Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. 2022 m. rugpjūčio 30 d. teisme gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovės atstovei nedalyvaujant.

Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ teismo posėdyje nedalyvavo, 2022 m. rugpjūčio 31 d. teisme gauti rašytiniai paaiškinimai, kuriais ieškinys palaikomas pilna apimtimi ir prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir draudėjas M. P. 2021 m. kovo 25 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 25 d. iki 2046 m. vasario 12 d. buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

2022 m. vasario 4 d. M. P. pranešimu apie žalą turtui informavo ieškovę, kad 2022-02-04 buvo aplietos vonios kambario lubos ir sienos iš aukščiau esančio buto, priežastį nustatė atvykę (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Pro vonios lubas lašėjo ir bėgo nuotekos. Didžioji nuotekų dalis liko plastikinių lubų danga, ko pasekoje išlinko lubos.

2022 m. vasario 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) specialistų statinio apžiūros aktu nustatyta, kad buvo atlikta neeilinė statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros tikslas: apžiūrėti ir įvertinti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apliejimo faktą pagal 2022-02-04 pranešimą. Nuvykus į vietą nustatyta, kad vanduo bėga iš užkimšto bendro naudojimo kanalizacijos stovo tarp aukštų. Bendro naudojimo kanalizacijos stovu naudojasi butai ((duomenys neskelbtini)). Aplietos žemiau esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) vonios lubos apie 9 m ² . Kanalizacijos stovas atkimštas.

2022 m. vasario 8 d. ieškovas atliko žalos sureguliavimą Nr. (duomenys neskelbtini), įvykį pripažino draudiminiu.

2022 m. vasario 8 d. ieškovo išmokos potvarkiu nustatyta, kad bendras nuostolio dydis – 302,25 Eur; franšizė-60 Eur; išmoka -242,25 Eur; išmokos mokėjimas- M. P..

2022 m. vasario 9 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas M. P. pervedė 242,25 Eur draudimo išmoką.

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Ieškovė pagal 2022 m. vasario 8 d. žalos bylą Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjui M. P. išmokėjo 242,25 Eur draudimo išmoką.

Ginčas tarp šalių kilo dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka. Ieškovė iš esmės įrodinėjo, jog atsakovė, būdama namo administratore, netinkamai vykdė daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priežiūrą. Atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentas tas, kad ji įrodinėja, jog žala atsirado ne dėl atsakovės kaltų veiksmų-bendrojo naudojimo objektų netinkamos priežiūros, o dėl kitų priežasčių – namo gyventojų veiksmų (netinkamo naudojimo inžinerinės įrangos, dėl kurių buvo užkimštas bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui (šiuo atveju ieškovei), išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, o įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.

Atsakovė įrodinėja, kad ji, eidama administratoriaus pareigas, savo pareigas atliko tinkamai, rūpestingai-atliko kasmetines, nuolatines bei neeilines apžiūras kaip tai numato teisės aktai bei pateikė duomenis, kad 2021-08-25 adresu (duomenys neskelbtini), atliko kanalizacijos tinklo hidrodinaminį praplovimą; kad žala atsirado ne dėl statinio trūkumo, o dėl kitų priežasčių-namo gyventojų veiksmų (netinkamo naudojimo inžinerinės įrangos, dėl kurių buvo užkimštas bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis).

Atsakovė, būdama daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, vykdydama daugiabučių gyvenamųjų namų techninę priežiūrą, privalo atlikti namo būklės nuolatinį stebėjimą, kuris atliekamas periodiškai ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, – ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį (2016-12-30 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 6 priedas 1.1. -toliau Reglamentas). Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad nustačius, jog ieškovo apdraustas turtas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo (kanalizacijos stovo) užsikimšimo, būtent atsakovui kilo pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t.y. ne rečiau kaip kartą per du mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, nes atsakovas privalo užtikrinti kanalizacijos vamzdynų ir kitų nuotekų šalinimo įrenginių funkcionalumą. Reglamente tokie darbai kaip namo nuotekų šalinimo sistemos priežiūra-vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymą ir tarpinių keitimą, jei nereikia sistemos ardymo darbų, vamzdyno dalių profilaktinį valymą, yra priskirti gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams ir jiems atlikti atskiras namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas nereikalingas (CK 4.83 str.4d. ).

Teismas pažymi, kad kanalizacijos stovas užsikimšo ir ieškovo apdraustas turtas buvo apgadintas 2022 m. vasario 4 d., t.y. praėjus daugiau ne 5 mėn. nuo atlikto praplovimo. Atsakovė, žinodama, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kanalizacijos vamzdžių būklė bloga, hidrodinaminių plovimų neatliko nuolatinių stebėjimų metu (ne rečiau kaip kartą per du mėnesius ).

Atsakovės atsiliepimo argumentai, kad būtent daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai netinkamai naudodami inžinerinę įrangą užkimšo bendro naudojimo kanalizacijos vamzdį, vertintini kaip siekis nuginčyti kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą.

Darytina išvada, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo kanalizacijos stovu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratoriaus pareiga, kurią ji vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 242,25 Eur žalos atlyginimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinas 19 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio1 dalis 1 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei ADB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 242,25 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 25 ct) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (242,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2022 m. birželio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19 Eur (devyniolika eurų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.