- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-1726-123/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15979-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos mėsinė“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1726-123/2011
2011 m. lapkričio 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Erikos Misiūnienės,
išnagrinėjo ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos mėsinė“ dėl grąžinimo į darbą ir kompensacijos už priverstinę pravaikštą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo pripažinti jo atleidimą iš UAB „Klaipėdos mėsinė“ technikos skyriaus vyr. kontrolieriaus pareigų neteisėtu, grąžinti jį į darbą UAB „Klaipėdos mėsinė“ vyr. kontrolieriaus pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-10-26) iki teismo sprendimo įvykdymo. Paaiškino, kad po kasmetinių atostogų, kurios baigėsi 2010-10-25, kitą dieną, t. y. spalio 26 d. 8 val. buvo atvykęs į darbo vietą, tačiau jam buvo paaiškinta, jog nuo 2010-10-27 su juo bus nutraukta darbo sutartis. Nors po kasmetinių atostogų pabaigos kita jo darbo diena turėjo būti 2010-10-29, tačiau 2010-10-27 UAB „Klaipėdos mėsinė“ generalinio direktoriaus N. K. įsakymu Nr. 105 su juo buvo nutraukta neterminuota darbo sutartis pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nurodo, kad darbo sutartis nutraukta nepagrįstai, ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, jis turi būti grąžintas į darbą ir jam priteistina kompensacija už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-07-07 sprendimu ieškinį atmetė. Darbuotojas nesuderino su darbdaviu neatvykimo į darbą, nepasidomėjo dėl tokios galimybės ir nedėjo pastangų tam, kad įmonės veikla dėl to nenukentėtų. Teismas konstatavo, kad tokie veiksmai prieštarauja sąžiningam, apdairiam darbuotojo elgesiui. Dėl to byloje teismas nustatė ieškovo D. J. kaltę ir jo neatvykimą į darbą 2010-10-26 įvertino kaip pravaikštą be pateisinamos priežasties. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta svarbių, pateisinančių pravaikštą priežasčių, DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte pravaikšta preziumuojama kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, todėl nepagrįstu laikė ieškovo argumentą, kad parinkdamas drausminę nuobaudą darbdavys galėjo pažeisti DK 238 straipsnyje nustatytus drausminės nuobaudos skyrimo kriterijus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas D. J. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-07-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškovas į darbą turėjo atvykti 2010-10-26, nes po kasmetinių atostogų pabaigos kita ieškovo darbo diena pagal iš anksto patvirtintą grafiką turėjo būti 2010-10-29. Nurodo, kad 2010-10-26 buvo atvykęs į darbą norėdamas pranešti darbdaviams, kad 2010-10-08 neteko teisės vairuoti kelių transporto priemones. Jo atvykimą į darbą patvirtina 2010-10-26 raštas su UAB „Klaipėdos mėsinė“ valdybos pirmininko G. V. parašu. Darbdavys turėjo įspėti ieškovą apie išankstinio darbo grafiko pasikeitimus jam esant kasmetinėse atostogose, tačiau to nepadarė ir elgėsi nesąžiningai. Atsakovės paskirta nuobauda yra visiškai neadekvati ir yra paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Ieškovo pasirašytose darbo sutartyje ir darbo taisyklėse ieškovas nebuvo supažindintas su punktu, kad baudžiamąja tvarka teistas asmuo negali dirbti UAB „Klaipėdos mėsinė“ technikos skyriuje. Mano, kad šį punktą atsakovė sukūrė tik po to, kai ieškovas buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas negalės dirbti pas atsakovę dėl teistumo, nepagrįsta.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, t. y., kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str. 2 d. 9 p.). Darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas pripažįstamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, o šis – darbo drausmės pažeidimu, už kurį gali būti skiriama DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.
Dėl darbo laiko pradžios pasibaigus kasmetinėms atostogoms
Darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai (DK 142 str.). Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (DK 19 str.) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka (DK 147 str. 1 d.). Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo (DK 147 str. 3 d.). UAB „Klaipėdos mėsinė“ vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2010-02-22 generalinio direktoriaus R. B., III skyriaus 3 p. nurodyta, kad darbo pamainų grafikus tvirtina darbdavys. Grafikai paskelbiami viešai informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo (b. l. 19). Iš į bylą pateikto 2010 m. spalio mėn. darbo laiko grafiko Nr. 10 matyti, kad D. J. pirmoji darbo diena po kasmetinių atostogų yra 2010-10-26 (b. l. 108). Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojai G. V., N. K. patvirtino, kad paprastai darbuotojų atostogų pabaiga sutampa su faktine darbo pradžia. Liudytojai apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad jie, kaip valdybos nariai, neveda darbuotojų kontrolės, nežino jų darbo grafikų, o visus su darbu susijusius klausimus, sprendžia tiesioginis vadovas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2010-10-26 8 val. buvo atvykęs į įmonės valdybos narių darbo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ginčo dėl to byloje nėra. Iš įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių priede Nr. 1 pateiktų padalinių darbo laiko grafikų, matyti, kad Technikos skyriaus apsaugos padalinys dirba slenkančiu grafiku – 1 para ir 3 paros išeiginės (b. l. 26). Kasmetinės atostogos ieškovui buvo suteiktos iki 2010-10-25 imtinai (b. l. 125), todėl logiška, kad išeiginės darbo dienos turi būti suteikiamos po atidirbtos pamainos. Liudytojų parodymai, darbo laiko grafikas ir aplinkybė, kad ieškovas buvo atvykęs į įmonės valdybos narių darbo patalpas 2010-10-26 8 val., sudaro pagrindą tikėti, kad ieškovo atostogų pabaiga sutapo su darbo pradžia ir ieškovas į darbą turėjo atvykti 2010-10-26 (CPK 185 str.).
Dėl darbovietės ir darbo vietos sąvokų
Darbo kodekse ir kituose darbo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose vartojamos dvi lingvistine prasme panašios sąvokos: darbovietė ir darbo vieta. Teisine prasme darbovietės sąvoka dažniausiai suprantama kaip darbdavys (įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra). Tuo tarpu darbo vietos sąvoka vartojama dviem reikšmėmis: 1) kaip darbo funkcijų atlikimo vieta; 2) kaip tam tikrų darbinių pareigų vienetas – etatas. Taigi šios dvi sąvokos – darbovietė ir darbo vieta – turi ir panašumų (kai darbo vieta suprantama, kaip tam tikras etatas darbovietės (darbdavio) organizacinėje struktūroje), ir skirtumų (kai darbo vieta suprantama tik kaip darbo funkcijų atlikimo vieta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009).
Konstatuotina, kad darbo vieta paprastai suvokiama siauriau – kaip konkreti darbo funkcijų atlikimo vieta. DK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbuotojų darbovietės ir darbo funkcijų. Iš 2008-10-01 darbo sutarties Nr. 1595, sudarytos darbdavio UAB „Klaipėdos mėsinė“ direktoriaus N. K. ir darbuotojo D. J., matyti, kad ieškovo darbo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Technikos skyriaus apsaugos padalinys (b. l. 5). Todėl konstatuotina, kad ieškovo darbo funkcijų atlikimo vieta ((duomenys neskelbtini)) ir atsakovės valdybos narių buveinė ((duomenys neskelbtini), Klaipėda) nesutampa, ir šiuo atveju negali būti laikoma ieškovo darbo vieta. Darbo sutarties sąlygos, nustatytos DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gali būti keičiamos, esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui, išskyrus DK 121 straipsnyje nustatytus atvejus (DK 120 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų apie darbuotojo darbo vietos pakeitimą, todėl pripažintina, kad 2010-10-26 8.00 val. ieškovas privalėjo atvykti į darbo sutartyje nurodytą darbo vietą, t. y. Technikos skyriaus apsaugos padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), o jo atvykimas į valdybos narių patalpas negali būti laikomas tinkamu atvykimu į darbą. Iš įmonės padalinių sąrašo matyti, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) taip pat turi administraciją (b. l. 26), tačiau dėl nesuprantamų priežasčių ieškovas kreipėsi ne į ją ar tiesioginį vadovą, o į įmonės valdybos narius. Pažymėtina, kad viešame juridinių asmenų registre UAB „Klaipėdos mėsinė“ buveinės vieta nurodoma (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), Klaipėda.
Iš į bylą pateiktos vyr. kontrolieriaus pareigų instrukcijos, kuri 2008-10-02 yra pasirašyta D. J., matyti, kad technikos skyriaus apsaugos padalinio vyr. kontrolierius pareigoms priimamas dirbti asmuo turi būti neteistas baudžiamąja atsakomybe. Be to, vyr. kontrolieriui privaloma turėti teisę vairuoti. Aplinkybė, kad D. J. buvo atvykęs į valdybos narių patalpas kalbėtis dėl tolesnio savo darbo įmonėje, patvirtina, kad ieškovas būdamas baustu baudžiamąja tvarka ir netekęs teisės vairuoti suvokė, jog toliau dirbti vyr. technikos kontrolieriaus pareigose nebegalės. Tačiau aplinkybė, kad ieškovo atostogų metu Klaipėdos apygardos teismas 2010-10-08 nutartimi išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1A-463-174/2010, ir įsiteisėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-03 nuosprendžio dalis, kuria D. J. pripažintas kaltu, įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 3 metams ir uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui, negali būti laikoma svarbia neatvykimo į darbą priežastimi. Nes spręsti apie tai, ar darbuotojas įsiteisėjus nuosprendžiui baudžiamojoje byloje tinkamas toliau vykdyti darbo sutartimi ir pareigų instrukcijoje priskirtas funkcijas priklauso ne darbuotojo, o darbdavio kompetencijai. Vertinant ieškovo elgesį svarbia laikytina aplinkybė, kad atvykęs į valdybos narių patalpas, trukdė dirbti administratorei, o jo pateiktas pranešimas valdybos pirmininko G. V. buvo pasirašytas tik dėl to, kad ieškovas nedrumstų darbo rimties.
Darbuotojas neatvyko į darbą (darbo vietą), apie neatvykimą nepranešė tiesioginiam vadovui – Technikos skyriaus vadovui, esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad darbuotojas neatvyko į darbą per visą darbo dieną (pamainą) ir be svarbių priežasčių, todėl pagrįstai buvo konstatuotas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p.).
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.