Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto – komisaro inspektorius 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 3-24641 buvo nuspręsta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos A. D. atžvilgiu dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimo medžiagą perduoti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Nutarime konstatuota, kad A. D. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 146 ir 152 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad A. D. yra prokuroras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi, administracinėn atsakomybėn jis netrauktinas.

II.

Teisme nukentėjusysis M. B. prašė skundo netenkinti.

III.

IV.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas išspręsdamas bylą teisingai nurodė, jog remiantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 12 straipsnio 5 punktu prokurorui negali būti Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka taikomas administracinis sulaikymas, asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų bei dokumentų poėmis, prokuroras negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei prokuroro padaryta veika turi administracinio teisės pažeidimo požymių, dokumentai perduodami generaliniam prokurorui, kad šis atliktų tarnybinį patikrinimą dėl tarnybinio nusižengimo ar prokuroro vardą žeminančio poelgio. Tik konstatavus, kad prokuroro padaryta veika turi administracinio teisės pažeidimo požymių, dokumentai perduodami generaliniam prokurorui.

2. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas neištyrus visų aplinkybių (dalies jų visai netyrus), turinčių įtakos teisingo sprendimo priėmimui, šioje medžiagoje likę nepašalinti nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo prieštaravimai, tinkamai neišspręstas visų asmenų (tai turėtų įtakos ir jo veiksmų vertinimui), dalyvavusių autoįvykyje, administracinės atsakomybės klausimas.

3. Bet kuris asmuo, kuris pagal galiojančius teisės aktus negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, esant priimtam sprendimui nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir turėdamas pagrindo manyti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas bei paliečia jo teises ir interesus, turi teisę kreiptis į teismą, o jo veiksmus vertinusios institucijos sprendimas, nuo kurio vėliau tiesiogiai priklauso paskesnieji sprendimai, negali būti vienintelis ir neskundžiamas. Būtent Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis ir reglamentuota, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba Įstatymų saugomas interesas. Minėtojo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismas gali priimti naują sprendimą, jeigu naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali užvilkinti galutinio sprendimo priėmimą.

4. Teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, taip pat išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas A. D. yra Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus vyriausiasis prokuroras. Remiantis Prokuratūros įstatymo 12 str. 5 d. prokuroras negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tuo pagrindu pagrįstai konstatuota, kad dėl 2006 m. spalio 23 d., apie 16 val., Ukmergės gatvėje, Vilniuje, įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai – A. D. vairuojamas Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. B. vairuojamas VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. atžvilgiu negali būti pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (subjekto) (ATPK 250 str. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad priėmus tokį sprendimą, negali būti konstatuojama, kad pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 146 ir 152 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Tokie motyvai šalinami iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų.

Prokuratūros įstatymo 12 str. 5 d. numatyta, kad jei prokuroro padaryta veika turi administracinio teisės pažeidimo požymių, dokumentai perduodami generaliniam prokurorui, kad šis atliktų tarnybinį patikrinimą dėl tarnybinio nusižengimo ar prokuroro vardą žeminančio poelgio. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esanti medžiaga apie eismo įvykio aplinkybes leidžia teigti, kad prokuroras A. D. galimai pažeidė Kelių eismo taisykles ir jo veikoje galimai yra ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių. Tokiu būdu institucijos nutarimo dalis, kuria nuspręsta perduoti dokumentus generaliniam prokurorui, kad šis atliktų tarnybinį patikrinimą ir nustatytų, ar prokuroras A. D. nepadarė tarnybinio nusižengimo ar prokuroro vardą žeminančio poelgio, yra teisėtas ir pagrįstas.

Apelianto argumentai, kad tyrimas šioje byloje buvo atliktas nepilnai ir neišsamiai, nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamus institucijos nutarimą bei pirmosios instancijos teismo nutartį. Šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant dėl A. D. administracinės atsakomybės ir nėra nagrinėjamos šioje byloje. Šios aplinkybės turės būti nustatytos atliekant tarnybinį patikrinimą ir sprendžiant dėl prokuroro drausminės atsakomybės.

Šioje byloje A. D. nebuvo pareikšti kaltinimai dėl ATPK numatyto pažeidimo padarymo, jis nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl jo procesinės teisės dėl nepilnai atlikto eismo įvykio aplinkybių tyrimo, o taip pat ir teisė į gynybą nebuvo suvaržyta.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ją ar panaikinti nėra įstatymo numatytų pagrindų.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutartį ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.