- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- T-621-1082/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00470-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. P., jo gynėjai advokatei L. B.,
suinteresuotam asmeniui – asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, tėvui A. P.,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo R. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi R. P. už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 ir 290 straipsniuose, padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“, kuri Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. vasario 29 d. nutartimi pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę –būsimą gyvenamą vietą – Statybininkų g. 56-32, Panevėžys. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo pratęstas.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2020 m. birželio 2 d. gautas VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo R. P.. Teikime nurodoma, kad R. P. VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre Panevėžio skyriuje stebimas ir gydomas nuo 2008 m. Jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Pacientas 2 kartus buvo gydytas priverstinai Rokiškio psichiatrijos ligoninėje: nuo 2009 m. gruodžio 22 iki 2013 m. sausio 31 d., ir nuo 2018 m. vasario 9 d., iki 2019 m. vasario 12 d. Šiuo metu pacientas reguliariai lankosi pas gydytoją, vartoja vaistus, jo psichinė būklė stabili. Pakoregavus gydymą nebejaučia silpnumo rytais, tapo aktyvesnis, įsijungiantis į veiklą. Aktyvios psichoprodukcijos nestebima, suicidinių minčių neturi. Elgesys ramus, adekvatus. Šiuo metu esama psichinė būsena pagerėjusi. Atsižvelgiant į tai, remiantis VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – Komisija) išvada, prašo spręsti dėl R. P. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – panaikinimo.
Teikimą pateikusios institucijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino teikime nurodytas aplinkybes ir prašė teikimą tenkinti. Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti ir panaikinti R. P. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę, kadangi jo sveikatos būklė yra pagerėjusi. R. P., jo tėvas, taip pat jo gynėja teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkinamas.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Iš byloje esančio 2020 m. gegužės 20 d. medicininio pažymėjimo Nr. 19 matyti, kad R. P., kuriam yra diagnozuota paranoidinė šizofrenija, Komisija rekomenduoja panaikinti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Iš byloje esančios medžiagos ir VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro atstovės paaiškinimų teisme matyti, kad R. P. reguliariai lankosi pas gydytoją, jam parinktas veiksmingas gydymas, jis kritiškas savo ligos atžvilgiu, atsakingai žiūri į gydymą ir laikosi gydymo rėžimo, vartoja jam paskirtus vaistus, jo psichinė būklė stabili, be to, R. P. aktyviai padeda ir jį prižiūri jo tėvai. Asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. P. teismo posėdyje nurodė besijaučiantis gerai, pripažįstantis savo ligą ir suprantantis gydymo reikšmę, teigė pas gydytojus reguliariai besilankantis ir vaistus vartojantis, žada taip elgtis ir ateityje. Apie sūnaus R. P. pagerėjusią psichikos būklę, sūnaus atsakingumą dėl vaistų vartojimo parodė ir jo tėvas A. P..
Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes apie pagerėjusią R. P. psichikos būklę, ką patvirtina teismui pateikti duomenys ir teismo posėdžio metu paaiškinimus davę asmenys, teismas sprendžia, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad išnyko būtinybė R. P. toliau taikyti paskirtą priverčiamąją medicinos poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, todėl ji naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 6 dalimi, 440 straipsniu, teismas
nutaria:
VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimą tenkinti – panaikinti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.