Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-10-30 · Administracinė byla Nr. I-1676-386/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-30
Bylos Nr.
I-1676-386/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01105-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
UAB „Lucanica“
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1676-386/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01105-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 38; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

2014 m. spalio 27 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui UAB „Lucanica“ dėl 5 479 Lt vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, ir KRATC) prašymu (teisme gautas 2014 m. spalio 6 d.) kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad atsakovas UAB „Lucanica“ (toliau – ir atsakovas) skolingas pareiškėjui iš viso 5 479 Lt už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą:

1) 4 747 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. už turto objektą – 2 809,07 kv. m ploto, administracinės ir specialiosios paskirties patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini);

2) 228 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už turto objektą – 17,57 kv. m ploto, poilsio paskirties pagalbines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini);

3) 144 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už turto objektą – 59,49 kv. m. ploto, sandėliavimo paskirties sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

4) 360 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už turto objektą – 27,649 kv. m. ploto poilsio paskirties patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti atstovavimo išlaidas.

Prašyme pareiškėjas nurodo, kad pagal 2008 m. vasario 27 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-44 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintus Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Neringos savivaldybės teritorijoje. Kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti tą įmoką nuostatuose nustatyta tvarka bei nustatytas Vietinės rinkliavos surinkėjas - KRATC.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Lucanica“ atsiliepimu į pareiškėjo prašymą nurodo, kad įsiskolinimas susidarė dėl laikinų finansinių problemų ir nesusipratimų. Pareiškia, kad susidariusią skolą pripažįsta. Nurodo, kad dalį skolos jau apmokėjo, o dėl likusios skolos pageidauja sudaryti taikos sutartį ir likusią skolos dalį sumokėti per 3 mėnesius lygiomis dalimis.

Pareiškėjo bei atsakovo atstovai į teismo posėdį neatvyko. Šalys apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotos tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso būdu (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo prašymas tenkintinas dalinai.

Dėl apmokestinimo vietine rinkliava pagrįstumo

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Neringos miesto savivaldybės taryba 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 patvirtino Neringos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 7 punktas numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Neringos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 patvirtino Neringos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-06-04 Nr.T1-127; 2009-01-21 Nr.T1-16; 2010-01-27 Nr. T1-9; 2012-04-19 Nr. T1-92; 2014-09-25 Nr. T1-134). Neringos savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-225 buvo pritarta koncesijos sutarčiai „Dėl Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“, kurios 49 punktu KRATC suteikta teisė rinkti Vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.neringa.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt. Pagal Nuostatų 8 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius Leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų IV skyrių ir Nuostatų 2 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams nustatomi Vietinės rinkliavos dydžiai pagal turima nekilnojamo turto plotą (Nuostatų 25 punktas). Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia Vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iškarto (Nuostatų 29-37 punktai).

Pagal 2013 m. birželio 7 d. pažymas teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1851 ir (8.2)-5R-1852 atsakovas iš viso apmokestintas 5 479 Lt:

1) 4 747 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. už turto objektą – 2 809,07 kv. m ploto, administracinės ir specialiosios paskirties patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini);

2) 228 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už turto objektą – 17,57 kv. m ploto, poilsio paskirties pagalbines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini);

3) 144 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už turto objektą – 59,49 kv. m. ploto, sandėliavimo paskirties sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

4) 360 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už turto objektą – 27,649 kv. m. ploto poilsio paskirties patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini).

Mokėtina vietinė rinkliava pagrįstai apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objektų plotą ir paskirtį.

Dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo

Pareiškėjas teikiamu prašymu iš atsakovo prašo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi, arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Įvertinus cituojamą teisminę praktiką teismas ex-officio privalo nustatyti ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.

Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai, o pagal MAĮ 107 straipsnio 2 dalį, mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. MAĮ 107 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Administracinių teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad gali būti atnaujinami tik tokie terminai, kurių atnaujinimas tiesiogiai numatytas atitinkamame įstatyme. MAĮ nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju.

Nuostatų V skyriuje „Vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka“ nustatyta, kad pagal Vietinės rinkliavos registro duomenis, KRATC parengia nustatytos formos mokėjimo pranešimą kiekvienam Vietinės rinkliavos mokėtojui, išskyrus 27 punkte numatytus atvejus (30 punktas).Nuostatų 31 punkte nustatyta, kad kiekvienais metais iki sausio 15 d. KRATC privalo paštu išsiųsti kiekvienam Vietinės rinkliavos mokėtojui nustatytos formos mokėjimo pranešimą apie mokėjimo laikotarpiu jam taikomą Vietinės rinkliavos dydį. Nuostatų 34 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava turi būti sumokama į pranešime nurodytą sąskaitą per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo datos. Vietinę rinkliavą galima sumokėti už visus metus iš karto arba kas ketvirtį lygiomis dalimis (už pirmą ketvirtį – iki vasario 15 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio pirmojo mėnesio 15 d.) bankuose ar pasinaudojant elektroninės bankininkystės paslaugomis, pašto skyriuose bei grynais pinigais KRATC Neringos skyriaus kasoje.

Kaip jau minėta šiame sprendime, teismas šių teisinių santykių reglamentavimui taiko MAĮ 107 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos (už pirmą ketvirtį – po vasario 15 d., už kitus ketvirčius – po einamojo ketvirčio pirmojo mėnesio 15 d.). Pagal įvardijamo straipsnio 3 dalį suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 22 d. ir ši data laikytina priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Pagal nurodytas įstatymo nuostatas pareiškėjui vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas.

Laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuota vietinės rinkliavos dalis yra: 42,75 Lt už nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini); 27 Lt už nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini); 67,5 Lt už nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini); iš viso – 137,25 Lt. Taigi įvardijamų sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra pasibaigęs.

Dėl priteistinos sumos ir teismo sprendimo išdėstymo

Atsakovas atsiliepimu 5 479 Lt įsiskolinimą pripažįsta. Atsakovas nurodo, kad dalį skolos jau apmokėjo. Pagal su atsiliepimu pateiktą AB Swedbank 2014 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymą Nr. 320 matyti, jog į pareiškėjo sąskaitą sumokėta 1 000 Lt, mokėjimo paskirtis – už UAB „Lucanica“, įmonės kodas 142013635. Be to, kaip minėta, 137,25 Lt dydžio sumai yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pareiškėjui iš atsakovo iš viso priteistina 4 341,75 Lt (5 479 - 1000 - 137,25), o reikalavimas kitoje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

ABTĮ 85¹ straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai ir į atsakovo prašymą, sprendimo įvykdymas išdėstytinas per tris mėnesius - priteistą sumą kas mėnesį mokant lygiomis dalimis.

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, tačiau nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, toks pareiškėjo prašymas atmestinas.

Dėl nustatomos prievolės piniginės išraiškos

Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad teismai, kitos institucijos ir pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais skiria pinigines baudas ar nustato kitas pinigines prievoles, surašydami administracinį nurodymą, priimdami sprendimą skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, kurių sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, skiriamos baudos ar nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydžius nurodo litais ir eurais, taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Ši 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisyklė numato, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.

Įvertinus cituojamą teisinį reglamentavimą, teismas šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, kurios įvykdymo terminas gali apimti ir euro įvedimo datą, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodo litais ir eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendė:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti iš dalies;

priteisti iš atsakovo UAB „Lucanica“ (įmonės kodas 142013635), pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 4 341,75 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt vieną litą 45 centus) (1257 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektus, esančius adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini);

sprendimo įvykdymą išdėstyti per tris mėnesius - priteistą sumą kas mėnesį mokant lygiomis dalimis;

netenkinti pareiškėjo prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė