypui nuosavybės teisės neatkurtos, jis yra laisvas valstybinis žemės sklypas (miškas). Iš 2016 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos rašto matyti, kad pagal nupjautų medžių kelmų skersmenis apskaičiuotas nupjautų medžių tūris yra 19,22 m³. Šiems medžiams kirsti leidimas neišduotas. Iš 2015 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) teritorinio poskyrio rašto matyti, kad 2014 – 2015 metais dėl leidimo miškui kirsti (duomenys neskelbtini) miške, miško kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), asmenys kreipęsi nebuvo.Išdėstyti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad E. A. siekė išpjauti jai nepriklausančius medžius, kuriuos norėjo realizuoti kitam asmeniui. E. A., pasinaudodama P. P. ir K. P. pagalba, išpjovė svetimas devynias egles, taip pat su jų pagalba surado asmenį, kuris išpjautus medžius ištempė iš miško iki kelio ir taip sudarė sąlygas svetimą medieną pasiimti ją nusipirkusiam A. D., t. y. E. A. iš anksto susitarė su medienos pirkėju A. D., kad šis išpjautus medžius nupirks, po to surado P. P. ir K. P. ir susitarė su jais dėl medžių išpjovimo, parodė jiems vietą miške, iš kurios reikėjo išpjauti medžius, parūpino jiems benzino ir tepalo, reikalingo medžių pjovimui, o pardavusi medieną sumokėjo P. ir K. P. už jų atliktus veiksmus, t. y. medžių išpjovimą. Tokiu būdu, pagrobiant svetimą mišką E. A., pasinaudodama P. P. ir K. P. pagalba, realizavo nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, t. y. išpjovė svetimą mišką ir pasirūpino medienos išgabenimu, o ją pasiėmė pirkėjas. Tačiau E. A. už kertamą mišką jo savininkui nebuvo nei sumokėjusi, nei gavusi jo sutikimą kirsti, jai nustatyta tvarka nebuvo išduotas leidimas kirsti mišką, o iškirsti medžiai nebuvo ženklinti. Nors E. A. skunde teigia, jog ji neturėjo tyčios grobti medžių iš valstybinio miško ploto, nes ji pati su vyru turi savo miško, o jos vyro artimieji kitoje kelio pusėje taip pat turi miško sklypą, kuriuo leidžia jiems naudotis, tačiau vien šios aplinkybės, įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, nepaneigia E. A. kaltės dėl svetimo turto pagrobimo nustatytomis aplinkybėmis. Be to, byloje nėra ir duomenų, kad E. A. būtų gavusi leidimą iš minėtų jos artimųjų kitoje kelio pusėje (prie valstybinio miško ploto) naudotis pastariesiems priklausančiu miško sklypu. Pažymėtina, kad praeityje E. A. jau turėjo patirties kertant medžius iš jos vyrui priklausančio miško ploto, todėl žinojo medžių kirtimo tvarką ir sąlygas, bei žinojo, kad miško savininko sutikimas gaunamas įgyvendinant teisės aktų reikalavimais nustatytą nenukirsto miško pardavimo ir kirtimo tvarką. To nepaisydama ji parodė, kad aiškiai suprato, jog užvaldo svetimą turtą, neturėdami jokio šio turto savininko sutikimo ar leidimo. Jos kaltę patvirtina ir liudytojo A. D. nurodytos aplinkybės, jog jis apie tris savaites laukė kol E. A. suras dokumentus medienai kirsti, tačiau ji jokių dokumentų jam neparodė, tik tikino, kad juos turi. Taip elgdamasi, E. A. tik patvirtino, kad suvokia, jog nukirsti medžiai jai nepriklauso ir jokio leidimo šiems medžiams kirsti ji neturi, tačiau norėdama realizuoti nukirstus medžius, ji melavo šių medžių pirkėjui A. D., kad reikiamus leidimus turi.Nors A. E. A. teigia, kad buvo įsitikinusi, kad kertamas miškas priklausė jos vyro artimiesiems, kurie, E. A. teigimu, leidžia juo naudotis, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas sklypo, esančio šalia valstybei priklausančio miško, savininkas M. M., šias aplinkybes paneigė (4 t., 57 b. l.). Jis nurodė, jog po jo močiutės G. T. ir senelio mirties 2006 m. paveldėjo G. T. priklausiusį mišką (plane pažymėtas Nr. 5 (1 t., 65 b. l.). M. M. teigimu, niekas jo neprašė leidimo kirsti jam priklausantį mišką. M. M. nurodytas aplinkybes apie miško nuosavybę patvirtina nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, jog nuo 2014-11-25 įregistruota M. M. nuosavybės teisė, įregistravimo pagrindas – paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (1 t., 68 b. l.).Todėl E. A. veiksmai skundžiamu nuosprendžiu teisingai įvertinti kaip svetimo turto pagrobimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, jog P. P. ir K. P. nežinojo, kad pjauna E. A. nepriklausančius medžius, dėl ko jie, kaip bendrai su E. A. įvykdę svetimo turto pagrobimą, išteisintini, nėra pagrindo išvadai, kad E. A. veikė bendrininkų grupėje su P. P. ir K. P.. Tuo pagrindu E. A. nusikalstamų veiksmų negalima kvalifikuoti kaip nusikaltimo organizatoriaus, veikiant bendrininkų grupėje, o tai yra pagrindas iš skundžiamame nuosprendyje įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių pašalinti tai, kad E. A. veikė bendrininkų grupėje, kaip organizatorė.Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai taip pat yra pagrindas iš skundžiamo nuosprendžio pašalinama ir E. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad ji veikė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Nors iš skundžiamo nuosprendžio pašalinama E. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir perkvalifikuojama jos veika, tačiau tai nesudaro pagrindo švelninti jai paskirtą bausmę, nes apylinkės teismo paskirta bausmė – laisvės apribojimas – yra gerokai mažesnė nei tokios rūšies bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). ir atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus.Įvertinus paminėtas aplinkybes, E. A. apeliacinio skundo motyvai, kuriais ji neigia savo kaltę tyčia grobusi medžius iš valstybinio miško ploto ir kaltina tai neteisėtai darius, o vėliau jai kaltę suvertusius P. P. ir K. P., taip pat tai, kad skundžiamas nuosprendis grindžiamas prielaidomis, o byloje esantys įrodymai įvertinti netinkamai, yra atmetami kai nepagrįsti. Savo skunde ji teigia, kad ji turi esminį intelekto sutrikimą, t. y. organinį asmenys sutrikimą, dėl ko ji negali visiškai adekvačiai įvertinti visų gyvenimiškų aplinkybių, nes apsunko jos mąstymas, suprastėjo atmintis, ko pagrindu ji teismo galėjo būti pripažinta ribotai pakaltinama. Tačiau iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-48/2016 matyti, jog ekspertų komisija po stacionaraus E. A. stebėjimo konstatavo, kad objektyvių duomenų apie tai, jog ji praeityje bei pavojingos visuomenei veikos padarymo metu sirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nenustatyta; jai konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas, dėl kurio ji pavojingos visuomenei veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; šiuo metu ji neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu; jai nustatytas organinis asmenybės sutrikimas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; jai dėl psichikos būsenos nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, ji gali būti apklausiama, gali dalyvauti teismo posėdyje. Todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad pagrindo spręsti E. A. nepakaltinamumo klausimo ir taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra. Apeliantė taip pat teigia, kad galėjo būti, jog P. ir K. P. per klaidą išpjovė medžius valstybiniame miško plote, o ne ten, kur ji buvo nurodžiusi. Tačiau įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, toks jos apeliacinio skundo motyvas atmetamas kaip nepagrįstas. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog miško sklypas, esantis kitoje keliuko pusėje niekada nepriklausė nei E. A., nei jos vyrui. Šis sklypas priklausė G. T., o nuo 2014 m. lapkričio 25 d. priklauso M. M.. Pastarasis apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, jog niekam niekada leidimo kirsti jo mišką nėra davęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu E. A. pagrįstai pripažinta kalta dėl svetimo turto vagystės, todėl tenkinti jos skundą ir skundžiamo nuosprendžio dalį jos atžvilgiu panaikinti bei priimti ją išteisinantį nuosprendį pagrindo nėra.
Dėl civilinio ieškinio priteisimo
Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme nustatyta, jog nustatomojoje nuosprendžio dalyje neteisingai nurodyta pagrobto turto vertė. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas civilinio ieškovo atstovas V. M. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnams du kartus nurodė nukirstų medžių kainą: 2015-08-04 – jog 19,22 kubinių metrų (su skroblu) miško kaina su PVM yra 845,44 eurų (1 t., 10 b. l.), o 2016-09-22 rašte nurodė, jog 18,13 kubinių metrų (be skroblo) miško kaina yra 1175,73 eurų (1 t., 78 b. l.). Paaiškino, jog šiuos skaičiavimus atliko kompiuteriu pagal biržės taksavimo lapą, medienos skaičiavimo kainos gali kisti, priklausomai nuo laikotarpio, kada skaičiuojama. Iš teismui pateiktų biržės taksavimo lapų matyti, jog apskaičiuota 9 eglių (18,13 kubinių metrų) kaina yra 679,12 euro (be PVM) (1 t., 14,20, 22 b. l.). Įvertinus tai, jog ieškinyje nurodyta 1175,73 eurų medienos kaina nepagrįsta jokiais skaičiavimais, daroma išvada, jog E. A. inkriminuotų 9 eglių, t. y. 18,13 kubinių metrų medienos vertė turi būti nurodyta – 821,73 euro (679,12 + (duomenys neskelbtini)6 Eur). Dėl išdėstytų aplinkybių E. A. veika perkvalifikuojama iš BK 24 straipsnio 4 dalies 178 straipsnio 1 dalies į 178 straipsnio 1 dalį, nurodant, jog išnagrinėjus bylą nustatyta, kad E. A. 2015 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, per kelias dienas, (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), valstybiniuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), parodė P. P. ir K. P. nieko nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką – vagystę, valstybinės žemės sklypą nurodydama jiems nupjauti medžius, o P. P. ir K. P. vykdydami E. A. nurodymą nupjovė 9 vnt. žalių eglių, kurių bendras tūris 18,13 m³ ir paruošė pardavimui, t. y. P. P. susitarė su R. S., kad pastarasis ištrauks medžius iš miško. Tokiu būdu E. A. pagrobė svetimą, VĮ Veisiejų miškų urėdijai priklausantį, turtą, padarydama 821,73 eurų turtinę žalą.Pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu kaltais dėl svetimo turto pagrobimo pripažinus visus tris nuteistuosius, iš jų solidariai priteista atlyginti nusikaltimu padaryta žala. Kadangi apeliacinės instancijos teismas P. P. ir K. P. išteisina dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, pareiga atlyginti nusikaltimu padarytą žalą tenka tik E. A., kaip vienintelei kaltininkei, t. y. ši žala priteistina tik iš nuteistosios E. A..Be to, pakeitus nuosprendyje įrodyta pripažintą aplinkybę, jog E. A. pavogė ne 1175,73 eurų vertės, o 845,44 eurų vertės turtą, šioje dalyje mažintina ir civiliniam ieškovui – Valstybinei įmonei Veisiejų miškų urėdijai priteista suma, priteisiant 845,44 euro turtinei žalai atlyginti.Skundžiamu nuosprendžiu buvo visiškai tenkintas (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos ieškinys ir priteista ieškovo prašoma 11 147,60 eurų suma gamtai padarytai žalai atlyginti. Tačiau kaip matyti iš civilinio ieškovo teismui pateiktų skaičiavimų, žala gamtai yra paskaičiuota vertinant ne tik pavogtos, bet ir nukirstos bei paliktos medienos kiekį, nurodant 19,22 m³ (įskaičiuotas nukirsto ir nepavogto skroblo medienos kiekis). Neginčytina tai, jog neteisėtu kirtimu padaroma žala gamtai, tačiau pažymėtina, kad civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje galima reikalauti tik nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Kadangi E. A. neinkriminuota nukirsto skroblo vagystė (ar pasikėsinimas jį pavogti), todėl nuostolių, padarytų gamtai šio medžio nukirtimu, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Todėl kolegija daro išvadą, jog nusikalstamais E. A. veiksmais padaryta žala gamtai turi būti skaičiuojama įvertinus kaltinime nurodytą pavogtos medienos kiekį, t. y. 18,22 m³, kas taikant ieškovo nurodytą formulę tokiai žalai apskaičiuoti yra 10 567,6 euro (18,22 m³ x 290,00 Eurų/m³) x 2,0 (koef.).Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.), tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Bylos medžiaga nustatyta, jog E. A. serga kepenų ciroze, cukriniu diabetu, jai nustatytos diagnozės: metabolinė ,,alkoholine“ diabetinė polineuropija, kojų paraparezė, metabolinė lėtine encafolopatija su atminties ir kognityvinių funkcijų sutrikimu (2 t., 82-83 b. l.) bei konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas (2 t., 109-11 b. l.), (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenimis E. A. yra neįgali, jai nustatytas poreikis nuolatinei priežiūrai (2 t., 116 b. l.), duomenų, jog nuteistoji dirbo – nėra (2 t., 35 b. l.). Nuteistosios fizinės ir psichinės sveikatos būklė dėl ko E. A. ne mažiau kaip 10 metų neturi galimybės dirbti, leidžia teismui daryti išvadą, jog jos materialinė padėtis yra itin sunki, todėl priteisus daugiau kaip dešimt tūkstančių eurų ji neturės pajamų šiai sumai atlyginti. Todėl vertinant, kad visiškas nuostolių atlyginimas šiuo atveju nuteistajai sukeltų neproporcingai sunkias pasekmes, ko neįvertino pirmosios instancijos teismas, kolegija laikosi nuomonės, jog yra pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, 6.282 straipsnio 3 dalimi, mažinti iš E. A. priteistinos žalos gamtai atlyginimą iki 2500 Eurų. Išdėstytos aplinkybės yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Dėl proceso išlaidų priteisimo
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, yra gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštai, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos P. P. ir E. A., išlaidas atitinkamai sudaro 46,32 ir 81,06 Eur (t. 4, b. l. 25, 30). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3, 4 dalimis, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Nuteistosios E. A. apeliacinį skundą atmesti.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalį, kuria P. P. ir K. P. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo:
P. P. išteisinti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
K. P. išteisinti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 d., 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu K. P. paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 30 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti su E. A. ir įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per 4 (keturis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, į bausmės laiką įskaitant bausmės dalį, atliktą iki nuosprendžio įsiteisėjimo pagal ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš K. P. ir P. P. solidariai su E. A. priteista 12 323,33 eurų žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) miškų urėdijai.
Panaikinti P. P. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą ir grąžinti jam asmens tapatybės kortelę.
Panaikinti K. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendį pakeisti:
E. A. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 24 straipsnio 4 dalies 178 straipsnio 1 dalies į 178 straipsnio 1 dalį, nurodant įrodyta pripažintą aplinkybę, jog E. A. pavogė 845,44 eurų vertės turtą.
Pašalinti nuosprendyje įrodyta pripažintą aplinkybę, jog E. A. nusikalto veikdama bendrininkų grupėje kaip organizatorė.
Panaikinti nuosprendyje nustatytą E. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nuosprendžiu priteistą civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos civilinį ieškinį sumažinti iki 3321,73 Eur (821,73 Eur turtinei žalai ir 2500 eurų žalai gamtai atlyginti), šią sumą priteisti tik iš nuteistosios E. A..
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.