Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. T., jos atstovui advokatui Ričardui Lilui, institucijos, teikiančios išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus - atstovei Jurgitai Tamošiūnienei,

nedalyvaujant atsakovui T. T., trečiajam asmeniui antstoliui Andriui Bespalovui, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „General Financing“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. T. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kt. su tuo susijusių reikalavimų atsakovui T. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė reikalauja nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, kadangi jis piktnaudžiavo alkoholiu, elgėsi agresyviai, ji ir vaikas pradėjo jaustis nesaugiai su atsakovu, dėl to nuo 2015 m. vasario mėnesio šalys gyvena atskirai, atsakovas nebeteikia išlaikymo ir paramos šeimai. Reikalauja nustatyti šalių vaiko su ja, nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, mokamą periodinėmis mėnesinėmis 200 Eur dydžio išmokomis, santuokoje įgytą automobilį priteisti atsakovui, prievolę kreditoriui pripažinti asmenine atsakovo prievole, kadangi paskola nebuvo panaudota šeimos poreikiams.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Šalių vaikas N. T. dėl amžiaus negalėjo išreikšti savo nuomonės dėl jo gyvenamosios vietos, kt. su juo susijusių klausimų, sprendžiamų byloje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota 2011 m. (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 851. Šalys turi du nepilnametį vaiką – sūnų N. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Įstatyme nustatyta, kad, jei sutuoktinis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, jis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas santuokos metu piktnaudžiavo alkoholiu, nebuvo lojalus, nerėmė jos nei moraliai, nei materialiai, nesirūpino vaiku, šeimos buitimi, jo elgesys tapo nesuderinamas su sutuoktinio pareigomis (CK 3.27 straipsnio 1 dalis), dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, ir nuo 2015 m. vasario mėn. šalys pradėjo gyventi atskirai. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos. Atsakovas prieštaravimų joms nepareiškė. Tokiu būdu byloje nustatytas minėtas įstatyme numatytas pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų tikėtis, kad ieškovė ir atsakovas vėl pradės vykdyti sutuoktinių pareigas vienas kito atžvilgiu, todėl teismas sprendžia, kad šalių santuoka yra iširusi ir turi būti nutraukta. Po santuokos nutraukimo ieškovės pageidavimu jai paliekama santuokinė pavardė (CK 3.69 straipsnis).

Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Šiuo metu nepilnametis N. T. gyvena su mama. Duomenų apie tai, kad ieškovė galėtų netinkamai įgyvendinti savo kaip motinos valdžią vaiko atžvilgiu byloje nėra. Ištyrus ieškovės gyvenimo sąlygas, nustatyta, kad jos atitinka vaiko interesus. Taigi bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendamas su motina, šalių vaikas bus tinkamai prižiūrimas ir auklėjamas. Todėl sprendžiama, kad nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jo motina labiausiai atitiks vaiko interesus. Tokią išvadą pateikė ir Vaiko teisių apsaugos institucija. Atsakovas tam jokių prieštaravimų nepareiškė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, N. T. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo motina ieškove E. T.. Pagal įstatymą vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis), todėl pripažįstama, jog šį turtą (tame tarpe ir lėšas, skirtas vaiko išlaikymui) privalo tvarkyti ieškovė, ir atskirai sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl to nepasisakoma.

ieškovė reikalauja nustatyti minimalią atsakovo bendravimo su šalių vaiku tvarką – vieną valandą į mėnesį, dalyvaujant ieškovei. Teismo vertinimu, byloje pagrindas tam nenustatytas. Tesimas sutinka su vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės nuomone, kad nagrinėjamu atveju minimalaus atsakovo bendravimo su vaiku nustatymas neatitiktų nei vaiko, nei atsakovo interesų. Įstatymas įpareigoja nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kuri sudarytų galimybę tėvui maksimaliai dalyvauti, auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.). Todėl, įvertinus bylos duomenų visetą, vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu, atsižvelgiant į aplinkybes, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad maksimalus atsakovo bendravimas su vaiku prieštarautų vaiko interesams, tačiau savo pageidaujamos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos atsakovas nepateikė, teismas sprendžia, kad šiuo metu labiausiai vaiko ir jo tėvų interesus atitiktų tokia atsakovo bendravimo su vaiku tvarka: atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 11.00 val. iki 19.00 val., pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir po bendravimo pristatydamas jį į šią vietą. Atsižvelgiant į tai, jog bylos duomenimis atsakovas šiuo metu yra užsienyje, be nurodyto atsakovo bendravimo ieškovė įpareigojama t.p. sudaryti ir sąlygas nemažiau nei du kartus per savaitę šalių sutartu laiku atsakovo bendravimui su vaiku telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu ar kt.). Bylos šalims išaiškinama, kad nustatoma tvarka taikytina, jei šalys nesutars gražiuoju dėl kitokios bendravimo tvarkos, ir ji gali būti pakeista šalių sutartimi ar, joms nesutarus, teismo sprendimu. Į teismą dėl tvarkos pakeitimo turi teisę kreiptis tiek šalys, tiek institucija, atsakinga už vaiko teises.

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas neteikia reguliaraus ir pakankamo išlaikymo vaikui. Atsakovas šios aplinkybės nepaneigė. Tai yra pagrindas išlaikymą vaikui priteisti (CK 3.194 str. 1 d.). Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 d., 3 d.). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str. 1 d.).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str.).

Teismas iš esmės sutinka su ieškinyje bei ieškovės posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas. N. yra dviejų metų amžiaus, specialių poreikių neturi. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui iš esmės yra pagrįstos, racionalios, užtikrina būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą.

Šiuo metu ieškovė jokių pajamų negauna. Nekilnojamojo turto, kito vertingo turto, kt. išlaikytinių ieškovė neturi.

Atsakovas bylos duomenimis šiuo metu gyvena užsienyje. Ieškovė nurodo, kad ten jis dirba. Nekilnojamojo turto, kito vertingo turto Lietuvoje atsakovas neturi.

Nagrinėjamu atveju, nustatant šalių vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama ir į tai, jog vaikas gyvena su ieškove, kuri suteikia išlaikytiniui gyvenamąjį būstą, iš esmės jai tenka visa atsakomybė už vaiką, jo kasdienių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jam reikia.

Atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuotą orientacinį vieno mėnesio vaiko išlaikymo dydį (vienas minimalus mėnesio darbo užmokestis), įvertinęs išlaikytinio amžių ir poreikius, aplinkybę, jog, kaip minėta, vaikas gyvena su ieškove, dėl ko ieškovei tenka daugiau pareigų (tame tarpe ir išlaikymo) jo atžvilgiu, į šalių turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas, nors Lietuvoje nedirba, tačiau ir dėl socialinės paramos nesikreipė, taigi, manytina, gauna pajamų, kurios yra pakankamos jo ir vaiko išlaikymui, vadovaudamasis prioritetinio vaiko interesų gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), teismas sprendžia, kad nepilnamečio N. T. išlaikymui šiuo metu jo tėvų galima teikti suma yra apie 350 Eur per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti, kad atsakovo dalis šioje išlaikymo prievolėje yra 200 Eur. Toks išlaikymas vaikui priteisiamas nuo 2016-11-02, kadangi byloje nustatyta, kad nuo šios datos išlaikymas nebuvo teismo priteistas ir atsakovo teikiamas. Teismo vertinimu, nurodytas išlaikymas iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Ieškovė nurodo, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra atsakovo vardu registruotas automobilis VW PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini) 300 Eur vertės, prašo šį turtą padalinti, natūra jį priteisiant atsakovui. Duomenų apie kitą galimai esantį sutuoktinių bendrą turtą byloje nėra. Atsakovas nurodytai ieškovės pozicijai dėl turto, jo padalinimo neprieštaravo. Todėl turtas padalinamas ieškovės nurodytu būdu – automobilį natūra priteisiant atsakovui (CK 3.116, 3.118, 3.127 str.).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad antstolio Andriaus Bespalovo kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/16/01846, remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-07-08 išduotu vykdomuoju raštu Nr. 2-3794-956 dėl 416,05 Eur skolos iš atsakovo išieškojimo išieškotojos UAB „General Financing“ naudai. Kaip matyti iš teismo sprendimo, kuriuo priteista antstolio išieškoma skola iš atsakovo, įsiskolinimas atsirado, atsakovui paėmus vartojamąją paskolą, jau po to, kai sutuoktiniai kartu nebegyveno. Ieškovė nurodė, kad gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovas tam neprieštaravo. Kreditorė pastarosios aplinkybės byloje neneigė ir nepaneigė. Todėl pripažįstama, kad kreditorinis įsipareigojimas UAB „General Financing“ ir visos su šio įsipareigojimo priverstiniu vykdymu susijusios išlaidos (tame tarpe ir vykdymo) yra atsakovo asmeninės prievolės (CK 3.109 str. 3 d.).

Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 113 Eur byloje mokėtinas žyminis mokestis (41 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, 72 Eur už reikalavimą dėl vaiko išlaikymo), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista; 23,30 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 306,01 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Ieškinį iš esmės patenkinus, visas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti atsakovas (CPK 93, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2011 m. (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 851, tarp T. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl T. T. kaltės. Po santuokos nutraukimo E. T. palikti santuokinę pavardę „T.“.

Nustatyti nepilnamečio N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti šią T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

T. T. bendrauja su vaiku N. T. kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 11.00 val. iki 19.00 val., pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir po bendravimo pristatydamas jį į šią vietą. Be to E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigojama sudaryti sąlygas nemažiau nei du kartus per savaitę abiejų tėvų sutartu laiku T. T. bendravimui su vaiku N. T. telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu ar kt.).

Priteisti iš T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio išmokomis nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Padalinti sutuoktinių turtą, T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) natūra asmeninės nuosavybės teise priteisiant automobilį VW PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini) 300 Eur vertės.

Pripažinti kreditorinį įsipareigojimą UAB „General Financing“, kuris vykdomas antstolio Andriaus Bespalovo kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/01846, remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-07-08 išduotu vykdomuoju raštu Nr. 2-3794-956 bei visas su šio įsipareigojimo priverstiniu vykdymu susijusias išlaidas (tame tarpe ir vykdymo) T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis.

Priteisti valstybei iš T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 306,01 Eur (trys šimtai šeši eurai 1 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) bei 136,30 Eur (vienas šimtas trisdešimt šeši eurai 30 ct) kitų bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.