Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-09-15 · Byla Nr. ATP-495-332/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-15
Bylos Nr.
ATP-495-332/2014
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00392-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis
Administracinė byla Nr. ATP-495-332/2014Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00392-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.; 39.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto V. A. V. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-07-17 nutarimo, kuriuo Valdas A. V. nubaustas:

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d., padarymą 100 litų bauda;už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. V. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. birželio 23 d., 8 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), parduotuvės „duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atsitrenkė į dviračių stove stovėjusį dviratį (priklausantį I. N.) ir jį apgadino. Nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs apie tai policijos pareigūnams. Šiais savo veiksmais V. A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 ir 231 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. A. V. prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-07-17 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, administracinę teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, arba, taikant ATPK 30¹ str., skirti mažesnę baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad Su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-07-17 nutarime padarytomis išvadomis ir jam taikytomis sankcijomis nesutinka, mano, kad nutarimas yra nepagrįstas, todėl keistinas. Teigia, kad duodamas paaiškinimą policijos pareigūnui ir teisme pripažino, kad tikrai automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-06-23 ryte su bendradarbiu atvažiavo apsipirkti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, pavažiavus atbuline eiga ir sustabdžius, bendradarbis pasakė, kad išgirdo kažkokį garsą. Pagalvojo, kad vartosi darbo įrankiai, kurių buvo pridėtas automobilis. Tada išlipo iš automobilio apsižiūrėti savo vežamų daiktų ir pamatė, kad netoli automobilio galo, prie dviračių stovo, yra nuvirtęs dviratis, jį pakėlė, įstatė į stovą, jokių dviračio apgadinimų nepastebėjo, ant jo automobilio jokių apgadinimų nebuvo, apžiūrėjo vežamus daiktus ir išvažiavo iš aikštelės. Nurodo, jog jam nekilo mintis eiti ieškoti dviračio savininko, nes neįžvelgė tam pagrindo – nematė jokių dviračio sugadinimų, be to, nebuvo tikras, ar dėl jo kliudymo dviratis nuvirto. Vėliau bendraujant su dviračio savininke ir policijos pareigūnais, paaiškėjo, kad buvo sulenktas dviračio priekinio rato ratlankis. Tada suprato, kad galėjo kliudyti dviratį iš šono, ir, dviračiui virstant, priekinis ratas deformavosi (palinko ratlankis), nes buvo įstatytas dviračių stove tarp metalinių virbų. Pakėlęs dviratį, į priekinį ratą neatkreipė dėmesio, deformacija nedidelė ir jam nekrito į akis, visą dėmesį apžiūrint dviratį, kreipė į dviračio galinę dalį, kurią pagal situaciją galėjo kliudyti, į savo automobilio galą, bet jokių kontakto požymių neįžiūrėjo. Nukentėjusioji vėliau nurodė, kad buvo apgadintas ir galinio rato apsauga, tačiau nenurodė, kokio pobūdžio tas apgadinimas – palenkimas, įbrėžimas ar pan., tai nenurodyta ir byloje esančiame dviračio apžiūros protokole. Byloje esančioje nuotraukoje nesimato jokio apgadinimo, sveika ant dviračio galo pritvirtinta bagažinė su krepšeliu, kurių gabaritai labiau atsikišę, todėl abejotina, ar galėjo apgadinti galinio rato apsaugą, o nekliudyti bagažinės ir krepšelio. Taip pat pažymi, kad dviratis nėra naujas ir nežymūs apgadinimai galėjo būti iš anksčiau. Tiriant įvykį ir nagrinėjant bylą nebuvo gretinami dviratis ir jo automobilis, todėl apie buvusį tarp jų kontaktą nuspręsta remiantis daugiau prielaidomis, nei faktais.

Nurodo, kad teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad jis padarė vieną iš grubiausių KET pažeidimų, jog supratęs, kad atsitrenkė į dviratį, suvokdamas savo pareigą pasilikti įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, t. y. pasišalino iš įvykio vietos, kas yra vertinama siekiu išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti kitas įvykio aplinkybes. Mano, kad šios teismo išvados labiau deklaratyvios, nei atitinkančios faktines įvykio aplinkybes. Teigia, kad jis iš aikštelės išvažiavo apžiūrėjęs dviratį bei savo automobilį, ir būdamas visiškai įsitikinęs, jog niekam jokios žalos nepadarė, bei neturėdamas pagrindo manyti, kad dviratis nuvirto dėl jo kaltės, jį galėjo suklaidinti mašinoje vežtų statybinių įrankių barškėjimas. Iš aikštelės išvažiavo ne dėl to, kad norėjo išvengti atsakomybės, nuslėpti įvykį ar pan., o dėl to, kad sąžiningai suklydo ir nesuprato, kad apgadino dviratį, stengėsi elgtis apdairiai, tačiau nepastebėjo dviračio sugadinimų. Šis įvykis pagal savo pasekmes nėra toks, kad vengtų atsakomybės ar žalos atlyginimo, nes padaryta žala visiškai menka ir atsakomybė negriežta – ATPK 127 str. 2 d. numatytas pažeidimas nėra toks, dėl ko jis, turintis 30 metų vairavimo stažą, neturintis galiojančių nuobaudų, turėtų vengti atsakomybės.

Mano, kad teismas netinkamai įvertino jo padarytos veikos subjektyviąją pusę. Siekdamas objektyviai išsiaiškinti ir įvertinti veikos subjektyviąją pusę, teismas galėjo liudytoju apklausti kartu važiavusį jo bendradarbį V. Š., kuris betarpiškai matė, kaip jis elgėsi įvykio vietoje. Teismas nesiėmė priemonių patikrinti jo nurodytų aplinkybių, ir išsamiai ištirti, ar jo nuvažiavimas iš įvykio vietos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo prasme buvo sąmoningas veiksmas – tyčia, ar neatsargumas.

Teigia, kad faktinė įvykio situacija ir byloje esantys įrodymai (nežymūs dviračio sugadinimai, jokių sugadinimų ant jo automobilio nebuvimas) nesudaro pagrindo teigti, kad jis juto kontaktą tarp automobilio ir dviračio, kad matė dviračio sugadinimus, bei tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Akivaizdu, kad kontaktas tarp automobilio ir stovinčio dviračio nebuvo stiprus, todėl objektyviai jo nepajuto.

Mano, kad šioje byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių jo tyčią dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo, todėl administracinės bylos teisena šioje dalyje turėtų būti nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Tuo atveju, jei jo išdėstyti argumentai apeliacinės instancijos teismui nepasirodys pakankami administracinės teisenos pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukimui, prašo įvertinti jam skirtų nuobaudų pagrįstumą ir teisingumą.

Nurodo, kad jis atlygino žalą, neturi galiojančių nuobaudų, yra neįgalus (50 proc. darbingumas), charakterizuojamas teigiamai, eismo įvykio padariniai nesukėlė didelės žalos ir nėra itin pavojingi, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbe ir nuvykimui į jį, šeimos poreikiams (globojame sunkią negalią turinčia žmonos motiną), todėl mano kad teismas pagal ATPK 130 str. 1 d. paskyrė pernelyg griežtą nuobaudą, kuri negali būti vertinama kaip adekvati padarytam pažeidimui ir atitinkančiam teisingumo ir proporcingumo principus.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK atsiliepimu į V. A. V. apeliacinį skundą prašo netenkinti V. A. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-07-17 nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad teismas nagrinėdamas V. A. V. administracinę bylą, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais skyrė tinkamą nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis ir apelianto nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nerinko galimų papildomų įrodymų, skundžiamas teismo sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad V. A. V. dalyvavo teismo posėdyje, ir iš šio nutarimo turinio galima spręsti, kad jis pripažino savo kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus. Tačiau, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismui pateiktame skunde V. A. V. neigia tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos, nurodo, kad jis iš aikštelės išvažiavo apžiūrėjęs dviratį bei savo automobilį, ir būdamas visiškai įsitikinęs, jog niekam jokios žalos nepadarė, jog jis iš aikštelės išvažiavo ne dėl to, kad norėjo išvengti atsakomybės, nuslėpti įvykį ar pan., o dėl to, kad sąžiningai suklydo ir nesuprato, kad apgadino dviratį, stengėsi elgtis apdairiai, tačiau nepastebėjo dviračio sugadinimų. Kadangi bylos medžiagoje nėra teismo posėdžio protokolo, neapklausti asmenys, galintys duoti paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas patikrinti apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes neturi galimybės. Be to, atsižvelgiant į tai, kad V. A. V. ginčija savo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, apygardos teismas mano, kad siekiant objektyviai išsiaiškinti galimo pažeidimo padarymo aplinkybes yra tikslinga apklausti nukentėjusiąją, įvykį mačiusią liudytoją, kartu su V. A. V. važiavusį asmenį, taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolą, tarnybinį pranešimą bei įvykio vietos schemą sudariusį policijos pareigūną.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Taigi šiuo atveju teismas, pažeisdamas ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė priemonių patikrinti paties apelianto nurodomas aplinkybes dėl to, ar V. A. V. tikrai padarė jam inkriminuotus pažeidimus, ar jo veiksmai pasireiškė sąmoningu veiksmu – tyčia.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str.), todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, nurodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą tinkamai išspręsti prieš tai nurodytus padarytus pažeidimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-07-17 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis