Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2017-08-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-377-1040/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-08-11
Bylos Nr.
A5.-377-1040/2017
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00208-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Vaišvilienė
Pažeidėjas
I. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-377-1040/2017Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00208-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 6.1; 21.9.10 (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. rugpjūčio 11 dUkmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė,sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V., būdamas UAB „Omita“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, 2017 m. birželio 30 d., apie 14 val. 30 min., UAB „Omita“ automobilių servise, esančiame (duomenys neskelbtini), leido dirbti R. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), neįsigaliojus sudarytai rašytinei darbo sutarčiai, bei E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir E. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių asmenų darbą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. V. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl nusižengimo padarymo pripažino iš dalies. Parodė, kad dėl R. K. darbo, patikrinimo metu, jau buvo pateikti Sodrai duomenys, kad įdarbins jį nuo pirmadienio, tai yra nuo 2017 m. liepos 3 d. Patikrinimo metu buvo penktadienis (2017 m. birželio 30 d.) ir būsimas darbuotojas R. K. savo noru atėjo į įmonės patalpas. Jis mokėsi dirbti, susipažino su įmonės darbu, padėjo dirbti. Jokio atlygio už tai negavo. Dėl E. B. nelegalaus darbo visiškai nesutinka. Šį asmenį pažįsta, pastarasis anksčiau buvo dirbęs jo įmonėje. E. B. patikrinimo metu buvo įmonės teritorijoje, tačiau atėjo be jo žinios, padėjo įmonėje dirbančiam draugui kažką dirbti, lyg tai atnešė įrankius. Šis asmuo įmonės naudai nedirbo, jokio atlygio už padėjimą draugui negavo. Dėl E. G. nelegalaus darbo taip pat nesutinka, nes šis asmuo buvo įmonės patalpose, tačiau įmonės naudai nedirbo. Jis buvo leidęs savo pažįstamam E. G. naudotis įmonės patalpomis, nes buvo laisvos vietos, tačiau pastarais dirbo savo naudai. Jokio atlygio jam nemokėjo. Sutinka, kad pažeidė bendrą tvarką, nes minėti asmenys negalėjo būti įmonės patalpose, tačiau jie nedirbo įmonės naudai, už darbą jiems atlyginimo nemokėjo. Šiuo metu įdarbino savo sūnų ir E. G., kad nesikartotų tokie patys pažeidimai. Sutinka dėl to, kad buvo darbo drausmės pažeidimai. Jei teismas nutartų skirti baudą, prašo skirti kuo švelnesnę baudą bei leisti ją išmokėti dalimis per vienerių metų laikotarpį.

Liudytojas E. G. teismo posėdžio metu parodė, kad pas I. V. dirba daugiau nei tris savaites. Patikrinimo dieną, dirbo UAB „Omita“ garaže. Jis iš savo pažįstamo automobilio išėminėjo dujų įrangą. Kadangi neturėjo garaže duobės, o išimant dujų įrangą reikėjo palysti po automobiliu, todėl paprašė I. V. leisti pasinaudoti įmonės garažo duobe. I. V. sutiko. Anksčiau taip pat yra to prašęs ir yra naudojęsis duobe. Šiuo metu yra įsidarbinęs I. V. vadovaujamoje įmonėje UAB „Omita“.

Liudytojas – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius G. K. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gauta informacija apie tai, jog UAB „Omita“ nelegaliai dirba asmenys, nurodant apie penkių nelegaliai dirbančių asmenų vardus ir pavardes. Šios informacijos pagrindu, 2017 m. birželio 30 d., apie 14 val. 30 min., atliko patikrinimą UAB „Omita“. Atvykęs į minėtą servisą, aikštelėje pamatė E. B., kuris ardė džipą. Prie įėjimo į serviso patalpas buvo keičiami automobilio ratai, juos keitė R. K. ir įmonės direktoriaus I. V. sūnus. Pačiame servise prie automobilio „Toyota“ dirbo E. G.. Dar buvo keli asmenys, kurių nesuspėjo apklausti, nes jie staiga pasišalino. Vieno pasišalinusio asmens vardas buvo Stasys, kito nei vardo, nei pavardės neužfiksavo. Patikrinimo metu akivaizdžiai matėsi, kad R. K. darbą dirbo realiai, pastarasis pūtė automobilio ratus, o direktoriaus sūnus juos montavo. Sodroje duomenų apie šio asmens darbą patikrinimo dieną nebuvo. Dėl direktoriaus sūnaus pažiūrėjo atlaidžiau, dėl to pažeidimo nefiksavo. Patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad E. G. taisė automobilio dujų įrangą. Nors šis asmuo teigė, kad įrangą taiso pažįstamo automobiliui, tarėsi su kažkokiu žmogumi, tačiau į servisą atvykęs automobilio savininkas šios versijos nepatvirtino. Paklausus su kuo tarėsi dėl automobilio remonto, tik gūžtelėjo pečiais. Šis asmuo po patikrinimo buvo įmonėje įdarbintas. Taip pat, patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad E. B. realiai dirbo įmonėje, įmonės aikštelėje ardė automobilį. Nors šis asmuo teigė, kad tarėsi su Stasiu, tačiau ši versija nepasitvirtino, nes jokio Stasio įmonėje nebuvo, paaiškėjo, jog jį į servisą įleido direktorius. Stasiui paskambinti niekas negalėjo. Persirengimo patalpoje, šalia vadovo kabineto, buvo B. darbiniai rūbai. Pažymėtina, kad Sodros duomenimis įmonėje turėjo dirbti du automechanikai, kurių patikrinimo metu nei vieno nebuvo. Vienas automechanikas buvo nedarbingume, kitas buvo pasiprašęs laisvos dienos. Kai atėjo patikrinti iš oficialiai dirbančių asmenų buvo tik direktorius ir buhalterė, visi kiti – apie penki asmenys dirbo nelegaliai. Nei vieno oficialiai įdarbinto automechaniko ar šaltkalvio, kurie galėtų dirbti realų darbą nebuvo, nors servise veikla vyko pakankamai plačiai.

Liudytojas – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad pagal gautą anoniminį pranešimą dėl galimo nelegalaus darbo, atliko patikrinimą servise, esančiame (duomenys neskelbtini). Patikrinimą atliko 2017 m. birželio 30 d., apie 14 val. 30 min. Įėjus į įmonės teritoriją, pastebėjo automobilį „Opel“ su nuimtais ratais, prie jo stovėjo R. K., kuris stovėjo prie ratų su įrankiais, kartu dirbo direktoriaus sūnus. Šalimais stovėjo klientai. Pačiame servise buvo automobilis „Toyota“, prie jo dirbo E. G.. Šis asmuo jam prisistatė, tačiau paklaustas ką veikia, kalbėjo labai neaiškiai. Sakė, kad remontuoja savo automobilį, kurį ketina pirkti. Įmonėje vaikščiojo dar vienas žmogus vardu S., tačiau išvyko, duomenų apie jį užfiksuoti nespėjo. Patikrinimo metu servise buvo daug žmonių, vyko darbas, vaikščiojo klientai, nors Sodros duomenimis tą dieną turėjo įmonėje dirbti tik direktorius ir buhalterė. Įmonėje tą dieną nelegaliai dirbo apie penki asmenys. Du staiga pasišalino, nespėjus užfiksuoti. Įmonėje buvęs E. B., patikrinimo metu, nuolat vaikščiojo pro direktoriaus kabinetą, ėjo į persirengimo patalpą, kurioje buvo palikęs savo rūbus ir piniginę. Jautėsi kaip savas, nors direktorius paaiškino, kad šis asmuo yra tik pažįstamas. Be to, atvyko remontuojamo automobilio savininkas, kuris negalėjo paaiškinti nei kas atvarė automobilį, nei kas atlieka darbus, buvo sumišęs.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio E. B. paaiškinimo matyti, kad jis servise dirbo, nes Stasys paprašė automobiliui nuimti sparnus (b. l. 8).

Iš byloje esančio E. G. paaiškinimo matyti, kad jis servise išėminėjo automobilio dujinę įrangą ir paprašė leisti dirbti garaže. Jo Ž. paprašė išimti dujų įrangą iš automobilio (b. l. 9).

Iš byloje esančio R. K. paaiškinimo matyti, kad jis pas įmonės direktorių užeidavo beveik kiekvieną dieną pasikalbėti ir prašydavo, kad jam duotų kokių nors darbų. Direktorius vis atidėdavo, tačiau penktadienį – 2017 m. birželio 30 d. pasakė, kad nuo pirmadienio priims į darbą. Žinodamas, kad dirbs jau nuo pirmadienio, 2017 m. birželio 30 d., 8 val. atvyko į UAB „Omita“, kur pratinasi dirbti. Jis pats atsinešė darbines pirštines, permontavo automobilio ratus. Po to, buvo išėjęs, tačiau vėl sugrįžo ir nuėmė ratus nuo automobilio (b. l. 10).

Iš byloje esančio nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0897 – 0959 matyti, kad 2017 m. birželio 30 d., apie 14 val. 30 min., Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojai pagal gautą anoniminį pranešimą atliko patikrinimą UAB „Omita“ automobilių servise, esančiame Deltuvos g. 39J, Ukmergė. Patikrinimo metu servise dirbo direktorius I. V. ir buhalterė Ž. Š., prie automobilių dirbo R. K., E. B., E. G., kurių nebuvo įmonės apdraustųjų darbuotojų sąraše. Patikrinimo metu R. K. keitė automobilio ratus, E. G. taisė automobilio dujinę įrangą, E. B. atliko automobilio kėbulo darbus. Įmonėje dirbęs E. G. buvo nurodytas anoniminiame pranešime kaip UAB „OMITA“ nelegalus darbuotojas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus duomenimis, R. K. socialinio darbo pradžia nurodyta – 2017 m. liepos 3 d., apie E. B. ir E. G. socialinio draudimo pradžią teritorinis skyrius neinformuotas (b. l. 3-4).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2017 m. birželio 30 d. duomenų matyti, kad UAB „OMITA“ įdarbinti: nuo 2015 m. liepos 21 d. darbuotojas R. G.; nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. darbuotojas M. P.; nuo 2016 m. balandžio 1 d. darbuotojas Ž. Š., nuo 2016 m. sausio 6 d. darbuotojas I. V. (b. l. 11).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2017 m. liepos 11 d. duomenų matyti, kad UAB „OMITA“ įdarbinti: nuo 2015 m. liepos 21 d. darbuotojas R. G.; nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. darbuotojas M. P.; nuo 2016 m. balandžio 1 d. darbuotojas Ž. Š., nuo 2016 m. sausio 6 d. darbuotojas I. V.; nuo 2017 m. liepos 3 d. darbuotojas R. K. (b. l. 12).

Iš 2017 m. birželio 30 d. darbo sutarties Nr. 8 matyti, kad tarp UAB „OMITA“ direktoriaus I. V. ir darbuotojo R. K. buvo sudaryta darbo sutartis, kuri įsigalioja 2017 m. liepos 3 d., darbo pradžia 2017 m. liepos 3 d. (b. l. 13).

Iš UAB „OMITA“ darbo grafiko matyti, kad 2017 m. birželio 30 d. įmonėje dirbantys asmenys yra I. V., Ž. Š., R. G., M. P. (b. l. 21).

Iš R. G. prašymo matyti, kad 2017 m. birželio 30 d. automechanikui R. G. buvo suteikta laisva diena (b. l. 22).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK). Darbo kodekso (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo dieną) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties. Tuo tarpu šio kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, jog su R. K. buvo sudaryta darbo sutartis ir susitarta, kad įdarbins šį asmenį nuo 2017 m. liepos 3 d. ir pranešta apie tai Sodrai, tačiau šis asmuo dirbo nuo 2017 m. birželio 30 d., nes mokėsi dirbti, o E. B. ir E. G. įmonės naudai nedirbo, tik naudojosi įmonės patalpomis, tačiau teismas šiuos parodymus vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Byloje nustatyta, kad I. V., būdamas UAB „OMITA“ direktoriumi, nepateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) pranešimo apie R. K. įdarbinimo pradžią taip, kaip to reikalauja įstatymas, tai yra prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (darbo pradžia numatyta 2017 m. liepos 3 d., tačiau darbuotojas realiai jau įmonėje dirbo 2017 m. birželio 30 d., todėl apie jo darbo pradžią turėjo būti pranešta 2017 m. birželio 29 d.) (DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, apie E. B. ir E. G. darbą VSDFV nebuvo pranešta. Kita vertus, pažymėtina, jog pagal 2017 m. birželio 30 d. tarp I. V. ir R. K. sudarytą darbo sutartį R. K. turėjo darbą pradėti 2017 m. liepos 3 d., todėl vertintina, kad patikrinimo metu – 2017 m. birželio 30 d. jis dirbo dar neįsigaliojus sudarytai sutarčiai. Tuo tarpu, su E. B. ir E. G. rašytinės darbo sutartys sudarytos nebuvo.

Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiųjų darbo inspektorių G. K. ir J. V. parodymais, kuriuose nėra prieštaravimų, juos patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Šie liudytojai parodė, kad gavo anoniminę informacija apie UAB „OMITA“ nelegaliai dirbančius asmenis bei patikrinimo metu užfiksavo, kad E. B. ardė džipą, R. K. keitė automobilio ratus, E. G. dirbo prie automobilio „Toyota“, nors nei su vienu iš darbuotojų patikrinimo dienai galiojanti sutartis sudaryta nebuvo bei apie jų darbą įstatyme numatytu terminu nebuvo pranešta VSDFV. Įmonė patikrinimo metu vykdė veiklą, joje lankėsi klientai, nors oficialiai įmonėje tą dieną neturėjo būti nei vieno oficialiai dirbančio darbuotojo, išskyrus direktorių ir buhalterę. Šiuos parodymus patvirtina aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai – nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0897 – 0959 (b. l. 3-4), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2017 m. birželio 30 d. duomenys (b. l. 11), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2017 m. liepos 11 d. duomenys (b. l. 12), UAB „OMITA“ darbo grafikas (b. l. 21), R. G. prašymas (b. l. 22). Šiuos parodymus iš dalies patvirtina ir E. B. bei E. G. parodymai (b. l. 8, 9), iš kurių matyti, kad jie neneigė paties fakto, jog minėtą dieną atliko servise automechanikų darbą, tačiau nurodė neišsamias, neaiškias ir jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintas darbo atlikimo priežastis. Be to, posėdžio metu apklaustas R. K. taip pat pripažino, kad patikrinimo dieną dirbo servise, nors pagal su juo sudarytą darbo sutartį darbą turėjo pradėti tik nuo 2017 m. liepos 3 d.

Tokiu būdu, įvertinus visų administracinio nusižengimo bylos medžiagoje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad I. V. pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažeidėjas I. V. anksčiau administracine tvarka baustas nebuvo, pažeidimą padarė pirmą kartą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, I. V. už padarytą nusižengimą yra skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, paskiriant minimalų baudos dydį (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į paskirtinos baudos dydį ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. V. nurodomas aplinkybes apie jo dabartinę turtinę padėtį, I. V., jo paties žodiniu prašymu, paskirtinos administracinės baudos sumokėjimas yra išdėstytinas 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, nustatant baudos mokėjimo dalimis tvarką (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 38 straipsniais, 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 630-637 straipsniais, 646 straipsniu,

nutarė:

Pripažinti I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) administracinę baudą.

I. V. paskirtos 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) administracinės baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, mokėjimo terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis po 100,00 Eur (vieno šimto eurų) sumą.

Išaiškinti pažeidėjui I. V., kad bauda turi būti mokama nustatytomis dalimis į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įpareigojant ją kiekvieną mėnesį savo vardu įnešti pinigines lėšas. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17069974453 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 676 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, jeigu pažeidėjas baudos dalies nesumoka laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga Vaišvilienė