Kauno apygardos teismo nuosprendis

2023-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-137-844/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-03
Bylos Nr.
1-137-844/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Vasiliauskas
Kaltinamasis
D. U.
Nukentėjusysis
J. U.
Advokatai
Kęstutis Gudynas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-137-844/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16841-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6; 1.1.8.6.1; 1.1.8.6.6; 1.2.4.1.2.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas,sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui,kaltinamajai D. U., jos gynėjui advokatui K. G.,nukentėjusiajam J. U.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. U., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenanti (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, neištekėjusi, dirbanti uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „A. F.“, indų plovėja, teista: 1) 2019-01-09 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti, gydytis nuo alkoholizmo, neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų, juos išdirbant per 5 (penkis) mėnesius, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti, gydytis nuo alkoholizmo, neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų, juos išdirbant per 5 (penkis) mėnesius, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-09-23, 2.15 val. iki 2017-09-24, 15.25 val. (dvi paros), ir nuo 2018-11-15, 21.45 val. iki 2018-11-16, 14.05 val. (viena para). Bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

D. U., 2022-05-13, apie 15.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su savo šeimos nariu – sugyventiniu J. U. metu, tyčia dūrė vieną kartą peiliu jam į pilvą, ir tuo nukentėjusiajam J. U. padarė kiauryminę durtinę, pjautinę žaizdą pilvo srityje, atsiveriančią į pilvaplėvės ertmę su plonosios žarnos sužalojimu, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai

Sunkus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nario(BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas)

Kaltinamoji D. U. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu dėl jai pareikšto kaltinimo, kalta prisipažino iš dalies (patvirtino jog dūrė peiliu J. U., tačiau neigė jog taip pasielgė tyčia) ir parodė, kad ji, kartu su savo sugyventiniu J. U., 15 metų gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie gyvena santuokinį gyvenimą, tvarko bendrą ūkį. Konfliktas tarp jų įvyko 2022 m. gegužės 13 dieną, apie 15 val. Konfliktas įvyko dėl to, kad J. U. į namus sugrįžo neblaivus. Toks J. U. elgesys D. U. buvo nepriimtinas. Būdami namo viduje jie pradėjo ginčytis, bartis. D. U. norėjo, kad J. U. eitų miegoti, tačiau jis jos neklausė, stumdėsi. Vienu metu J. U. pastūmė ją taip, jog ji net nukrito ant lovos. Ji prašė J. U. nusiraminti. Tuo metu, kada į namus sugrįžo J., D. U. namuose ruošė maistą, pjaustė mišrainę ir rankose turėjo peilį. Mišrainę ji pjaustė miegamajame kambaryje ant stalo, nes virtuvėje yra labai mažai vietos. To konflikto su J. U. metu, J. svyruodamas ėjo link jos, o ji tuo metu rankoje laikė peilį ir J. kažkaip visai netikėtai užkrito ant to peilio. D. U. pamatė, kad peilis įsmigo į J. U. pilvą. Iš J. U. pilvo pradėjo bėgti kraujas. Dėl to D. U. labai išsigando ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medicinos darbuotojai J. U. išvežė į ligoninę. D. U. teigia, kad tą dieną buvo blaivi, viską gerai suprato.

Patikslino, kad pas juos į svečius, 2022 m. gegužės 12 d., vakare, buvo atvykę svečiai – J. U. brolis su draugu, kurie buvo jų namuose kažkur iki kitos dienos 9 val. 30 min. Lankantis svečiams jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, kalbėjosi. D. U. paaiškino, kad ji alkoholį vartoja retai, kaip ir J. U., tačiau kada išgeria jie abu pradeda konfliktuoti. Įprastai jie konfliktuoja tik žodžiu, nesimuša. 2022 m. gegužės 13 d., ryte J. vienas nuėjo į netoli jų namų esantį barą, nes norėjo dar išgerti. Kada J. U. iš baro sugrįžo į namus, jo brolis su draugu jau buvo išvykę. Būdamas namuose J. U. pastūmė D. U., nes ji jam sakė, jog jis eitų miegoti. J. U. pastūmė D. U. taip, jog ji net atsisėdo ant lovos. Tuo metu ji savo rankose peilio neturėjo. J. miegoti nėjo ir svirduliuodamas vaikščiojo po kambarį. D. U. nutarė pjaustyti mišrainę, todėl rankose laikė peilį. Tuo metu J. U. svirduliuodamas ėjo link jos. Kaip peilis įsmigo į J. U. pilvą D. U. nežino. To momento ji neatsimena ir jis jai neužsifiksavo. D. U. teigia, kad ji peiliu nedūrė J. U.. Ji (D. U.) pamatė, kaip iš J. U. pilvo bėga kraujas, jis (J. U.) pradėjo balti, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai J. U. išvežė į ligoninę. Kada J. sugrįžo iš ligoninės į namus ji iš jo sužinojo, kad jis buvo operuotas, nes jam buvo sužalotos žarnos. D. U. teigia, kad jai netrukus po įvykio buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas. Tačiau šiuo atveju alkoholis jos elgesiui įtakos neturėjo, nes ji J. U. sužalojo netyčia. Įvykio metu ji buvo sąmoninga ir viską gerai suprato.

Patikslino, kad konflikto metu ji peilio geležtę buvo nukreipusi į J. U., nes jį norėjo pagąsdinti, kad jis eitų miegoti. Sakė jam, kad ji turi peilį. Atsimena, kad J. U. linguodamas ėjo link jos ir jai sakė, kad jeigu ji nori tegul duria, tačiau kaip peilis įsmigo į J. U. pilvą ji negali pasakyti, nes tiksliai neatsimena. Atsimena, tik kaip per miglą, kad ta ranka, kurioje laikė peilį kažkaip užsimojo ir sužalojo J.. Mano, kad to momento ji tiksliai nepamena dėl tuo metu patirto streso. Kodėl ji tuo metu patyrė stresą nežino.

D. U. paminėjo, jog kada po įvykio skambino į greitąją medicinos pagalbą, su ja kalbėjusiai darbuotojai sakė, kad J. U. į namus sugrįžo sužalotas. Teigia, jog bijojo pasakyti tiesą, nes manė, kad bus sulaikyta ir patalpinta į sulaikymo kamerą, bijojo prarasti darbą. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu ji prisipažino, kad sužalojo J. U.. Taip pat ji tyrėjai pati parodė ir peilį, kuriuo sužalojo J. U.. Tas peilis buvo juoda rankena, apie 25 cm., ilgio. Savo poelgį vertina blogai ir labai gailisi dėl jo. Supranta, kad elgėsi pavojingai J. U. atžvilgiu, tačiau negalvojo, kad atsitiks būtent taip. Pripažįsta savo kaltę.

Patikslino, kad peilį į rankas paėmė ne tam, jog sužalotų J. U.. Peiliu norėjo tik pagąsdinti J.. Neneigia, jog įdūrė peiliu J. U. į pilvą, tačiau tyčia jo sužaloti nenorėjo.

Išvada dėl D. U. kaltės padarius nusikaltimą numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, be jos pačios paaiškinimų grindžiama ir kitais teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Iš nukentėjusiojo J. U. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis J. U. parodė, kad jį sužalojo peiliu jo sugyventinė. Sužalojimo aplinkybių jis neatsimena. Atsibudo ligoninėje jau po operacijos. Jis su D. U. kartu gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie yra sugyventiniai ir bendrai gyvena 15 metų. Žino, kad įvykis įvyko 2022 m. gegužės 13 d., dienos metu, apie 15 val. Pas juos į svečius tos dienos naktį buvo atvažiavęs jo brolis su draugu. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. 2022-05-13, ryte J. U. dar buvo nuėjęs į barą. Iš baro sugrįžo į namus. D. U. bare nebuvo, ji buvo likusi namuose. Namuose kilusio konflikto su D. U. neatsimena. Neatsimena, kaip jis buvo sužalotas. Paminėjo, kad jos ir D. U. šeimoje būna žodinių konfliktų, tačiau jie labai nesimuša. Anksčiau buvo atvejų, kada D. U. jo atžvilgiu yra naudojusi ir fizinį smurtą. Mano, kad dėl jųdviejų konfliktų yra kaltas alkoholis. Kada jis į namus sugrįžo iš ligoninės D. U. jam tik po kurio laiko pasakė, kad būtent ji jį sužalojo. Iš pradžių D. neigė, kad ji jį sužalojo. Sakė jam, kad jis į namus sugrįžo jau sužalotas. Jis ja tikėjo, nes įvykio aplinkybių neatsimena. Kad būtent D. jį sužalojo, jis sužinojo tik tada, kad į jų namus buvo atvykę policijos pareigūnai paimti peilio. Atsimena, kad tuo metu D. parodė policijos pareigūnams tą peilį ir policijos pareigūnai jį paėmė. Tuo metu nuo įvykio jau buvo praėję kokie du mėnesiai. Jis dar paminėjo, jog iš pradžių nepatikėjo D. pasakojimu, kad būtent ji jį sužalojo. D. sakė, kad jis lingavo, o ji rankoje tuo metu laikė peilį, nes pjaustė mišrainę, ir jis užgriuvo ant jos ir ant to peilio. Ji sakė, kad nenorėjo jo sužaloti. J. U. paminėjo, kad ligoninėje jis buvo tris dienas. Ligoninėje jam gydytojai sakė, kad buvo pažeistos jo žarnos, buvo prasidėjęs vidinis kraujavimas. Žaizda buvo jo pilve. J. U. paminėjo, jog kada jis būna neblaivus mėgtas ginčytis, tačiau nėra agresyvus. Tačiau yra buvę, kad jis mušė D., tačiau ir ji nenusileido. Teigia, jog gali būti, jog tą dieną, kada įvyko minimas įvykis, jie abu konfliktavo. Civilinio ieškinio dėl nusikaltimu jam padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo jis D. nereiškė, nes jai atleido, nepyksta ir jie susitaikė, toliau kartu gyvena. Svarbu, kad liko gyvas. Dėl jo gydymo D. moka pinigus Ligonių kasai. Mano, kad D. galėtų būti skirta lygtinė bausmė. Nenori, kad D. būtų nubausta realia laisvės atėmimo bausme, nes ji turi darbą. Ji jį išlaiko, jis nedirba, gyvena pas ją, savo būsto neturi.

Nepalaiko ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų toje dalyje, kur užfiksuota, kad D. U. jam sudavė peiliu. Patikslino, kad ji jam peiliu nesudavė, o jis pats ant to peilio užvirto. Kad D. U. jam sudavė peiliu, jis taip negalėjo pasakyti, nes žodį „sudavė“ supranta, kaip smeigimą. Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu jis perskaitė, tačiau į juos neįsigilino į žodžio „sudavė“ reikšmę.

Iš liudytojo V. G. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. G. parodė, kad J. U. yra jo brolis, o D. U. yra jo brolio sugyventinė. Atsimena, kad praėjus kelioms dienoms, nuo tada, kada jis lankėsi pas brolį K, brolis jam paskambino ir pasakė, kad jam einant iš baro jį nepažįstami asmenys sužalojo peiliu ir kad jo pilvas susiūtas. Tai galėjo būti 2022 metų gegužę. Daugiau apie sužalojimo aplinkybes su broliu nesikalbėjo. Patikslino, kad dar prieš brolio sužalojimą V. G. su draugu buvo atvykę pas brolį ir jo sugyventinę, nes norėjo pasveikinti jį su praėjusiu gimtadieniu. Jo brolis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Su savo sugyventine brolis gyvena apie 10 metų. Kada svečiavosi pas brolį, jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Atsimena, kad D. U. gėrė šampaną. V. G. yra matęs, kaip brolis su D. ginčijasi, tačiau tokie jų ginčai nėra dažni. Atsimena, kad pas brolį į Kauną atvyko vakare ir išvyko kitą dieną, apie 10 val., ryto. Kada ryte jis nubudo brolio namuose, juose brolio jau nebuvo, nes jis buvo išėjęs. Vėliau J. U. į namus sugrįžo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl V. G. su draugu išvyko, nes nebuvo apie ką su girtu broliu kalbėtis. Patikslino, kad jis su draugu buvo nuėjęs dar paieškoti brolio ir jį surado prie netoli jo namų esančios parduotuvės „J“. Brolis buvo neblaivus, ir jie jam padėjo ateiti į namus. Tuo metu V. G. nepastebėjo, kad J. U. būtų sužalotas, kraujuotų. Kada J. U. jis su draugu atvedė į namus, juose buvusi D. U. priekaištavo J., kad jis yra neblaivus. Paminėjo, kad nuo J. U. sugrįžimo į namus, iki jo išvykimo iš brolio namų, praėjo gal kokių 15 min. Atvestas iš baro į namus jo brolis nuėjo į kambarį. Kad jo brolį sužalojo jo sugyventinė jis (V. G.) nežino.

Iš liudytojos A. L. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta A. L. parodė, kad D. U. yra jos mirusios dukters draugė. Ji apsilanko D. U. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), todėl pažįsta ir D. U. sugyventinį J. U.. Žino, kad D. U. su J. U. kartu gyvena apie 10 metų. 2022 metų gegužės mėnesį ji lankėsi D. U. ir J. U. namuose. Buvo pas juos užsukusi, nes atvykusi į Kauną jų namuose pabūna 2 - 3 dienas. Būdama D. ir J namuose ji nepastebėjo, jog D. su J. konfliktuotų, tačiau būdavo, kad jie apsižodžiuodavo. Atsimena, jog tada, kada lankėsi D. ir J. namuose, pas juos į svečius buvo atvažiavęs J. U. brolis. Jie visi tada vartojo alkoholinius gėrimus. Atsimena, kad J. U. buvo sužalotas 2022-05-13. Šią dieną ji įsiminė todėl, kad buvo penktadienis ir dar 13 diena. 2022-05-13, ji atsikėlė laikotarpiu nuo 8 val. iki 9 val. 30 min. Tuo metu namuose dar buvo J. U. brolis, buvo ir pats J. U.. Jie visi kalbėjosi, vėl vartojo alkoholį. Iš namų J. U. išėjo apie 10 val. J. brolis su draugu buvo dar paieškoti J.. Jį suradę atvedė į namus ir išvažiavo. J. į namus sugrįžo neblaivus, tačiau jokio kraujo ji (A. L.) ant jo nematė. Kada į namus buvo parvestas J. U., D. U. kambaryje prie stalo ruošė mišrainę. Dar buvo užėjusi D. U. draugė A., kurios pavardės A. L. nežino, tačiau ji netrukus išėjo. Išėjus A ji (A. L.) nuėjo į kitą kambarį prigulti, o D. U. su J. U. pasiliko kitame kambaryje. Netrukus D. U. pakvietė A. L., kad ji atidarytų kiemo vartelius ir uždarytų šunį, nes turi atvažiuoti greitoji medicinos pagalba. A. L. iš kambario išėjo į kiemą ir atidarė vartus. Netrukus atvyko greitosios pagalbos medikai ir policijos pareigūnai. A. L. matė, jog J. U. kambaryje sėdėjo ant sofos susirietęs, o D. U. sėdėjo šalia jo ir laikė prie jo pilvo prispaudusi marlę. Matė, kad J. U. ranka yra kruvina, tačiau nesuprato iš kur tas kraujas. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai išvežė J. U.. D. U. sakė A. L., kad J. U. į namus sugrįžo sužalotas. A. L. neklausė J. U. kas jam atsitiko, nes su juo nebuvo įmanoma susikalbėti. A. L. J. ir D. namuose buvo iki pirmadienio. Pirmadienį J. U. į namus sugrįžo iš ligoninės. Tuo metu nežinojo, kaip buvo sužalotas J. U.. Vėliau ji buvo iškviesta apklausai į policiją ir ten iš tyrėjos sužinojo, kad J. U. peiliu tada sužalojo D. U.. Grįždama iš apklausos policijoje A. L. buvo užsukusi į namus pas D. U. ir J. U.. Tada D. U. jai taip pat pasakė, kad ji yra kalta dėl J. U. sužalojimo. Sakė, kad J. U. jai kažką pasakė, jie susiginčijo ir ji jį sužalojo. A. L. smulkiai neklausinėjo D. U., kaip buvo sužalotas J. U..

Siekiant patikrinti liudytojos A. L. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 110-113; 114-118).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-01-10, liudytoja apklausta A. L. parodė, kad 2022-05-13 atsikėlė galimai apie 10.00 val., padėjo D. su namų ruoša, ji darė valgyti, tuo pačiu liudytoja, D. ir J. pamažu vis išgerdavo dar likusio iš vakaro alkoholio, gėrė degtinę. Buvo likęs nepilnas 1 litras. Galimai apie 11.00 val. pas D. į svečius atėjo jos draugė A., pavardės liudytoja nežino. Ji skubėjo namo, pabuvo trumpai, gal valandą ar pusantros, išėjo namo galimai apie 13.00 val. Nepamena, ar J. buvo prigulęs pamiegoti, bet galimai apie 14.00 val. J. paprašė D. pinigų, pasakė, kad eina alaus. J. išėjo. J. išeidamas jau buvo gerokai neblaivus. Jis dažniausiai eina nusipirkti ar išgerti alkoholio vienas pats. Jos su D. galvojo, kad jis ketino eiti į netoliese esantį prekybinį kioską „(duomenys neskelbtini)“. Prieš J. išeinant jis sužalotas nebuvo. J. išėjus jos su D. pabaigė ruošti pietus, ilsėjosi, žiūrėjo televizorių. Galimai apie 15.00 val. D. ją pakvietė į kiemą parūkyti. Joms išėjus liudytoja pamatė, kaip jų skersgatviu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės pareina J.. Jis ėjo kažkaip susilenkęs. Dar D. pasakė - „Pažiūrėk, koks J. girtas pareina“, D. dar pajuokavo, kad gaus velnių. Tada jos pamatė, kad jis nesugeba atsidaryti jų kiemo vartelių. D. nuėjo, atidarė vartelius ir palydėjo J. į namus. Tada netrukus iš namų ji jai šūktelėjo, kad J. kviečia greitąją medicinos pagalbą. Ji paklausė, kas nutiko, ji atsakė, kad ateitų pažiūrėti. Atėjusi į D. ir J. miegamąjį kambarį, kuris yra kairėje pusėje, tarp virtuvės ir svetainės, pamatė, kad J. sėdėjo ant lovos, susiėmęs savo rankomis priekyje, ties savo pilvu. Pamatė, kad J. bliuzonas priekyje ties pilvo viduriu yra kruvinas. Prieš tai, kai prasilenkė kieme, nematė, kad jo drabužiai kruvini, jis rankomis laikėsi susiėmęs už pilvo ir, matomai, tą kruviną plotą uždengė, nes jo nebuvo matyti iš pradžių. Liudytoja paklausė J., kas jam atsitiko, jis ištarė tik žodį „peilis“ ir kažką apie tai, kad prie perėjos, du. Iš tokių jo žodžių liudytoja pamanė, kad jį sužalojo du kažkokie asmenys prie pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini) plente, arčiausiai jų namų. J. dar kažką nerišlaus suburbuliavo, ką – liudytoja nesuprato, daugiau nieko nekalbėjo. D. irgi klausinėjo J. – kas, kur, kaip jį sužalojo, bet jis nieko nekalbėjo. D. atsegė bliuzoną, paskui servetėle laikė užspaudusi jo pilvą, kaip liudytoja suprato – ten buvo turbūt durtinė žaizda, bet pati ji nežiūrėjo, nes bijo kraujo vaizdo. Tada D. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Netrukus atvyko greitosios medicinos pagalbos ekipažas ir du policijos ekipažai (1 t., b. l. 110-113).

2022-07-30, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja papildomai apklausta A. L. parodė, kad 2022-05-13 galimai apie 15.00 val. ją pažadino D. savo rėkimu, ji rėkė liudytojai, kad uždarytų šunį į kambarį ir pasitiktų greitąją medicinos pagalbą, nes pas J. yra durtinė žaizda. Ji rėkė iš savo kambario. Liudytoja pas ją į kambarį nebuvo užėjusi ir nematė, kas nutiko, tik greitai uždarė savo kambaryje D. šunį ir išėjo į kiemą pasitikti medikų, kuriuos palydėjo į D. ir J. kambarį. Kartu su medikais įėjo į tą kambarį ir pamatė, kad J. sėdėjo ant lovos, kuri yra įėjus į kambarį iš virtuvės – kairėje kambario pusėje. Ant J. pilvo, maždaug per vidurį, ties bamba, buvo uždėtas kažkoks tamponas. Kraujo nei ant J., nei kažkur aplinkui nematė, o gal tiesiog nepastebėjo. Nerukus atvažiavo ir policijos pareigūnai, iš pradžių vienas ekipažas, paskui dar vienas, ji išėjo į lauką jų pasitikti. Jos policijos pareigūnai paklausė, kas ji yra, pasakė, kad yra D. draugės mama, jos paklausė, ką žino apie tai, kas atsitiko, pasakė, kad nieko nežino, nes miegojo savo kambaryje, daugiau jos nieko neklausinėjo. Ji negirdėjo, ką sakė D. ir J. medikams ir policijos pareigūnams. Netrukus medikai išvežė J. į ligoninę. Ji D. paklausė, kaip viskas įvyko, turėdama omenyje J. sužalojimą, D. jai pasakė, kad jis buvo išėjęs ir parėjo namo sužalotas. Daugiau apie tai jos nekalbėjo, ji smulkiau nieko neklausinėjo, nesidomėjo. Po kelių dienų ją pakvietė į policiją apklausai dėl šio įvykio. Tada D. jai pasakė, kad ji policijai papasakojo, kad tą dieną apie 14.00 val. J. išėjo dar alaus, apie 15.00 val. D. rūkė kieme ir pamatė jį pareinantį jų skersgatviu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, kad jis ėjo susilenkęs, svirduliuodamas, kad jam parėjus D. pamatė, kad pas jį pilve yra durtinė žaizda, ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. D. jai pasakė, kad apklausoje taip ir sakytų, kad tarp jų parodymų nebūtų prieštaravimų. Jai D. kaip papasakojo apie tai, taip liudytoja ja ir patikėjo, kad taip viskas ir įvyko, negalvojo, kad galėjo būti kaip nors kitaip, todėl viską taip policijai ir papasakojo. Dabar jau supranta, kad blogai padarė, taip papasakojusi, kad lyg pati matė J. parėjusį namo sužalotą, bet tiesiog dėl savo senyvo amžiaus nepagalvojo nieko blogo, patikėjo D., kaip ji liudytojai sakė. Kaip patikėjo, taip ir papasakojo viską policijai, nes pati nieko įtartino namuose nematė ir negirdėjo. Maždaug prieš pusantros ar dvi savaites, galimai 2022 m. liepos viduryje, tikslios datos nepamena, jai D. telefonu pasakė, kad ji policijai prisipažino, kad tai ji tada peiliu sužalojo J.. Dar iš pradžių ja nepatikėjo, dar kartą pasitikslino, ar tikrai ji taip padarė, ji patvirtino, kad taip, tikrai, ir kad jau prisipažino policijai (1 t., b. l. 114-118).

Po parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu pagarsinimo, A. L. teismui pareiškė, jog patvirtina savo parodymus, kurie yra užfiksuoti jos papildomos apklausos metu. Taip pat palaiko savo parodymus duotus šios bylos nagrinėjimo teisme metu.

Iš liudytojo R. R. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas R. R. parodė, kad D. U. ir J. U. yra jo kaimynai. Jie gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), o jo (R. R.) namas yra šalia jų. Jis su šiais savo kaimynais bendrauja. D. su J. retai kada konfliktuoja. Apie J. U. sužalojimą jis sužinojo praėjus gal kokiems 2 mėnesiams po įvykio. Jis J. buvo susitikęs gatvėje, jie išsikalbėjo ir J. U. jam pasakė, jog D. jį pripjovė. Sakė, kad jam buvo sužalotos žarnos. Kodėl D. U. jį sužalojo, J. U. nesakė. Atsimena, kad pas jį (R. R.) buvo atvažiavę tyrėjai, klausinėjo apie J. U. sužalojimą. Patikslino, kad anksčiau jam J. U. buvo sakęs, jog jį kažkas sužalojo prie aludės, kažkokie nepažįstami asmenys. Kodėl J. jam pasakojo skirtingas jo sužalojimo aplinkybes, R. R. jo neklausinėjo. R. R. prisiminė, kad ir anksčiau buvo atvejis, kada D. sužalojo J..

Siekiant patikrinti liudytojo R. R. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 159-163).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-06-29, liudytoju apklaustas R. R. parodė, kad jis D. U. pažįsta nuo vaikystės, mokėsi toje pačioje mokykloje, tačiau ji nėra jo gera draugė. D. U. su savo sugyventiniu J. U. jau kažkur 13 metų gyvena, D. motinos name, esančiame (duomenys neskelbtini) Jis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini). Iš jo namo antrojo aukšto, kada medžiai nėra sužaliavę, matosi D. ir J. namo kiemas. Kiek jam yra žinoma D. dirba, tačiau laisvadieniais kartu su J. pavartoja alkoholinių gėrimų. 2022 metų gegužės mėnesį, tikslios datos ir laiko neatsimena, eidamas gatve matė, kad D. ir J. kieme stovi trys policijos automobiliai. Vėliau buvo atvažiavę dar keli policijos automobiliai. Kodėl D. ir J. namo kieme buvo policijos automobiliai jis nesidomėjo, nes policijos pareigūnai pakankamai dažnai lankosi jų kieme, nes būdami neblaivūs jie tarpusavyje konfliktuoja. Praėjus apie 2 savaitėms po to, kada jis J. ir D. namo kieme matė policijos automobilius, jis prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra netoli jo namų, buvo sutikęs J. U.. J. sakė, kad jį buvo „pripjovę“ - sužaloję peiliu. J. jam sakė, kad jis ėjo į barą ir lyg keli asmenys jį „pripjovė“. Minėjo, kad tuo metu buvo girtas ir nieko neatsimena. Sakė, kad gulėjo ligoninėje, jam buvo pažeistos žarnos. Daugiau J. apie savo sužalojimus nieko nepasakojo. Dar J. minėjo, kad pas jį buvo atvažiavęs jo brolis V. gyvenantis (duomenys neskelbtini), nes jį pasveikino su gimtadieniu, padovanojo pinigų. Sakė, kad kada V. išvažiavo jis (J. U.) buvo nuėjęs į barą ir ten buvo sužalotas. R. R. žino, kad J. yra gimęs balandžio 30 dieną ir jam 2022 metais buvo 40 metų. Kokie D. ir J. tarpusavio santykiai jis (R. R.) nežino. R. R. žino, kad kažkur prieš 8-10 metų, J. buvo gavęs nuo D. į galvą stikline pelenine. Dar anksčiau taip pat tarp jų buvo kažkoks konfliktas pasibaigęs nelaimingu atsitikimu kada buvo panaudotas peilis. Pats asmeniškai nėra matęs, kad D. su J. muštųsi. Yra girdėjęs, kad jie bardavosi.

Pagarsinus šiuos ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. R. duotus parodymus, jis pareiškė, kad juos patvirtina, taip pat palaiko savo parodymus duotus bylos nagrinėjimo teisme metu. Patikslino, kad J. U. jam jau vėliau yra sakęs, kad jį sužalojo D. U..

Iš liudytojos U. B. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta U. B. parodė, kad ji dirba Kauno miesto greitosios pagalbos skubios medicinos pagalbos paramedike. Tikslaus laiko neatsimena, tačiau pamena, kad darbo metu buvo gautas pranešimas apie padurtą žmogų. Greitosios pagalbos automobiliu vyko į (duomenys neskelbtini). Tikslaus adreso nepamena. Atsimena tik tai, jog buvo jau vakaras. Atsimena, kad buvo sužalotas vyras. Atvykus į įvykio vietą ir užėjus į kambarį pastebėjo ant lovos sėdintį vyrą. Šalia jo buvo moteris, kuri rankoje laikydama audinį juo buvo užspaudusi to vyro pilve esančią žaizdą. Žaizda buvo to vyro pilvo apatiniame ketvirtyje. Žaizda buvo panaši į durtinę. Buvo bandoma išsiaiškinti įvykio aplinkybes, buvo atvykę policijos pareigūnai. Atsimena, kad sužalotas vyras nenorėjo vykti į gydymo įstaigą, priešinosi. Atsimena, kad tas sužalotas vyras aiškino, jog jis ėjo pirkti alkoholinių gėrimų ir buvo „padurtas“ pėsčiųjų perėjoje. To vyro namuose nepastebėjo grumtynių pėdsakų, nematė kraujuoto peilio. Atsimena, kad sklindantis alkoholio kvapas buvo juntamas tiek nuo to sužaloto vyro, tiek ir nuo su juo buvusios moters.

Siekiant patikrinti liudytojos U. B. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 98-102).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-05-20, liudytoja apklausta U. B. parodė, kad dirba VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje skubiosios medicinos pagalbos paramedike. 2022-05-13, 15.10 val., Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinėje buvo gautas ir perduotas jos brigadai greitosios medicinos pagalbos kvietimas adresu (duomenys neskelbtini). Kvietimo kortelėje buvo užpildytas standartinis greitosios medicinos pagalbos kvietimo protokolas, kuriame buvo nurodyta kvietimo priežastis – 40 metų amžiaus vyras, sąmoningas, kvėpuoja, durtinis sužeidimas, skambinančiojo pranešimas - užpuolė, durtinė žaizda, buvo nudurtas, tai atsitiko dabar (mažiau nei prieš 6 val.), užpuoliko vieta nežinoma, stipraus kraujavimo nėra, žaizda yra centrinėje kūno srityje, yra daugybinės žaizdos. Jokios papildomos informacijos, išskyrus tai, kas buvo nurodyta GMP kvietimo kortelėje, dispečeris papildomai jai nesuteikė. 15.15 val., atvyko nurodytu adresu prie nuosavo gyvenamojo namo. Kieme juos pasitiko senyvo amžiaus, galimai apie 80 metų, moteris, jos asmens duomenų nežino, kuri parodė jiems, kad reikia eiti į namo vidų. Kai atvyko į iškvietimo vietą, policijos pareigūnų dar nebuvo. Įvertinę aplinkybes ir įsitikinę, kad yra saugu, įėjo į namo vidų. Įėjus į namo vidų, praėjus pro virtuvę, pamatė kairėje pusėje esančiame kambaryje ant lovos sėdintį pacientą J. U., kuriam ir buvo iškviesta greitoji pagalba. J. U. duomenis U. B. įrašė į GMP kvietimo kortelę iš jai pateikto jo asmens dokumento. Šalia paciento, jam iš kairės pusės, sėdėjo moteris, kiek liudytojai yra žinoma, jo sugyventinė, jos asmens duomenų liudytoja nežino. Moteris bintu laikė užspaudusi vyro centrinėje pilvo dalyje esantį plotą, kiek žemiau ir kairiau bambos. Patraukusi tvarsčius pamatė, kad paciento pilve, kiek žemiau bambos, labiau kairėje pusėje, buvo horizontali žaizda, jai vizualiai ji atrodė lygiais kraštais, panaši į durtinę - pjautinę. Žaizda buvo prasivėrusi, liudytojai pasirodė, kad ji yra kokių 3-5 cm ilgio. Duomenis apie žaizdos matmenis ji įrašė į kvietimo kortelę. Iš žaizdos kraujavo, kraujavimas buvo šviežias, kraujas nebuvo pradėjęs krešėti. Aplink žaizdą pilvas buvo kruvinas. Per žaizdą žarnų nesimatė. Iš paciento burnos sklido aštrus, panašus į alkoholio, kvapas. Paklausus paciento, kas atsitiko, jis pasakė, kad buvo sužalotas jam einant gatve per perėją, kad jam dūrė peiliu į pilvą. Daugiau pacientas visiškai nieko apie sužalojimo aplinkybes nepasakė. Dar jo sugyventinė paskui šiek tiek papildė, kad jis ėjo „pochmielo“, t. y. nusipirkti dar alkoholio į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį netoliese, ir jį padūrė peiliu jam einant gatve per perėją. Liudytoja paklausė paciento, ar žino, kas jį sužalojo, jis atsakė „Ne tavo reikalas, išsiaiškinsiu pats“. Liudytoja atliko pirminę paciento apžiūrą, įvertino paciento gyvybinius parametrus, paciento būklė buvo stabili, sutvarstė jam žaizdą. Pacientas elgėsi agresyviai, muistėsi, plūdo ją necenzūriniais žodžiais, sakė, kad jam pagalba nereikalinga, norėjo parūkyti ir dar išgerti. Sakė, kad į gydymo įstaigą nevažiuos, nusiplėšė nuo žaizdos tvarstį. Liudytoja pacientą sutvarstė antrą kartą. Jį tvarstydama ant paciento kūno daugiau jokių kitų sužalojimų nepastebėjo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Pacientas juos taip pat plūdo necenzūriniais žodžiais. Liudytoja girdėjo, jog policijos pareigūnai to vyro taip pat klausė, kas jį sužalojo, tačiau tas vyras jiems sakė, kad viską pats išsiaiškins. Liudytojai susidarė įspūdis, kad J. U. žinojo, kas jį sužalojo, tačiau nenorėjo to žmogaus įvardinti. 15 val. 45 min., pacientas buvo pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Patikslino jog nurodytu adresu jai ir jos kolegoms yra tekę vykti ir anksčiau. Iškvietimai pagrinde būdavo dėl tuose namuose įvykusių konfliktų. Teko girdėti, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), dažnai yra girtaujama, vyksta muštynės.

Po liudytojos U. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinimo ji paaiškino jog palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat dar patikslino, kad į greitosios pagalbos automobilį nukentėjusį jiems (medicinos darbuotojams) padėjo nuvesti policijos pareigūnai, nes jis nenorėjo vykti į gydymo įstaigą, buvo labai agresyvus. Jo sveikatos būklė tuo metu buvo stabili. Jis priešinosi vedimui, tačiau ant kojų pats pastovėjo, buvo sąmoningas. Nukentėjusysis nebendravo su medicinos darbuotojais, keikėsi. Tuo metu liudytoja neįtarė, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti šalia buvusi moteris, nes ji su nukentėjusiuoju nekonfliktavo, jie nekaltino vienas kito. Ta moteris tvarsčiu gerai buvo užspaudusi žaizdą, todėl galima teigti, kad pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajam buvo suteikta puikiai.

Iš liudytojos E. G. M. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta E. G. M. parodė, kad D. U. yra jos motina, o J. U. yra jos motinos sugyventinis. Ji su jais bendrauja, tačiau kartu negyvena. Apie tai kas atsitiko liudytoja sužinojo iš kitų žmonių. Tai buvo 2022 m. gegužės 13 d. Nežino, kuris iš jų, ar J. ar jos motina, policijos pareigūnams buvo pasakęs, kad jos (liudytojos) buvęs draugas A. Š. sužalojo J. U.. Dėl to liudytojos pusseserei skambino A. Š. motina ir jos klausė ar ji ką nors žino apie įvykį, kurio metu buvo sužalotas J.. Liudytojos pusseserė to klausė ir jos. Kadangi E. G. M. apie minimą įvykį nieko nežinojo, todėl bandė susisiekti su savo motina ir J., tam, kad išsiaiškinti kas ten įvyko, tačiau tą dieną su jais jai susiekti nepavyko. Su jais liudytoja susiskambino tik praėjus kelioms dienoms po įvykio ir sužinojo, kad J. U. yra sužalotas peiliu. Vėliau liudytojai skambino ir pats A. Š.. Todėl liudytoja susisiekė su tyrėja ir jai įrodė, jog A. Š. yra nekaltas dėl J. U. sužalojimo. Liudytoja nurodė, kad jos motina su J. U. kartu gyvena jau apie 14 -15 metų. Būna dienų, kada jie pavartoja alkoholio. Netrukus po įvykio jos motina jai sakė, kad J. grįžo iš baro sužalotas, todėl ji tikėjo motina. Be to, tą patį jai sakė ir J.. Šiuo metu ji žino, kad J. U. 2022-05-13 peiliu sužalojo jos motina D. U.. Ji dūrė peiliu J.. Ji (D. U.) jai pati apie tai papasakojo, tik nepasakė kodėl ji jį sužalojo. Pati liudytoja motinos apie tai neklausinėjo. Šiuo metu jos motina ir toliau gyvena kartu su J., jie susitaikė. Paminėjo, kad jos (E. G. M.) ir motinos gyvenimo būdas yra skirtingas, tačiau ji su motina bendrauja, susitinka kartą per mėnesį. Ir anksčiau yra buvę, kad J. su jos motina konfliktuodavo, pasimušdavo, tačiau dėl to nė vienas nesiskusdavo.

Siekiant patikrinti liudytojos E. G. M. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 104-108).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-05-23, liudytoja apklausta E. G. M. parodė, kad jos motina D. U. su J. kartu gyvena apie 13 metų. Motina nuolatos girtauja. Ji nevartoja alkoholio nebent tada, kada dirba, o jeigu tik jai yra išeiginė – garantuotai vartoja alkoholį. J. taip pat girtauja kartu su ja. Girtaudami jie neretai ir susimuša. Tuo adresu labai dažnai atvyksta policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos medikai. Namą, esantį (duomenys neskelbtini), jai paliko močiutė, tačiau jame ji leido gyventi savo motinai ir jos sugyventiniui, nes jie daugiau neturi kur gyventi. Ji pati buvo sukonfliktavusi su savo motina. Motina jai buvo sužalojusi kojos pirštą. Aiškinantis tą įvykį, jos motina policijos pareigūnams melagingai buvo nurodžiusi, kad ji (liudytoja) trenkė jai (motinai) šampano buteliu per galvą. Vėliau tas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes ji nenorėjo, kad jos motina patirtų nemalonumų. 2022-05-13, ji dirbo nuo 10 val. iki 23 val. darbo metu ji susirašinėjo su A. Š.. Tą pačią dieną, 21 val. 34 min., A. Š. jai paskambino iš savo motinos telefono ir pasakė, kad pas jį buvo atvykę policijos pareigūnai ir jam pasakė, jog jis yra įtariamas J. U. sužalojimu. 2022-05-14, liudytojai paskambino motinos draugė A. R. ir jos paklausė ar ji žino kas atsitiko motinos namuose. Liudytoja jai atsakė, kad ji nieko nežino. A. jai papasakojo, kad penktadienį – 2022-05-13, pirmoje dienos pusėje ji buvo jos (liudytojos) motinos namuose ir vartojo alkoholį. Apie 14 val., J. girtas užmigo, motina (D. U.) taip pat buvo labai girta, todėl A. išėjo iš jos motinos namų. Vėliau A. sužinojo, kad praėjus valandai po jos išėjimo, į D. ir J. namo kiemą buvo atvažiavę daug policijos pareigūnų. Vėliau E. G. M. sužinojo, kad J. U. buvo sužalotas ir išvežtas į ligoninę. Vėliau ji kalbėjosi su savo motina ir J. apie J. sužalojimo aplinkybes ir jie abu teigė, kad J. į namus sugrįžo sužalotas iš baro. J. jai sakė, kad neprisimena jokių jo sužalojimo aplinkybių. Paminėjo, kad neblaivus J. būna aršus, konfliktiškas, kabinėjasi prie žmonių.

Po liudytojos E. G. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinimo ji paaiškino jog palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Patikslino, kad tuo metu tikrai nežinojo, kad jos motina sužalojo J..

Iš liudytojos A. R. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta A. R. parodė, kad D. U. ir J. U. yra jos draugai. Jie gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kada įvyko įvykis ji nepamena. Tačiau tą dieną, kada buvo sužalotas J. U., ji buvo svečiuose pas D. U.. Jos vartojo alkoholinius gėrimus. Pas D. U. ir J. U. ji (A. R.) atėjo apie 10-11 val., ryto, o išėjo apie 14.00 -14.30 val., nes apie 15 val. jau buvo namuose. Jai (A. R.) jau būnant namuose, paskambino buvęs sutuoktinis R. R. ir paklausė ar jai viskas gerai, nes jis per savo namo langus tikriausiai matė, kad ji (A. R.) buvo nuėjusi pas D. U. į svečius. Ji jam atsakė, kad viskas gerai. Buvęs sutuoktinis jai sakė, jog D. U. ir J. U. namo kieme yra policijos automobiliai. A. R. dar jam pasakė, kad ji nieko nežino. A. R. patikslino, jog kada ji buvo pas D. U. namuose, juose taip pat buvo J. U. ir dar močiutė vardu J.. Ji (A. R.) su jais vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau ta močiutė nuėjo miegoti į kitą kambarį, o jie visi trys toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Kol ji (A. R.) svečiavosi pas D. U., J. U. buvo taip pat namuose ir niekur nebuvo išėjęs. Kada ji (A. R.) išėjo iš jų namų, J. U. jau miegojo. D. U. sakė, jog taip pat eis pamiegoti. Atsimena, kad D. U. jai pasakojo, jog pas J. U. buvo atvažiavęs brolis. A. R. patikslino, jog ji neatsimena, kada tiksliai lankėsi D. U. namuose, tik pamena, jog buvo šilta. Jai būnant svečiuose D. U. su J. U. nekonfliktavo. Atsimena, kad D. U. gamino valgį. Kada A. R. išėjo, D. U. ją palydėjo ir pasilikusi namo viduje užsirakino duris. Tuo metu A. R. nuo D. U. namų gyveno netoliese, nes nuo D. namų eidama link savo namų užtrukdavo apie 20 min. Kada tik sugrįžo į savo namus, jai (A. R.) paskambino jos buvęs sutuoktinis ir paklausė, kas vyksta D. U. namuose. A. R. dar paminėjo, kad J. U. ji pažįsta apie 15 metų, o D. U. ji pažįsta apie 20 metų. Pas juos į svečius ji užsuka 1 - 2 kartus per mėnesį. A. R. nėra mačiusi, kad D. su J. muštųsi, tačiau žodinių konfliktų tarp jų būdavo. D. U. jai yra sakiusi, kad J. U. yra linkęs į žodinius konfliktus ir kad jie susipyksta. A. R. patikslino, jog vėliau ji iš policijos pareigūnų sužinojo, kad D. U. įtariama J. U. sužalojimu. Ją tuo metu apklausė policijoje liudytoja. Tą dieną kada įvyko įvykis A. R. dar bandė skambinti D. U., tačiau ji į skambučius neatsakė. Vėliau jos buvo susitikę ir D. U. jai sakė, jog tą įvykio dieną J. U. buvo bare ir gavo peiliu į pilvą. Kas jam įdūrė jis nežino. J. U. jai (A. R.) tą patį sakė apie jo sužalojimo aplinkybes, kaip ir D. U.. Kaip iš tikrųjų buvo sužalotas J. U. ji (A. R.) nežino. Tik iš aplinkinių yra girdėjusi, kad J. U. sužalojo D. U..

Siekiant patikrinti liudytojos A. R. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 152-156).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-06-28, liudytoja apklausta A. R. parodė, kad D. U. pažįsta apie 20 metų, su ja draugauja. Ji gyvena su sugyventiniu J. U. nuosavame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). D. su J. gyvena kartu apie 11-12 metų. Ji iki 2021 m. balandžio gyveno su savo vyru R. R. gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ten gyveno apie 11 metų. To namo langai yra į (duomenys neskelbtini) gatvę, ir pro langus puikiai matosi D. ir J. namas ir kiemas. 2021 m. balandį iš ten išsikėlė gyventi kitur, į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini)., tikslus adresas nurodytas pažymoje apie mano asmens duomenis, kadangi skiriasi su savo vyru. Jos vyras liko gyventi name, (duomenys neskelbtini). Su D. visada dažnai bendraudavo ir bendrauja, dažnai lankosi pas ją ir J. namuose. Kiek D. gyvena kartu su J., tiek jie girtauja. Kai tik D. yra išeiginės, tai jie ir girtauja. D. su J. nuolat tarpusavyje barasi, pykstasi, konfliktuoja. Net negali pasakyti, kuris iš jų provokuoja kitą, arba vienas, arba kitas. Dažniausiai jie pykstasi, konfliktuoja tik žodžiais, bet yra buvę atvejų, kai jiedu buvo susimušę. Per tuos metus, kiek jiedu gyvena kartu, ji kokius 6 ar 7 kartus, tikslaus skaičiaus nepamena, kvietė jiems policiją. Paskutinis toks kartas buvo galimai prieš metus, gal 2021 m., pavasarį, kai buvo pas juos svečiuose. Tą kartą buvo išėjusi parūkyti į jų kiemą ir išgirdo namo viduje judviejų riksmus. Pamatė, kad iš D. kažkurio piršto, tik nepamenu, rankos ar kojos, bėga kraujas. Tai pamačiusi iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o iš paskos atvažiavo ir policijos pareigūnai. Kas tada ten tarp jų įvyko ir kokiomis aplinkybėmis D. susižalojo pirštą - nežino, nematė. Kiek pamena, tada viskas vyko labai greitai, ji net nespėjo paklausti, kas ten tarp jų nutiko, o paskui jau su D. apie tai nebekalbėjo. Dar kažkada seniau, prieš kelis metus, D. jai paskambino telefonu apsiašarojusi, pasakė, kad gelbėtų, nes J. ją mušą. Ji tada buvo savo namuose, niekuo negalėjo pati padėti, bet paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė jiems policiją. Kas tada tarp jų įvyko, tikrai jau nepamena. Dar vienas toks kartas, kai D. jai telefonu skambino ir prašėsi pagalbos, nes J. ją mušą, buvo dar seniau. Ji taip pat kvietė tada jiems policiją. Kas tada ten įvyko, taip pat nieko nežino. Visada D. būdavo nukentėjusi nuo J.. Kad J. būtų nukentėjęs nuo D., tokių atvejų nepamena. Lyg tai buvo ir toks atvejis, kad jiedu vienas kitam iškvietė policiją, kada tai buvo ir dėl ko, nežino. Jos akivaizdoje, jai matant, jiedu pasibardavo, pasipykdavo, bet tiktai žodžiais, nebent gal J. D. pastumdavo, bet niekada jiedu nesimušdavo ir vienas kito nesužalodavo. Yra kartą mačiusi, kaip D. namuose kažką darė ir turėjo rankoje žarsteklį, o J. tuo metu ėmė dėl kažko prie jos priekabiauti, tai D. jam tuo žarstekliu sudavė nestipriai per nugarą, kad atstotų nuo jos. Niekada per visus tuos metus, kiek jiedu gyvena kartu, nematė D. veide ar matomose kūno vietose kraujosruvų, nubrozdinimų ar kitokių sužalojimų, kuriuos jai būtų padaręs J., taip pat ir J. veide ir matomose kūno vietose nėra mačiusi sužalojimų, kuriuos jam būtų padariusi D.. 2022 m. gegužės viduryje, tiksliau datos jau nepamena ir nežino net kokia savaitės diena buvo, ji tarp 10.00-11.00 val., tikslaus laiko nepamena, atėjau pas D. ir J.. Ji atėjo pas juos blaivi, o jiedu buvo jau girti. Pas juos dar gyvena D. mirusios draugės mama. Ją visi vadina „J“, bet ji žino, kad tikras jos vardas yra kitoks. Kai ji atėjo pas D., J. taip pat buvo neblaivi. D. jai pasakė, kad buvo atvažiavęs iš Marijampolės J. brolis V. su kažkokiu draugu, ir kad jie tik ryte išvažiavo. Ji D. neklausinėjo apie juos, bet suprato, kad jie visi kartu iš vakaro girtavo. Kai tą rytą atėjo pas D. ir J., nei V., nei jokių kitų asmenų pas juos daugiau nebuvo, tik D., J. ir J. Su D. paplepėjo, ji pas ją išgėrė 0,5 1 alaus, o D., J. ir J. gėrė degtinę. Pas juos buvo iki galimai 14.00-14.20 val., ne ilgiau. Per tą laiką buvo visur - tai kambaryje, tai virtuvėje, nes D. tada lyg tai darė kažką valgyti, tai į kiemą išeidavo parūkyti. Prieš pat jai išeinant J. buvo jau visiškai girtas, vos ant kojų pastovėjo, jis nuėjo, kiek pamena, į kambarį ir ruošėsi prigulti. Matė, kad D. jau irgi buvo visiškai girta. Ji D. pasakė, kad jai irgi jau reikėtų prigulti. D. sakė, kad eis prigulti. Prieš A. R. išeinant, nė vienas iš išvardintų asmenų nebuvo sužalotas. Nė vieno jų veide ar matomose kūno vietose nebuvo jokių akivaizdžių sužalojimų. Kol ji buvo pas juos, D. ir J. vienas ant kito žodžiais pasikeikdavo, bet tai buvo visiškai įprasta, jų normos ribose, pagal jų įprastą tarpusavio bendravimo pobūdį, jokio išskirtinio pykčio, barnio, konflikto tą dieną tarp jų nebuvo. Jai nuo jų namų iki savo namų eiti pėsčiomis yra daugiausiai apie 15 minučių. Išėjusi iš jų ji nuėjo iki parduotuvės „IKI“, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kurioje užtruko apie 5 min. Mano, kad namo grįžo prieš 15.00 val., galimai apie 14.45-14.50 val., bet tikslaus laiko neįsidėmėjo ir negali nurodyti. Visai netrukus po to, kada grįžo, jai paskambino jos vyras R. ir paklausė, ar ji yra pas D.. Ji jam pasakė, kad ne, kad jau grįžo iš jos ir kad yra namuose. R. jai pasakė, kad matė pro savo namų langą, kad ji buvo pas D., o kada išėjo - nepastebėjo, o dabar pas D. į kiemą privažiavo daug policijos. Ji pasakė, kad iki jai išeinant pas juos tikrai niekas nebuvo nutikę, o kas pas juos atsitiko – nežino. Po R. skambučio ji skambino D., tačiau ji neatsiliepė. Tą dieną jai nepavyko prisiskambinti D. Atrodo, kad jai susiskambino D. tik jau kitą dieną. D. pasakė, kad J. išėjo į „G“, t. y., į netoliese esantį barą, ir jį ten „papjovė“, kaip suprato - sužalojo peiliu. Kas „papjovė“ ir dėl ko, D. sakė nežinanti. Po kiek laiko kalbėjo apie tą įvykį ir su J., jis taip pat sakė tą patį, kad jis ėjo į „G“ ir kad jį „papjovė“. Kur tiksliai tai įvyko, kokiu laiku, kas J. sužalojo, dėl ko, J. sakė nežinantis, nieko neatsimenantis. Apie jo sužalojimo aplinkybes visiškai nieko nežino. Jai tai pasirodė labai keista, nes nuo jos išėjimo iš jų namų iki kol R. jai telefonu pranešė apie tai, kad kažkas atsitiko pas juos, praėjo labai neilgas laiko tarpas. Kai išėjo, J. atrodė visiškai girtas ir ji negirdėjo, jog jis būtų ruošęsis kažkur eiti. Priešingai, jai atrodė, kad jis nuėjo atsigulti. Kokiais drabužiais jie abu vilkėjo tą dieną ji neįsidėmėjo, neatsimena ir apibūdinti negali. Atrodo, kad J. vilkėjo pilkomis sportinėmis kelnėmis, daugiau nieko neatsimena. Nežino, ar D. galėtų sužaloti J. peiliu, neturi apie tai nuomonės.

Po liudytojos A. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinimo ji paaiškino jog palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Patikslino, kad J. U. jai sakė, kad jį pripjovė „G“ (taip vietinių vadinamo baro). Jis sakė, jog gavo peilį iš nugaros ir nematė, kas jį sužalojo. Tą patį pasakojo ir D. U..

Iš specialistės Z. M. paaiškinimų duotų teisiamojo posėdžio metu. Specialistė paaiškino, jog ji palaiko savo, kaip specialistės, išvadą Nr. G 919/2022 (02). Atlikdama tyrimą ji vadovavosi specialisto išvadoje aprašytais dokumentais. Atsimena, jog nukentėjusiajam buvo nustatytos hematomos žarnų kilpose (žarnose). Ji pati paciento neapžiūrėjo. Išvadą surašė remdamasi medicininiais dokumentais, kurie buvo jai pateikti, taip pat užsisakė gydymo stacionare ligos istoriją, dėl operacijos protokolo ir dėl operacijos aprašymo. Hematoma susidarė žarnose paveikus duriančiu, pjaunančiu daiktu pilvą. Pakanka įdurti, kad susidarytų hematoma smūgio metu. Būtent smūgio metu galėjo susidaryti hematoma. Smūgiuojant susidaro hematoma, nes buvo padaryta kiauryminė durtinė, pjautinė žaizda. Buvo atlikta kompiuterinė tomograma, nustatyta laparotomija. Iš susidariusios hematomos galima teigti, kad smūgis buvo stiprokas, panaudota jėga, kurios stiprumui nustatyti medicininių duomenų nėra. Atsakydama į klausimą: - Ar rankoje laikant peilį ir ant jo užgriuvus susidarytų hematoma?; Atsakė: - Kad tokia galimybė neatmetama. Į klausimą: - Jeigu rankoje laikomas peilis ir laikant peilį kitas asmuo griūva ant to peilio, ar peilį laikančio ranka, jeigu jis neturi tikslo įdurti, galėjo staigiai atsitraukti dėl reflekso?; Atsakė: - Kad to galima buvo išvengti, galėjo suveikti sąlyginis refleksas, tačiau apie tai medicininiuose dokumentuose nieko neparašyta. Laikant peilį rankoje veikia pirštų raumenys. Duriant peiliu veikia dilbio raumenys, pirštų raumenys. Smūgis buvo padarytas panaudojant jėgą, nes padarytas kiauryminis sužalojimas su plonžarnių sužalojimu. Jeigu nebūtų panaudota jėga, tai plonžarnės nebūtų sužalotos. Jeigu rankoje tik laikomas peilis tai raumenų jėga nenaudojama. Į klausimą: - Jeigu nėra tikslo įdurti ar raumenys imobilizuoja peilį taip, kad griūnant žmogui ant jo, raumenys gali tokia jėga laikyti peilį, kad jis pradurtų odą ir pažeistų žarnas?; Atsakė: - Kad tik naudojant jėgą gali būti peiliu pažeidžiami pilvo raumenys ir plonžarnės. Jeigu peilis tik laikomas rankoje, nebus įduriama. Reikia pašalinę jėgą naudoti. Žmogaus oda yra apie 0,5 cm, odą nesunku pradurti. Paviršines žaizdas padaryti yra nesunku. Kad pasiekti vidaus organus reikia panaudoti jėgą, o nubrozdinimams padaryti jėgos nereikia. KT reiškia, kad atlikta kažkokia atžyma. Eventracija yra žaizdos išsiveržimas. Išrašuose rašoma sutrumpintai, truko informacijos, todėl buvo užsisakiusi gydymo stacionare ligos istoriją. Aplink dūrio vietą būna, kad susidaro hematoma, tai priklauso nuo smūgio intensyvumo. Hematoma buvo nukentėjusiojo pilve, apink dūrį. Hematoma buvo dūrio vietoje ir žarnose buvo, tai rodo, kad smūgis buvo stiprus.

Specialistė dar paaiškino, kad sužalojimas nukentėjusiajam padarytas aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis. Dėl smūgio, tai būna įvairiai aprašoma, bet pagrindinis dokumentas buvo laparatomija, gydymo stacionare ligos istorija. Maža tikimybė, kad pats nukentėjusysis galėjo susižaloti, tačiau neatmetama, kad griuvus galima susižaloti, bet duomenų nurodančių, kad pats griuvo, nėra. Pakankamai stipraus smūgio būta, nes kiauryminė, pjautinė žaizda atsiverianti į pilvaplėvės ertmę su plonosios žarnos sužalojimu galėjo būti padaryta pakankamai stipraus smūgio metu ir atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam užfiksuotas kiauryminis sužalojimas. Griūvant pačiam hematoma vargu ar atsirastų, nes taip atsitinka panaudojant jėgą. Kad smūgis buvo intensyvus rodo kiauryminis sužalojimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas įrankiu, kuo galėjo būti peilis. Peilis, kurio geležtės plotis galėjo būti apie 2 cm ir aštriais ašmenimis. Parametrai: žaizda 2 cm - reiškia žaizdos gylį. Medicininiuose dokumentuose apie tai daugiau neaprašyta. 2 cm parodo, kad žaizda buvo padaryta peiliu aštriais ašmenimis. Norint padaryti tokią žaizdą, turėjo būti panaudota jėga, nes pradurta pilvaplėvė ir plonžarnė. 2 cm yra žaizdos gylis. Iš žaizdos ištraukus peilį, žaizda susitraukia. Žaizda buvo gilesnė negu 2 cm, tačiau apie tai plačiau neaprašyta medicininiuose dokumentuose, nes dabar chirurgai apie tai plačiau neaprašo. Medicininiuose dokumentuose konstatuotas 2 cm žaizdos gylis ir tiek. Žaizdos atsiradimo mechanizmas toks: sužalojimas galėjo būti padarytas aštriu, duriančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis. Dėl paties sužalojimo mechanizmo, tai padaryta aštriu duriančiu daiktu, paveikus pilvo sritį. Sužalojimas nėra būdingas savigynai. Sužalojimo metu nukentėjusysis galėjo būti ir vertikalioje ir horizontalioje padėtyje, nes jam įdurta į apatinę pilvo sritį aštriu duriančiu daiktu.

Iš 2022-05-13, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų Registravimo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad 2022-05-13, apie 15 val., adresu (duomenys neskelbtini), rastas J. U., gimęs (duomenys neskelbtini)., su durine žaizda pilve. Minėtas asmuo pristatytas į gydymo įstaigą. Po pirminės J. U. apžiūros jam diagnozuota 1,1 cm gylio kiauryminė pilvo pilvaplėvės žaizda, pro kurią matėsi išlindusi žarna. Asmuo operuojamas, sužalojimai tikslinami. Sužalojimo mastas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 1-9).

Iš 2022-05-13, patalpų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad apžiūrėtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos. Apžiūros metu nustatyta, kad virtuvės kambaryje grumtynių pėdsakų nepastebėta. Svetainės kambario viduryje yra stalas su ant jo esančiu maistu. Kambario kairėje pusėje yra sofa ant kurios yra pagalvės. Sofa yra užklota tamsios spalvos patalyne. Ant patalynės yra raudonos spalvos, galimai kraujo dėmė. Paklodės skiautė su raudonos spalvos, galimai kraujo dėme iškirpta ir supakuota į popierinį voką Nr. 1. Svetainės kambaryje grumtynių pėdsakų nepastebėta. Namas ir jo patalpos nufotografuotos (1 t., b. l. 15-31).

Iš 2022-07-12, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog D. U. pagal pareikalavimą, prijungimui prie baudžiamosios bylos pateikė peilį, kaip nusikaltimo padarymo įrankį (1 t., b. l. 193-198).

Iš 2022-05-17, viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos pranešimo policijos komisariatui Nr. 20-G-22401, kuriame užfiksuota, kad 2022-05-13, 15 val. 10 min., VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje buvo registruotas kvietimas iš (duomenys neskelbtini), pacientui J. U.. Į kvietimą nurodytu adresu vyko brigada 1515: skubios medicinos pagalbos brigados vadovė U. B. ir GMP paramedikas – automobilio vairuotojas F. G.. Pateikta 2022-05-13 kvietimo kortelė Nr. 2215105858-1-1, 2 lapai ir suarchyvuotas – užšifruotas kvietimo garso įrašas Zip (2 t., b. l. 20-23).

Iš 2022-05-17, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos rašte Nr. S-(1.22)-4757 policijos komisariatui ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad tyrimui pateiktas paciento J. U., gimusio (duomenys neskelbtini)., medicinos dokumentų išrašų/siuntimų Nr. LA 2022-0296471/570000-2022-537876, LA 2022-0296586/060000-2022-538476 kopijos.

2022-05-13, medicinos dokumentų išraše/siuntime Nr. LA 2022-0296471/570000-2022-537876, anamnezėje nurodyta, kad GMP pas pacientą J. U., gimusį (duomenys neskelbtini)m., atvyko 2022-05-13, 15.42 val. Atvežtas GMP dėl durtinės žaizdos pilve – pasak GMP medikų, buitinio konflikto metu durtas peiliu į pilvą. Policija informuota. Pilvas: durtinė žaizda po bamba, aktyviai nekraujuoja; pilvas skausmingas, įtemptas. Pilvo kairėje pusėje apytiksliai 1,1 cm nuo bambos matoma žarnos eventracija, anamnezėje dūris į pilvą, dūrio kanalo pabaigoje matoma skysčio sankaupa iš kurios matomi aktyviam kraujavimui būdingi KT požymiai. Peritoniniame tarpe apytiksliai 6,2x18,5x4,2 cm dydžio, pilvo apačioje ir tarp žarnų kitose vietose iki apie 2,0 cm heterogeniško skysčio ruožai – hematoma.

2022-05-16, medicinos dokumentų išraše/siuntime Nr. LA 2022-0296586/060000-2022-538476, anamnezėje nurodyta, kad GMP pas pacientą J. U., gimusį (duomenys neskelbtini)., durtinė žaizda pilve. Ligos eiga/taikytas gydymas: 2022-05-13 bendrinėje nejautroje pacientas operuotas, atlikta laparotomija, pilve rasta apie 1,5 l kraujo su krešuliais, 2 kiauryminiai plonžarnės defektai, 4 defektai pasaite (2 iš jų aktyviai kraujuojantys). Kraujavimas sustabdytas, plonžarnės defektai užsiūti. Pooperacinis laikotarpis sklandus (2 t., b. l. 34-41).

Iš 2022-09-28 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad klausantis mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi nukentėjusysis J. U., gimęs (duomenys neskelbtini)., darant jų įrašus, kontroliuojant kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją – gaunant nurodyto numerio išeinančių ir įeinančių SMS, MMS ir kitų pranešimų turinį nuo 2022-07-04 iki 2022-08-01, katalogo Nr. 220704_bvrm11, 2022-07-15, 12:07:45 val., užfiksuota ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija, pokalbio Nr. 191, kada J. U. bendrauja su mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugos sistemai, kalbasi su vyru vardu A.. Pokalbio metu J. U. pasakoja A. , kad tai D. jį padūrė, o jis nieko neatsimena. Taip pat 2022-07-17, 9:46:08 val., yra užfiksuota ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija, pokalbio Nr. 240, kada J. U. bendrauja su mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugų sistemai, kalbasi su vyru. Pokalbio metu J. U. pasakoja, kad tai D. jį padūrė, ir jam reikėtų apsigyventi dabar kitur. Surašyta šių dviejų pokalbių 2022-09-09 suvestinė Nr. 20-IL-24395. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingi pokalbiai įrašyti į DVD kompaktinę plokštelę Nr. 20-7-1293 (2022). Kita informacija užfiksuota kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, įrašyta į kompaktinę plokštelę Nr. 20-7-1295 (2022) (2 t., b. l. 77-52).

Iš 2022-07-27, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime „Dėl įtariamosios D. U. mobilaus ryšio abonento telekomunikacijų įvykių išklotinių analizės“ užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl sunkaus nukentėjusiojo J. U. sveikatos sutrikdymo, įstatymuose nustatytos tvarkos pagrindu, buvo gautas įtariamosios D. U. prieš įvykį, įvykio metu ir po jo naudoto mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), administruojamo telekomunikacijų bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ telekomunikacijų įvykių (įeinančių, išeinančių skambučių ir trumpųjų žinučių, abonento prisijungimų prie mobiliojo ryšio tinklo stočių bei jų adresų) laikotarpiu nuo 2022-05-10 iki 2022-05-16 išklotinės, nes ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2022-05-13, apie 15 val. 05 min., gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), galimai peiliu buvo sužalotas J. U., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, kuris dėl galimai durtinės pilvo žaizdos greitosios medicinos pagalbos ekipažo buvo pristatytas į Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu 2022-05-13, 15 val. 05 min., pranešė J. U. sugyventinė D. U., gimusi (duomenys neskelbtini) vmetais, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuriai 2022-07-12, įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Išanalizavus gautas išklotines nustatyti abonento telekomunikacijų įvykiai:

2022-05-13: 15 val. 05 min., išeinantis skambutis abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Bendrajam pagalbos centrui, trukmė 132 sek; 19 val. 06 min., įeinantis skambutis iš abonemento Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso IAP, naudojasi A. R., trukmė 173 sek.

2022-05-14: 7 val. 04 min., įeinantis sms iš abonemento Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso IAP, naudojasi A. R.; 9 val. 28 min., išeinantis praleistas skambutis abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso IAP, naudojasi A. R.; 9 val. 29 min., išeinantis praleistas skambutis abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso E. G. M. ; 9 val. 32 min., įeinantis skambutis iš abonemento Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso IAP, naudojasi A. R., trukmė 94 sek; 9 val. 38 min., išeinantis skambutis abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso IAP, naudojasi A. R., trukmė 180 sek; 9 val. 42 min., įeinantis skambutis iš abonemento Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso IAP, naudojasi A. R., trukmė 28 sek; 10 val. 19 min., išeinantis skambutis abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso IAP, naudojasi A. L., trukmė 66 sek; 12 val. 12 min., išeinantis skambutis abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso IAP, naudojasi A. L., trukmė 52 sek; 13 val. 18 min., išeinantis praleistas skambutis abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso IAP, naudojasi A. R.; 19 val. 01 min., išeinantis skambutis abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso IAP, naudojasi A. L., trukmė 34 sek (2 t., b. l. 109-111).

Iš 2022-09-28 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad klausantis mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi įtariamoji D. U., gimusi (duomenys neskelbtini) m., darant jų įrašus, kontroliuojant kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją – gaunant nurodyto numerio išeinančių ir įeinančių SMS, MMS ir kitų pranešimų turinį nuo 2022-07-04 iki 2022-08-01, katalogo Nr. 220704_tvrm08, 2022-07-12, 15:09:00 val., užfiksuota ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija, pokalbio Nr. 309, kada D. U. bendrauja su mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įtariamosios dukrai E. G. M. , kalbasi su dukra. Pokalbio metu D. U. pasakoja dukrai, kad tai ji padūrė J. U., ir apie tai prisipažino policijos pareigūnams. Surašyta šio pokalbio 2022-09-09 suvestinė Nr. 20-IL-24396. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingas pokalbis įrašytas į DVD kompaktinę plokštelę Nr. 20-7-1292 (2022). Kita informacija užfiksuota kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, įrašyta į kompaktinę plokštelę Nr. 20-7-1294 (2022) (2 t., b. l. 120-123).

Iš 2022-10-07, slaptų veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad nuo 2022-07-11 iki 2022-07-27 slapti veiksmai atlikti nukentėjusiojo J. U. ir įtariamosios D. U. atžvilgiu t. y. slapta patekta į jų gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), namo patalpose įrengta garsą įrašanti priemonė, kurios pagalba siekta fiksuoti J. U. ir D. U. pokalbius, jų pokalbius su kitais asmenimis, taip pat kitokį susižinojimą ar veiksmus, kada nė vienam pokalbio dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. 2022-07-13 nuo 2:51:10 val. iki 2:53:00 val., J. U. pokalbis su D. U., kalbasi apie tai, kad D. U. dūrė peiliu J. U.. 2022-07-13 nuo 7:42:50 val. iki 7:52:00 val., J. U. pokalbis su D. U., kalbasi apie tai, kad D. U. dūrė peiliu J. U.. 2022-07-15 nuo 3:26:19 val. iki 3:29:51 val., J. U. pokalbis telefonu su vyru vardu A., kalbasi apie tai, kad jį peiliu padūrė D. U., o jis nieko neatsimena. 2022-07-15 nuo 15:18:00 val. iki 15:20:00 val., J. U. pokalbis su D. U., kalbasi apie tai, jog reikėjo pasakyti, kad J. U. pats už namo girtas nukrito ant metalinio strypo ar peilio. 2022-07-16 nuo 1:44:00 val. iki 1:49:20 val., J. U. pokalbis su D. U. ir dar viena moterimi vardu J., kalbasi apie tai, kad J. nieko nematė, reikėjo kažkokį metalą įsmeigti į žemę, krauju ištepti. 2022-07-26 nuo 2:45:00 val. iki 2:48:20 val., J. U. pokalbis su D. U., kalbasi apie tai, kad reikės mokėti tris tūkstančius ligonių kasai, už tai, kad D. U. padūrė J. U.. (2 t., b. l. 169-180).

Iš 2022-05-18 – 2022-05-19, daiktų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad apžiūrėtas 2022-05-13, 15 val. 05 min., pagalbos kvietimo iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini) garso įrašas gautas iš Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) pranešimo apie įvykį ROIK (duomenys neskelbtini) lango „Informacija“ lauko „BPC skambučių įrašai“. Užfiksuota, kad moteris skambinusi bendruoju pagalbos centro telefono numeriu 112 pranešė, jog adresu (duomenys neskelbtini) yra peiliu į pilvą sužalotas 40 metų vyras, stipriai kraujuoja. Lauks greitosios medicinos pagalbos ir policijos. Moteris patvirtino, jog sužalotas vyras yra jos sugyventinis (3 t., b. l. 25-28).

Iš 2022-07-19, daiktų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad buvo apžiūrėtas peilis paimtas 2022-07-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš įtariamosios D. U., (duomenys neskelbtini). Virtuvinis peilis tamsiai pilkos spalvos, plastikine rankena. Peilio bendras ilgis 31,5 cm, rankenos ilgis 11,5 cm, geležtės ilgis 20 cm, geležtės plotis ties rankena 3 cm. Apžiūrint peilį, vizualiai ant jo galimų kraujo pėdsakų nesimato. Peilis nufotografuotas (3 t., b. l. 129-133).

Iš 2022-06-16, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad J. U. konstatuota kiauryminė durtinė pjautinė žaizda pilvo srityje, atsiverianti į pilvaplėvės ertmę su plonosios žarnos sužalojimu. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu – pjaunančiu daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2022-05-13. Kiauryminė durtinė pjautinė žaizda pilvo srityje, atsiverianti į pilvaplėvės ertmę su plonosios žarnos sužalojimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje (3 t., b. l. 147-151).

Iš 2022-07-13 – 2022-07-19, parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jos prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad D. U. parodė vietą, tarp dviejų lovų, kur ji tuo metu stovėjo kairiuoju šonu į kambario duris, parodė, kaip J. U., stovėdamas priešais ją, rankomis pastūmė ją į krūtinę, parodė, kaip ji nuo pastūmimo atsisėdo ant lovos, stovėjusios jai už nugaros. J. U. jos paklausė: - Maža? Dar?. Ji jam atsakė: - Nu pabandyk. Ji parodė, kaip atsikėlė nuo lovos, parodė vietą kambaryje tarp kitos lovos ir stalo, kur veidu į ją stovėjo J. U.. Ji paėmė nuo stalo peilį ir paaiškino, kad peilį turėjo dešinėje rankoje, kadangi ruošėsi eiti pjaustyti maisto, parodė, kaip laikydama peilį dešinėje rankoje, ištiesė savo kairę ranką, ja pastūmė J. U. iš priekio į dešinį petį, pasakė jam: - Eik, atsigulk, aš tavęs prašau. J. U. jai pasakė: - Ką, tai durk, nu, durk. J. U. pradėjo eiti link jos. J. U. nuo jos pastūmimo buvo atsisėdęs ant šalia jo esančios lovos ir vėl atsistojo, o ji ruošėsi eiti į virtuvę, ir tada jis pasakė: - Nu tai durk, nu, durk. Ji laikydama peilį dešinėje rankoje, ištiesta kaire ranka stūmė nuo savęs J. U., jis artėjo prie jos, parodė, kaip J. U. priartėjo prie jos rankoje laikyto peilio. Laikė peilį, daugiau nieko nedarė. Ji gąsdino J. U., parodė, kaip ji ištiesdama dešinę ranką su joje laikytu peiliu link J. U. sakė jam: - Nori? Nori?. Paaiškino, kad J. U. tuo metu lingavo, Ji parodė vietą ties J. U. pilvu, ir paaiškino, kad iš karto po dūrio toje vietoje pamatė, kad yra raudona dėmė ant jo žalios spalvos marškinėlių, ji dūrio nepajautė, bet suprato, kad tai kraujas. J. U. atsisėdo ant lovos, ji pakėlė marškinėlius, pažiūrėjo, pasakė, kad kviečia greitąją, J. U. pasakė, kad nereikia, čia nieko nėra, ji pamatė, kad jo veidas bąla, iškvietė greitąją pagalbą. Peilį padėjo į virtuvę, juo vėliau pjaustė mėsą. Dūrio metu J. U. nieko nepasakė. Paskui atvažiavo greitoji medicinos pagalbą ir išvežė J. U.. Kada ji sužalojo J. U., kambaryje daugiau nieko nebuvo. J. U. grįžus iš ligoninės, jiedu apie tai nekalbėjo, kad tyrėjams atvykus paimti peilio, jis paklausė: - Tai tu mane?. Ji jam atsakė, kad taip, jis tik vakar sužinojo, kad tai jį padūrė, ji jam prisipažino, jis nieko į tai neatsakė, nepyksta. Žino, kad blogai padarė, gailisi. Paminėjo, jog kada J. U. ją pastūmė, jis jai pasakė: - Nu dabar žiurke, tau bus. Konflikto metu J. U. jai buvo sudavęs vieną kartą dešinės rankos delnu į veidą. Sakė namuose buvusiai J., kad ji (D. U.) pasielgė blogai, nes padūrė J. U.. Taip pat jai sakė, jog reikia policijos pareigūnams pasakyti, kad J. U. į namus iš baro jau sugrįžo sužalotas (4 t., 75-84).

III. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Ištyrus šiuos baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas D. U. dėl savo šeimos nario sunkaus sveikatos sužalojimo, pasitvirtino.

Kaltinamoji D. U. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, jog ji prisipažįsta, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis sunkiai sužalojo savo sugyventinį J. U., tik neigia, jog taip pasielgė tyčia. Teigia, jog konflikto metu nukentėjusysis J. U. pats užgriuvo ant jos rankose laikyto peilio, o peiliu ji norėjo tik pagąsdinti J. U., nes jis buvo agresyviai nusiteikęs jos atžvilgiu. Tyčios jį sužaloti neturėjo.

Su tokiomis D. U. nurodytomis aplinkybėmis, teismas nesutinka ir tokius jos paaiškinimus vertina, kaip gynybinę poziciją.

Teismo vertinimu, tokius D. U. paaiškinimus dėl jai pareikšto kaltinimo paneigia byloje esantys objektyvūs įrodymai, kurie buvo ištirti šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymima tai, jog kaltinamoji D. U. neneigia, jog ji rankoje laikė peilį, kurio geležtė buvo nukreipta į J. U.. Neneigia, jog jie konfliktavo, buvo neblaivūs, nervingi. Ji neneigia, kad prieš dūrį peiliu, J. U. naudojo fizinę prievartą jos atžvilgiu, o ji norėjo, jog jis nusiramintų ir eitų gulti. D. U. patvirtino, kad J. U. vaikščiodamas po kambarį svirduliavo, tačiau negriuvinėjo. Ji taip pat patvirtino, kad įvykio metu, kambaryje, kuriame buvo sužalotas J. U., jie buvo tik dviese, t. y. D. U. ir J. U.. Šios tiksliai nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog J. U. peiliu įdūrė ir jo sveikatą sunkiai sutrikdė būtent D. U.. Ji taip pasielgė veikdama tiesiogine tyčia, nes pats J. U. sužalojimo pobūdis, durtinės žaizdos gylis, žarnų pažeidimai, hematoma aplink žaizdą tiksliai iliustruoja, kad smūgis peiliu į J. U. pilvą buvo suduotas stiprus, t. y. į jį buvo durta.

Nėra pagrindo tikėti D. U. paaiškinimu, jog J. U. pats galėjo užgriūti ant jos rankoje laikomo peilio ir tokiu būdu susižaloti. Pažymėtina tai, jog jeigu D. U. būtų nenorėjusi sužaloti J. U., tai net ir tuo atveju jeigu jis dėl girtumo neišlaikęs pusiausvyros ir būtų griuvęs ant jos rankoje laikomo peilio, tai D. U. būtų suveikęs savisaugos instinktas ir tokiu atveju peilį ji būtų staigiai atitraukusi, pasukusi į šalį, išmetusi. Tačiau šiuo atveju taip neatsitiko, nes D. U. tikslas buvo įdurti peiliu J. U. ir taip jį „nuraminti“. Be to, pažymėtina ir tai, jog iš bendrųjų medicinos, žmogaus anatomijos žinių yra žinoma, tai patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta specialistė, jog žmogaus ranka, plaštaka, piršai, jeigu nėra stipriai įtempti raumenys, yra pakankamai paslankūs, mobilūs, todėl tokiu atveju net ir sunkiam žmogaus kūnui įsirėmus į laisvai rankoje laikomą peilį, jis galėtų pasislinkti, pakrypti, iškristi ir dėl to negalėtų taip giliai įsmigti į kūną, kaip atsitiko J. U. sužalojimo atveju.

Teismo posėdyje apklausta specialistė patvirtino, kad J. U. padarytas sužalojimas atsirado suduodant smūgį peiliu, o aplink žaizdą esanti hematoma, įrodo, kad smūgis buvo stiprus.

Šios teisme nustatytos aplinkybės tiksliai įrodo, kad D. U. sąmoningai dūrė peiliu J. U. į pilvą ir tyčia taip jį sužalojo.

Be to, reikia pažymėti ir tai, kad D. U. skambindama bendruoju pagalbos telefonu, pranešdama apie J. U. sužalojimą, tiksliai nurodė, jog jis yra padurtas. Vertinant tai, jog J. U. jo sužalojimo aplinkybių visiškai neprisimena dėl girtumo, ši nustatyta aplinkybė, tiksliai taip pat įrodo, kad tik D. U. žinojo, kaip buvo sužalotas J. U., ir pranešdama apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu, tiksliai nurodė, kad jis yra būtent padurtas, o ne kažkaip kitaip sužalotas. Tai kas paminėta, leidžia pagrįstai teigti, kad D. U. įdūrusi J. U. peiliu į pilvą ir supratusi, kad jis dėl tokio sužalojimo gali ir mirti, būdama išsigandusi dėl tokio savo poelgio, bijodama atsakomybės, tiksliai nurodė J. U. sužalojimo būdą, nes niekas kitas, išskyrus ją, to negalėjo žinoti.

Kad ji padūrė J. U. ir jį sužalojo, D. U. papasakojo ir draugei A. L. bei savo dukrai E. G. M.. Šios liudytojos apklausiamos teisme patvirtino minimas aplinkybes.

Kritiškai vertinami ir paties nukentėjusiojo J. U. teisme nurodytos aplinkybės, jog jis pats užgriuvo ant D. U. rankoje laikomo peilio. Pažymima, jog J. U. yra socialiai priklausomas nuo D. U.. Ji jį išlaiko, leidžia gyventi savo namuose, todėl J. U. yra suinteresuotas padėti D. U. išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokie jo parodymai yra paneigti objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis, kuriuos jau yra nurodęs teismas paneigdamas D. U. poziciją dėl jai pareikšto kaltinimo, kad ji J. U. sužalojo netyčia. Taip pat pažymėtina ir tai, jog J. U. teisme patvirtino, jog jis dėl girtumo neatsimena jo sužalojimo aplinkybių.

Šios paminėtos aplinkybės tiksliai įrodo, kad D. U. sąmoningai, turėdama tikslą „nuraminti“, dūrė peiliu savo sugyventiniui J. U. į pilvą ir taip tyčia sunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Pažymėtina ir tai, kad D. U. dar prieš šį minimą įvykį yra smurtavusi prieš savo sugyventinį J. U., smurto atveju taip pat buvo naudojamas peilis, pilnas alaus butelis.

Neabejojama, kad D. U. būdama suaugusiu, sąmoningu, protingu žmogumi, laikydama rankoje peilį, nukreipdama jį į kitą žmogų, juo durdama į kitą žmogų, suprato ir numatė, kad jos elgesys gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus, šiuo atveju J. U. sveikatą, ir tokių pasekmių norėjo, nes savo tokiu elgesiu norėjo savitai pagąsdinti J. U., jį nuraminti, pasiekti savo tikslą, kad jis eitų miegoti ir netriukšmautų.

Neabejojama, kad D. U. suprato ir žinojo, kad peilis yra pavojingas įrankis, kad juo įduriant kitam žmogui į pilvą galima sunkiai sužaloti ar net jį nužudyti.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą numatyta tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Šioje baudžiamojoje byloje esantys duomenys, kaltinamosios D. U. ir nukentėjusiojo J. U. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu pateikti paaiškinimai patvirtina, kad D. U. ir J. U. yra sugyventiniai – jie kartu gyvena apie 15 metų, veda bendrą ūkį, gyvena santuokinį gyvenimą, todėl nukentėjusysis J. U. laikytinas kaltinamosios D. U. šeimos nariu.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad terminas sveikata reiškia natūralią konkretaus žmogaus organizmo būklę iki nusikaltimo, o sveikatos sutrikdymas, tai tokios organizmo būklės pakitimas, pablogėjimas dėl kaltininko neteisėtos veikos.

Sveikatos sutrikdymas apima ir sužalojimą, nes sužalojimas yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu.

Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento.

Nukentėjusysis, tokio pobūdžio bylose, visada yra kitas žmogus, jau gimęs ir dar nemiręs, nepriklausomai nuo jo sveikatos būklės.

Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiais yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių.

Sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu kilus padariniams lėmusiems tokį sveikatos sutrikdymą.

Sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju kaltininkas tokių padarinių nori.

Sunkaus sveikatos sutrikdymo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 14 metų amžiaus fizinis asmuo.

Išanalizavus visus aukščiau aprašytus įrodymus, nekyla abejonių dėl D. U. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikaltimą numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nes byloje esantys ir teismo patikrinti visi paminėti duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamosios D. U. kaltei pagrįsti dėl visų jai pareikštame kaltinime nurodytų aplinkybių.

Visi teismo nurodyti įrodymai ir paminėtos veikos kvalifikavimo aplinkybės patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padaryta D. U. inkriminuota nusikalstama veika ir kad ją padarė kaltinamoji D. U.. D. U. inkriminuota nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto dispoziciją.

Nėra pagrindo kaltinamosios D. U. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnį, kaip to prašė kaltinamosios gynėjas, nes baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu yra tiksliai nustatyta, kad D. U. nukentėjusiojo J. U. sveikatą sunkiai sutrikdė tyčia, o ne dėl neatsargumo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios D. U. kaltė dėl jai pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Prokuroras siūlė teismui D. U. skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

BPK 140 straipsnio pagrindais D. U. sulaikyta nebuvo.

2022-07-12, prokuroro nutarimu D. U. paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (4 t., b. l. 85-89).

Šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti D. U. skirta minėta kardomoji priemonė turi būti panaikinta.

Kaltinamoji D. U. dirba (4 t., b. l. 18-19), teista (4 t., b. l. 23-28; 36-38; 39-43; Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenys), administracine tvarka bausta (4 t., b. l. 20-22).

Byloje nėra duomenų apie kaltinamosios D. U. nepakaltinamumą (4 t., b. l. 17).

Kaltinamosios D. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji suteikė nukentėjusiajam J. U. pagalbą ir kitais aktyviais veiksmais išvengė sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes po J. U. sužalojimo ji iškvietė medicinos darbuotojus, užspaudė tvarčiu jo žaizdą ir ją laikė užspaudusi iki medicinos darbuotojų atvykimo į įvykio vietą. Dėl to J. U. gyvybė buvo išgelbėta. Kad D. U. po įvykio suteikė J. U. tikrai efektyvią medicininę pagalbą, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta greitosios medicinos pagalbos darbuotoja U. B..

Taip pat kaltinamosios D. U. atsakomybę švelninanti aplinkybė yra ta, kad jos nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo J. U. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji D. U. parodė, jog J. U. buvo konfliktiškai nusiteikęs, pastūmė ją ant lovos. Kad nukentėjusysis J. U. provokavo konfliktą patvirtina ir baudžiamosios bylos medžiaga: 2022-07-13 – 2022-07-19, parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jos prieduose užfiksuota, jog D. U. patvirtino, jog J. U. rankomis pastūmė ją į krūtinę ir jos paklausė: - Maža? Dar?. Ji jam atsakė: - Nu pabandyk. Ji prašė J. U., kad jis eitų miegoti. J. U. jai sakė: - Nu tai durk, nu, durk. Taip pat aplinkybę, kad J. U. įvykio metu buvo agresyviai nusiteikęs kaltinamosios atžvilgiu, tiksliai įrodo 2022-10-07 slaptų veiksmų atlikimo protokole ir jo prieduose užfiksuoti duomenys. Čia yra užfiksuotas D. U. ir J. U. pokalbis jųdviejų namuose jau po įvykio. Šio pokalbio metu J. U. priekaištavo D. U., kad ji jam įdūrė peiliu ir jį sužalojo, o ši jam atsikirsdama sakė, jog jam nereikėjo jos daužyti. Šios nustatytos aplinkybės tiksliai įrodo, kad nukentėjusysis J. U. provokavo konfliktą.

Taip pat kaltinamosios D. U. atsakomybę švelninanti aplinkybė yra ta, kad ji atlygino dalį padarytos turtinės žalos civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, sudarė taikos sutartį su šiuo civiliniu ieškovu ir taikos sutartimi susitarė dėl visos nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (BK 59 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios D. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors D. U. įvykio metu ir buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ši aplinkybė turėjo įtakos jos nusikalstamos veikos padarymui. D. U. pati nurodė, kad jos apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo įtakos jos nusikalstamam elgesiui. Su tokia D. U. pozicija negalima nesutikti. Pažymėtina tai, kad konfliktai tarp sugyventinių D. U. ir J. U. vyko nuolatos ir tai patvirtina baudžiamosios bylos duomenys (BIRT ataskaitų žiūryklė Įvykių paieška (2 t., b. l. 143-157)). J. U. jau ne pirmą kartą kaltinamosios yra sužalojamas peiliu. Alkoholio vartojimas, konfliktai, smurtas yra kaltinamosios ir nukentėjusiojo kasdienybė, gyvenimo būdas. Pažymėtina ir tai, jog po įvykio kaltinamoji elgėsi labai atsakingai ir sąmoningai. Pamačiusi, jog nukentėjusysis pradėjo balti, ji suprato, kad jos padarytas jam sužalojimas yra rimtas. Bijodama, kad nukentėjusysis nenumirtų ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tvarstė nukentėjusiojo žaizdą, ją užspaudė tvarsčiu ir laikė taip užspaustą žaizdą iki medicinos darbuotojų atvykimo į įvykio vietą. Būtent toks kaltinamosios elgesys tiksliai įrodo, kad ji tikrai suprato savo elgesį, jį kontroliavo ir nukentėjusįjį sužalojo neatsitiktinai ir ne dėl girtumo, o dėl to, kad jis ją provokavo konfliktui, galimai vartojo jos atžvilgiu smurtą. Nukentėjusiojo sužalojimas yra šių sugyventinių gyvenimo būdo pasekmė.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta neatlikus sutrumpinto įrodymų tyrimo, D. U. kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl D. U. atžvilgiu nėra taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos (BPK 273 straipsnio 1 dalis, BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų.

Pagrindo taikyti D. U. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 75 straipsnio nuostatų nėra.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

D. U. jau yra smurtavusi prieš J. U. ir dėl to 2019-01-09 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinta kalta. Iš šio teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytų aplinkybių matyti, jog ankstesnių konfliktų su J. U. metu ji taip pat naudojo peilį, kuriuo dūrė J. U. ir tuo jam sukėlė fizinį skausmą, taip pat yra trenkusi pilnu plastikiniu alaus buteliu J. U. per galvą ir taip padariusi jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Už tokius nusikalstamus veiksmus D. U. buvo paskirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu. Tačiau po bausmės paskyrimo D. U. elgesys nepakito, ji neatsiribojo nuo nusikalstamo elgesio, nepakeitė gyvenimo būdo, nes ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus, gyvendama kartu konfliktavo su J. U.. Paskutinio konflikto su juo metu ji vėl panaudodama peilį sunkiai sužalojo J. U. ir tik laimingo atsitiktinumo dėka ir laiku suteiktos medicinos pagalbos šis konfliktas nepasibaigė J. U. mirtimi. Šios aplinkybės įrodo, kad ankstesnė bausmė neatgrasė D. U. nuo nusikalstamo elgesio. Jos nusikalstamo elgesio pasekmės sunkėja.

Teismas, skirdamas bausmę D. U., atsižvelgia į kaltinamosios D. U. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (kaltinamoji D. U. darydama nusikalstamą veiką siekė savanaudiškų tikslų, nes smurtavo kito žmogaus – savo sugyventinio atžvilgiu, vien dėl to, kad šis buvo priešiškas jai, neklausė jos prašymo nusiraminti, buvo agresyvi, kerštinga), į nusikalstamos veikos stadiją (D. U. padaryta nusikalstama veika yra baigta), į kaltininko asmenybę (D. U. nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, jos namuose yra nuolatos girtaujama, smurtaujama, savo sugyventinio atžvilgiu ji nusikalstamai elgiasi jau ne pirmą kartą, anksčiau taip pat yra smurtavusi prieš savo sugyventinį, ankstesnių konfliktų su juo metu taip pat yra naudojusi peilį ir sukėlusi juo jam fizinį skausmą, jos konfliktų su J. U. pasekmės sunkėja. Neigiamai vertinama tai, jog D. U. smurtavo savo sugyventinio atžvilgiu naudodama peilį, kuriuo įdūrė nukentėjusiajam ir taip jį sunkiai sužalojo. Tokiam jos elgesiui nėra jokio objektyvaus pateisinimo, nes dėl tokio sužalojimo nukentėjusysis galėjo ir mirti. Teismo vertinimu D. U. nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo be jokios svarbios priežasties. Nors jeigu ir nukentėjusysis buvo priešiškas jai, D. U. galėjo su juo nekonfliktuoti, o kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus, taip pat ji galėjo išeiti iš namų arba ieškoti kitų protingų būdų siekiant išvengti konflikto, jo eskalacijos, tačiau to ji nepadarė. Priešingai ji įsitraukė į konfliktą, jį sprendė nusikalstamai pavojingu būdu, negalvodama apie ypatingai sunkias tokio savo elgesio galimas pasekmes. Akivaizdu, kad taip elgdamasi ji netramdė savo emocijų, elgesio. Tokio jos elgesio tikrai negalima vertinti, kaip gynybinio. Toks D. U. elgesys įrodo jos neteisingas moralines nuostatas. Kaip minėta ji anksčiau yra teista taip pat už tyčinį nusikaltimą prieš savo sugyventinį, kurį padarė taip pat būdama neblaivi. Jos teistumas nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Ji yra bausta administracine tvarka. Kai kuriuos administracinius nusižengimus taip pat yra padariusi būdama neblaivi); į nusikalstama veika padarytą žalą (buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir tuo buvo pažeistos tokios pamatinės įstatymų saugomos vertybės kaip žmogaus sveikata dėl ko nukentėjusysis buvo gydomas medicinos įstaigoje).

Paminėtos aplinkybės, neigiamai apibūdinančios kaltinamąją, įrodo, kad jos nusikalstamas elgesys buvo ypatingai įžūlus, nekontroliuojamas ir tuo pavojingas, nes kėlė grėsmę kito žmogaus gyvybei, jo sveikatai. Naujai jos padarytas labai sunkus nusikaltimas įrodo, kad ankstesne jai taikyta bausme nebuvo įgyvendinta bausmės paskirtis, nebuvo pasiekti jos tikslai.

Visos šios paminėtos aplinkybės, jos ankstesnis teistumas, naujai padaryta nusikalstama veika, įrodo, kad D. U. yra linkusi nusikalsti, negerbti įstatymo saugomų vertybių, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgiant į jos asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes ir priežastis, norint, kas ji pasitaisytų, kaltinamajai D. U. parenkama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kaip ir yra numatyta jai inkriminuoto straipsnio sankcijoje. Nustatant bausmės terminą, atsižvelgiama į tai, kad yra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nustatant skiriamos bausmės terminą taip pat atsižvelgiama ir į teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl kaltinamajai nustatomas mažesnis už vidurkį, bausmės numatytos jai inkriminuoto straipsnio sankcijoje, terminas.

Civilinis ieškinys ir taikos sutartis

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ieškinio suma 3255,74 Eur. Civilinio ieškovo atstovas R. B. – R. (1 t., b. l. 77-80; 81-83; 84-85). 2022-07-15 tyrėjos nutarimu civilinio ieškovo Kauno teritorinė ligonių kasos įgaliotajai atstovei R. B. – R. leista dalyvauti procese (1 t., b. l. 86-87). 2022-08-04 įtariamoji D. U. su Teritorine ligonių kasa sudarė sutartį dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žalos atlyginimo Nr. Ž-24/3230 (1 t., b. l. 94-95 b. l.) ir 2022-08-12 yra atlikusi 70,74 Eur įmoką pagal minėtą sutartį (1 t., b. l. 96).

Šia sutartimi sutarties šalys susitarė, kad sutarties šalys yra: D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), toliau vadinami skolininku - viena šalis, ir teritorinė ligonių kasa, toliau vadinama išieškotojas - kita šalis, atstovaujama Kauno teritorinės ligonių kasos Teisės ir administravimo skyriaus patarėjos R. B.-., veikiančio pagal įstaigos nuostatus ir Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2022 m. kovo 28 d. įgaliojimą Nr. 5-08, sudarė Žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (toliau – Sutartis).

Sutartimi Šalys susitarė, kad sutarties objektas yra (Sutarties 1 punktas) Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžetui - 3255,74 Eur (trys tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt penki Eur 74 ct) atlyginimas; (Sutarties 2 punktas) Žalos PSDF biudžetui atlyginimas grindžiamas savanoriškai; (Sutarties 6 punktas) Žala, kurią skolininkas turi atlyginti pagal Sutartį, yra - 3255,74 Eur (trys tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt penki Eur 74 ct).

Sutarties šalys sutartimi nustatė šias šalių teises ir pareigas: (Sutarties 7 punktas) Skolininkas įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 60 (šešiasdešimt) mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 54,00 Eur (penkiasdešimt keturi Eur 00 ct). Pirmosios įmokos suma - 69,74 Eur - skolininkas įsipareigoja sumokėti iki rugpjūčio mėnesio paskutinės dienos; (Sutarties 8 punktas) Nurodyme pervesti pinigus skolininkas privalo įrašyti žodžius „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą bei Sutarties numerį; (Sutarties 9 punktas) Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą skolininkas privalo įmokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos; (Sutarties 10 punktas) Išieškotojui pareikalavus, skolininkas privalo pateikti mokėjimo nurodymą apie pervestas lėšas (banko kvitą ar kitą mokėjimą patvirtinantį dokumentą); (Sutarties 11 punktas) Pasibaigus nustatytam Sutarties vykdymo terminui, skolininkas turi būti visiškai atsiskaitęs su išieškotoju. Jeigu pasibaigus Sutarties vykdymo terminui skolininkas nėra visiškai atsiskaitęs su išieškotoju, žalos likutis išieškomas įstatymų nustatyta tvarka; (Sutarties 12 punktas) Skolininkas turi teisę atlyginti žalą anksčiau, nei numatyta Sutartyje, ir apie tai informuoti išieškotoją; (Sutarties 13 punktas) Jei žala PSDF biudžetui yra priteista skolininkų daugetui, Sutartis laikoma įvykdyta, kai yra sumokama visa solidariai priteista ar skolininkų pripažįstama suma; (Sutarties 14 punktas) Jei už skolininką įmokas moka kitas asmuo, jis privalo nurodyme pervesti pinigus įrašyti skolininko vardą ir pavardę bei Sutarties numerį; (Sutarties 15 punktas) Jei skolininkas 2 (du) kalendorinius mėnesius iš eilės nesumoka šios Sutarties 7 punkte numatytos mėnesinės įmokos, išieškotojas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka; (Sutarties 16 punktas) Jei skolininkas nevykdo Sutarties 11 punkte numatyti įsipareigojimo, išieškotojas turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

Sutarties baigiamosiomis nuostatomis sutarties šalys susitarė, kad (Sutarties 17 punktas) Sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu; (Sutarties 18 punktas) Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią, po vieną kiekvienai Sutarties šaliai. (Sutarties 19 punktas) Šalių rekvizitai: Skolininkas - D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Išieškotojas - Kauno teritorinė ligonių kasa, Aukštaičių g. 10, Kaunas, įmonės kodas 188783839. atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000; (Sutarties 20 punktas) Sutartis galioja nuo jos pasirašymo iki visiško skolininko įsipareigojimų, numatytų Sutartyje, įvykdymo per 7 punkte numatytą Sutarties terminą arba kol išieškotojas pasinaudos Sutarties 15 punkte numatyta teise; (Sutarties 21 punktas) Skolininkas, pasirašydamas Sutartį, patvirtina, kad yra supažindintas su asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos adreso, telefono numerio, elektroninio pašto adreso, parašo) tvarkymo pagrindu, tikslu ir terminais: (Sutarties 21.1. punktas) asmens duomenų tvarkymo pagrindas - Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktai ir Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 6 dalies c punktas; (Sutarties 21.2. punktas) asmens duomenų tvarkymo tikslas - Sutarties administravimas; (Sutarties 21.3. punktas) asmens duomenų tvarkymo terminas - 10 metų nuo Sutarties įvykdymo arba nutraukimo. Sutartį pasirašė skolininkė D. U. ir Išieškotojo įgaliotoji atstovė.

Kauno teritorinė ligonių kasa 2022-12-23, teismui pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo baudžiamojoje byloje, kuriame nurodė, kad Kauno teritorinė ligonių kasa 2022-07-14 baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį Nr. 32333 dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo, kuriuo prašė iš D. U., gimusios (duomenys neskelbtini) m., priteisti 3255,74 Eur padarytą žalą už nukentėjusiojo J. U., gimusio (duomenys neskelbtini)m., gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Pranešė, kad po civilinio ieškinio pateikimo D. U. 2022-08-04 sudarė su Kauno teritorine ligonių kasa žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo dalimis sutartį Nr. Ž-24/3230, kuria įsipareigojo žalą atlyginti per 60 mėnesių. Iki šio prašymo pateikimo dienos atlyginta 285,74 Eur. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamiesi BPK 113 straipsniu bei CK 6.983 straipsniu prašo patvirtinti 2022-08-04 sudarytą sutartį dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo dalimis. Baudžiamąją bylą ir pateiktą prašymą nagrinėti Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant. Kartu pateikė 2022-08-04 sudarytą sutartį, duomenis patvirtinančius atstovavimą bei duomenis patvirtinančius, kad D. U. vykdo sudarytos sutarties sąlygas (4 t., b. l. 126-132).

Kaltinamoji D. U. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su šios sutarties sąlygomis yra susipažinusi ir sutinka, kad teismas ją patvirtintų, kaip to ir prašo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovė. Nurodė, kad ji vykdo 2022-08-04, sutarties Nr. Ž-24/3230 sąlygas ir yra jau padariusi įmokas, kaip ir yra sutarta sutartimi.

Baudžiamoji byla išnagrinėta civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau BPK) 252 straipsnio 2 dalies pagrindu.

BPK 252 straipsnio 1 dalis numato, kad jei neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad civilinio atsakovo ar jo atstovo neatvykimas nesustabdo civilinio ieškinio nagrinėjimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos atstovė 2023-03-29, teismui yra pateikusi pranešimą, kuriame nurodė, kad 2022-12-23 Kauno teritorinė ligonių kasa teismui pateikė prašymą patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Šį prašymą palaiko. Prašo baudžiamąją bylą Nr. 1-137-844/2023 2023-04-03, 13.15 val., įvyksiančiame teismo posėdyje nagrinėti Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant. Vadovaudamiesi BPK 310 straipsnio 2 dalimi prašo atsiųsti priimto nuosprendžio nuorašą (5 t., b. l. 29-31).

BPK 113 straipsnio 2 dalis numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismui susipažinus su 2022-08-04, sutarties Nr. Ž-24/3230 sąlygomis, sprendžiama, kad ji gali būti tvirtinama.

Žemesnės instancijos teismas

Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys, darydamos vieną kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį ginčo šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis pareigomis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, išaiškina šalims šių procesinių veiksmų teisines pasekmes (CPK 294 straipsnio 2 dalis) ir priima nutartį, kurioje nurodo tvirtinamos taikos sutarties sąlygas ir bylą nutraukia (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje šalys abipusių derybų būdu pasiekė šalių interesus atitinkantį susitarimą dėl civilinio ieškovo pareikštų turtinių reikalavimų. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti, kad Taikos sutartis neatitinka šalių tikrosios valios, ją pasirašė tinkamai įgaliotas asmuo ir kaltinamoji D. U., šia sutartimi siekiama išspręsti kilusį ginčą iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

Tiek civilinio ieškovo atstovas, tiek ir pati kaltinamoji prašo teismo patvirtinti šią jų sudarytą taikos sutartį.

Taikos sutarties nuostatos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), nepažeidžia šalių teisių bei teisėtų interesų, todėl yra tvirtintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikomas.

Proceso išlaidos

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023-04-03 teismui pateikė 2023-04-03 pažymą Nr. APD-2023-05842, kurioje nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023-04-03 gavo advokato Kęstučio Gudyno prašymą Nr. ATP-2023-13356 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą D. U. pagal 2022-12-15 sprendimą Nr. KTS-2022-04309. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16841-22 antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė A. R. M.. Nurodyta jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 703,34 Eur (5 t., b. l. 32-35).

BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaltinamosios D. U. teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo metu, BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu (2022-07-12, tyrėjos nutarimas) atstovavo advokatė A. R. M., kuri yra pateikusi į bylą 2022-07-12, advokato orderį Serija LA Nr. 818208 (4 t., b. l. 61-62; 63).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, kaltinamosios D. U. teises ir teisėtus interesus atstovavo advokatas Kęstutis Gudynas. Teismas vertino jog buvo pagrindas pripažinti, kad ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nes be gynėjo pagalbos kaltinamosios D. U. teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami (4 t., b. l. 117-119; 124-125; 133).

D. U. kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl teismas sprendė, kad bylą nagrinėjant teisme gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tam, kad būtų reikiamai ginami šios kaltinamosios teisės ir teisėti interesai. Be to, nors kaltinamoji ir dirba, tačiau neturi nekilnojamojo turto, jai skirtina laisvės atėmimo bausmė. Pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę ji neteks darbo ir pajamų. Įvertinus tai kas paminėta, teismas sprendžia, kad jos turtinė padėtis yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios D. U. valstybės naudai nepriteisiamos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Paklodės skiautė su raudonos spalvos, galimai kraujo dėme, paimta 2022-05-13 įvykio vietos apžiūros metu gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15-17);

2) Virtuvinis peilis juodos spalvos rankena, paimtas 2022-07-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš įtariamosios D. U. (1 t., 193-195, 196-198 b. l.), po apžiūros (3 t., b. l. 129-131, 132-133);

3) 2 kompaktinės DVD plokštelės su parduotuvės „“ 2022-05-13 vaizdo įrašais, paimtos 2022-05-24 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš P. R. įmonės savininko P. R. (1 t., b. l. 185-187), po apžiūros (3 t., b. l. 119-121);

4) 2 kompaktinės DVD plokštelės su UAB „“ 2022-05-13 vaizdo įrašais, paimtais 2022-05-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš UAB „“ direktoriaus G. G. (1 t., b. l. 188-190), po apžiūros (3 t., b. l. 115-118);

5) Kompaktinė plokštelė su Bendrojo pagalbos centro 2022-05-13 pagalbos kvietimo garso įrašu, atsisiųstu iš Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR), ROIK 0122000276840 (2 t., b. l. 15-17), po apžiūros (3 t., b. l. 25-28);

6) Kompaktinė plokštelė su 2022-05-13 greitosios medicinos pagalbos kvietimo garso įrašais, pateiktais VšĮ Kauno m. greitosios medicinos pagalbos stoties 2022-05-17 raštu Nr. 20-G-22401 (2 t., b. l. 20-23), po apžiūros (3 t., b. l. 62-66);

7) Kompaktinė plokštelė su kūno kamerų Nr. 27 B0F1EC609266, Nr. 9 B0F1EC60455A, Nr. 11 B0F1EC5F87AE, Nr. 12 B0F1EC60CBC6 vaizdo įrašais, pateiktais PD prie LR VRM; Informacinių technologijų valdybos Informacinių technologijų paslaugų skyriaus (2 t., b. l. 25, 27, 29, 31), po apžiūros (3 t., b. l. 67-73, 74-77, 78-83, 84-88);

8) 2 kompaktinės plokštelės Nr. 20-7-1293 (2022), Nr. 20-7-1295 (2022) su informacija, gauta atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę – klausantis mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nukentėjusysis J. U. (2 t., b. l. 77-79, 125, 127);

9) 2 kompaktinės plokštelės Nr. 20-7-1292 (2022), Nr. 20-7-1294 (2022) su informacija, gauta atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę – klausantis mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi įtariamoji D. U. (2 t., b. l. 120-121, 125, 127);

10) 9 kompaktinės plokštelės Nr. 20-7-1059, Nr. 20-7-1060, Nr. 20-7-1061, Nr. 20-7-1062, Nr. 20-7-1063, Nr. 20-7-1064, Nr. 20-7-1065, Nr. 20-7-1066, Nr. 20-7-1067 su informacija, gauta atliekant slaptus veiksmus įtariamosios D. U. ir nukentėjusiojo J. U. atžvilgiu (2 t., b. l. 169-171, 166);

11) Kompaktinė plokštelė su įtariamosios D. U. 2022-07-13 parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais (4 t., b. l. 75-79, 80-84);

12) Vokas su nukentėjusiojo J. U. seilių lyginamaisiais pavyzdžiais, paimtais 2022-05-17 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu (2 t., b. l. 1-2).

Visi šie daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kartu su baudžiamąją byla perduoti Kauno apygardos teismui.

Šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti šių daiktinių įrodymų likimas turi būti išspręstas taip:

Paklodės skiautė su raudonos spalvos, galimai kraujo dėme, paimta 2022-05-13 įvykio vietos apžiūros metu gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), turi būti sunaikinta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Virtuvinis peilis juodos spalvos rankena, paimtas 2022-07-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš įtariamosios D. U. konfiskuotinas ir turi būti sunaikintas (BK 72 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21 vnt., nurodytų kompaktinių plokštelių ir vokas su nukentėjusiojo J. U. seilių lyginamaisiais pavyzdžiais, paimtais 2022-05-17 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu turi būti ir toliau laikomi prie šios baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 302-308 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusią (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jai bausmę – 3 (trejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią D. U. skaičiuoti nuo jos sulaikymo dienos, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, skirtą D. U. palikti nepakeistą iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, o šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Patvirtinti 2022 m. rugpjūčio 4 d., Kauno teritorinės ligonių kasos, kodas 188783839 ir D. U., gimusios (duomenys neskelbtini), sudarytą sutartį Nr. Ž-24/3230 dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui – 3255,74 Eur atlyginimo, su visomis jų sulygtomis šios sutarties sąlygomis, pagal kurią D. U. įsipareigoja per 60 (šešiasdešimt) mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d., kiekvieną mėnesį įmokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 54,00 Eur.

Nepriteisti iš D. U. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Paklodės skiautę su raudonos spalvos, galimai kraujo dėme, paimtą 2022-05-13 įvykio vietos apžiūros metu gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Virtuvinį peilį juodos spalvos rankena, paimtą 2022-07-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš įtariamosios D. U. konfiskuoti ir šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, sunaikinti (BK 72 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21 vnt., kompaktinių plokštelių ir voką su nukentėjusiojo J. U. seilių lyginamaisiais pavyzdžiais, paimtus 2022-05-17 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti ir toliau laikyti prie šios baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas