- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-07
- Bylos Nr.
- 1S-1663-478/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00999-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- M. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria netvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. birželio 8 d. nutarimas Nr. 95-284 taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 15 metų. 2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis pakeistas ir M. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė 11 metų. Lietuvos Respublikos Prezidentės 2014 m. spalio 10 d. dekretu „Dėl malonės suteikimo“ paskirta bausmė sumažinta 3 metais.
Bausmės pradžia: 2010-08-19, bausmės pabaiga: 2018-08-19.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 95-284 nutarta taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 3 metų 2 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-06-04).
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. 95-284, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis M. K. skundu prašo šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistasis skunde nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartis yra nepagrįsta, nes teismas vadovavosi šališku požiūriu, nepakankamai įvertino visas aplinkybes, jo byloje esančius duomenis bei nevertino faktinių aplinkybių visumos, išskyrė ir atsižvelgė tik į tas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą charakterizuoti jį neigiamai. Taip pat nuteistasis nurodo, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas šešis kartus, už nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas devynis kartus, atvykęs į pataisos namus atsisakė dirbti, nes jam reikalingas gydymas, laikinai yra nedarbingas. Pataisos įstaigos administracijai jis pateikė tai patvirtinančius dokumentus - medicininę pažymą. Pataisos namuose mokėsi bei įgijo vidurinį išsilavinimą, kvalifikaciją. Pataisos įstaigoje pagal gydytojų rekomendacijas sportuoja, pagal galimybes dalyvauja sporto renginiuose, juos organizuoja, aktyviai dalyvauja krepšinio būrelio veikloje. Taip pat aktyviai dalyvauja kituose įstaigoje organizuojamuose renginiuose bei adaptacijos programose. Jo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką yra žema, po paleidimo planuoja įsidarbinti, gyvens su žmona ir sūnumi.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, išskirtinę reikšmę suteikė jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumui ir pavojingumui, nors šie veiksniai jau buvo teismo vertinti ir atsižvelgiant į juos jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, o atlikus įstatyme numatytą bausmės dalį yra galimas lygtinis paleidimas, todėl šie teismo motyvai yra nepagrįsti ir vertintini labai kritiškai. Taip pat teismas nepakankamai dėmesio skyrė jo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, jo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Apylinkės teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą vien deklaratyviais argumentais. Vertindamas jo atsisakymą dirbti pataisos įstaigos pasiūlytą mokamą darbą, teismas netgi viršijo savo kompetenciją ir įžeidžiančiai nustatė, kad jo požiūris į darbą yra formalus, nors gydytojai yra konstatavę, kad jam yra reikalingas gydymas ir jis yra laikinai nedarbingas, o pataisos įstaiga pagal jo sveikatos stovį jam pasiūlyti darbo neturi galimybių. Be to, Komisija savo nutarime nurodė, kad jo darbinė motyvacija yra teigiama, jis išsako norą dirbti, ir ankstesnės Komisijos rekomendacijos, kuriose buvo nurodyta ir siekti įsidarbinti - yra įvykdytos. Apylinkės teismas išvedžiojimais grindė nutarties dalį, liečiančią jam praeityje skirtų nuobaudų klausimą. Kadangi pastarųjų galiojančių nėra, todėl praeityje skirtos nuobaudos neturi, šiuo atveju, reikšmės, o vertindamas jo elgesį, teismas vertino tik neigiamą jo praeities pusę, nevertindamas teigiamų jo elgesio pokyčių. Teismas nepagrįstai sureikšmino padarytos veikos pavojingumą, vertindamas psichologinės tarnybos ir socialinio tyrimo išvadas, atsižvelgė tik į tas aplinkybes, kurios galėtų charakterizuoti jį neigiamai, tačiau nevertino teigiamų aplinkybių, ir galutinę išvadą pateikė, nevertindamas aplinkybių visumos. Skunde nuteistasis pažymi, kad padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas, kadangi šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę. Neatliktos bausmės dalis, nuteistojo padarytos veikos pavojingumas neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis ateityje gali nusikalsti, taigi, vien ši teismo nurodyta aplinkybė negali būti priežastis netvirtinti Komisijos nutarimo ir netaikyti jam lygtinio paleidimo. Taip pat pažymi, kad jis atliko reikiamą bausmės dalį, o teismas, nagrinėdamas klausimą, ar tvirtinti komisijos nutarimą, privalėjo vertinti ne pavienius duomenis, bet jų visumą, didesnį dėmesį sutelkiant į teigiamus jo elgesio pokyčius šiuo metu, o nesureikšminant anksčiau jo padarytų nusikalstamų veikų, už kurias jis yra nubaustas ir atliko didesnę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat pabrėžia, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę.
Nuteistojo nuomone, Komisijos nutarimas taikyti jam lygtinį paleidimą tvirtintinas, nes dėl visų išvardintų aplinkybių yra pagrindas išvadai, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, savo gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais, o tolimesnis jo taisymas ir bausmės tikslų įgyvendinimas galimas, jam būnant neizoliuotam, bet prižiūrimam. Apylinkės teismo išvados nepagrįstos išsamia surinktos medžiagos analize, todėl nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į M. K. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. K. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Nors nuteistasis M. K. jau yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, taip pat įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik sąlyga, leidžianti svarstyti lygtinio paleidimo taikymo klausimą, tačiau jokiu būdu ne besąlyginis pagrindas jį taikyti. Ar asmuo jau patyrė pakankamus laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu.
Nuteistasis skunde itin akcentuoja teigiamai jo elgesį charakterizuojančias savybes, nurodo, kad aktyviai dalyvauja pataisos įstaigos rengiamose programose, atlikdamas bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, kvalifikaciją, dalyvauja sporto renginiuose, juos organizuoja ir pan. Tačiau pažymėtina, kad bausmę nuteistieji privalo atlikti tinkamai bei sąžiningai, vykdant BVK 110 straipsnyje numatytas pareigas, ir tai yra kiekvieno nuteistojo prievolė, pagal tai sprendžiama, ar nuteistasis gebės prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų, kurie skiriami pritaikius lygtinį paleidimą, ar probacija gali būti sėkminga. Tačiau negalima sutikti su nuteistuoju, kad jo elgesys rodo šią pareigą vykdžius tinkamai – M. K. bausmės atlikimo laikotarpiu 6 kartus baustas už drausmės pažeidimus ir, nors šios nuobaudos jau negalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų.
Nuteistasis yra skatintas devynis kartus, pataisos namuose mokėsi bei įgijo vidurinį išsilavinimą, aktyviai dalyvauja renginiuose, rodo iniciatyvą, palaiko socialinius ryšius su šeima, kitos palankiai charakterizuojančios aplinkybės, be abejonės, yra svarbios, tačiau jos nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir nenusveria, šiuo atveju, esminėmis laikytinų aplinkybių, užkertančių kelią taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.
Nepagrįstas yra nuteistojo skundo argumentas, jog teismas, vertindamas jo požiūrį į darbą, viršijo savo kompetenciją. BVK 111 straipsnis numato, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę.
BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę.
Šią, vieną iš nuteistojo pataisos priemonių, nuteistasis ignoruoja – atsisako bet kokio darbo, motyvuodamas savo sveikatos būkle, tačiau duomenų, kad nuteistajam būtų nustatytas visiškas nedarbingumas, byloje nėra, nors į pataisos įstaigą atvyko 2011-07-04 ir iš karto atsisakė bet kokio darbo, gydytojo įrašas apie ribotą darbingumą parašytas tik 2014-09-01, taigi, konstatuotina, jog nuteistasis nėra visiškai nedarbingas ir gali dirbti darbus, parinktus pagal jo sveikatos būklę. Nors nuteistasis deklaruoja teigiamą darbinę motyvaciją, ši aplinkybė verčia abejoti, kad nuteistasis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti ir sėkmingai įsilieti į visuomenę. Nors skunde teigiama, kad Komisijos rekomendacijos, kuriose buvo nurodyta ir siekti įsidarbinti - yra įvykdytos, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, todėl apylinkės teismas, konstatuodamas, jog nuteistojo požiūris į darbą yra formalus, savo kompetencijos ribų neperžengė.
Priešingai nei nurodoma skunde, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, būtina įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, kadangi teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Ir teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas.
Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustas ilgalaikiu laisvės atėmimu. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. O teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad priešingai nei Komisija, kuri savo nutarime per daug sureikšmino teigiamai M. K. charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas objektyviai ir nešališkai įvertino visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius, įstatyme numatytus kriterijus ir pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą. Nuosprendžiu M. K. skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas nuteistajam paskirtos griežtos bausmės sušvelninimas pažeistų visuomenės saugumo interesą, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo už padarytą nusikaltimą švelnų nubaudimą, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog M. K. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.
Pažymėtina, jog nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. (2015 m. birželio 23 d. įstatymas Nr. XII-1818 (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)) įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakcija. Buvo pakeista BVK 157 straipsnio 1 dalis, joje nurodant, kad „Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“. Nors tiek Komisijos nutarimas, tiek pirmos instancijos teismo nutartis buvo priimta vadovaujantis ankščiau (iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) galiojusia įstatymo redakcija, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įsigaliojusi naujoji įstatymo redakcija – pasikeitę formalieji lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrindai, nuteistojo M. K. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, įtakos neturi, nes nuteistasis lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka nei pagal naująją, nei pagal senąją įstatymo redakciją.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.