Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešejas Vladislavas Lencikas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 330/2010

2.4.6.3.3., 2.4.7.

2010 m. balandžio 14 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenciko,

nuteistajam V. D.

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. D. apeliacini skunda del Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu 3 (trejiems) metams, bausme atliekant pataisos namuose.

V. D. taip pat pripažintas kaltu padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nubaustas laisves apribojimu 3 (trims) menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. bei 65 str. 1 d. 1 p. b papunkciu, paskirtosios bausmes subendrintos dalinio bausmiu sudejimo budu prie griežtesnes bausmes pridedant švelnesne bausme ir galutine bausme V. D. paskirta laisves atemimas 3 (trejiems) metams 1 (vienam) menesiui, bausme atliekant pataisos namuose.

Iš V. D. priteista 15000,00 (penkiolika tukstanciu) Lt neturtines žalos atlyginimo R. B..

Vilniaus teritorines ligoniu kasos ieškinys tenkintas pilnai ir iš V. D. Vilniaus teritorinei ligoniu kasai priteista 4367,84 Lt R. B. gydymo išlaidu.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. D. nuteistas už tai, kad padare sunku sveikatos sutrikdyma, o butent:

jis 2007-06-20, apie 23 val., kieme prie namo (duomenys neskelbtini), priejo prie automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia kurio stovejo R. B. ir E. C., ir pareikalavo patildyti muzika. Del minetos priežasties kilusio konflikto metu, V. D. tycia revolveriu „ALFA“, modelis 440, Nr. 1440021585, iššove du kartus R. B. i krutines lasta, padarydamas nukentejusiajam paviršini šautini krutines lastos sužalojima ir kiaurymini šautini krutines lastos sužalojima su iejimo žaizdomis krutines lastos dešines puses priekiniame paviršiuje, dešinio plaucio pažeidimu, oro ir kraujo susikaupimu dešines krutinpleves ertmeje, t. y. sunkiai sutrikde nukentejusiojo R. B. sveikata.

Taip pat, V. D. nuteistas už nesunku sveikatos sutrikdyma, o butent:

tuo paciu metu ir toje pacioje vietoje, t. y. 2007-06-20, apie 23 val., kieme prie namo (duomenys neskelbtini), priejo prie automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia kurio stovejo R. B. ir E. C., ir pareikalavo patildyti muzika. Del minetos priežasties kilusio konflikto metu, V. D. tycia revolveriu „ALFA“, modelis 440, Nr. 1440021585, iššove du kartus R. B. i krutines lasta, padarydamas nukentejusiajam paviršini šautini krutines lastos sužalojima ir kiaurymini šautini krutines lastos sužalojima su iejimo žaizdomis krutines lastos dešines puses priekiniame paviršiuje, dešinio plaucio pažeidimu, oro ir kraujo susikaupimu dešines krutinpleves ertmeje, t. y. sunkiai sutrikde nukentejusiojo R. B. sveikata. Po to tycia revolveriu „ALFA“ modelis 440, Nr. 1440021585, iššove viena karta E. C. i kairiji peti, padarydamas šautini kairiojo peties priekinio paviršiaus sužalojima, t.y. nesunkiai sužalojo E. C..

Pirmosios instancijos teisme V. D. kaltu del sunkaus kuno sužalojimo padarymo R. B. ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo E. C. neprisipažino ir parode, kad jis išsitrauke su savimi savigynai turima pistoleta ir iššove todel, kad gynesi nuo ji mušanciu R. B. ir E. C., nes nukentejusysis R. B., jiems susistumdžius, sudave smugi i veida, del ko jie abu pargriuvo ant žemes, o paskui, sededamas ant pargriuvusio kaltinamojo, muše ji per veida, o šalia stovedamas E. C. sparde ji kojomis.

Traku rajono apylinkes teismas nustate, kad nukentejusysis R. B. sudave kaltinamajam V. D. viena smugi i veida, taciau sudave todel, kad pamate kaltinamojo rankose pistoleta ir suprato, kad pastarasis ruošiasi ji panaudoti jo ir jo draugu atžvilgiu. Teisminio bylos nagrinejimo metu tiek R. B., tiek ir E. C. parode, kad R. B. besistumdant su kaltinamuoju, pastarasis ir išsitrauke pistoleta. Iki kaltinamajam išsitraukiant pistoleta, jokiu smugiu nei R. B., nei E. C. nebuvo sudave kaltinamajam. Be to, teisminio bylos nagrinejimo metu nebuvo iš vis nustatyta, kad kaltinamasis V. D. butu mušamas R. B., suduodant pastarajam smugius i veida, o E. C. butu spardomas. Kaip parode liudytoja J. L., kad „niekas V. D. nepuole. Jam nebuvo reikalo gintis“. Nors kaltinamasis parode, kad jis buvo mušamas R. B., suduodant smugius i veida, o E. C. ji sparde kojomis, taciau M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2007-12-12 specialisto išvadoje Nr. G.6578/07(01) nurodyta, kad V. D. sužalojimo žymiu, neurologiniu simptomu nekonstatuota (b. t. 1, l. 143). Nors VšI Vilniaus greitosios pagalbos universitetines ligonines 2007-06-21 paciento, patyrusio galvos trauma apžiuros protokole nurodyta, kad apžiuros metu nustatytos “sumušimo žymes veide, plaukuotoje galvos dalyje“, taciau kaip paaiškino teisiamajame posedyje dalyvavusi teismo medicinos eksperte, paminetame protokole nera nurodyta objektyviu sužalojimo žymiu, t. y. kraujosruvu, žaizdu, nubrozdinimu, todel atliekant teismo medicinine ekspertize buvo konstatuota, kad sužalojimo žymiu V. D. kune nera. Be to, teismas atkreipe demesi i tai, kad kaltinamasis V. D. i medicinine istaiga kreipesi greitai po ivykio, t. y. 2006-06-21, todel esant kaltinamojo kune žaizdoms, nubrozdinimams, kraujosruvoms jie butu pastebeti apžiurincio gydytojo ir užfiksuoti minetame apžiuros protokole. Tai rodo, kad V. D. jokiu kuno sužalojimu nebuvo padaryta. Atvirkšciai, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tiek E. C., tiek R. B. bei J. L. po ivykio buvo sumušti. Todel teismas padare išvada, jog neirodyta, kad iš nukentejusiuju puses buvo realus ir akivaizdus kesinimasis i kaltinamojo sveikata bei gyvybe, o kaltinamajam konstatuotas veido sumušimas nelaikytinas realiu ir akivaizdžiu kesinimuisi i jo sveikata ir gyvybe, juo labiau, kad bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad šis fizinis skausmas V. D. buvo padarytas bandant sutrukdyti jam panaudoti ginkla. Jokiu objektyviu kuno sužalojimu V. D. nebuvo konstatuota. Be to, apie nukentejusiuju atliktus smurtinius veiksmus V. D. atžvilgiu nurodo tik vienas kaltinamasis. Taigi, teisminio bylos nagrinejimo metu, nebuvo nustatyta, kad nukentejusieji R. B. ir E. C. prieš pat ju sužalojima kaltinamojo atžvilgiu butu atlike veiksmus, kuriuos nurodo kaltinamasis. Nebuvo nenustatyta, kad butu kilusi kokia nors reali gresme kaltinamojo sveikatai arba kad buvo pakankamas pagrindas manyti, kad nukentejusieji R. B. ir E. C. panaudos fizini smurta kaltinamojo atžvilgiu. Taip pat teisminio bylos nagrinejimo metu neirodyta, kad kaltinamasis šia nusikalstama veika padare labai susijaudines, t. y. kad sunku sveikatos sutrukdyma R. B. ir nesunku sveikatos sutrikdyma E. C. padare budamas labai susijaudines, gindamasis nuo nukentejusiuju arba peržengdamas butinosios ginties ribas. Kuno sužalojimas yra neteisetas žalos padarymas kito žmogaus sveikatai tycia ar del neatsargumo, pažeidžiant jo kuno audinius, organus ar ju fiziologines funkcijas.

Teismas, visapusiškai bei išsamiai ivertines byloje surinktu irodymu viseta ir atsižvelges i panaudoto smurto pobudi, lokalizacija, nusikaltimo iranki, padare išvada, kad kaltinamasis V. D. tycia padare nukentejusiajam R. B. sunku, o E. C. nesunku sveikatos sutrikdyma, nes, iššaudamas 5-10 cm. atstumu tris kartus iš revolverio ALFA, Nr. 1440021585, ir pataikydamas R. B. iš i krutine-i gyvybiškai svarbu organa ir E. C. i kairiji peti- suvoke pavojinga visuomenei savo veikos pobudi, numate pavojingas nukentejusiuju sveikatai pasekmes ir samoningai leido joms atsirasti. Todel tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagalietuvos espublikos BK 135 str. 1 d. R. B. atžvilgiu ir pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. E. C. atžvilgiu.

Užpuolimas buvo realus ir akivaizdus. Gindamasis nuo užpuolimo jis negalejo prognozuoti, kokius sužalojimus jam padarys R. B. ir E. C.. Stengdamasis apsiginti, jis iš už kelniu diržo išsitrauke savigynai turima mažo kalibro revolveri „ALFA“, modelis 440, ir 3 kartus iššove. Du kartus iš labai artimo atstumo i R. B. ir viena karta i E. C.. Po šuviu jie nuo jo atsitrauke ir jis nubego pagalbos prie savo draugu. Grižes su draugais atbego i ivykio vieta, ten rado tik R. B. ir E. C., automobilio nebebuvo.

Tai, jog jis iššove gindamasis nuo neteiseto užpuolimo, anot apelianto, rodo balistines ekspertizes išvada, kurioje pažymeta, jog šuviai yra artimi 5 - 10 cm atstumu (t1. b.l. 129-131). Jis yra kairiarankis, todel R. B. ir buvo sužalotas i dešiniaja pažasti. Tai, jog kuno sužalojimai padaryti vienas greta kito horizontaliai paneigia aplinkybe, kad grumtynes vyko stovint. Svarbia aplinkybe, apelianto teigimu, pripažintina tai, jog specialisto išvadoje (t1. b.l. 22) konstatuojama, jog sužalojimai galejo buti padaryti tokiu budu, kaip jis ir nurode - jam gulint ant nugaros ir šaudant i užgulusi R. B..

Apeliantas atkreipe demesi, jog jam nuo sumušimo skaudejo galva, todel kita diena kreipesi i medikus, jam buvo nustatytas lengvas smegenu sukretimas, o po to savo noru nuejo i policija ir paraše pareiškima.

Teismas nepagristai patikejo nekentejusiuju parodymais, nes jie ivykio metu buvo neblaivus, o ju parodymai nera nuoseklus ir prieštaringi. Tai, kad buvo šauta tik 3 kartus teisme patvirtino nukentejusiuju drauges liudytojos J. L. ir D. L., o tai paneigia E. C. parodymus, jog buvo šaudyta daugiau kartu. Be to, byloje iš neapklaustas gal but vienintelis blaivus konflikto dalyvis automobilio vairuotojas T. G..

Priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas nepagristai nesivadovavo liudytoju A. K. ir S. K. parodymais, kurios parode del kokios priežasties kilo konfliktas, ir mate ji gulint ant žemes. Taip pat nebyvo ivertinti liudytoju D. Z., J. L. parodymai apie sumušimo žymes jo veide, o patirtu sužalojimu reikiamai neivertino ir pilnai neištyre, neapklause VGPU ligonines gydytojos K. Kemeklyte, kuri po ivykio ji apžiurejo ir apraše sužalojimus, neivertino akiu gydytojos E. Danielienes 2007 m. birželio 28 d. pažymos del jo dešiniosios akies sumušimo.

V. D. atkreipia demesi i tai, kad nukentejusysis E. C., suprates savo kalte, del mineto ivykio pretenziju teisme nepareiške.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokurore ir nukentejusysis - apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkes teismo nuosprendyje nurodoma, kad apelianto parodymai paneigiami nukentejusiuju bei liudytoju J. L. ir D. L. parodymais apie šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, o teismui netiketi šiu asmenu parodymais nera jokio pagrindo, nes jie yra išsamus, nuoseklus bei neprieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai.

Susipažinusi su bylos medžiaga kolegija sprendžia, kad aukšciau padaryta apylinkes teismo nuosprendyje išvada apie nukentejusiuju bei paminetu liudytoju parodymu išsamuma ir nuosekluma yra neteisinga, kadangi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neanalizavo šiu asmenu parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinejant byla teisme, nesiaiškino šiu parodymu skirtumo priežasciu ir todel netinkamai juos ivertino.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentejusysis R. B. parode, kad priejes prie ju kompanijos kaltinamasis papraše sumažinti automobilyje grojancios muzikos garsa. Tuomet tarp ju prasidejo žodinis konfliktas, jis susistumde su nuteistuoju, po to pasitrauke keleta žingsniu nuo automobilio ir nukentejusysis R. B. trenke apeliantui i veida. Iš karto po to V. D. išsitrauke ginkla iš už kelniu ir iššove. Tuomet R. B. nutare atimti iš kaltinamojo ginkla bei viena ranka sugriebe kaltinamaji už kaklo, pradejo ji lenkti žemyn, siekdamas pargriauti ant žemes. Apeliantas visa ta laika laike rankoje ginkla ir netiketai pora kartu iššove, sužalodamas nukentejusiji. ( t. 1 b.l. 11-12 ).

Nagrinejant byla apylinkes teisme nukentejusysis R. B. parode, jog priejes prie ju kompanijos kaltinamasis papraše sumažinti sklindancios iš automobilio muzikos garsa, ka jie ir padare. Nuteistasis pasišalino, taciau maždaug po 10 minuciu priejo antra karta bei kažka jiems pasake. Nukentejusysis negalintis nurodyti ka pasake antra karta priejes nuteistasis, nes buvo girtas. Kilo konfliktas, susistumdymas, jie replikavo vienas kitam, pradejo stumdytis ir besistumdant V. D. išsitrauke ginkla, tada nukentejusysis sudave jam i veida. Noredamas atimti ginkla bei pargriauti apelianta, R. B. griebe ji už dešines rankos riešo, taciau V. D. 2 kartus iššove, pataikydamas nukentejusiajam i pažasti. R. B. teisme parode, jog sudave kaltinamajam smugi kai pamate jo rankoje ginkla, nes išsigando, o jo draugai smurto V. D. atžvilgiu nenaudojo, konfliktas vyko tarp R. B. ir nuteistojo, nors mate kaip apeliantas stumdesi su nukentejusiuoju E. C.. Be to, šis nukentejusysis teisiamajame posedyje pažymejo, kad ikiteisminio tyrimo metu dave teisingus parodymus, kuriais galima vadovautis ( t. 2, teisiamojo posedžio protokolas b.l. 56-63 ).

Tokiu budu, aiškiai matyti, jog nukentejusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinejant byla teisme dave skirtingus parodymus, nes ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jiems besistumdant su apeliantu butent jis ( R. B. ) pirmas trenke apeliantui i veida ir tik po to V. D. išsitrauke ginkla. Teisiamajame posedyje keisdamas parodymus šioje dalyje nukentejusysis jau aiškino, jog jiems besistumdant nuteistasis išsitrauke ginkla ir tada jis sudave V. D. i veida. Taigi, R. B. teisme jau venge pripažinti, kad susistumdymo metu butent jis pirmas trenke i veida nuteistajam. Mineta, kad ikiteisminio tyrimo metu šis nukentejusysis taip pat nurode, kad pamates ginkla V. D. rankoje, jis, R. B., noredamas atimti ginkla, viena ranka sugriebe vaikina ( apelianta ) už kaklo ir pradejo lenkti ji žemyn, kad parversti ant žemes. Apklausiamas teisiamajame posedyje nukentejusysis R. B. šioje dalyje jau irgi kitaip aiškina, pažymedamas, jog noredamas atimti ginkla, griebe nuteistaji už dešines rankos riešo. Tai suponuoja minti, jog tokiu budu R. B. stengiasi sumažinti jo panaudoto V. D. atžvilgiu fizinio smurto masta.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentejusysis E. C. parode, kad 2007-06-20 apie 22.30 val. nuteistasis priejo prie ju kompanijos bei papraše sumažinti sklindancios iš automobilio muzikos garsa, taciau nukentejusysis i tai nekreipe demesio. Paskui pamate, jog R. B. susistumde su apeliantu. E. C. stovejo toliau nuo ju. Veliau pastebejo, kad V. D. išsitrauke ginkla ir pradejo juo mosikuoti. E. C. nuejo link nuteistojo. Tuomet V. D. iššove i jo puse. Nukentejusysis priejo prie nuteistojo ir bande pargriebti ginkla. Apeliantas iššove dar kelis kartus, po ko R. B. susiriete ir pasake, kad jam silpna. E. C. buvo pargriebes V. D. už rankos, taciau smugiu jam nesudave ( t. 1 b.l. 94-95 ).

Teisiamajame posedyje nukentejusysis E. C. parode, kad priejes prie ju kompanijos nuteistasis papraše sumažinti muzikos garsa automobilyje, ka jie ir padare. Taciau kai V. D. priejo antra karta, jie su R. B. pradejo gincytis, stumdytis, mosikuoti rankomis. Pamates ginkla apelianto rankoje, E. C. priejo prie nuteistojo ir R. B. ir tuomet nuteistasis pradejo šaudyti, iš karto iššove ne mažiau 4 kartu. Visi šuviai buvo paleisti i žmones, i stovinti R. B.. E. C. parode, jog nuteistojo atžvilgiu konflikto metu fizinio smurto nenaudojo, o ikiteisminio tyrimo pareigunams dave teisingus parodymus.

Darytina išvada, jog nukentejusiojo E. C. parodymai patvirtina tik ta aplinkybe, kad R. B. ir V. D. susigincijo ir susistumde, po ko nuteistasis išsitrauke ginkla bei pradejo juo mosikuoti ir šaudyti, kas yra negincijamai nustatyta byloje. E. C. neigia konflikto metu panaudojes fizini smurta apelianto atžvilgiu.

Nagrinejant byla teisiamajame posedyje nukentejusieji R. B. ir E. C. parode, kad nuteistasis prie ju automobilio buvo priejes du kartus ir jam priejus antra karta kilo nagrinejamas konfliktas, nors ikiteisminio tyrimo metu abudu jie apie tai, jog apeliantas buvo priejes du kartus, neminejo. Pažymetina ir tai, kad liudytoju D. L. bei J. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posedyje nepatvirtina, jog V. D. prie ju automobilio buvo priejes du kartus.

Atsižvelgiant i aukšciau paminetus neatitikimus kolegijos manymu nukentejusiuju R. B. ir E. C. parodymu analize leidžia teigti, jog ju parodymai negali buti pripažinti nuosekliais ir išsamiais.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad apelianto parodymai paneigiami liudytoju D. L. ir J. L. parodymais. Apklausiama teisiamajame posedyje liudytoja D. L. parode, jog konfliktas ivyko del automobilyje garsiai grojancios muzikos, taciau konflikto pradžios memaciusi, o šiek tiek veliau per savo buto langa mate, kaip mušesi trys vaikinai ( t. 2, teismo posedžio protokolas b.l. 56-63 ). Taigi, šios liudytojos parodymai patvirtina ivykusiu muštyniu fakta, kuri neigia abudu nukentejusieji. Be to, remiantis šiais parodymais galima tvirtinti, jog muštynese dalyvavo abudu nukentejusieji, kas atitinka apelianto teiginius. Liudytoja J. L. posedyje paaiškino, kad konfliktas kilo del garsiai grojancios muzikos, kai V. D. papraše sumažinti garsa, taciau liudytoja nenoredama matyti kaip vaikinai barasi, nusisuko nuo ju. Ikiteisminio tyrimo metu mineta liudytoja dar pažymejo, kad nuteistasis susistumde su nukentejusiuoju R. B., bet ji neatkreipe demesio ar kas nors sudave smugius ( t. 1. b.l. 56-57, t. 2. b.l. 56-63 ). Darytina išvada, jog šie liudytojos J. L. parodymai apie ivyki nera pakankamai informatyvus, nes iš ju negalima nustatyti ar tarp nukentejusiuju ir nuteistojo prasidejes žodinis konfliktas baigesi muštynemis, ar jo metu buvo naudojamas fizinis smurtas, suduodami smugiai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinejamas konfliktas kilo del to, jog nukentejusieji su savo draugais namo kieme, tai yra viešoje vietoje, apie 23.00 val. garsiai klausesi muzikos, o priejes prie ju V. D. papraše sumažinti garsa. Pripažintina, jog nurodytomis aplinkybemis nuteistojo prašymas buvo pagristas. Be to, apylinkes teismas nuosprendyje nepasisake ir nevertino nukentejusiuju R. B. ir E. C. apsvaigimo nuo alkoholio konflikto metu busenos, nors ši fakta jie patys pripažino teisiamajame posedyje. Šia aplinkybe taip pat patvirtino liudytoja J. L., specialisto išvada ( t. 1 b.l. 10 ).

Apylinkes teismas nuosprendyje nurode, kad kitu teisiamojo posedžio metu apklaustu liudytoju parodymais, priimdamas nuosprendi, nesivadovauja, nes asmenys, apklausti liudytojais, nemate paties ivykio ir ivykio vietoje atsirado jau po konflikto, todel ju nurodytos aplinkybes neturi esmines itakos nuosprendžio priemimui. Susipažinus su teisiamojo posedžio protokolo turiniu su tokia pirmosios instancijos teismo išvada negalima sutikti, nes liudytoja S. K. parode, kad pro langa mate, jog kieme stovi du vaikinai, o 3-as pargriautas ir tai buvo liudytojos kaimynas nuteistasis V. D., vaikinai buvo pritupe prie jo. Apklausiama liudytoja A. K. teismo posedyje nurode, kad budama bute pro langa mate kaip V. D. priejo prie triukšmingos kompanijos kieme ir ta kompanija pradejo ji stumdyti, užpuole bei pargriove ant žemes. Šiu liudytoju parodymai atitinka apelianto parodymus apie ivykio pradžios ir eigos aplinkybes.

Apeliacine instancija atkreipia demesi i tai, kad nuteistojo V. D. parodymai, priešingai nei nukentejusiuju, yra nuoseklus ir nesikeite ikiteisminio tyrimo bei bylos teisme nagrinejimo metu ( tvirtina t. 1 b.l. 138-139, 145-149, 152, t. 2 b.l. 56-63 ).

Kolegijos vertinimu atsižvelgiant i aukšciau byloje nustatytas aplinkybes, tai yra nukentejusiuju R. B. ir E. C. parodymu nenuosekluma, liudytojos J. L. parodymu apie ivykio aplinkybes nepakankama informatyvuma, minetu liudytoju D. L., S. K. ir A. K. parodymus apie apelianto atžvilgiu konflikto metu panaudota smurta, nukentejusiuju R. B. bei E. C. netinkama elgesi viešoje vietoje ir girtuma ir tuo paciu V. D. pagrista prašyma sumažinti muzikos garsa, jo parodymu nuosekluma, pripažintina, jog butent nukentejusieji, budami girti, neadekvaciai sureagavo i apelianto prašyma, ko pasekoje pavartojo jo atžvilgiu fizini smurta.

Apylinkes teismo nuosprendžiu pripažinta, kad nuteistajam nagrinejamo ivykio metu jokiu kuno sužalojimu padaryta nebuvo, nes teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog jam sužalojimo žymiu, neurologiniu simptomu nekonstatuota, o apklausta teismo posedyje medicinos eksperte G. K. paaiškino, jog atliekant V. D. teismo medicinos ekspertize vadovavosi Vilniaus greitosios pagalbos ligonines 2007-06-21 paciento, patyrusio galvos trauma, apžiuros protokolu, kuriame irašyta, kad apžiuros metu nustatytos „sumušimo žymes veide, plaukuotoje galvos dalyje“. Taciau paminetame protokole nebuvo nurodyta objektyviu sužalojimo žymiu, t. y. kraujosruvu, žaizdu, nubrozdinimu, todel atliekant teismo medicinine ekspertize buvo konstatuota, kad sužalojimo žymiu V. D. kune nera.

Apeliacines instancijos manymu su apylinkes teismo kategoriška išvada apie tai, kad ivykio metu nuteistajam sužalojimu padaryta nebuvo negalima sutikti, nes byloje vis delto yra rašytiniai medicininiai dokumentai, patvirtinantys V. D. padarytus kuno sužalojimus. Kita po konflikto diena gydytoja konstatavo jam sumušimo žymes veide ir plaukotuoje galvos dalyje ( tvirtina t. b.l. 141 ), o akiu gydytoja 2007-06-28 pažymoje taip pat konstatavo dešines akies sumušima. Be to, liudytojai D. Z. bei J. L. irgi patvirtino, jog po ivykio nuteistojo veide mate mušimo žymes. Šie irodymai leidžia teigti, kad apelianto atžvilgiu nagrinejamo konflikto metu buvo panaudotas fizinis smurtas. Nuosprendžio teiginys, kad apie nukentejusiuju atliktus smurtinius veiksmus V. D. atžvilgiu nurodo tik vienas kaltinamasis pripažintinas nepagristu, kadangi prieštarauja aukšciau aptartiems rašytiniams medicininiams dokumentams bei liuddytoju parodymams.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad nagrinejamo ivykio metu apeliantas panaudojo šaunamaji ginkla-pistoleta- kuriuo ir padare nukentejusiems kuno sužalojimus. Nuteistasis teigia, jog sužalojo nukentejusiuosius veikdamas butinosios ginties salygomis, gindamasis nuo neteiseto užpuolimo bei gindamas visuomenes rimti ir neperženge butinosios ginties ribu. Apylinkes teismas nuosprendyje šiuos klausimus aptare ir padare išvada, kad šiuo atveju nera pagrindo taikyti Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio nuostatas, nes neirodyta, jog iš nukentejusiuju puses apeliantui buvo realus ir akivaizdus kesinimasis i jo sveikata ar gyvybe.

Apeliacines instancijos nuomone del jau aukšciau aptartu motyvu apylinkes teismo nuosprendyje išdestytos teismo išvados pripažintinos neatitinkanciomis bylos aplinkybiu, nes pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarytas išvadas grinde abejotinais, nepatikimais irodymais (suinteresuotu bylos baigtimi nukentejusiuju parodymai ), neivertino visu byloje esanciu irodymu, del ko neteisingai ivertino ir ivykio aplinkybes. Kolegijos manymu nagrinejamojoje situacijoje apeliantas sunku sveikatos sutrikdyma nukentejusiajam R. B. padare peržengdamas butinosios ginties ribas, nes gynyba aiškiai neatitiko kesinimosi pobudžio ir pavojingumo. Ivykio aplinkybes leidžia daryti išvada, jog šiuo atveju kai nukentejusieji su savo draugais, tai yra keli asmenys, budami girti, jau pradejo naudoti fizini smurta ( mušti ) V. D. atžvilgiu, apeliantas turejo teise i butinaja ginti, nes kesinimasis i jo sveikata jau buvo pavojingas, akivaizdus bei realus. Taciau kolegija daro išvada, kad šiuo atveju vis delto gynyba aiškiai neatitiko kesinimosi pobudžio ir pavojingumo, kadangi byloje nustatytomis aplinkybemis šaunamojo ginklo panaudojimas gynybai nebuvo butinas ir tai suvoke apeliantas. Pažymetina, kad konflikto metu nukentejusieji jokiu irankiu V. D. kunui sužaloti nenaudojo bei nepadare jo sveikatai dideles žalos, o apie jo sveikatai galimos žalos padaryma galima tik spelioti. Atkreiptinas demesys i tai, kad nukentejusiajam R. B. ivykio metu tycia buvo padaryta aiškiai didesne žala ( sunkus sveikatos sutrikdymas ). Esant šioms aplinkybems apeliacines instancijos teismas nuteistojo veika, padaryta R. B. atžvilgiu, papildomai kvalifikuoja pagal BK 28 str. 3 d.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada del neturtines žalos priteisimo nukentejusiajam R. B., taciau atsižvelgus i apeliacineje instancijoje nustatytas aplinkybes šios žalos dydi mažina iki 10 000 litu.

Be to, atsižvelgiant i naujai nustatytas aplinkybes ( BK 28 str. 3 d. ), nuteistajam apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta reali laisves atemimo bausme negali buti pripažinta teisinga, nes neatitinka jo asmenybes bei nusikalstamos veikos pavojingumo.

Skiriant V. D. bausme atkreiptinas demesys i tai, jog jis teisiamas pirma karta. Tai, kad jis yra jauno amžiaus, gailisi del atsiradusiu pasekmiu, iš dalies atlygino padaryta žala pripažntina jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe ( BK 59 str. 2 d. ). Teismui pateikta nuteistojo charakteristika tvirtina, jog jis dirba ir teigiamai charakterizuojamas darbovieteje bei tuo paciu metu mokosi Teises ir Verslo kolegijoje. Nurodyta aplinkybe kolegija taip pat pripažista kaip jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe ( BK 59 str. 2 d.). BK 135 str. 1 d. numatyta veika padaryta peržengiant butinosios ginties ribas, todel bausme jam gali buti švelninama remiantis BK 62 str. ( BK 28 str. 4 d. ). Byloje nenustatyta apelianto atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu. Esant nurodytoms salygoms apeliacine instancija sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 62 str. 2 d. ir 3 d. nuostatas bei paskirti V. D. švelnesne bausmes ruši, negu numatyta BK 135 str. 1 d. sankcijoje už padaryta nusikalstama veika – laisves apribojima, nes šiuo konkreciu atveju bausmes tikslai, numatyti BK 41 str., gali buti pasiekti be laisves atemimo bausmes paskyrimo.

Padarytos nusikalstamos veikos – BK 135 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. – labai skiriasi pagal pavojinguma ir priskiriamos skirtingoms kategorijoms pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsni, todel paskirtos bausmes bendrintinos apemimo budu ( BK 63 str. 5 d. 2 p. ).

Rezoliucinė dalis

nusprende:

VADIMO DANILOVO apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Traku rajono apylinkes teismo 2010 metu sausio 13 dienos nuosprendi pakeisti.

V. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 28 str. 3 d. ir nuteisti ji pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 3 d. laisves apribojimu vieneriems metams ir šešiems menesiams, ipareigojant be bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždraudžiant tureti, naudoti, igyti bei saugoti šaunamuosius ginklus.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p. apemimo budu subendrinti su Traku rajono apylinkes teismo 2010-01-13 nuosprendžiu paskirta bausme už nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d. padaryma, griežtesne bausme apimant švelnesne ir paskirti V. D. galutine subendrinta bausme pritaikius LR BK 62 str. 2 d. 3 d. laisves apribojima vieneriems metams ir šešiems menesiams, ipareigojant ji be bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei uždraudžiant tureti, naudoti, igyti bei saugoti šaunamuosius ginklus.

Iš V. D. nukentejusiojo R. B. naudai priteista neturtines žalos atlyginima sumažinti iki 10 000 ( dešimties tukstanciu ) litu.

Kitoje dalyje Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. sausio 13 d. nuosprendi palikti nepakeista.