- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-1039-345/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pirm.), Virginija Volskienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- J. T.
- Atsakovas
- P. K.
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Henrichas Jaglinskis Civilinė byla Nr. 2A42 –1039/2007
Teisėja Liudmila Kuzmickienė Procesinio sprendimo kategorija:
121.15.;121.18.;121.21.;30.9.1.;
2007 m. lapkričio 08 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės M. K. bei trečiojo asmens J. T. apeliacinius skundus, dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui P. K., trečiąjam asmeniui J. T., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė M. K. kreipėsi ieškiniu į teismą prašydama atidalinti jos asmeninės nuosavybės ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant atskirą kadastrinį vienetą. Atsakovas P. K. su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį. Zarasų rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 24 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė ir patvirtino taikos sutartį, pagal kurią ieškovė M. K. atsisakė savo ieškinio reikalavimų ir sutiko, kad jai nuosavybės teise priklausanti ¼ dalis gyvenamojo namo, esanti (duomenys neskelbtini) pažymėta inventorizacinėje byloje indeksu 1A2p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), būtų atidalinta paskiriant jai patalpas antrame aukšte su įėjimu, plane pažymėtas L1: 1-7, 3,06 kv. m. ploto, 1-8, 9,69 kv. m. ploto, 1-9, 19,43 kv. m. ploto, 1-10, 11,98 kv. m. ploto, 1-11, l,44 kv. m. ploto, 1-12, 3,36 kv. m. ploto, viso antrajame aukšte patalpų 48,96 kv. m. ploto, bei bendrąja daline nuosavybe po ½ dalį su J. T. pripažįstant patalpas rūsyje pažymėtas plane R1-1, 12,92 kv. m. ploto, G1-1, 20,86 kv. m. ploto, Rl-2, 3,16 kv. m. ploto, Rl-3, 3,57 kv. m. ploto, Rl-4, 11,80 kv. m. ploto, viso rūsyje patalpų 52,31 kv. m. ploto, iš viso patalpų - 149,79 kv. m. ploto.
Atsakovas P. K. atsisakė savo priešieškinio reikalavimų ir sutiko, kad jam nuosavybės teise priklausanti ½ gyvenamojo namo dalis, esanti (duomenys neskelbtini) pažymėta inventorizacinėje byloje indeksu 1A2p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), būtų atidalinta paskiriant jam patalpas pirmame ir antrame aukšte su įėjimu pažymėtu plane L2: 2-1, 2,88 kv. m. ploto, 2-2, 9,03 kv. m. ploto, 2-3, 19,72 kv. m. ploto, 2-4, 11,73 kv. m. ploto, 2-5, 3,33 kv. m. ploto, 2-6, 1,69 kv. m. ploto, 2-7, 2,88 kv. m. ploto, 2-8, 9,91 kv. m. ploto, 2-9, 19,71 kv. m. ploto, 2-10, 11,76 kv. m. ploto, 2-11, 3,11 kv. m. ploto, 2-12, l,46 kv. m. ploto, viso pirmame ir antrame aukšte patalpų 91,34 kv. m. ploto, ir patalpas rūsyje pažymėtas plane: R2-1, 13,12 kv. m. ploto, G2-1, 22,85 kv. m. ploto, R2-2 (R2-4), 11,85 kv. m. ploto, R2-3, 4,74 kv. m. ploto, viso rūsyje patalpų 52,56 kv. m. ploto, iš viso patalpų - 143,9 kv. m. ploto. Kaip kompensaciją, iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio 10,4400 ha (dešimties hektarų ir keturiasdešimt keturių arų) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) registro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), perleido M. K. asmeninėn nuosavybėn 1,0000 ha (vieną hektarą) žemės sklypo (pagal Zarasų r. žemėtvarkos skyriaus patvirtintą 1998-02-19 žemės sklypo laikinąjį planą perleido naudojamos žemės 0,5000 ha (penkiasdešimties arų) sklypą nuo atžymos B link atžymų A ir C, bei kitą 0,5000 ha (penkiasdešimties arų) sklypą prasidedantį į dešinę pusę nuo keliuko einančio nuo namo link ežero, įskaitant 50 metrų ežero pakrantės ir tolyn nuo ežero link atžymų C ir D).
2006-08-28 atsakovas P. K. teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, ir panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2006m. kovo 24 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, nes ji priimta pažeidžiant Konstitucijos 47 str. ir jį įgyvendinančio Konstitucinio įstatymo 3 str. ir 9 str. 3 p. nuostatas. 2006-09-19 vadovaujantis LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. LR generalinis prokuroras pateikė analogišką prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes pirmos instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normų taikymo klaida.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas vadovaujantis LR CPK 366 str. 1 d. 9 p., 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi procesą atnaujino.
Šalies argumentai
Patikslintu ieškiniu advokatė I. M. prašė teismo ieškinį tenkinti pagal VĮ Registrų centro parengtą gyvenamojo namo patalpų projektą ir nustatyti tokią valdymo ir naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką:
Ieškovei M. K. paskirti valdyti ir naudoti gyvenamojo namo patalpas VĮ Registrų centras parengtame projekte pažymėtas 2-2 (9,03 m2), 2-3 (19,72 m2), 2-4 (12,54 m2), 2-5 (3,33 m2), 2-6 (1,69 m2), R2-3 (4,74 m2).
Atsakovui P. K. paskirti valdyti ir naudoti gyvenamojo namo patalpas, Valstybės įmonės Registrų centras parengtame projekte pažymėtas 1-7 (3,06 m2), 1-8 (9,69 m2), 1-9 (19,43 m2), 1-10 (12,85 m2), 1-11 (1,44 m2), 1-12 (3,36 m2), 2-7 (2,88 m2), 2-8 (9,91 m2), 2-9 (19,71 m2), 2-10 (12,60 m2), 2-11 (3.11 m2), 2-12 (1,46 m2), R1-2 (3,16 m2).
Trečiąjam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. T. paskirti valdyti ir naudoti gyvenamojo namo patalpas, Valstybės įmonės Registrų centras parengtame projekte pažymėtas 1-1 (2,97 m2), 1-2 (8.93 m2), 1-3 (19,56 m2), 1-4 (12,98 m2), 1-5 (3,43 m2), 1-6 (1,69 m2), R1-3 (3,57 m2).
Bendram ieškovės M. K. ir atsakovo P. K. naudojimui paskirti valdyti ir naudoti gyvenamojo namo patalpas, Valstybės įmonės Registrų centras parengtame projekte pažymėtas 2-1 (2,88 m2), R2-1 (13,12 m2), R2-2 (8,28 m2), R2-4 (3,13 m2), G2-l (22,85 m2). Bendram J. T. ir atsakovo P. K. naudojimui paskirti valdyti ir naudoti gyvenamojo namo patalpas, Valstybės įmonės Registrų centras parengtame projekte pažymėtas R1-l (12,92 m2), R1-4 (11,80 m2), G1-1 (20,86 m2).
Šalies argumentai
Atsakovas P. K. patikslintu priešieškiniu prašė atmesti patikslintą ieškinį ir prašė nustatyti gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio K. (duomenys neskelbtini) naudojimo tvarką pagal Registrų centro 2006-12-13 patalpų naudojimo projekto planą:
P. K. naudojimui paskirti pirmo aukšto patalpas plane pažymėtos numeriais Nr.2-1 (2,88 kv. m.), Nr. 2-2, (9,03 kv. m.), Nr.2-3 (19,72 kv. m.), Nr.2-4 (12,54 kv. m), Nr.2-5 (3,33 kv. m.), Nr.2-6 (1,89 kv. m.), antro aukšto patalpas - Nr. 2-7 (2,88 kv. m) ), Nr.2-8 (9,91 kv. m.), Nr.2-9 (19,71 kv. m), Nr.2-10(12,60 kv. m ), Nr.2-11(3,11 kv. m), Nr.2-12 (1,46 kv. m ) ir rūsio patalpas R2-1 (13,12 kv. m.), R2-2(8,28 kv. m.), R2-3(4,78 kv. m.), R2-4(3,13 kv. m.), G2-1 (22,85 kv. m.).
J. T. naudojimui paskirti pirmo aukšto patalpas Nr. 1-2 (8,93 kv. m.), Nr. 1 -3 (19,56 kv. m.), Nr.1-4 (12,98 kv. m), Nr.1-5 (3,43 kv. m.), Nr.1-6 (1,69 kv. m.) ir rūsio patalpą Rl-3(3,57 kv. m); M. K. paskirti antro aukšto patalpas Nr. 1-7 (3,06 kv. m) Nr. 1-8 (9,69 kv. m.), Nr. 1-9 (19,43 kv. m), Nr. 1-10(12,85 kv. m ), Nr. 1-11(1,44 kv. m), Nr. 1-12 (3,36 kv. m ) ir rūsio patalpa Rl-2(3,16 kv. m);
Bendram J. T. ir M. K. naudojimui paskirti patalpas Nr.1-1 (2,97 kv. m.) ir rūsio patalpos Rl-1(12,92 kv. m), Rl-4(11,80 kv. m) Gl-l-(20,86 kv.m.).
Ūkinį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį K. (duomenys neskelbtini) paskirti P. K. ir M. K. bendram naudojimui.
Nustatyti žemės sklypo, bendras plotas 0,0618 ha, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką:
A. B. tyrinėjimų įmonės 2007-02-20 parengtame Žemės sklypo plane nurodytą oranžine spalva pažymėtą žemės sklypo dalį po namu, Nr. 6,183 kv. m., ir balta spalva pažymėtą sklypo dalį Nr.1,154 kv. m. – paskirti bendram P. K., M. K. (jos įpėdinių) ir J. T. naudojimui, geltona spalva pažymėtas sklypo dalis Nr. 3, 88 kv. m., Nr. 7,17 kv. m. ir Nr. 5,21 kv. m., iš viso 119 kv. m. – paskirti P. K. naudojimui, žalia spalva pažymėtą sklypo dalį Nr. 4, 66 kv. m. – paskirti J. T. naudojimui, mėlyna spalva pažymėtą žemės sklypo dalį Nr. 2,89 kv. m. – paskirti bendram M. K. ir J. T. naudojimui.
Pripažinti M. K. teisę į servitutą įgyvendinant savininko teises į viešpataujančius daiktus – gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Įpareigoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) saviškus P. K., M. K. (jos teisių perėmėjus), ir J. T. susilaikyti nuo veiksmų, kurie trukdytų M. K. naudotis šiuo žemės slypu tokia apimtimi, kiek M. K. reikalinga įgyvendinant savo nuosavybės teises į minėtus viešpataujančius daiktus.
Tretysis asmuo J. T. ieškinį prašė tenkinti, o priešieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 2 d. sprendimu, panaikino Zarasų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 24 d. nutartį, priešieškinį tenkino iš dalies, o ieškinį atmetė. Teismas atsižvelgdamas, jog nėra konkretaus patalpų paskirstymo šalims, bei į ieškovės bei atsakovo patikslintus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, kuriuose prašė nustatyti valdymo ir naudojimosi gyvenamuoju namu bei žemės sklypu tvarką, nesprendė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimo, o nustatė valdymo ir naudojimosi tvarką atsižvelgdamas į paskutinius ir galutinius ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, taip pat trečiojo asmens J. T. naudojimąsi gyvenamosiomis ir bendromis patalpomis tvarką sekančia tvarka:
P. K. naudojimui paskyrė pirmo aukšto patalpas, plane pažymėtas numeriais Nr.2-1 (2,88 kv. m), Nr. 2-2, (9,03 kv. m), Nr.2-3 (19,72 kv. m), Nr.2-4 (12,54 kv. m), Nr.2-5 (3,33 kv. m), Nr.2-6 (1,89 kv. m), antro aukšto patalpas - Nr. 2-7 (2,88 kv. m) ), Nr.2-8 (9,91 kv. m), Nr.2-9 (19,71 kv. m), Nr.2-10(12,60 kv. m ), Nr.2-11(3,11 kv. m), Nr.2-12 (1,46 kv. m ) ir rūsio patalpas R2-1 (13,12 kv. m), R2-2(8,28 kv. m), R2-3(4,78 kv. m), R2-4(3,13 kv. m), G2-1 (22,85 kv. m).
M. K. paskyrė antro aukšto patalpas Nr. 1-7 (3,06 kv. m) Nr. 1-8 (9,69 kv. m ), Nr. 1-9 (19,43 kv. m), Nr. 1-10(12,85 kv. m ), Nr. 1-11(1,44 kv. m), Nr. 1-12 (3,36 kv. m ) ir rūsio patalpa Rl-2 (3,16 kv. m);
J. T. naudojimui paliko pirmo aukšto patalpas Nr. 1-2 (8,93 kv. m), Nr. 1 -3 (19,56 kv. m), Nr.1-4 (12,98 kv. m), Nr.1-5 (3,43 kv. m), Nr.1-6 (1,69 kv. m) ir rūsio patalpą Rl-3 (3,57 kv. m);
Bendram J. T. ir M. K. naudojimui paskyrė patalpas Nr.1-1 (2,97 kv. m) ir rūsio patalpas Rl-1 (12,92 kv. m), Rl-4 (11,80 kv. m) Gl-l-(20,86 kv. m).
Ūkinį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį K. (duomenys neskelbtini) paskyrė P. K. ir M. K. bendram naudojimui.
Atsižvelgiant, kad paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentą M. K. priklauso teisė į pinigų sumą, gautą už parduotą dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0618 ha esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priešieškinį dalyje dėl 0,0618 ha žemės sklypo, paliko nenagrinėtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė M. K. prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. sprendimą, ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nesutinka, jog P. K. nežinojo, jog M. K. yra Rusijos Federacijos pilietė, ir pagal LR Konstituciją ir įstatymus neturi teisės būti žemės savininke Lietuvoje. Nurodo, jog atsakovas žinojo, kad ieškovė sulaukusi senatvės .(duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai pagal RF įstatymus jau suėjo), ketina grįžti nuolat gyventi į Lietuvą, todėl į taikos sutartį, kaip kompensaciją įtraukė l,00 ha žemės. Atsakovas ir sesuo yra Lietuvos Respublikos piliečiai, o ieškovei ši teisė yra neterminuotai išsaugota, todėl ji bet kada turi teisę ją susigrąžinti, pagal Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo l str. l p., 7 str. 2 p., 17 str. nuostatas. Ši teisė yra absoliuti, ir priklauso tik nuo ieškovės valios susigrąžinti Lietuvos ir atsisakyti kitos valstybės pilietybės. Sudarant taikos sutartį šios aplinkybės ieškovei ir atsakovui buvo žinomos ir suprantamos. Todėl teikiant teismui tvirtinti taikos sutartį atsakovas žinojo, o ieškovė buvo įsitikinusi, kad takos sutarties dalis dėl l,00 ha žemės sklypo, kurį ieškovė gauna kaip kompensaciją iš atsakovo, yra sudaroma su atidedamąja sąlyga (LR CK 1.66str. 2d.). Aplinkybė, kurios buvimas ar nebuvimas yra nežinomas, reiškia ar ieškovė susigrąžins Lietuvos Respublikos pilietybę, turėdama tam prigimtinę teisę iš savo tėvų. Pilietybę susigrąžinus sutartis būtų įgyvendinta, priešingu atveju liktų neįgyvendinta dėl jos kaltės, ir būtų pažeisti ieškovės, o ne atsakovo interesai. Atsakovas, prašydamas atnaujinti procesą, siekė vienašališkai panaikinti jo paties laisva valia sudarytas takos sutarties sąlygas, norėdamas brangų žemės sklypą pasilikti asmenine nuosavybe.
Atsiliepimas
Nurodo, kad teismas, atnaujinęs procesą, išnagrinėjo ir išsprendė visai kitą bylą, kurioje dalyvauti ieškovė nebuvo įtraukta, nors ieškinys paduotas jos vardu. Atstovavimo sutartimi advokatė I. M. buvo įgaliota paruošti atsiliepimą į P. K. prašymą atnaujinti civilinę bylą, suteikiant LR CPK 42 str., 56 str. numatytas teises. Pagrįstai tikėjosi, kad atnaujintoje civilinėje byloje bus sprendžiamas ir ginamas jos pirminis ieškinys, ir jo pagrindu sudaryta taikos sutartis, renkami, teikiami įrodymai ir argumentai šiais klausimais, o apie svarbesnius byloje įvykius ar pasikeitimus ieškovė bus informuojama. 2007-07-29 gavusi dar neįsiteisėjusį Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-19-731/2007 sužinojo, kad advokatė I. M. jos vardu pareiškė naują ieškinį dėl kito dalyko. Vietoje pirminio reikalavimo padalinti bendrąją dalinę nuosavybę po motinos M. K. mirties, teismo prašė nustatyti valdymo ir naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarką, tvarkyti ėmėsi visą namą, įskaitant ir sesers J. T. ¼ dalį, kurią iš atsakovo P. K. dovanojimo sutartimi buvo gavusi dar 1977 metais. Ieškinį advokatė pati pasirašė, priėmė priešieškinį ir jo patikslinimus. Su ieškove advokatė savo veiksmų nederino, ir nieko jai nepranešė, nors galėjo ir privalėjo tai padaryti, tuo viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė ieškovės interesus. Tik iš teismo sprendimo sužinojo, kad išnagrinėta kita byla, į kurią nebuvo įtraukta, išdalintas visas namas, o ne motinos palikimas. Išėjo taip, kad atsakovas butą paskyrė ieškovei, o šis užėmė visą motinos palikimą, ko ieškovė nesiekė ir nenorėjo, ir į atsakovo butą nepretendavo, o pirmasis ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės liko neišnagrinėtas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu tretysis asmuo J. T. prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti, ir bylą dėl jos teisių naudotis turtu, nutraukti. Nurodo, ieškovė M. K. ir atsakovas P. K. yra jos sesuo ir brolis. Visi turi nuosavybės dalis tame pačiame name, esančiame K. (duomenys neskelbtini) mieste. J. T. priklauso ¼ dalis namo pirmame aukšte, susidedanti iš dviejų gyvenamųjų kambarių, virtuvės, dviejų koridoriukų, tualeto su vonia ir bendro naudojimosi su P. K., rūsys. Šią dalį jai brolis P. K. padovanojo 1977-02-11 dovanojimo sutartimi. Trisdešimt metų šį turtą turi ir juo naudojasi be ginčų su kitais asmenimis. Tarp ieškovės ir atsakovo kilęs ginčas dėl motinos M. K. testamento, pagal kurį ginčo šalys paveldėjo kitas namo dalis. Šiuo testamentu J. T. nieko nepaveldėjo ir jos namo dalies šalių ginčas neliečia. Byloje dalyvavo tik kaip ieškovės M. K. atstovė pagal įgaliojimą. Tokiu būdu teismas nusprendęs ir jos atžvilgiu, išsprendė klausimą, kurio neturėjo spręsti, ir tuo pažeidė procesinės teisės normas ir priėmė neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į M. K. ir trečiojo asmens J. T. apeliacinius skundus, atsakovas P. K. prašo atmesti apeliacinius skundus ir palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. spendimą. Nurodo, jog bylos užbaigimas taikos sutartimi, kuria ieškovei nuosavybės teisėmis buvo perduotas žemės sklypas Lietuvos Respublikoje prieštarauja LR Konstitucijos 47 str., kuriame nustatyta, kad žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą. Remiantis 2003 m. kovo mėn. 20 d. konstituciniu įstatymu, įsigyti nuosavybės teise žemę gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus (3 str.). Šiuos kriterijus atitinka tik tų užsienio valstybių piliečiai ar nuolatiniai gyventojai, kurios yra ES narės arba yra sudarę Asociacijos sutartis su valstybėmis narėmis (4 str. 2 d.). Konstitucinio įstatymo 9 str. 3 p. draudžia bet kokiems užsienio subjektams įsigyti šios paskirties žemes Lietuvos Respublikoje. Remiantis to paties įstatymo 14 str. negali būti sudarytas ir negalioja joks sandoris, pagal kurį žemės sklypą kartu su pastatais ir įrenginiais nuosavybės teise įsigyja užsienio subjektas, neatitinkantis šio įstatymo nustatytų sąlygų. Todėl byla negalėjo būti užbaigta taikos sutartimi, kuria Lietuvoje esantis žemės sklypas perleistas Rusijos pilietės M. K. nuosavybėn.
Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad jos pradinis ieškinys buvo dėl motinos palikimo padalijimo. Prieš jai kreipiantis į teismą, remiantis paveldėjimo teisės liudijimu, jau buvo nustatytos ieškovės turtinės teisės. Iš tikrųjų, kaip matyti iš pradinio ieškinio, ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė atidalinti jos turtą, suformuojant atskirą kadastrinį vienetą iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo namo, esančio (duomenys neskelbtini) m. Ieškovei priklauso ¼ dalis, atsakovui P. K. – 2/4 (1/2) dalis, trečiąjam asmeniui ¼ namo dalis. Atidalinti ¼ dalį namo be neproporcingos žalos visam namui negalima. Šis ieškinys buvo tik priemonė senyvo amžiaus ir ligotą atsakovą paveikti, kad jis, bijodamas tokio neprotingo ir namą sudarkančio ieškinio, pasirašytų taikos sutartį, pagal kurią atsakovas turėtų teisę naudotis ½ dalimi namo, priklausančia jam nuosavybės teise, tik tuomet, jei prideda ieškovei prie jai priklausančios ¼ namo dalies dar ir žemės sklypą.
Šalies argumentai
Atnaujinus procesą, ieškovė per atstovę pateikė ieškinį dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo. Ieškovės tvirtinimas, kad ji neįgaliojo savo atstovės teisme teikti procesinius dokumentus, prieštarauja atstovavimo sutarčiai. Ieškovė nebuvo nustačiusi apribojimų savo atstovei, todėl laikytina, kad buvo veikiama ieškovės vardu (LR CPK 59 str. 1 d.). Vertinant ieškovės ir jos sesers tvirtinimą atsižvelgtina jog ieškovės sesuo, o byloje tretysis asmuo J. T. gyvena Lietuvoje, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, palaikė ieškovės reikalavimus, bei išreiškė jos valią.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas.
Byloje nustatyta, jog M. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2006-08-09 įgaliojimu suteikė teisę J. T. gim. (duomenys neskelbtini) atlikti visus veiksmus jos vardu, kurie reikalingi jos turtui ir turtiniams interesams išsaugoti ir prižiūrėti, taip pat ją atstovauti visose įstaigose, įmonėse, organizacijose, bei teismuose. Vadovaujantis 2006-08-09 įgaliojimu J. T. pavedė advokatę Ingą Maskoliūnaitę, M. K. vardu paruošti atsiliepimą dėl prašymo atnaujinti civilinę bylą Nr.2-16-03/2006 ir atstovauti ją civilinėje byloje, turint LR CPK 42 str., 56 str. numatytas teises. Advokatė I. Maskoliūnaitė Zarasų rajono apylinkės teismui pateikė atsiliepimą, dėl civilinės bylos Nr. 2-16-03/2006 atnaujinimo, ir ieškinį dėl valdymo ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.
Remiantis LR CPK 51 str. 1 d. asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovą. Jeigu į teismą kreipiamasi kito asmens interesais, būtina pateikti suinteresuoto asmens išduotą įgaliojimą veikti jo vardu. Vadovaujantis LR CPK 59 str. 2 d., įgaliojimas atstovui pareikšti ieškinį ir priešieškinį atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, perįgalioti, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui, gauti turtą, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi būti atskirai aptarti įgaliojime. Tuo atveju, kai yra abejonių dėl pasirašiusio ieškinį asmens įgalinimų, teismas nustato terminą trūkumams pašalinti (LR CPK 115 str. 2 d.), nes ieškinys neatitinka LR CPK 111 str. reikalavimų. Jeigu dalyvaujantys byloje asmuo teismo nurodytų trūkumų nepašalina, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Iš bylos medžiagos matyti, jog 2006-10-02 atstovavimo sutartimi M. K. atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei nebuvo suteikti įgaliojimai numatyti LR CPK 59 str. 2 d., todėl pirmosios instancijos teismas, priėmęs advokatės Ingos Maskoliūnaitės patikslintą ieškinį padarė esminį civilinio proceso pažeidimą, kurio apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti. Taip pat nusprendė dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų teisiškai neįvertinęs dovanojimo sutarties sąlygų.
Šie esminiai civilinio proceso pažeidimai yra pagrindas panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 02 d. sprendimą ir perduoti bylą tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 329 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., kolegija
nutarė:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 02 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.