- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-779-254/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01772-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė (pran.)
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- E. T., A. V., R. B., A. B., D. S., A. S., A. J. P., V. O., Z. K., A. K., I. B., D. B., R. P., M. P., D. P., AB DNB bankui
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovams E. T., A. V., R. B., A. B., D. S., A. S., A. S., A. J. P., V. O., Z. K., A. K., I. B., D. B., R. P., M. P., D. P., AB DNB bankui, tretiesiems asmenims Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarei L. P., Marijampolės 3-ojo notaro biuro notarei G. S. dėl sandorių šalies pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorių šalies pakeitimo, prašydama:
- 2007 m. sausio 29 d. Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P. patvirtintos Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nekilnojamųjų daiktų perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuriomis pirkėjas E. T. įgijo iš pardavėjo A. V. nuosavybėn nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ir kitus statinius (duomenys neskelbtini), pripažinti apsimestinėmis nuo sutarties ir akto sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šiuos sandorius perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T., a/k (duomenys neskelbtini)
- 2007 m. vasario 1 d. AB DnB NORD banko Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria kredito gavėjui E. T. suteiktas 410 000 Lt kreditas, pripažinti apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir kredito gavėjo teises perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T.;
- 2007 m. vasario 2 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriuje registruotos sutartinės hipotekos, kurios kodas (duomenys neskelbtini), dalį, pagal kurią įkaito davėjas E. T. įkeitė nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) pripažinti apsimestine nuo sutartinės hipotekos registracijos momento ir įkaito davėjo teises perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T.;
- 2007 m. balandžio 25 d. Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P. patvirtintos pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria pirkėja R. B. įgijo nuosavybėn tris žemės sklypus: 0,31 ha 0,69 ha, 1,40 ha (duomenys neskelbtini), pripažinti apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šį sandorį perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T.;
- 2007 m. gegužės 9 d. Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P. patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties, Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavimo priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuriomis pirkėja R. B. įsigijo nuosavybėn žemės sklypą ir pastatus (duomenys neskelbtini), pripažinti apsimestinėmis nuo sutarties ir akto sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šiuos sandorius perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T.;
- 2007 m. gegužės 11 d. AB DnB NORD banko kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria kredito gavėjams R. B., A. B. suteikiamas 700 000 Lt kreditas, pripažinti apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir kredito gavėjo teises perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T.;
- 2007 m. gegužės 11 d., Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriuje registruotos sutartinės hipotekos, kurios kodas (duomenys neskelbtini) dalį, pagal kurią įkaito davėjai R. B., A. B. įkeitė nekilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini) pripažinti apsimestine nuo sutartinės hipotekos registracijos momento ir įkaito davėjo teises perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T.;
- 2007 m. gegužės 30 d. Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P. patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuriomis pirkėjas A. S. įgijo nuosavybėn nekilnojamuosius daiktus: 1, 95 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, pripažinti apsimestinėmis nuo sutarties ir akto sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šiuos sandorius perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T.;
- 2007 m. birželio 8 d. AB DnB NORD banko kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria kredito gavėjui A. S. suteiktas 589 200 Lt kreditas, pripažinti apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir kredito gavėjo teises perkelti 2008 m. lapkričio 18 d., mirusiam A. T.;
- 2007 m. birželio 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriuje registruotos sutartinės hipotekos, kurios kodas (duomenys neskelbtini) dalį - pagal kurią įkaito davėjas A. S. įkeitė 1,95 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, pripažinti apsimestine nuo sutartinės hipotekos registracijos momento ir įkaito davėjo teises perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T.;
- 2007 m. liepos 25 d. Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P. patvirtintų nekilnojamųjų daiktų, pirkimo- pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)ir nekilnojamųjų daiktų perdavimo priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)dalis, kuriomis pirkėjas V. O. įgijo nuosavybėn žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini), pripažinti apsimestinėmis nuo sutarties ir akto sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šiuos sandorius perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T.;
- 2007 m. liepos 30 d., AB DnB NORD banko kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria kredito gavėjui V. O. suteiktas 520 000 Lt kreditas, pripažinti apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir kredito gavėjo teises perkelti 2008 m. lapkričio 18 d., mirusiam A. T.;
- 2007 m. rugpjūčio 2 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriuje registruotos sutartinės hipotekos, kurios kodas (duomenys neskelbtini) dalį, pagal kurią įkaito davėjas V. O. įkeitė nekilnojamą turtą (duomenys neskelbtini), pripažinti apsimestine nuo sutartinės hipotekos registracijos momento ir įkaito davėjo teises perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T.;
- 2007 m. spalio 1 d. Marijampolės 3-ojo notaro biuro notarė G. S. patvirtintų nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)ir tos pačios dienos nekilnojamųjų daiktų perdavimo priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuriomis pirkėja I. B. įgijo nuosavybėn 0.0610 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pripažinti apsimestinėmis nuo sutarties ir akto sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šiuos sandorius perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T.;
- 2007 m. spalio 15 d. AB DnB NORD banko kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria kredito gavėjams I. B. ir D. B. suteikiamas 624 000 Lt kreditas pripažinti, apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir kredito gavėjo teises perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T.;
- 2007 m. spalio 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriuje registruotos sutartinės hipotekos, kurios kodas (duomenys neskelbtini) dalį, pagal kurią įkaito davėjai I. B. ir D. B. įkeitė nekilnojamą turtą (duomenys neskelbtini), pripažinti apsimestine nuo sutartinės hipotekos registracijos momento ir įkaito davėjo teises perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T. (4 t. b.l. 10-18, 5 t. b.l. 156).
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad mirusysis A. T. buvo jos sutuoktinis. Nors mirusysis turėjo sūnų ir dukrą, palikimą po jo mirties pagal aprašą priėmė ieškovė. Miręs sutuoktinis įkalbėjo atsakovus E. T., R. B., A. S., V. O. ir I. B. jo reikmėms sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius ir gauti iš banko įvairaus dydžio paskolas. Iš banko gauti pinigai buvo perduodami mirusiajam arba mirusiojo dukrai E. T.. Gautus pinigus mirusysis panaudojo savo poreikiams, atsakovai savo lėšomis paskolos bankui negrąžino, pavedimus atliko ieškovė, šeimos nariai ir UAB „Airtransus“ apsaugos viršininkas A. V.. Ieškovė laiko, kad visi sudaryti sandoriai yra apsimestiniai, nes pagal tikrąją šalių valią A. T. buvo nekilnojamojo turto įgijėjas, paskolų gavėjas ir įkaitų davėjas, todėl teisės ir pareigos pagal sandorius atsirado mirusiajam, kurio teisių ir pareigų perėmėja yra ieškovė. Atsakovai buvo pasyvūs asmenys, tik formaliai mirusiojo prašymu pasirašę dokumentus, o visus aktyvius veiksmus atliko ieškovės miręs sutuoktinis.
II . Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad ginčijami sandoriai atitinka visus įstatymo normose nustatytus reikalavimus. Visi byloje pasisakę atsakovai patvirtino, kad puikiai suprato, kokiems tikslams yra sudaromi sandoriai, tačiau visi pasitikėjo A. T. ir neįvertindami galimų neigiamų pasekmių pasirašė ginčijamus sandorius. Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra pripažįstama, kad sandoris gali būti laikomas apsimestiniu ne tik tais atvejais, kai sandoris sudarytas pridengiant kitą sandorį, tačiau ir tais atvejais, kai sandoris sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu. Nagrinėjamoje byloje šalys neneigia sutarties pagrindo, t. y. siekio sukurti pirkimo-pardavimo teisinius santykius. Nagrinėjamos bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad atsakovai, sudarydami minėtas pirkimo-pardavimo sutartis, neišreiškė savo tikrosios valios ir kad jos tikrasis tikslas buvo siekis sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Nenustatyta, kad atsakovai, sudarydami minėtas pirkimo-pardavimo sutartis, siekė pridengti kitą sandorį, t. y. sudaryti apsimestinį sandorį tikrosios sandorio šalies dalyje. Nustatyta, kad atsakovai atvyko į notaro kontorą ir pateikė dokumentus įkeitimo sandoriui sudaryti, sutarčių sudarymo metu atsakovai buvo notaro kontoroje. Šie duomenys kelia pakankamą pagrindą abejoti, kad atsakovų – pirkėjų valia, sudarant ginčo pirkimo-pardavimo sutartis, buvo išreikšta ydingai. Nors ieškovė teigė, kad jos miręs sutuoktinis A. T. buvo susitaręs su tuometiniu DNB banko valdytoju dėl ginčo sutarčių sudarymo, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl ieškovės argumentai vertintini kaip prielaidos ir neįrodo minėtų aplinkybių buvimo. Be to, kreditavimo sutartyse numatytos kredito lėšos pagal ieškinyje išvardintas kreditavimo sutartis buvo išduotos kredito gavėjams pagal kreditavimo sutartis, kurių įvykdymas bankui užtikrintas kredito gavėjams pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. Visi sandorio dalyviai savo valią patvirtino savo parašais. Teismas pažymi, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Teismo nuomone, derybininkas tai nėra turto savininkas, o ginčo turtą A. T., jei būtų buvęs tikras pirkėjas, galėjo įsigyti savo vardu, tam jam nebuvo nei objektyvių, nei subjektyvių kliūčių, tačiau šia teise nepasinaudojo. Ieškovė nurodo, kad po sandorių sudarymo atsakovai įsigytu turtu nesirūpino, bankui kreditą už atsakovus mokėjo A. T. šeimos nariai jo pavedimu, tačiau teismo nuomone, šios aplinkybės neturi esminės reikšmės ginčo dalykui, nes tai, kas vyko po sandorių sudarymo neturi įtakos sandorių sudarymo procesui. Taip pat nenustatyta, kad atsakovai kokiu tai būdu būtų pripažinę nuosavybės teises į turtą ieškovės mirusiam sutuoktiniui.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. T. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinio skundo papildymu prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas šališkas ir neišsamus, priimtas vadovaujantis tik rašytiniais įrodymais. Teismas turėjo vadovautis tikimybės pusiausvyros principu nustatinėjant ar sandoris laikytinas apsimestiniu, o sandorių šalys – tikrosios sutarties šalys ar statytiniai. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jog sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė (statytinė) šalis derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo bei vykdė pirkėjo teises bei pareigas pagal ginčijamą sandorį. Bylos šalys paliudijo, kad dėl turto kainos ir kitų įsigijimo sąlygų derėjosi mirusysis. Teismo atliktas sandorio tikrumo vertinimas šioje byloje nėra tikslingas, nes ginčijami ne sandorių tikrumas, o sutarčių šalys. Atsakovai (statytiniai) bylos nagrinėjimo metu parodė, kad sudarinėdami sandorius vykdė ne savo valią, o mirusiojo nurodymus. Notarė L. P. patvirtino, kad sudarant sandorį dalyvavo ir mirusysis. Teismas nevertino aplinkybių, kad A. S. ir E. T., kurie tuo metu buvo moksleivis ir studentas, išlaikomi tėvų ir neturintys jokių pajamų, bankas suteikė didelius kreditus. Teismas taip pat nevertino kai kurių atsakovų liudijimų, kad jie niekada nėra matę ir rūpinęsi turtu, kuris buvo įsigytas jų vardu. Teismas nevertino aplinkybių ir įrodymų, kad turto įsigijimu ir jo išlaikymu rūpinosi A. T. ir jo šeimos nariai, kai tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad esminis sutarties kaip sandorio požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Visi dokumentai ir mokesčių mokėjimo įrodymai buvo pas A. T., o jam mirus – pas ieškovę. Pažymėtina, kad mirus A. T., nutrūko ir mokėjimai bankui. Apeliantė nurodo, kad neįmanoma pateikti įrodymų, patvirtinančių banko valdytojo ir mirusiojo slaptus susitarimus. Nurodo, kad teismas vadovavosi tik banko atstovės paaiškinimais ir visiškai neanalizavo subjektyviosios sandorių pusės ir atsakovų bei ieškovės liudijimų. Bankas negali vadovautis principu, kad buvo sąžininga sutarties šalis ir sutarties pakeitimas kredito sutartyje pablogins banko padėtį, nes bankas pats rizikavo išduodamas paskolas nemokiems asmenims.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. B. ir R. B. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-12-19 sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Atsakovai nurodo, kad sutinka su ieškovės apeliaciniu skundu bei kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Bylos medžiaga ir liudytojų parodymais patvirtino, jog ginčo sandorių tikroji šalis buvo A. T.. Teismas išvadas padarė remdamasis vien tik banko atstovės paaiškinimais. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad mokėjimai bankui buvo atliekami mirusiojo. Nurodo, kad teismas neanalizavo subjektyviosios sandorių pusės. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę dėl kreditavimo sutarčių, pasirašytų tarp banko ir atsakovų pripažinimo oficialiu rašytiniu įrodymu. Uždraudimas ieškovei remtis liudytojų parodymais prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad teismas privalo išsiaiškinti tikrąją sandorio šalių valią ir konstatuoti, kad teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai. Nurodė, kad ginčo sandorių šalys yra apsimestinio pobūdžio, kadangi vertinant šių ginčo sandorių sudarymo tikslus ir tikruosius šalių ketinimus, taip pat sandorio šalių elgesį po sandorių sudarymo, akivaizdu, kad juose dominavo mirusiojo A. T. valia.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB DNB bankas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti skundžiamą sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliacinis skundas nėra grindžiamas teisiniais argumentais. Skunde dėstomi teorinio pobūdžio teiginiai apie įrodymų vertinimo tikimybių pusiausvyros principą neįrodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė kokias nors įrodymų vertinimo taisykles. Derėjimosi aplinkybė pati savaime neįrodo, kad derybininkas yra tikroji sandorių šalis. Net jei būtų neginčijamai patvirtinta, kad A. T. derėjosi dėl ginčo sandorių, tokie jo veiksmai vertinti kaip pagalba, tarpininkavimas, nesukuriantys teisinių pasekmių. Byloje nėra įrodymų, kad mirusysis įgijo ir vykdė teises bei pareigas pagal ginčo sandorius. Priešingai, tokie teiginiai yra paneigti pateiktais rašytiniais įrodymais. Nė viena iš sandorius tvirtinusių notarių nenurodė supratusios, kad sutartys pasirašantys asmenys galėtų būti statytiniai. Jei nekilnojamąjį turtą norėjo įsigyti A. T. ir jis būtų tikrasis pirkėjas, jis turtą galėjo įsigyti savo vardu. Byloje nėra jokių kokias nors kliūtis tam padaryti patvirtinančių įrodymų. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad mirusysis atsakovams butų perdavęs savo pinigus turtui pirkti. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad niekas byloje nekvestionavo rašytiniais įrodymais patvirtinto fakto, kad atsakovai faktiškai gavo iš banko kreditus su sudarytų kreditavimo sutarčių pagrindu. Teisės normos nedraudžia jauno amžiaus veiksniems asmenims sudaryti sandorius. Byloje nėra duomenų, kad A. T. dengė už atsakovus kredito įmokas bankui. Sutarčių ir kitų dokumentų originalų buvimas pas ieškovę savaime neįrodo, kad šis turtas ir priklausė mirusiajam.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime citavo teisminę praktiką dėl ginčo teisinių santykių, tačiau sprendžiant šalių ginčą ji nebuvo taikoma. Be to, priimdamas sprendimą teismas vertino tik banko atsikirtimą bei nevertino kitų ieškinio aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų. Kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais iš esmės sutinka.
Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. v. O. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. F. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-228//2009; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertinant tikrąją ginčo teisinio santykio subjektinę sudėtį, turėjo aiškintis, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė pirkėjo teises bei pareigas (atsiskaitė su pardavėju; priėmė sutarties objektą, jį valdė, naudojo ir juo disponavo). Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį sprendė, kad pirkimo-pardavimo sandoriai atitinka įstatymo normose nurodytus reikalavimus, visi atsakovai buvo atvykę į notaro kontorą, suprato kokiems tikslams yra jie sudaromi ir visi pasitikėjo A. T.. Konstatavo, kad pastarojo, kaip derybininko vaidmuo ginčo santykiams yra nereikšmingas, o aplinkybes kas vyko po sandorių sudarymo laikė neturinčiomis esminės reikšmės, kadangi tai nesudarė įtakos sandorių sudarymui. Vienok tokios išvados neatitinka pirmiau paminėtos teisminės praktikos, kuomet pirmosios instancijos teismas turėjo pirmiausia aiškintis, kas derėjosi dėl sutarties sąlygų, kas atsiskaitė su pardavėjais, kas valdė įsigytą turtą ir t.t. Ieškovė ieškinyje nurodė bei teikė įrodymus, kurie jos manymu buvo pagrindu konstatuoti, kad pirkėjai neturėjo piniginių lėšų ginčo nekilnojamajam turtui, kuris vėliau buvo įkeistas hipotekos sutartimis, buvo susiję su A. T. giminystės, darbinio pavaldumo santykiais, pastarojo įkalbėti sudarė ginčo sandorius, o pirkėjai net nežino, kur įgytas turtas randasi, neturi nuo jo raktų, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir teismo sprendime dėl jų nepasisakė. Spręsdamas dėl sandorį sudariusių šalių valios, išreikštos išorine išraiškos forma, atitikties jų vidinės valios (tikrųjų ketinimų) turiniui, teismas turėjo vadovautis ne sutarties pažodiniu tekstu, bet vertinti sutarties sudarymo aplinkybes, aiškintis tikruosius sandorio šalių (faktinių ir ginčijamų) ketinimus, t. y. ko iš tikrųjų siekė sutartyje nurodytos (įvardytos) sandorio šalys ir galimos tikrosios jo šalys sandorio sudarymo momentu, atsižvelgti į šalių (faktinių ir ginčijamų) elgesį iki ir po sutarties sudarymo bei kt. (CK 6.193 straipsnis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, teismas turėjo pagrindo pripažinti atsakovų, šiuo atveju, nekilnojamojo turto pardavėjų, kurių interesas šioje byloje menkas, tačiau jų paaiškinimai būtų labai svarbūs teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, susijusioms su derybomis dėl sutarties, atsiskaitymu pagal ją nustatyti ir kt., atvykimą į teismo posėdį būtinu, ko prašė ieškovė ir atsakovai (pirkėjai) (CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nevertinęs ieškovės ieškinyje nurodytų bei į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų pagal visus penkių atsakovų atžvilgiu ieškovės ginčijamus pirkimo-pardavimo ir kitus sandorius, neatskleidė bylos esmės, nes tik ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, nusprendęs dėl jų pakankamumo (CPK 179 straipsnio 1 dalis), teismas turėtų pagrindo priimti sprendimą dėl A. T., kaip statytinio vaidmens buvimo ar nebuvimo.
Sprendžiant klausimą dėl kredito suteikimo atsakovams sutarčių apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-26/2011). Teisėjų kolegija turi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir šių sandorių atžvilgiu, kuomet visiškai netyrė ir nevertino teisiškai reikšmingų aplinkybių, kokiu tikslu vartojimo kreditai buvo sudaryti, kai visi buvo sudaryti jau po pirkimo-pardavimo sutarčių, kas derėjosi su banku dėl jų sudarymo, kokius dokumentus atsakovai jam teikė, kai šis priėmė sprendimus išduoti labai didelius vartojimo reikmėms teikiamus kreditus, ar pateikti duomenys apie atsakovų pajamas nėra deklaratyvūs, ar jie atitiko protingumo ir šio banko verslo praktiką, verslo logikos kriterijus. Šiuo aspektu teismas turėtų pagrindo pasiūlyti bankui pateikti papildomus įrodymus, kuriuos kredito gavėjai teikė bankui dėl kredito išdavimo, jeigu jų yra daugiau nei pateiktos paraiškos, kuriose yra neaptartų pataisymų ir keli kiti dokumentai, taip pat duomenis, kurie patvirtintų, kad kreditų suteikimas pagal kredito gavėjų pateikus dokumentus atitiko banko verslo praktiką (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Be to, sprendžiant dėl sandorio apsimestinumo būtina nustatyti kam E. T. ir I. B. panaudojo kreditą, kurį nuėmė nuo sąskaitos, ištirti ir įvertinti, kokie santykiai atsakovus R. B., A. S. siejo su E. T., kuriai jie iškart pervedė gautas kredito lėšas. Pažymėtina, kad atsakovas V. O. 516 880,00 Lt kredito lėšų pervedė ir pačiam A. T., kurį prašo pripažinti sandorio šalimi (II t., b. l. 96). Teismas turėjo ištirti ir įvertinti ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, ar atsakovai kredito įmokas mokėjo kitų asmenų į jų sąskaitas pervestomis lėšomis, nustatyti šių asmenų ryšį tiek su atsakovais, tiek ir su asmeniu, kurį ieškovė laiko sandorio šalimi, taip pat spręsti ar priimtas teismo sprendimas neturės įtakos kredito įmokas už kredito gavėjus dengusių asmenų teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnis).
Dėl pirmiau nurodytų argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Byloje nebuvo išnagrinėtos svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės dėl CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorio, sudaryto kitam sandoriui pridengti pagrindo taikymo sąlygų ir jų įrodinėjimo, o pagal tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas ir byla pirmosios instancijos teismui perduotina nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.