- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 1A-539-72-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00546-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- T. T.
Teisėja Gražina Kazilionienė Baudžiamoji byla 1 A – 539 – 72 / 2012
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2012 m. birželio 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant prokurorei Marinai Jelizarovai, gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 str. 1 d. (2011 m. gruodžio 17 d. veika), 215 str. 1 d. (2011 m. gruodžio 17 d. veika), 182 str. 1 d. (2011 m. gruodžio 17 d. veika), 214 str. 1 d. (2011 m. gruodžio 18 d. veika), 215 str. 1 d. (2011 m. gruodžio 18 d. veika), 182 str. 1 d. (2011 m. gruodžio 18 d. veika) ir nubaustas: pagal BK 214 str. 1 d. (2011 m. gruodžio 17 d. veika) 45 paromis arešto, pagal BK 215 str. 1 d. (2011 m. gruodžio 17 d. veika) 50 parų arešto, pagal BK 182 str. 1 d. (2011 m. gruodžio 17 d. veika), vadovaujantis BK 48 str. 1 d., 2 d., laisvės apribojimu 9 mėnesiams, pagal BK 214 str. 1 d. (2011 m. gruodžio 18 d. veika) 50 parų arešto, pagal BK 215 str. 1 d. (2011 m. gruodžio 18 d. veika) 55 paromis arešto, pagal BK 182 str. 1 d. (2011 m. gruodžio 18 d. veika), vadovaujantis BK 48 str. 1 d., 2 d., laisvės apribojimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., 65 str., paskirtos bausmės subendrintos, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, apėmimu būdu, po to, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 85 parų arešto bausmė. Priteista iš T. T. 400 Lt L. Š. neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
T. T. nuteistas už tai, kad 2011 metų gruodžio 17 dieną, apie 16.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neteisėtai įgijo - pagrobdamas iš nukentėjusiojo L. Š. palto, kabėjusio prieškambaryje, vidinės kišenės svetimą, AB „Danske bankas“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę - kortelę VISA (duomenys neskelbtini), išduotą L. Š. vardu, ir ją neteisėtai laikė iki 2011 m. gruodžio 17 d., panašiai 17.00 val., kuomet ją vėl padėjo ten, iš kur buvo paėmęs.
Taip pat, T. T. nuteistas už tai, kad 2011 metų gruodžio 17 dieną, apie 16.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neteisėtai įgijęs - pagrobdamas iš nukentėjusiojo L. Š. palto, kabėjusio prieškambaryje, kišenės svetimą, AB „Danske bankas“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę - kortelę VISA (duomenys neskelbtini), išduotą L. Š. vardu, ją panaudojo finansinei operacijai inicijuoti ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą-pinigus-500 Lt, o būtent:
2011 m. gruodžio 17 d., 16:33:22 val., AB „Danske bankas“ priklausančiame bankomate, esančiame Klaipėdos g. 82, Panevėžyje, neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę–AB ,,Danske bankas“ kortelę VISA (duomenys neskelbtini), išduotą L. Š. vardu, bei šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), reikalingus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra L. Š., neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. Š. priklausantį turtą pinigus –500 Lt.
Taip pat, T. T. nuteitas už tai, kad 2011 metų gruodžio 18 dieną, apie 00.00-00.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neteisėtai įgijo - pagrobdamas iš nukentėjusiojo L. Š. palto, kabėjusio prieškambaryje, vidinės kišenės svetimą, AB „Danske bankas“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę - kortelę VISA (duomenys neskelbtini), išduotą L. Š. vardu, ir ją neteisėtai laikė iki 2011 m. gruodžio 19 d.
Taip pat, T. T. nuteistas už tai, kad 2011 metų gruodžio 18 dieną, apie 00.00-00.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neteisėtai įgijęs - pagrobdamas iš nukentėjusiojo L. Š. palto, kabėjusio prieškambaryje, kišenės svetimą, AB „Danske bankas“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę - kortelę VISA (duomenys neskelbtini), išduotą L. Š. vardu, keturis kartus ją panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą-pinigus-1800 Lt, o būtent:
2011 m. gruodžio 18 d., 00:57:43 val., AB „Danske bankas“ priklausančiame bankomate, esančiame Klaipėdos g. 82, Panevėžyje, neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę–AB ,,Danske bankas“ kortelę VISA (duomenys neskelbtini), išduotą L. Š. vardu, bei šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), reikalingus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra L. Š., neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. Š. priklausantį turtą pinigus –1000 Lt;
tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2011 m. gruodžio 19 d., 01:08:01 val., AB „Swedbank“ priklausančiame bankomate, esančiame Molainių g. 11, Panevėžyje, neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę–AB ,,Danske bankas“ kortelę VISA (duomenys neskelbtini), išduotą L. Š. vardu, bei šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), reikalingus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra L. Š., neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. Š. priklausantį turtą pinigus –200 Lt;
tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2011 m. gruodžio 19 d., 02:58:01 val., AB „Swedbank“ priklausančiame bankomate, esančiame Molainių g. 11, Panevėžyje, neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę–AB ,,Danske bankas“ kortelę VISA (duomenys neskelbtini), išduotą L. Š. vardu, bei šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), reikalingus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra L. Š., neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. Š. priklausantį turtą pinigus-100 Lt;
tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2011 m. gruodžio 19 d., 04:02:25 val., AB „Swedbank“ priklausančiame bankomate, esančiame Trakų g. 43, Šiauliuose, neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę–AB ,,Danske bankas“ kortelę VISA (duomenys neskelbtini), išduotą L. Š. vardu, bei šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), reikalingus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra L. Š., neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. Š. priklausantį turtą pinigus –500 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. T. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-27 nuosprendį ir pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. paskirtas arešto bausmes pakeisti kuo mažesnio dydžio baudomis, o pagal BK 182 str. 1 d. paskiras bausmes – laisvės apribojimą pakeisti švelnesnėmis bausmėmis, galutinę subendrintą bausmę paskiriant – kuo mažesnio dydžio baudą. Arba sušvelninti pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. paskirtas arešto bausmes, o galutinę subendrintą bausmę paskirti ne didesnę kaip 45 paras arešto, nustatant jį atlikti poilsio dienomis. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmes, nesilaikė BK 54, 61 str. nuostatų, todėl jį nubaudė per griežtai. Skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstyti trumpi, dviprasmiški bausmės skyrimo motyvai rodo, jog teismas tinkamai neįsigilino į visas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes, padarė klaidingą išvadą apie jo neigiamą asmenybę ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Iš teismo išdėstytų motyvų neaišku, kodėl teismas už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., neskyrė švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių – baudų, o pagal BK 182 str. 1 d. – viešųjų darbų ar baudos bausmių. Be to, BK 55 str. nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šiuo atveju areštas baudžiamajame įstatyme yra apibrėžtas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas, todėl negali būti priskiriamas prie bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu. Mano, kad vien šios aplinkybės neleidžia pripažinti priimto nuosprendžio teisėtu ir pagrįstu, nes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., teismas negalėjo jam kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, skirti su laisvės atėmimu, kad ir trumpalaikiu, susijusias bausmes. Nurodo, kad nusikaltimo padarymas ir dėl to atliktas ikiteisminis tyrimas, teisminis procesas turėjo jam didelę įtaką, dėl ko jis kritiškai įvertino savo ankstesnius poelgius ir padarė iš to reikiamas išvadas. Jau vykstančio baudžiamojo proceso metu jis visiškai nukentėjusiajam atlygino padarytą turtinę žalą. Pažada artimiausiu metu atlyginti nukentėjusiajam padarytą bei teismo priteistą 400 Lt neturtinę žalą. Nurodo, kad jis atsitiktinai nusikalto pirmą kartą, dėl jauno amžiaus ir gyvenimiško nepatyrimo tinkamai neįvertinęs visų aplinkybių. Savo prisipažinimu padėjo byloje nustatyti tiesą, atsiprašė nukentėjusiojo, gailėjosi. Mano, kad galėtų sumokėti jam paskirtą baudą. Nors jis šiuo metu oficialiai niekur nedirba, tačiau kartu su tėvais dirba jų versle ir gauna pajamas iš tėvų, iš kurių dalį galėtų skirti baudai sumokėti, todėl teismo manymas, kad jis nedirba ir todėl negalėtų sumokėti baudos, negali būti laikomas pagrįstu. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad jis charakterizuojamas neigiamai. Jis teisiamas pirmą kartą, nebuvo baustas administracine tvarka. Ta aplinkybė, kad jis nesimoko, nes jam nesiseka moksle, negali būti vertinama kaip jį neigiamai charakterizuojanti. Norėdamas prisidėti prie šeimos gerovės, užsiregistravo darbo biržoje. Byloje jį neigiamai charakterizavo Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro direktorė. Tačiau jis toje mokymo įstaigoje net nebuvo pradėjęs mokytis, nepažįsta šios įstaigos pedagogų ir direktorės, jie nepažįsta jo, todėl jo charakterizuoti niekaip negalėjo. Kitų duomenų, kurie jį neigiamai charakterizuotų, byloje nėra. Taigi teismo motyvas, kad jis charakterizuojamas neigiamai, yra niekuo nepagrįstas. Mano, kad apylinkės teismas paskirdamas jam bausmes pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. neteisingai taikė BK 61 str., reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuostatas. Teismas nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, jis yra charakterizuojamas gerai, neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Be to, nukentėjusysis prašė jį nubausti kuo švelniau, todėl teismas, paskirdamas jam pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. arešto bausmes, kurios pagal savo dydį yra artimos arešto bausmės vidurkiui, o vienu atveju netgi didesnę už vidurkį arešto bausmę, nevykdė BK 61 str. 2 d. reikalavimų ir dėl to paskyrė aiškiai per griežtas bausmes. Kadangi jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolatinį užsiėmimą, ieško darbo ir planuoja artimiausiu metu įsidarbinti, mano, kad jam teismo arešto bausmė turi būti nustatyta atlikti poilsio dienomis. Toks sprendimas būtų naudingas ne tik nukentėjusiajam, kuris yra jo giminaitis, bet ir valstybei, nes jis dirbdamas, o ne būdamas pats išlaikomas valstybės, galėtų greičiau būti naudingas visuomenei.
Teismo posėdyje gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo T. T. padarytas nusikalstamas veikas, paskyrė jam už jas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę. Nuteistasis apeliaciniu skundu neneigia padaręs nusikalstamas veikas, sutinka su jo padarytų veikų teisiniu kvalifikavimu. Tačiau nesutinka su jam paskirta, jo nuomone, per griežta bausme ir prašo jam pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. (keturios veikos) paskirtas arešto bausmes pakeisti kuo mažesnio dydžio baudomis bei pagal BK 182 str. 1 d. (dvi veikos) paskirtas laisvės apribojimo bausmes pakeisti švelnesnėmis bausmių rūšimis arba sušvelninti pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. paskirtas arešto bausmes, galutinę bausmę paskiriant ne didesnę kaip 45 paras arešto, ją nustatant atlikti poilsio dienomis, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina ir pasisako tik dėl skundžiamu nuosprendžiu T. T. paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.).
Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas gali švelninti paskirtą bausmę tik tuo atveju, jeigu nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė pažeisdamas bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.) ir nesilaikydamas kitų Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. T. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, parenkant jų rūšis ir nustatant jų dydžius, vadovavosi BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. sankcijų, BK 55 str. ir BK 54 str. 2 d. reikalavimais ir jų nepažeidė. BK 54 str. 2 d. reikalauja, kad skirdamas bausmę teismas įvertintų atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parinktų švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. T. už BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą arešto bausmes, o už BK 182 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą laisvės apribojimo bausmes, glaustai motyvavo, jog paskyrus jam švelnesnes minėtų straipsnių sankcijose numatytas bausmes, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, su kuo visiškai sutinka ir teisėjų kolegija.
Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kad teismas neatsižvelgė į BK 55 str. nuostatas, iš esmės draudžiančias asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, ir nepagrįstai jam kaip pirmą kartą teisiamam paskyrė arešto bausmę, kuri baudžiamajame įstatyme yra apibrėžta kaip trumpalaikis laisvės atėmimas, kolegija pažymi, jog BK 55 str. prasme areštas nėra laikomas laisvės atėmimo bausme. Nors areštas BK 49 str. ir apibrėžiamas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas, tačiau įstatyme aptarta arešto atlikimo tvarka, vieta, galima trukmė, leidžia daryti išvadą, kad areštas yra visai kitokio pobūdžio, t. y. žymiai švelnesnė bausmė nei terminuotas laisvės atėmimas, todėl tokios bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, yra visiškai pateisinamas. Tokios išvados teisingumą patvirtina ir kitų BK normų analizė – BK 12, 42 str. numato galimybę areštą skirti asmenims, padariusiems mažiau pavojingas nusikalstamas veikas – baudžiamuosius nusižengimus. Taigi nesant apribojimų arešto bausmę skirti asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, būtų nelogiška daryti išvadą, kad tokia bausmė negali būti skiriama už tyčinio nusikaltimo padarymą teisiamam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismas, parinkdamas T. T. BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. sankcijose numatytas alternatyvias laisvės atėmimui bausmes – areštą, – baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam T. T. už jo padarytas nusikalstamas veikas bausmes, t. y. parinkdamas bausmių rūšis ir nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į tai, kad jis padarė šešias tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių keturios baudžiamojo įstatymo yra priskiriamos prie apysunkių, o dvi prie nesunkių nusikaltimų. Būtina pažymėti, kad apeliantas visas jam inkriminuotas veikas padarė per labai trumpą - trijų dienų laikotarpį. Be to, priešingai nei tai savo apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, jo padarytos nusikalstamos veikos nėra aiškiai atsitiktinės. Skirdamas nuteistajam T. T. bausmes pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jo asmenybę apibūdinančius duomenis: teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, tačiau niekur nedirba, nesimoko, apibūdinamas neigiamai. Kaip matyti iš Panevėžio suaugusių mokymo centro informacijos apie T. T., apeliantas už pamokų nelankymą be pateisinamos priežasties ir penkių mokymo dalykų neigiamą įvertinimą pirmame pusmetyje, 2012-01-09 buvo išbrauktas iš 11 b klasės mokinių sąrašų. Teismui pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad šiuo metu nuteistasis T. T. yra registruotas darbo biržoje, tačiau tai padarė tik po skundžiamo nuosprendžio (2012-04-27) priėmimo – 2012-05-16. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė negali turėti esminės reikšmės sprendžiant apelianto baudžiamosios atsakomybės klausimą. Skirdamas bausmes apylinkės teismas įvertino ir tai, jog byloje nustatytos dvi apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, savo noru atlygino padarytą žalą, taip pat atsižvelgė į tai, kad nėra T. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors nuteistasis T. T. savo skunde ir nurodo, kad jis galėtų sumokėti baudą, nes kartu su tėvais dirba jų versle ir gauna pajamas iš tėvų, kolegija tokius apelianto skundo teiginius laiko deklaratyviais, nepagrįstais jokiais objektyviais duomenimis, taip pat kaip siekį išvengti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės. Taigi kolegija, atsižvelgusi į apelianto nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, taip pat į pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ypatingai į tai, kad nuteistasis T. T. šiuo metu niekur nedirba ir negauna jokių savarankiškų pajamų, yra išlaikomas tėvų, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam už BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė vieną iš sankcijose numatytų alternatyvių bausmių – areštą, kurio pagal nuteistojo apeliacinio skundo prašymą, nėra pagrindo pakeisti baudos bausmėmis, nes tokiu atveju, baudos, kaip bausmės įvykdymas, būtų perkeltas pilnamečio nuteistojo tėvams, galimai užsitęstų, galbūt ateityje ją tektų pakeisti kita bausmės rūšimi (BK 47 str. 6 d. 7 d., BPK 352 str.), o užsitęsęs tokios bausmės vykdymas neatitiktų BK 41 str. numatytų tikslų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas apeliantui už BK 214 str. 1 d. (2011 m. gruodžio 17 d. veika), BK 215 str. 1 d. (2011 m. gruodžio 17 d. veika) ir BK 214 str. 1 d. (2011 m. gruodžio 18 d. veika) numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė arešto bausmes, kurių dydžius nustatė mažesnius už BK 49 str. 3 d. numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis 52 paros), už BK 215 str. 1 d. (2011 m. gruodžio 18 d. veika) numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė arešto bausmę, kurios dydį nustatė nežymiai didesnį už BK 49 str. 3 d. numatytą tokios bausmės vidurkį, o už dviejų BK 182 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė laisvės apribojimo bausmes, kurių dydžius nustatė mažesnius už BK 48 str. 2 d. numatytą tokios bausmės vidurkį. Kolegija, įvertinusi nuosprendyje išdėstytus bausmių skyrimo motyvus, taip pat pirmiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantui už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, yra adekvačios jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl jų laikyti per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintos taikant palankesnius – apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdus. Taigi, darytina išvada, kad apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas reikšmingas faktines bylos aplinkybės, jas įvertino ir teisingai taikė bausmių paskyrimo, subendrinimo pagrindus reglamentuojančias BK nuostatas, todėl tiek pirmosios instancijos teismo T. T. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė, kolegijos nuomone, atitinka nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo asmenybę, yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus, todėl pagal apeliacinio skundo prašymą apeliantui paskirtų arešto bausmių pakeisti baudos bausmėmis arba paskirtas laisvės apribojimo bausmes pakeisti švelnesnėmis bausmių rūšimis, taip paskirti švelnesnes arešto bausmes nėra jokio pagrindo. Konstatavus, jog apeliantui skundžiamu nuosprendžiu 85 parų arešto bausmė paskirta pagrįstai, negali būti sprendžiamas klausimas dėl šios bausmės rūšies atlikimo tik poilsio dienomis, kadangi pagal BK 49 str. 5 d. įtvirtintą nuostatą, paskirtą arešto bausmę teismas gali nustatyti atlikti poilsio dienomis tik tuomet, kai areštas skiriamas iki keturiasdešimt penkių parų.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam T. T. paskirtoji 85 parų arešto bausmė nėra per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir, nors glaustai, tačiau motyvuotos, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo T. T. apeliacinį skundą atmesti.