Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis ŽŪB (duomenys neskelbtini) mechaninių dirbtuvių vedėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, pažeidė darbų saugos įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos reikalavimus, dėl ko įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, o būtent, jis, būdamas ŽŪB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), dirbtuvių vedėju - grūdų džiovyklos operatoriumi, priklausančiu aptarnaujančio personalo ir mechanizacijos padaliniams, ir būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, turinčiu pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01 (toliau - Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalis) dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, nes nesudarė saugių darbo sąlygų: pažeidė Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad darbai įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis šiuo Įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, šio Įstatymo 2 straipsnio 13 punkte reglamentuotus darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius galiojančius darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus, šio Įstatymo 16 straipsnio 3 punkte reglamentuotus darbui naudojamo įrenginio gamintojo parengtus saugaus eksploatavimo dokumentus, šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje reglamentuotus įmonėje parengtus vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus ir norminius dokumentus, tai yra, pažeidė grūdų sandėliavimo bokšto gamintojo UAB (duomenys neskelbtini) parengto naudojimo dokumento „Naudojimo ir priežiūros instrukcija. Grūdų bokštai PRIVE“, 3.4 punktą, kad „draudžiama žmonėms būti bokšte grūdų iškrovimo darbų metu“, tai yra, 2022-10-17 apie 10.00 val., būdamas instruktuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, supažindintas su įrenginių, grūdų sandėliavimo bokšto gamintojo UAB (duomenys neskelbtini) parengtais naudojimo dokumentais „Naudojimo ir priežiūros instrukcija. Grūdų bokštai PRIVE“, 3.4 punktu, kad „draudžiama žmonėms būti bokšte grūdų iškrovimo darbų metu“, dirbdamas grūdų iškrovimo mechanizmų valdytoju, darbo metu ŽŪB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, laukininkystės darbininkas G. D. yra/dirba grūdų sandėliavimo bokšte, turėdamas ir galėdamas įsitikinti, kad grūdų iškrovimo metu bunkeryje nebūtų žmonių, tuo neįsitikino ir pažeidė „Naudojimo ir priežiūros instrukciją. Grūdų bokštai PRIVE (ir kituose galiojančiuose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose) nurodytus reikalavimus, elgdamasis nerūpestingai, vykdė grūdų iškrovimo iš bokšto darbus, tai yra jis, kaip ŽŪB (duomenys neskelbtini) grūdų iškrovimo mechanizmų valdytojas, valdė grūdų iškrovimo mechanizmus taip, jog darbininkui G. D. dirbant - kasant grūdus grūdų sandėliavimo bokšte, tuo metu, kai buvo vykdomi grūdų iškrovimo iš bokšto darbai, naudojant atitinkamus mechanizmus, kas neatitiko instrukcijos „Naudojimo ir priežiūros instrukcija. Grūdų bokštai PRIVE“ 3.4 punkto nuostatos, kad draudžiama žmonėms būti bokšte grūdų iškrovimo darbų metu, dėl ko G. D., dirbdamas sandėliavimo bokšte, stovėdamas ant grūdų, kurie judėjo žemyn jų transportavimo iš bokšto metu, buvo paveiktas taip, kad nugrimzdo į grūdus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas ir laukininkystės darbininkas G. D. mirė nuo mechaninės asfiksijos uždaroje erdvėje - 2022-10-17 12.04 val. Greitosios medicinos pagalbos kortelėje konstatuota biologinė mirtis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir parodė, jog dirba ŽŪB (duomenys neskelbtini) mechaninių dirbtuvių vedėju. Jo pareigos yra rūpintis technikos remontu ir jos priežiūra. Yra ir grūdų džiovyklos saugyklos bokšto operatorius. Yra atsakingas už mechanizacijos padalinio darbų saugą. Su darbų saugos ir visomis kitomis instrukcijomis yra susipažinęs ir pasirašęs. 2022 m. spalio 14 d. viename iš bokštų užsikišo centrinė grūdų išbyrėjimo anga. Su G. D. dviese lauko kopėčiomis užlipo į bokštą, per bokšto viršų įlipo kopėčiomis į bokšto vidų. G. D. buvo su asmeninėmis apsaugos priemonėmis – šalmu, apraišais, respiratoriumi ir akiniais. Pakasė grūdus palygindami juos subyrėjusius į kūgio formą. Turėjo tik virvę. Apraišų nėra bokšte kur prisitvirtinti. Palygino grūdus ir išlipo. Grūdų buvo apie 600 tonų. Taip ir paliko iki pirmadienio. 2022-10-17 paaiškino situaciją dėl užsikišusios grūdų išbyrėjimo angos agronomui, zootechnikui, vyr. inžinieriui ir pasakė, kad reikia dviejų žmonių bokšte pakasti grūdus. Vėliau buvo atsiųsti du darbuotojai, kurie ėjo į bokštą. Buvo G. D. ir K. S. Neatkreipė dėmesio kaip jie buvo apsirengę ir apsiavę. Jie sustojo prie bokšto ir jis juos įspėjo, kad kai leis grandiklinį transporterį, jie išliptų iš bokšto. Pasakė, kad juos perspės paleidžiant transporterį sušukdamas. Jie abu girdėjo, kai jiems taip pasakė. G. D. pasakė, kad viską žino, suprato. Jie abu užlipo į bokštą, kuriame penktadienį kartu kasė grūdus. Nurodė jiems, kuriame bokšte jie turi pakasti grūdus. Pats laukė atvažiuojančio sunkvežimio. Tuo metu matė juos lipančius į bokštą lauko kopėčiomis. G. D. atsinešė kastuvą grūdams pakasti, o dar nuo penktadienio bokšte buvo likęs grūdų rausiklis. Po 15 minučių atvyko sunkvežimis, nurodė vairuotojui prie kurio bokšto privažiuoti, tai yra, prie to bokšto, kuriame buvo darbuotojai. Tada buvusiems bokšte darbuotojams sušuko lipti lauk, nes leis iškrovimo elevatorių. Po kelių minučių išgirdo jų atsakymą, kad leistų. Kieno tai buvo balsas ir ar iš lauko ar iš bokšto, negali pasakyti. Neįsitikinęs, kad jie išlipo iš bokšto, nuėjo įjungti kaušinį elevatorių. Įjungė jį paleidimo pulte ir pats stovėjo apie 30 metrų atstumu nuo jo, stebėdamas, kaip grūdai byra į sunkvežimį. Po kokių 15 minučių išgirdo šaukiant K. S., kad išjungtų elevatorių. Jis šaukė, kad skęsta G. Nubėgo iki pulto ir išjungė. Išjungęs įlipo į bokštą ir su K. S. abu bandė ištraukti tarp grūdų paskendusį G. D. Matėsi tik jo ranka iki riešo. Būdamas bokšte paskambino A. A., pasakė, kad kviestų gelbėtojus. Su K. S. kasė grūdus ir bandė gelbėti G. D., tačiau nesėkmingai, nes grūdai byrėjo. G. D. buvo tarp dviejų angų. Po to įlipo dar vienas darbuotojas ir visi virve bandė traukti, atkasti grūdus iki kol atvyko ugniagesiai, bet jo išgelbėti nepavyko. Kaltę pripažįsta visiškai, nes žinodamas, kad draudžiama žmonėms būti bokšte grūdų iškrovimo metu, įjungė elevatorių neįsitikinęs, kad bokšte nėra žmonių, neįsitikinęs, kad G. D. ir K. S. išlipo iš bokšto. Labai gailisi dėl savo veiksmų, nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė, prašo bylą nutraukti.

Be kaltinamojo V. K. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais V. K. 2022-11-29 apklausoje parodė, jog nuo 2006 metų dirba ŽŪB (duomenys neskelbtini) mechaninių dirbtuvių vedėju. Jo pareiga yra rūpintis žemės ūkio technikos remontu ir jos priežiūra. Taip pat jis yra ir grūdų džiovyklos - saugyklos bokšto operatorius. Kai pradėjo dirbti šiose pareigose nebuvo pastatytų visų šešių grūdų saugyklos bokštų. Tris bokštus pastatė prieš 10 metų, o tris prieš kokius trejus metus. Tai jis visą laiką ir dirbo operatoriumi prie šių bokštų. Jis bendrovėje atsakingas už mechanizacijos padalinio darbų saugą. O už pagalbinius laukininkystės darbuotojus atsakingas agronomas V. M., nes jis duoda jam žmones pakasti grūdus bokšte. Gali pasakyti, kad 2022-10-14, penktadienį, viename iš šešių bokštų, užsikišo centrinė grūdų išbyrėjimo anga. Jie su G. D. dviese įlipo į bokštą. Užlipo laukinėmis kopėčiomis ir per bokšto viršų įlipo kopėčiomis į bokšto vidų. D. turėjo asmenines apsaugos priemones, kurias buvo išdavęs agronomas, dirbęs prieš V. M. Jis išėjo iš darbo pavasarį ir išvyko dirbti į užsienį. D. turėjo tokias apsaugos priemones: šalmą, apraišus (diržus), respiratorių, akinius. Ką daugiau turėjo, nežino. Jie tą dieną pakasė apie valandą laiko. Jie palygino kūgio formos subyrėjusius grūdus bokšte. Jie nebuvo prisitvirtinę apraišais, turėjo tik virvę bokšte. Bokšte nėra prie ko prisitvirtinti tų apraišų, tik prie kopėčių. Diržų ilgis apie du metrus. Grūdų buvo apie 600 tonų. Jie palygino ir išlipo. Penktadienį niekas grūdų nebevežė ir jie paliko iki pirmadienio. Pirmadienį, tai yra, 2022-10-17, kaip ir kiekvieną rytą, susirinko specialistai aptarti tos dienos darbų. Jis pasakė prie visų: pirmininko G., vyr. inžinieriaus A. A., vyr. agronomo A. I., zootechniko A. I. ir agronomo V. M., kad jam reikia dviejų žmonių pakasti grūdų bokšte grūdus. Pasakė, kad bus atvykę sunkvežimiai vežti grūdų. Apie tai, kad bus mašinos grūdų išvežimui, pasakė pirmininkas G., o jis pasakė, kad negalės vežti, nes užsikišusi centrinė bokšto sklendė-anga ir gali deformuotis bokštas. V. M. pasakė, kad jis duos du darbuotojus, ką tokius neįvardino. Konkrečiai kelintai valandai darbuotojai turi ateiti nepasakė. M. nurodė, kad atsiųs darbuotojus, kai atliks pas jį darbus. Apie 10 val. pro jį praėjo G. D. ir K. S. Jie ėjo į bokštą, kaip jie buvo apsirengę, su kokia avalyne, nematė, neatkreipė dėmesio. Jie sustojo prie bokšto ir jis juos perspėjo, kad kai leis grandiklinį transporterį jie išliptų iš bokšto. Pasakė, kad juos perspės apie tai, kad jungia grandiklinį transporterį sušukimu – jis jiems suriks. Jie abu girdėjo, kaip jis tai jiems pasakė. G. D. jam pasakė, kad viską žino, viską suprato ir abu užlipo bokšto laukinėmis kopėčiomis ir užlipę į viršų perėjo per salelę į kitą bokštą, tą kur penktadienį kasė. Jis nurodė, kuriame bokšte jie turi pakasti grūdus. Jis laukė kol atvažiuos sunkvežimis ir todėl jiems taip pasakė, kad sušuks kai atvyks sunkvežimis. Kaip jie įlipo į bokštą jis pačio momento nematė, bet jis žinojo, kad jie įlipo, nes matė lipančius laukinėmis kopėčiomis. Jam jie vizualiai atrodė blaivūs. Neturi bendrovė specialių priemonių blaivumui tikrinti. Nėra kasdienio patikrinimo dėl neblaivumo. D. iš savo sėklinių grūdų sandėlio atsinešė kastuvą grūdams kasti, o dar nuo penktadienio buvo likęs jo grūdų rausiklis. Įrankiai nebuvo jiems paskirstyti kas su kuo dirbs. Nuo jų užlipimo apytiksliai po 15 minučių atvyko (duomenys neskelbtini) sunkvežimis. Jis tik pakrauna sunkvežimį. Kas išrašo grūdų priėmimo - perdavimo važtaraščius jis nežino, bet tą dieną išrašė sandėlininkė K. Ji nurodė, kokius grūdus krauti, kad būtent kviečius. Tame bokšte, kur kasė D. su S., buvo išdžiovinti kviečiai. Kituose bokštuose laikomi kiti grūdai. Tą dieną iki kol D. su S. atėjo kasti grūdų, jis jau buvo pripylęs kelis sunkvežimius kviečių grūdų. Kai jau D. kasė grūdus su S., atvyko sunkvežimis, jis parodė sunkvežimio vairuotojui, prie kurio bokšto privažiuoti, tai yra būtent prie to, kur kasė. Išpylimo vamzdis yra ant trijų bokštų. Jis būdamas lauke prie bokšto sušuko, kad liptų lauk, nes leis iškrovimo elevatorių. Po kokių dviejų minučių jam sušuko: „leisk“. Kieno balsas buvo nežino, nesigirdėjo gerai, nes buvo vėjuota. Iš kur sklido balsas ar iš lauko, ar iš bokšto vidaus, negali pasakyti. Jis neįsitikino ar jie išlipo iš bokšto ir nuėjo įjungti kaušinį elevatorių. Jis įjungė elevatorių paleidimo pulte ir stovėjo apie 30 metrų atstumu nuo paleidimo pulto. Stebėjo kaip grūdai byra į sunkvežimį. Po kokių 15 minučių išgirdo šaukiantį S., kad išjungtų elevatorių. Jis šaukė: „G., G. skęsta“. Nubėgo 30 metrų iki paleidimo pulto ir išjungė. Ar sunkvežimio vairuotojas girdėjo, nežino, jam nieko nesakė. Išjungęs įlipo į bokštą ir su S. bandė ištraukti tarp grūdų paskendusį D. D. matėsi tik ranka iki riešo. Paskambino iš bokšto A. A., kad kviestų gelbėtojus. Jie su S. kasė grūdus, bandė gelbėti, tačiau nesėkmingai, nes grūdai byrėjo, kadangi buvo kūgio formos. D. buvo tarp dviejų angų. Po to įlipo M. ir jie visi bandė traukti su virve, atkasti grūdus iki kol atvyko ugniagesiai gelbėtojai, bet išgelbėti nepavyko. Atidarius bokšto viršutinį dangtį neatsijungia elevatoriaus mechanizmas. Jis įjungė elevatorių neįsitikęs, kad bokšte nėra žmonių. Neįsitikino, ar išlipo ar neišlipo D. su S. Be jo žinios niekas nelipa į grūdų bokštą ir nedirba. (4 t., b. l. 61-66).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai liudytoju apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką 2022-11-30 apklausoje V. K. parodė, kad jis buvo supažindintas su savo, kaip dirbtuvių vedėjo pareiginiais nuostatais ir grūdų džiovyklos operatoriaus pareiginiais nuostatais. Grūdų džiovyklos operatoriaus pareigose jis yra apie 10 metų. Jis buvo atsakingas už grūdų džiovyklą ir už tuos šešis grūdų saugyklos bokštus. Pagalbinių darbuotojų jis neturėjo niekada. Viskas automatizuota, todėl pagalbiniai darbuotojai jam nereikalingi. Buvo visų bokštų operatoriumi. Grūdų džiovykla yra atskiras įrenginys prie grūdų saugyklos bokštų. Jis buvo supažindintas ir su instrukcija dėl grūdų džiovinimo, kurios pavadinimo tiksliai nežino, ir su grūdų saugojimo bokštuose instrukcija, tai naudojimo ir priežiūros instrukcija. Jis pamena, kad buvo susipažinęs su ta instrukcija, tik nepamena kokiais metais. Jam atrodo, kad pasirašė, jog susipažino. Jį su šia instrukcija supažindino, kiek pamena, (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotoja. Kai (duomenys neskelbtini) pastatė bokštus ir džiovyklą, tada jos atstovai jį ir kitus įmonės darbuotojus mokė kaip saugiai eksploatuoti įrenginius. Jiems visiems rodė kaip atlikti visą technologinį procesą. O (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotoja supažindino su instrukcija, kad jeigu veikia įrengimai, tai bokšte negali būti žmonių. Jis tą žinojo. Kaip ir sakė ankstesnėje apklausoje, jis įjungė elevatorių, neįsitikinęs, kad bokšte nėra D. ir S. Pasakė būdamas lauke, kad eina jungti elevatoriaus, kai išgirdo vieno iš jų atsakymą jungti ir nuėjo prie pulto. Jis nepaklausė antrą kartą ar jie išlipo. Iš kur sklido balsas ar iš lauko, ar iš bokšto vidaus, negali pasakyti. Nežino kur jie tuo metu buvo. Jam įjungus elevatorių ir byrant grūdams į sunkvežimį, jis nėjo žiūrėti, kur yra D. su S. Jis jų nematė ir jų neieškojo. Jam būnant lauke, nuo bokšto apie 10 metrų atstumu, išgirdo S. riksmą, kad išjungtų. Suprato, kad jis šaukia iš bokšto vidaus. Nubėgo prie pulto ir išjungė elevatorių. Tada, kai išjungė, pranešė ir lipo į bokštą. Prie pulto nestovėjo, kai išgirdo šaukimą, nes niekada nestovi, kadangi turi stovėti ir žiūrėti kiek į sunkvežimį pribyra grūdų, kad neperpiltų per kraštus. Todėl teko bėgti apie 30 metrų kol išjungė elevatorių po S. riksmo. Per jo darbo operatoriumi laiką grūdų bokšto centrinė anga užsikišo pirmą kartą spalio mėnesį, tiksliai dienos nepasakys. Jis apie tai informavo per rytinį darbų paskirstymą visus valdybos narius: A. G., A. A., A. I. ir A. I. Jam nei vienas iš jų nepasakė, ką toliau daryti, ir todėl jis pats savavališkai priėmė tokį sprendimą, kad reikia nukasti grūdus. Kadangi buvo užsikišusi nuo šiukšlių centrinė bokšto anga, tai jis leido grūdus per kraštines dvi angas. Norint išvalyti centrinę angą, reikia iš bokšto pilnai išleisti grūdus. Per kraštines angas leidžiant grūdus susidarė kūginis grūdų nubyrėjimo kampas ir dėl to galėjo deformuotis bokšto konstrukcija. Tuo pačiu metu per rytinį darbų paskirstymą jis informavo visus valdybos narius apie šią susidariusią situaciją. Kadangi niekas jam nieko nepatarė kaip elgtis, jis priėmė sprendimą pakasti grūdus ir apie tai pasakė visiems valdybos nariams. A. G. tik perspėjo, kad tai darytų saugiai, bet kaip tiksliai tai atlikti neįvardino, nes žinojo, kad žino kaip tai atlikti saugiai. (4 t., b. l. 67-70).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis 2023-03-29 apklausoje V. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta, kad su Instrukcija buvo susipažinęs ir žinojo, kad negalima jungti įrenginių, kai bokšte (bunkeryje) yra žmonių. Įjungė mechanizmus neįsitikinęs, kad G. D. išlipo iš bokšto. Parodymus yra davęs apklausiamas specialiuoju liudytoju. Jo parodymai buvo išsamūs ir teisingi. Prašo remtis anksčiau duotais parodymais, tokius savo parodymus jis tvirtins ir tolimesniame tyrime ar teismo proceso metu. Dėl nelaimingo atsitikimo jis labai gailisi. (4 t., b. l. 87-90).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju 2023-06-05 apklausoje V. K. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir nurodė visas jam žinomas aplinkybes. Nėra teisininkas, todėl nežino kaip tiksliai turi būti įvardinti jo padaryti veiksmai. Faktinės aplinkybės nurodytos įtarime yra teisingos. Kiek jam yra žinoma, dėl žalos atlyginimo bendrovė kontaktuoja su nukentėjusiųjų atstovais bei siekia susitarimo. (4 t., b. l. 103-105).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. J. parodė, jog ji yra žuvusiojo G. D. sesuo. Ji yra vienintelė sesuo. Jų tėvai yra mirę. Ji rūpinosi savo brolio laidotuvėmis, patyrė turtinę žalą. Jos brolis buvo išsituokęs. Jis turi du vaikus - E. D. ir R. D. Abu vaikai gyvena užsienyje. Brolis turėjo draugę I., jos pavardės nežino, jie draugavo apie ketverius metus, bet kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Brolio draugė prie laidojimo neprisidėjo. Vaikai bendrai abu jai atsiuntė dalį pinigų, tai 500 eurų laidotuvėms. Dėl to, kad mirtis buvo staigi ir netikėta, vaikai į laidotuves nespėjo grįžti. Jos brolis G. D. gyveno atskirai nuo jos, todėl negali pasakyti, ar jis į darbą išėjo blaivus ar ne. Jos brolis vartojo alkoholį, bet ar į darbą eidavo neblaivus negali pasakyti. Jai įmonės direktorius atlygino visą turtinę žalą, kurią patyrė dėl brolio laidojimo. Ji nežino įvykio aplinkybių, bet mano, kad tai yra nelaimingas atsitikimas. Jokių detalių apie įvykį nežino. Apie tai, kad brolis žuvo, sužinojo iš brolio draugės I., o vėliau paskambino iš policijos ir patvirtino jo mirtį. Tos pačios dienos vakare detaliau sužinojo iš žiniasklaidos ir televizijos. Direktoriaus pavardės nežino, bet jis pats dalyvavo laidotuvėse. Direktorius apie brolį sakė, kad buvo labai geras darbuotojas, tačiau apie patį įvykį, kaip viskas atsitiko, ji direktoriaus neklausė. Su broliu jos santykiai buvo labai geri, artimai bendravo, nes tik vienas kitą ir turėjo. Kiek žino iš brolio, tai jis su savo vaikais nebendravo. Prideda dokumentų kopijas patvirtinančias apie turtinės žalos atlyginimą. Kasos išlaidų orderis yra jos dukros J. A. vardu, nes ji padėjo rūpintis laidotuvėmis. Ji šiuo metu įmonei pretenzijų jokių neturi, mano, kad ateityje taip pat neturės. (1 t., b. l. 129-132).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. S. parodė, kad jis dirba žemės ūkio bendrovėje (duomenys neskelbtini), atlieka lauko darbus, t. y. renka akmenis, pjauna žolę. 2022-10-17 apie 7.30 val. atėjo į savo darbo vietą ir rūbinėje sutiko savo bendradarbį G. Su juo kartu pasiruošė darbui ir juos agronomas - darbų vadovas V. nuvežė atidengti siloso duobės. Atlikus darbą juos tas pats agronomas parvežė atgal. Grįžus į darbo vietą agronomas nukreipė dirbti į grūdų angarą. Darbų vadovui neprieštaravo ir vykdė jo nurodymus. Jis kartu su G. paėmė kastuvus, skirtus grūdams kasti, ir sulipo į angarą. Lipo pro viršų, nes įėjimo liukas buvo užsemtas grūdų. Pirmas lipo G., o jis iš paskos. Patekę į angarą viduje skleidė grūdus. Vykdant darbus viduje G. jam sušuko: „K. gelbėk, pasakyk V., kad išjungtų mechanizmą“. Atsisukęs pamatė, kad G. klimpsta į grūdus, bandė jį už pažastų traukti į viršų, tačiau jam to padaryti nepavyko. Jis, įvertinęs aplinkybes, kad bendradarbio ištraukti nepavyks, išlipo lauk iš angaro ir garsiai šaukė V., kuris tuo metu išleidinėjo grūdus į atvykusius vilkikus, kad išjungtų mechanizmą. V. nedelsiant išjungė mechanizmą ir visi buvę darbuotojai: bendrovės direktorius A., dirbtuvių vedėjas V., agronomas V., įskaitant ir jį, bėgo į angarą gelbėti viduje įstrigusio G. Kelioms minutėms praėjus atvyko gelbėtojai. Prie grūdų mechanizmo valdymo pulto sėdėjo ir jį valdė V. Įvykio metu G. galėjo įtraukti dėl to, kad nebuvo išjungtas grūdų padavimo mechanizmas, pro kurį bėgo grūdai ir pildė atvykusius pasikrauti vilkikus. G., jo žiniomis, darbovietėje yra įdarbintas oficialiai su sutartimi. Jis mėgdavo išgerti alkoholio, nežino ar į darbą buvo atvykęs blaivus. Pats šiek tiek išvakarėse buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų. Policijos pareigūnams alkotesteriu pripūtė 0,16 promilių. Į angarą lipo pirmą kartą. G., kiek jis žino, angare dirbdavo nuolat, nes buvo čia paskirtas. Atliekant darbą viduje turėjo tik kastuvus, jokių savisaugos priemonių būdami angare neturėjo. Jis pats dirba pagal paslaugų kvitus. Apie darbo saugos instruktažus jam neteko girdėti. (2 t., b. l. 81-82).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. J. parodė, kad ji nuo 2006 metų dirba UAB (duomenys neskelbtini) konsultacijų departamento specialiste. Nuo 2020 metų gruodžio mėnesio jai buvo paskirta teikti konsultacijas ŽŪB (duomenys neskelbtini). Jų įmonė yra sudariusi neterminuotą sutartį teikti konsultavimo paslaugas. Yra sutartiniai įsipareigojimai ir pagal sutartį vykdo įsipareigojimus. Jų įmonė UAB (duomenys neskelbtini) jau labai seniai, galimai daugiau negu 10 metų teikia konsultacijas šiai bendrovei. Apie tai, kad 2022 m. spalio 17 d. įvyko bendrovėje nelaimingas atsitikimas, ją informavo bendrovės buhalterė E. Kai ji atvyko į bendrovę, buvo visų institucijų atstovai, tai ir policijos, ir valstybinės darbo inspekcijos. Iš visų ten buvusių asmenų ji sužinojo, kad grūdų bokšte užduso darbuotojas. Detaliau ji nieko nežinojo. Kai ji atvyko, vyko pats to darbuotojo ištraukimo procesas. Su V. K. nei jai, nei VDI specialistams nepavyko pakalbėti, nes jis buvo šoke, patyręs didelį stresą. Žemės ūkio bendrovėje už darbų saugą padaliniuose yra atsakingi padalinių vadovai. Jos įmonė ruošia saugos ir sveikatos instrukcijas. Šios instrukcijos jau seniai buvo ruoštos šiai bendrovei. Ji pati jų neruošė ir negali pasakyti, ar šios instrukcijos buvo ruoštos už papildomą mokestį. Padalinių vadovų instruktuoti darbo vietoje neprivaloma. Padalinių vadovai, gavę saugos ir sveikatos instrukciją, privalo instruktuoti savo darbuotojus. Padalinių vadovai yra mokomi pagal padalinių vadovų mokymo programą kas penkeri metai. Padalinių vadovų mokymai buvo atnaujinti šiais metais, galimai rugpjūčio, rugsėjo mėnesį. Ji pati vykdė padalinių vadovų mokymus ŽŪB (duomenys neskelbtini), dalyvaujant komisijai. Visi padalinių vadovai išsprendė testą ir pasirašė ant protokolo. Ji pamena, kad visi šitie padalinių vadovai, kuriuos pamena, tai V. K., V. M., dvi fermų vedėjos, agronomai, sprendė testus ir pasirašė. Padalinių vadovai turi žurnalus ir jie pasirašytinai supažindina savo padalinio darbuotojus. V. K. yra technologines dujas deginančių įrenginių operatorius. Jis turi pažymėjimą. Kas išdavė pažymėjimą nežino, kur vyko mokymai, negali pasakyti. V. K. buvo grūdų bokštų operatorius. Jis yra supažindintas su grūdų saugojimo bokštų su aktyvia ventiliacija naudojimo ir priežiūros instrukcija. Su šia instrukcija V. K., kiek ji pamena, buvo supažindintas pasirašytinai, kas jį supažindino, ji nežino. Ji jo nesupažindino, nes bokštai statyti seniai ir jis buvo supažindintas iki jai pradedant teikti konsultacijas bendrovei. Jų įmonė atsakinga už įvadinį instruktavimą. ŽŪB (duomenys neskelbtini) pasistačius grūdų bokštus gavo iš stačiusios įmonės ir naudojimo instrukcijas. Bokštai turi atitikti techninius reikalavimus. Kas turi priduoti bokštus - ar stačiusi įmonė, ar bendrovė, pasakyti negali. Šiuo atveju, ar grūdų bokštai buvo priduoti, ar jie atitinka techninius reikalavimus, ji negali atsakyti, nes tai ne jos kompetencija. Bendrovėje turi būti sudarytas instrukcijų sąrašas ir su jomis supažindinti darbuotojai. Darbuotojus turi supažindinti padalinių vadovai. Bendrovės buhalterė E. S. negali supažindinti už padalinių vadovus, nes jai nepriklauso pagal pareiginius nuostatus. Apsaugos priemonės, būtent diržai, yra įmonės bendro naudojimo. Darbuotojai bendro naudojimo priemones turi pasiimti patys. Savo asmenines priemones darbuotojai laiko tam skirtose vietose, kurias numato bendrovė. Pagal bokšto naudojimo instrukciją, negalima įjungti transporterio, kai bokšte yra žmonių. (2 t., b. l. 86-89).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. S. parodė, kad ji nuo 2006 metų spalio mėnesio dirba ŽŪB (duomenys neskelbtini) buhalterės-apskaitininkės pareigose. Pagal pareiginius nuostatus jai priklauso darbo užmokesčio, nedarbingumo, suminio darbo laiko apskaita, kasos operacijos, vaistų apskaita, įsakymų priėmimas dėl priėmimo ir atleidimo iš darbo, įmonės mokesčių deklaracijų pildymas, ir visi dokumentai susiję su SODRA. Taip pat ji supažindina su pareiginiais nuostatais ir darbo tvarkos taisyklėmis. Pareiginius nuostatus darbuotojams rengia UAB (duomenys neskelbtini). Jai pradėjus dirbti, ši įmonė jau teikė paslaugas. Priėmus darbuotoją į darbą ji informuoja telefonu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoją I. J., o prieš ją informuodavo kitas toje įmonėje dirbusias darbuotojas, kad reikia atvykti ir pravesti įvadinį darbų saugos instruktažą. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja, atvykusi pas ją į kabinetą, instruktuoja priimtą darbuotoją ir apie tai pasirašo darbų saugos žurnale. Pasirašo abu - ir darbuotojas, ir instruktažą pravedęs asmuo. UAB (duomenys neskelbtini) ruošia sąrašą instrukcijų ir pačias instrukcijas, su kuriomis turi būti supažindinti darbuotojai, šis sąrašas yra pas padalinių vadovus. Su tomis paruoštomis instrukcijomis darbuotojus supažindina padalinių vadovai. Visos instrukcijos yra ruošiamos šios įmonės. Jeigu yra įrenginys su gamintojo instrukcija, tai su šia instrukcija darbuotojus supažindinti privalo padalinių vadovai. Padalinių vadovai yra išklausę mokymus ir jie turi pažymėjimus. V. K., V. M. turi vadovų atestacijos pažymėjimus. Dėl darbuotojų neblaivumo jų įmonėje yra tokia tvarka, kad jeigu atsakingas asmuo pastebi, kad darbuotojas yra neblaivus, tokiu atveju toks darbuotojas iš karto yra nušalinamas nuo pareigų. Nėra buvę atvejų, kad darbuotojas nesutiktų su atsakingo asmens nuomone dėl jo neblaivumo. Tokiu atveju vadovas rašo tarnybinį pranešimą, yra ruošiamas įsakymas dėl nuobaudos, darbuotojas yra supažindinamas pasirašytinai su tokiu įsakymu. Tokiu atveju būna paskirta nuobauda, darbuotojas nebegauna 10 proc. priedo ir metinės premijos. Jeigu darbuotojas nesutinka dėl atsakingo asmens nuomonės, tai girtumas būna tikrinamas alkotesteriu. Už bendrovės gamybos apskaitą yra atsakinga kita buhalterė. Nelaimingo atsitikimo metu jos su ja buvo kartu. Jai žinoma, kad tą nelaimingo atsitikimo dieną vyko grūdų iškrovos darbai iš grūdų bokšto. Buhalterių kabinete nevyksta vadovų pasitarimai. Vadovai darbinius reikalus aptaria mechaninėse dirbtuvėse, jų teritorijoje. Jos apie jų darbų skirstymą nieko nežino. Apie nelaimingą atsitikimą ji išgirdo kalbantį telefonu valdybos pirmininką A. G. Jam kažkas paskambino ir iš jo kalbos suprato, kad grūdų bokšte įstrigęs žmogus. Iš pradžių nežinojo kas, tik vėliau sužinojo. Jai nebuvo žinoma, kad darbuotojai dirba grūdų bokšte, kodėl jie kasė grūdus bokšte jai taip pat nežinoma. Kieno nurodymu G. D. dirbo, ji nežino. (2 t., b. l. 92-94).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad jis dirba ŽŪB (duomenys neskelbtini) vyriausiojo inžinieriaus pareigose. Jo pavaldume yra visi bendrovės mechanizatoriai ir dirbtuvių vedėjas V. K. G. D. buvo agronomų pavaldume. Apie nelaimingą atsitikimą sužinojo iš V. K., kuris jam paskambino telefonu ir pasakė, kad bokšte į grūdus yra įtrauktas G. D. Jam dar V. K. pasakė, kad jis matė, kad G. D. tik ranka matosi. Tuo metu jis buvo toliau, nebuvo prie bokšto. Iš karto paskambino telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Jo V. K. prašė kviesti pagalbą, nežinojo ar jis pats pranešė ar ne. Jam buvo šokas, tai mano, kad ir V. buvo šokas. Dėl šoko ir patirto streso gal V. ir nepranešė tarnyboms. Kai tik pranešė apie įvykį, jis atvyko prie bokšto. V. K. buvo bokšte su kitu darbuotoju K. S. Prie bokšto buvo sunkvežimis. Tuo metu grūdai į sunkvežimį iš bokšto nebuvo leidžiami. Bet tą dieną grūdai iš to bokšto buvo vežami. Kad tą dieną grūdų bokšte buvo darbininkai ir kasė grūdus, jis nežinojo. Jam V. K. to nepasakė. V. K. yra grūdų džiovyklos operatorius. V. K. yra atsakingas už grūdų pakrovimą iškrovimą ir džiovinimą. Šalia grūdų bokštų (bunkerių ) yra grūdų džiovykla. Iš džiovyklos grūdai leidžiami į bokštus, o iš bokštų į sunkvežimius. Už visą šį darbą yra atsakingas V. K. Jeigu yra kokie nors gedimai grūdų džiovykloje, bokštuose, būtent visame tame komplekse, tai pranešama prižiūrinčiai įmonei (duomenys neskelbtini) ir jie atlieka darbus. V. K. pats praneša. Nereikia informuoti bendrovės direktoriaus ar valdybos narių, jis pats turi pilną teisę informuoti apie gedimus. Kiek jam žinoma, tame grūdų bokšte, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo užsikišusi grūdų iškrovimo sklendė. Apie tai sužinojo prieš įvykį. Tačiau jis negirdėjo, kad V. K. būtų prašęs darbininkų pakasti grūdus. Jam yra žinoma, kad anksčiau iki šito įvykio yra buvę, kad buvo užsikišusi sklendė ir kasė grūdus. Kai užsikiša grūdų išleidimo sklendė iš vienos pusės, tada grūdai nubyra nelygiai, gaunasi toks stulpas ir kad bokštas nenugriūtų reikia pakasti grūdus, reikia išlyginti pusiausvyrą. Užsikišti sklendė gali dėl įvairių priežasčių. Kokia priežastis buvo šį kartą, jis nežino. Kol bokštas nebus ištuštintas, nebus galima sužinoti priežasties. Transporteris yra bokšto apačioje, ir kol neišleidžiami grūdai, tol užsikišimo priežastis nežinoma. Už darbuotojus, kurie dirba grūdų bokšte, yra atsakingas V. K. Yra bokšto naudojimo instrukcija, jis yra ją skaitęs, bet nėra pasirašęs, nes jam nereikalinga. V. K. su ta instrukcija turi būti susipažinęs pasirašytinai. Kas jį supažindino su ta instrukcija, kas instruktavo, jis nežino. Kas turėjo apmokyti saugiai dirbti G. D. ar kitus darbuotojus, dirbančius grūdų bokšte, pasakyti negali. Darbo vietoje privalo instruktuoti atsakingas asmuo. G. D. tiksliai pareiginių nuostatų nežino. G. D. dirbo pas V. M.. Jeigu V. M. atsiuntė G. D. dirbti pas V. K., tai V. K. kaip operatorius turėjo instruktuoti apie saugų darbą darbo vietoje. Jo manymu, V. K., kaip operatorius, negalėjo leisti grūdų į sunkvežimį žinodamas, kad bokšte yra darbininkai, kurie kasa grūdus. Po įvykio jis sužinojo, kad grūdų bokšte grūdus kasė du darbuotojai, nes vienas negali būti. Kiek jam žinoma, privalo būti du darbuotojai, kad vienas kitą pasaugotų ir dirbtų pagal instruktažą. Jo manymu, privalėjo būti prisirišę diržais. Diržai, kiek jam žinoma, yra, buvo net du komplektai. Bokšte, kur tvirtinami diržai, negali pasakyti, jis nepamena instrukcijos, nes jam neprivaloma žinoti šią instrukciją. Žino tik, kad bokšte yra kopėčios, tai galimai diržus reikia prisitvirtinti prie kopėčių. Jis nežino ar turėjo diržus G. D. su kitu darbuotoju. (2 t., b. l. 97-100).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. I. parodė, kad jis dirba ŽŪB (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju zootechniku. Jis yra bendrovės valdybos narys. G. D. buvo ne jo pavaldume. Jo manymu, jis buvo agronominės tarnybos pavaldume. Jis kaip darbuotoją žinojo G. D., nes žino, kad jis buvo atleistas už pravaikštas, ne kartą išvarytas iš darbo. G. D. jau daug metų dirba bendrovėje, bet kiek tiksliai nepasakys, bet tikrai žino, kad yra turėjęs nuobaudų. Jis negali pasakyti kaip dokumentiškai yra pasiskirstę ir kas yra atsakingas už darbą grūdų bokšte. Jis yra atsakingas už gyvulininkystę. Neatsakys, kas yra atsakingas už darbą grūdų bokšte. Tai yra ne jo sritis. Nepasakys V. K. pareiginių nuostatų. Jis jų neruošė ir neskaitė. Už jų bendrovės darbų saugą yra atsakinga samdoma įmonė (duomenys neskelbtini). Ši įmonė ruošia visus reikalingus dokumentus, įsakymus ir kitus teisės aktus. Pagal nustatytą tvarką (duomenys neskelbtini) darbuotoja supažindina su teisės aktais, įsakymais. Mano, kad dėl nelaimingo atsitikimo vienareikšmiškai yra kaltas pats G. D., nes buvo neblaivus. Bendrovė turi alkotesterius, bet tikrina tik tada kai yra įtarimų, kad neblaivus. Mano, kad iš ryto G. D. nesukėlė savo elgesiu įtarimų dėl neblaivumo. Jis galėjo turėti pasislėpęs alkoholio. Darbuotojai turi tašikes su maistu, kurių neturi teisės tikrinti. Jis tą dieną, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, matė G. D. prie silosinės. Jis važiavo pro šalį ir iš toliau matė, kad stovi darbuotojai ir ruošiasi darbui. Tą dieną iš ryto G. D. darbą skyrė M. Pas juos būna susirinkimai iš ryto, per juos aptaria darbus. Kiek jis pamena, tai tą dieną, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo kalbama, kad bus vežami grūdai, o apie grūdų pakasimą jis nepamena, kad kas būtų sakęs. Ne jis yra atsakingas už grūdų bokštus. Negali pasakyti, kas jų bendrovėje yra priskirti ar yra atsakingi už grūdų bokštus ir saugų darbą juose. Tai yra ne jo sritis ir jis nieko apie tai nežino. (2 t., b. l. 103-106).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. I. parodė, jog jis dirba ŽŪB (duomenys neskelbtini), vyriausiojo agronomo pareigose. G. D. jis pažinojo kaip darbuotoją, tik jis jam darbų neskirstė. Jam G. D. nebuvo pavaldus. G. D. buvo laukininkystės darbininkas, jo kaip darbuotojo darbas buvo įvairus: ir fermose, ir nuo laukų akmenis rinkdavo, ir siloso tranšėjose, o žiemos metu jo darbai buvo sėkliniame sandėlyje. Dalyvauja rytiniuose pasitarimuose ir pamena, kad savaitę laiko iki nelaimingo atsitikimo V. K. sakydavo, kad blogai byra grūdai ir reikia pakasti. Tada V. M. jam duodavo darbininkus iš laukininkystės. Mano, kad visą laiką eidavo pakasti G. D., bet tiksliai kokie darbuotojai dirbdavo nežino. Už darbų saugą grūdų bokšte, bunkeryje, jo manymu buvo atsakingas V. K.. Jeigu jis prašo žmonių, tai jis turi apmokyti, kaip jie turi saugiai dirbti. V. M. neatsakingas už darbus grūdų bokštuose. Bokšto apačioje yra elevatorius, bokšto viduryje yra sklendė ir kita sklendė yra šone. Kartais nuo drėgmės patekimo į bokšto vidų sklendė užsikišdavo, nes suželdavo grūdai ir pasidarydavo velėna. Yra apie tokią problemą informavę įmonę (duomenys neskelbtini), nes jie įrenginėjo grūdų bokštus. Tada jie atvažiavę pakeitė detales, kad taip nenutiktų. Tai buvo maždaug prieš ketverius metus. Po to vis tiek viduryje bokšto esanti sklendė pradėjo užsikišti ir, kad nuo nevienodo grūdų pasiskirstymo nenuvirstų bokštas, kad geriau byrėtų grūdai, juos reikėdavo pakasti kad suvienodinti. Grūdai bokšte byrėjo piltuvėlio forma. Jis nežino, kuri sklendė buvo užsikišusi - vidurinė ar šoninė. Kiek jis žino iš V. K., tai darbininkams, ir G. D., buvo pasakyta, kad pakasę grūdus turi eiti į bokšto šonus. Kodėl G. D. nepasitraukė, negali pasakyti. G. D. ne kartą į darbą buvo atėjęs neblaivus, jis dėl to yra buvęs atleistas, vėliau vėl priimtas. Jų įmonė turi du alkotesterius, bet tikrina darbuotojus tik tada, kai būna labai įtartini. Šiuo atveju matyt nesukėlė įtarimų G. D. elgesys. Važiuodamas nuo silosinės prie bokšto pamatė gaisrines, policiją. Tuomet jam pasakė, kad paskendo grūduose G. D.. Bokšte jokio mechanizmo nėra, joks mechanizmas G. D. neįtraukė, jis tiesiog paskendo grūduose, nes matyt laiku nepasitraukė iš tos vietos, kur byra grūdai į nuožulnųjį transporterį. Jo manymu V. K. buvo atsakingas už darbų saugą bokšte. Prieš paleidžiant transporterį V. K. turėjo įsitikinti žmonių saugumu. Kieno tiksliai kaltė dėl šio nelaimingo atsitikimo negali pasakyti, mano, kad yra kaltės ir paties G. D., kad buvo toje vietoje, kur byra grūdai, kad pats nepasitraukė. (2 t., b. l. 109-112).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Ž. parodė, kad jis pamena tą nelaimingą atsitikimą ŽŪB (duomenys neskelbtini), kai grūduose nuskendo žmogus. Dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Daugiausiai jis vairuoja sunkiasvorę mašiną Scania. Buvo mašina su priekaba. 2022 metų rudenį, dabar tiksliau datos nepamena, vežė grūdus iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) grūdų sandėliavimo bokštų. Tiksliai pasakyti, kada atvyko, negali, galėjo būti apie 10 val. Atvykęs nuėjo pas svėrėją, pasvėrė mašiną ir svėrėja jam parodė, prie kurio bokšto važiuoti krautis. Privažiavo prie bokšto, po vamzdžiu, einančiu iš bokšto, iš kurio byra grūdai. Prie jo operatorius nebuvo atėjęs, jis buvo tokiame vagonėlyje iš kurio reguliuoja mechanizmus, paleidžia mechanizmus, kad galėtų byrėti grūdai. Negirdėjo, kad operatorius kam nors sakytų išlipti iš bokšto ar sakytų, kad leidžia grūdus. Kad bokšte yra žmonių, kad kažkas kasa grūdus, jis nežinojo, niekas jam nesakė. Apie jokį gedimą prieš leidžiant grūdus jam niekas nesakė. Operatorius jam nepažįstamas, tik matytas. Tas vagonėlis yra apytiksliai už 200 metrų. Matė, kaip iš vamzdžio byra grūdai, tai jis stebėjo atsistojęs ant mašinos laiptelių. Jis žiūrėjo į grūdus kaip jie byrėjo, o kur buvo tuo metu operatorius jis nematė. Pastebėjo, kad nebebyra grūdai. Pagalvojo, kad kažkas atsitiko, tai yra, kad galimai užsikišo, ar sugedo kas nors. Į sunkvežimį pribyrėti galėjo apie 2-3 tonos grūdų, tai galėjo praeiti apie 10-15 minučių, kai nebebyrėjo grūdai. Ne daugiau 15 minučių byrėjo grūdai. Mano, kad kažkas sustabdė mechanizmus, kad nebebyrėtų grūdai, nes tuo metu pagalvojo, kad įvyko kažkoks gedimas. Tačiau jis negali pasakyti ar mechanizmas sustojo dėl gedimo, ar jį kažkas sustabdė dėl gedimo, nes jam niekas nepasakė, o pats nieko nematė. Operatoriaus niekur nematė. Jis pradėjo vaikščioti aplink savo mašiną ir galvojo, kur eiti kreiptis. Matė, kad operatoriaus vagonėlyje nėra, nes buvo durys atidarytos. Nebuvo nuėjęs iki vagonėlio, bet matė, kad jame nieko nėra. Kokių 3-5 minučių laikotarpiu prie bokštų atsirado bendrovės valdybos nariai ir dar po kokios minutės atvažiavo policija, greitoji ir gaisrinė. Visos tarnybos suvažiavo beveik tuo pačiu metu ir tada kažkas pasakė, kad grūduose skęsta žmogus. Niekas jam nepasakė, iš kur tas žmogus atsirado bokšte. Ir dabar jis nežino, kodėl tas žmogus buvo bokšte. Kol vyko gelbėjimo darbai, jis laukė. Kol laukė, gaisrininkai pjovė angas bokšte, kad išbyrėtų grūdai, o dar dalį grūdų leido jam į priekabą. Jis laukė, kol išgelbės žmogų, tai yra ištrauks iš bokšto, apie 1,5 val. Kai žmogų ištraukė iš bokšto, tada jam baigė leisti grūdus ir jis pasisvėrė ant svarstyklių, išrašė važtaraščius, ant kurių jis pasirašė ir išvažiavo. Ant važtaraščių turi būti pasikrovimo data ir laikas. Šiuo atveju ŽŪB (duomenys neskelbtini) turėjo parašyti datą ir laiką kada pasikrovė. Laikas, kada pradedama krautis, nėra svarbus. (2 t., b. l. 115-118).

V. M., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, parodė, kad nuo 2022-06-14 jis pradėjo dirbti ŽŪB (duomenys neskelbtini) agronomo pareigose. Jo kaip agronomo pareigos buvo paskirstyti darbus mechanizatoriams ir darbininkams. Mechanizatoriai yra tie, kurie dirba su žemės ūkio technika. Technika gali būti ir su priekaba, ir su kitais žemės ūkio padargais. Darbininkams skiriami įvairūs žemės ūkio darbai. Pagal jo pareigybę įeidavo pavesti tokius darbus darbininkams: siloso dengimas, akmenų rinkimas nuo pasėlių, sandėlių šlavimas, mėšlo išmetimas fermoje. Kiekvieną dieną būdavo skirtingi darbai. 2022-10-17 8 val. jis skirstė darbus mechanizatoriams, o po jų paskirstė darbuotojams, tai G. D. ir K. S.. Iš išvaizdos jie abu atrodė blaivūs. Dėl neblaivumo patikrinimo darbuotojams jis neturi specialių priemonių, tai įvertina tik vizualiai. Pats juos nuvežė su mašina iki aikštelės, kur buvo uždengtas plėvele šienainis. Reikėjo atmesti padangas ir atidengti plėvelę, kad nepaimtų celofano su pakrovėju ir neperduotų gyvuliams. Jis stebėjo jų abiejų darbą, užtruko apie pusvalandį. Tada juos abu nuvežė prie (duomenys neskelbtini) siloso tranšėjos ir jo nurodymu jie turėjo iššluoti tranšėją, išmesti seno siloso likučius, sutvarkyti ją, kad būtų galima dėti naują silosą. Jis buvo visą laiką prie siloso tranšėjos, juos stebėjo ir dirbo pats. Buvo daugiau darbuotojų traktorininkų. Kai atliko tuos darbus, pasakė K. S. ir G. D., kad eitų pas dirbtuvių vedėją V. K.. Iš ryto, kai skirstėsi darbus 2022-10-17, buvo pirmininkas A. G., dirbtuvių vedėjas V. K., zootechnikas A. I., vyr. agronomas A. I. ir inžinierius A. Visi šitie išvardinti asmenys renkasi kiekvieną rytą 7.30 val. ir aptaria darbus, pasiskirsto darbuotojais pagal darbus, užduotis. V. K. tą rytą pasakė, kad būtų gerai jam gauti du žmones pakasti grūdus bokšte. Sakė, kad jam reikia pakasti. Valandos, nuo kada reikia pakasti, neįvardino. Kodėl reikia kasti grūdus jis nežino, nesidomėjo. Visi buvę girdėjo V. K. prašymą. Jis V. K. pasakė, kad duos du žmones, kokius darbuotojus duos neįvardino. Kol pas jį dirbo K. su G., jie dirbo su darbiniais rūbais, buvo su guminiais pusilgiais batais, su jo įrankiais: šluotomis, peiliuku plėvelei. Kai jis jiems pasakė eiti pas dirbtuvių vedėją, buvo apie 10 val., tiksliai laiko nepasakys. Jis K. S. ir G. D. pasakė, kad jie turi prisiduoti V. K. ir, kad jie turės grūdus pakasti. Jam priklauso sėklinių grūdų aruodinis sandėlis, o šalia yra šeši grūdų saugyklos bokštai. Jie jau yra anksčiau dirbę pas V. K. grūdų saugyklos bokšte, pakasdavo grūdus. Jie išsiskyrė prie (duomenys neskelbtini) silosinės tranšėjos. Nuo šios tranšėjos iki grūdų saugyklos bokšto yra apie 80-100 metrų. Kuriame iš šešių grūdų saugyklos bokštų reikėjo pakasti grūdus jis nežinojo, jam V. nesakė. Jis jų nenuvedė prie bokšto ir nenuvedė pas V. Iš jo abu išėjo vizualiai blaivūs. Jie žinojo kur rasti V. K.. Tuo metu jis nematė, kad prie grūdų saugyklos bokšto stovėtų sunkvežimis. Daugiau K. S. ir G. D. jis nematė. Jis liko prie silosinės, žiūrėjo kaip veža masę, mina masę, sklaido kukurūzų masę ir apytiksliai po kokio pusvalandžio ar 40 min. išgirdo vyrišką balso šauksmą, ką šaukė nesuprato, bet ėjo link bokšto. Kai priėjo prie bokšto buvo sunkvežimio vairuotojas, kuris jam nieko nepasakė. Iš kokios įmonės buvo sunkvežimis nežino, ne jų bendrovės. Ar buvo pilami į sunkvežimį grūdai nematė. Jam V. pasakė, kad G. įtraukė. Iš kur jis žinojo nežino, nebeklausė ir lipo išorinėmis bokšto kopėčiomis į bokšto viršų ir tada vėl kopėčiomis nusileido į bokšto vidų. Bokšte jau buvo vedėjas V. K. su K. S. Bokšte nuo pamato viename šone buvo apie 3 metrus grūdų, o kitame galėjo būti apie 4, 5 metrai, buvo su šlaitu. Jis įlipęs pamatė G. rankos kumštį iki riešo iškištą iš grūdų. Kuri ranka buvo nežino. Jie visi kasė grūdus, ir jis kasė grūdus ir laikė už rankos G., bet niekaip negalėjo atkasti, nes buvo labai užspaustas. K. S. buvo šoke. Kiek laiko užtruko iki gaisrininkų atvykimo jis iš streso nepasakys, bet kai atvyko gaisrininkai, jie uždėjo aplink G. neštuvus, kad grūdai nebyrėtų, buvo pririštas už rankos prie kopėčių, kad netrauktų gilyn, bet vis tiek nepavyko ir jiems ugniagesiai liepė išeiti, netrukdyti jiems dirbti. Daugiau jis nieko nežino. Tik gali pasakyti, kad kai buvo ištrauktas G. kūnas, tai jis buvo su guminėmis įspiriamomis šlepetėmis. Jis nežino, kada jis persiavė. Apie tai, kaip saugiai reikia atlikti darbus grūdų sandėlyje jis yra instruktavęs pasirašytinai G. D. pats asmeniškai, nes jis dirbo ir pas jį sėkliniame aruodiniame sandėlyje. G. žinojo kaip saugiai reikia atlikti darbus jo sandėlyje, o ar jam kas nors pravedė instruktažą kaip reikia saugiai dirbti tame grūdų bokšte jis nežino. Mano, kad tai priklausė atlikti V. K., tai yra instruktuoti G. D. Įmonėje už darbų saugą atsakinga (duomenys neskelbtini) įmonė, kurios darbuotoja jį supažindino su darbų saugos instrukcijomis vasarą, kai pradėjo dirbti bendrovėje. Asmens apsaugos priemones jis išduoda, kai dirba jo sandėlyje, o jeigu darbuotojai eina dirbti pas V. K., tai jis turi išduoti apsaugos priemones, įrankius. Jam priklausančiame sandėlyje yra diržai ant sienų, apie 1,5 metro ar 1,8 metro nuo pagrindo. G. apie juos žinojo ir naudojo. O šitame grūdų bokšte, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, ar buvo diržai ant bokšto sienų jis nežino. Kai įlipo buvo virvė apie piršto storumo, kokio ilgio nežino. Ar ta virvė buvo pritvirtinta prie ko nors nežino, nematė. Ant angų, liukų, kuriais patenkama į grūdų bokštą, kurie yra apačioje, yra įspėjamieji ženklai, kaip saugiai elgtis bokšte. Tie liukai atsidaro į vidų, jeigu grūdų yra bokšte tų liukų neatidarysi ir nepateksi. Mano, kad už darbų organizavimą grūdų saugyklos bokštuose atsakingas yra V. K., nes jam priskirti visi tie šeši bokštai. Kai vykdomi iš bokšto grūdų iškrovos darbai, kai veikia mechanizmas - elevatorius, kuriuo nešami grūdai ir pilami į transporto priemones, ar yra blokatoriai, kad tuo metu negalima būtų patekti į bokštą, nežino. (2 t., b. l. 124-128).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. M. parodė, kad jo parodymai duoti ikiteisminiame tyrime specialaus liudytojo 2022-11-29 apklausos metu yra teisingi, neturi ką daugiau papildyti, tokius savo duotus parodymus tvirtina. (2 t., b. l. 135-137).

A. G., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, parodė, kad jis yra ŽŪB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas. Už norminių teisės aktų paruošimą yra atsakinga UAB (duomenys neskelbtini), būtent jos darbuotoja I. J. UAB (duomenys neskelbtini) jų bendrovę konsultuoja, teikia paslaugas nuo 2014 metų. Ši įmonė konsultuoja, teikia teisės aktus saugos ir sveikatos klausimais. Bendrovėje dirbančių atskirų padalinių vadovams ir darbuotojams yra paruoštos visos instrukcijos ir patys vadovai yra atsakingi už darbų saugą. Jie patys turi instruktuoti apie saugų darbą savo padalinio darbuotojus. V. K. yra mechanikas ir yra dirbtuvių vedėjas, jam buvo papildyta darbo sutartis pridedant grūdų džiovyklos operatoriaus pareigas, paruošti pareiginiai nuostatai ir jis su jais buvo pasirašytinai supažindintas. V. K. su papildytais pareiginiais nuostatais supažindino buhalterė E. S. Ji kaip jų personalo darbuotoja dirba su UAB (duomenys neskelbtini) specialistais ir esant pareiginių nuostatų pasikeitimams ar esant naujiems teisės aktams, kitiems norminiams aktams, ji bendrauja su UAB (duomenys neskelbtini) specialistais ir supažindina bendrovės darbuotojus. Šiuo atveju E. S. turėjo supažindinti V. K. su naujais jo pareiginiais nuostatais, būtent grūdų džiovyklos operatoriaus. Pasikeitus pareiginiams nuostatams, naujas instrukcijas, susijusias su darbų sauga, paruošia UAB (duomenys neskelbtini) specialistai. Šiuo atveju jis mano, kad buvo paruošti visi reikalingi dokumentai, instrukcijos ir V. K. buvo supažindintas su jais. Jis mano, kad V. K. tikrai buvo pasirašytinai supažindintas su Grūdų bokštų naudojimo ir priežiūros instrukcija. Jis pasitiki UAB (duomenys neskelbtini) specialistais. V. K. pavestos visos grūdų džiovinimo paruošimo punkto operatoriaus funkcijos. Yra vienas valdymo pultas. Žuvęs G. D. buvo darbininkas. G. D. galėjo dirbti pas bet kurį padalinio vadovą, pas kurį būdavo paskirtas. Jeigu dirbti buvo paskirtas V. K., tai V. K. privalėjo instruktuoti kaip saugiai atlikti darbą. V. M. instruktuodavo, kai dirbdavo sėklinių grūdų sandėlyje. G. D. žinojo kaip reikia saugiai dirbti grūdų bokšte, kadangi tikėtina buvo instruktuotas V. M. kaip saugiai dirbti su grūdais, nes dirbo šalia esančiame sėklinių grūdų sandėlyje. 2022-10-17 7.30 val., dalyvaujant padalinių vadovams, pasiskirstė darbus. Buvo nuspręsta, kad G. D., atlikęs darbą prie siloso tranšėjos, ateis padėti V. K.. V. K. įvardino tokią problemą, kad yra dalinai užsikišusi centrinė grūdų anga ir kad reikia pakasti. Iš viso yra trys grūdų išleidimo angos: centrinė, kuri ir buvo dalinai užsikišusi, ir į vieną šoną dar dvi angos. Tačiau kitų dviejų angų atidaryti negalima, kad nenugriūtų grūdų bokštas, nes didesnis grūdų svoris tenka vienam bokšto kraštui. Todėl V. K. ir paprašė darbuotojų pakasti grūdus iš vieno krašto į kitą pusę. Reikėjo suvienodinti grūdus po visą bokštą. Kasant gūdus negali būti įjungtas elevatorius. Visi tą žino. Tą žinojo ir G. D., ir K. S., ir V. K. Elevatorius įjungiamas iš lauko, grūdų bokšte įjungėjo nėra. Kai jungiamas elevatorius, operatorius turi įsitikinti, kad grūdų bokšte nėra žmonių. Šiuo atveju esant grūdų bokšte G. D. ir K. S. buvo įjungtas elevatorius. Bet kokiu atveju transporteris turi būti įjungtas tik nesant žmonių. Turėjo G. D. su K. S. išlipti. Kasant grūdus darbininkai privalo turėti diržus, diržai užkabinami už kopėčių. Kokio ilgio turi būti diržai, negali pasakyti. Šiuo atveju, kai įvyko nelaimingas atsitikimas ir jis pats įlipo į bokštą, tai matė, kad buvo virvė, apie 3 metrų ilgio, bet apraišų (diržų) nebuvo. Jis juos matė šalia esančiame sėklinių grūdų sandėlyje. G. D. jam išduotas asmenines apsaugos priemones laikydavo sėklinių grūdų sandėlyje, tai ir respiratoriai, ir akiniai, spec. rūbai, avalynė. Šių apsaugos priemonių jie nebuvo pasiėmę. Jų bendrovėje neblaivumas tikrinamas pagal „Apraše neblaivumui nustatyti“ nustatytą tvarką. Darbuotojai, dirbantys su transporto priemone, kaip mechanizatoriai, taip pat tikrinami vizualiai, tačiau esant rimtiems įtarimas dėl neblaivumo tikrinama alkotesteriu pagal nustatytą tvarką, aprašą. 2022-10-17 jis G. D. nematė, tačiau po nelaimingo atsitikimo, padalinių vadovai sakė, kad nepastebėjo, jog būtų buvęs neblaivus. Asmenines apsaugos priemones turėjo išduoti kažkuris padalinio vadovas ir jam buvo išduotos, tačiau įvykio dieną G. D. nebuvo pasiėmęs diržų. Prieš įleidžiant darbuotoją į grūdų bokštą, kas turi išmatuoti grūdų tankumą negali atsakyti, reikia žiūrėti pagal aprašą. Mano, kad turi matuoti tas padalinio vadovas, kuris organizuoja darbą. Turi būti dirbama saugiai. Grūdų tankumas turi būti matuojamas kažkokiu prietaisu, kokiu nepasakys. Mano, kad jie to prietaiso neturi. Jis mano, kad laikantis visų kitų darbų saugos reikalavimų šitas nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, nepriklausomai nuo grūdų matavimo. Grūdų sausumo matuoti nebereikia, nes jie jau yra išdžiovinti šitame bokšte. Grūdų kiekis nematuojamas, vizualiai pasižiūrima, kiek yra grūdų. Diržai reikalingi apsaugai, kad nenukristum į duobę. Dėl šio nelaimingo atsitikimo yra ir paties nukentėjusiojo kaltė, kad jis nebuvo prisirišęs saugos diržais ir neišlipo iš elevatoriaus, o V. K. neįsitikęs, kad nėra žmonių bokšte, įjungė transporterį. Kad nėra žmonių bokšte, privaloma įsitikinti, kaip įsitikinti turi nusistatyti pats operatorius su darbuotojais. Ar racijomis, ar paskambinant telefonu, ar kitais būdais, bet privalo įsitikinti. Jis yra pavedęs visiems padalinių vadovams, kad jie pasirašytinai supažindintų su darbų saugos instrukcijomis. Grūdų išleidimo praktika bendrovėje yra tokia, kad kai pagal sutartį atvyksta įmonės transportas, jis yra pasveriamas šalia bokšto esančiose svarstyklėse ir tada važiuoja krautis. Privažiuoja prie transporterio, esančio prie bokšto. Vairuotojui pasvėrus mašiną, V. K. nurodo, prie kurio transporterio važiuoti. Ir tada V. K. įjungia grūdų iškrovimo mechanizmą. V. K. pagalbiniai darbuotojai nereikalingi. Tik esant užsikišus dalinai centrinei angai, tarpuose tarp iškrovimų, grūdus nuspręsta prisikasti iki neužsikišusios išleidimo angos, kad vyktų saugus pakrovimas. Taip galimai išvengiama bokštų deformacijos. Bokštas yra metalinis be garso izoliacijos. (2 t., b. l. 142-146).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. G. parodė, kad apklausiamas specialiuoju liudytoju davė teisingus parodymus ir prašo tais parodymais remtis. (2 t., b. l. 152-154).

2022-10-20 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), grūdų saugykloje, kurią sudaro šeši bokštai, ir lavono apžiūra. Apžiūros metu paimti daiktai: akiniai su juodos spalvos rėmu, juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas „e-STAR“, juodos spalvos įkroviklis „NOKIA“, akinių lęšis, 20 eurų vertės nominalo kupiūra (rasta ir paimta iš lavono striukės kišenės). (1 t., b. l. 99-118).

2023-04-04 nutarimu įvykio vietoje paimti daiktai: akiniai, mobilaus ryšio telefonas, įkroviklis, akinių lęšis, 20 eurų nominalo kupiūra, nepripažinti daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir grąžinti nukentėjusiajai R. J. (1 t., b. l. 119-121).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2022-12-02 rašte Nr. 41D(K)-1307 nurodyta, jog Bendrojo pagalbos centro 2022-10-17 10.15 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas telefoninis pranešimas, pateikiama skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. (2 t., b. l. 177-178).

2023-03-22 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra; įraše girdima kaip asmuo, prisistatęs A. A., praneša, jog Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) bunkeryje grūdai įtraukė žmogų. (2 t., b. l. 179-181).

2023-03-22 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų Body kamerų įrašų apžiūra; įrašuose matoma ir girdima, kaip atvykę policijos pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes; jiems nurodoma, kad grūdai įtraukė bunkeryje buvusį žmogų, kuris su kitu asmeniu kasė grūdus tuo metu, kai iš bunkerio į sunkvežimį buvo leidžiami grūdai; V. K. patikrinamas girtumas, nustatoma, kad yra blaivus. (2 t., b. l. 183-188).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 563/2022(04) nurodyta, kad: 1) G. D. mirė nuo mechaninės asfiksijos uždaroje erdvėje, į tai nurodo katamnezės duomenys (įtrauktas į grūdų padavimo mechanizmą), medicininių dokumentų duomenys (ištrauktas iš grūdų saugojimo bokšto), kvėpavimo takuose gausus kiekis grūdų, taškinės kraujosruvos širdies paviršiuje ir po plaučių krūtinplėve, skystas tamsus kraujas širdies ertmėse, veninė vidaus organų pilnakraujystė; 2) Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono G. D. tyrimo metu 2022-10-18, 09 val. 30 min. nurodo, kad nuo G. D. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 12-24 val. laiko; 3) G. D. lavone konstatuoti odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas ir muštinė žaizda dešinėje pėdoje. Sužalojimai padaryti 2 trauminių poveikių metu, neilgai trukus iki mirties, kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais). G. D. lavone konstatuoti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir priežastinio ryšio su jo mirtimi neturėjo; 4) G. D. lavone konstatuoti kūno sužalojimai netrukdė jam atlikti savarankiškus veiksmus, tai yra judėti, gintis, šaukti; 5) G. D. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,09 %o (promilės) etilo alkoholio, gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,93 %o (promilės) etilo alkoholio. (2 t., b. l. 161-162).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2023-01-30 išvadoje Nr. 11-116(23) nurodyta, kad: tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, jog ŽŪB (duomenys neskelbtini) darbuotojui G. D. būnant/dirbant grūdų sandėliavimo bokšte buvo vykdomi ir grūdų iškrovimo iš bokšto darbai (t. y. nebuvo užtikrinta, kad grūdų iškrovimo metu bunkeryje nebūtų žmonių); nelaimingo atsitikimo G. D. mechanizmas yra toks: jis dirbo sandėliavimo bokšte stovėdamas ant grūdų, kurie judėjo žemyn jų transportavimo iš bokšto metu, ir buvo paveiktas taip, kad darbuotojas nugrimzdo į grūdus ir patyrė mechaninę asfiksiją; nelaimingo atsitikimo pavojingas veiksnys yra darbuotojo uždusimas/mechaninė asfiksija nugrimzdus į grūdus; vykdant grūdų iškrovimo darbus grūdų saugojimo bokšte privaloma laikytis instrukcijoje „Naudojimo ir priežiūros instrukcija. Grūdų bokštai PRIVE“ (ir kituose galiojančiuose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose) nurodytų reikalavimų; jei grūdų iškrovimo iš bokšto metu darbuotojai nebūtų buvę/dirbę bokšte, tai pradėję judėti grūdai nebūtų įtraukę vieno iš darbuotojų ir nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs; darbuotojai buvo/dirbo grūdų sandėliavimo bokšte tuo metu, kai buvo vykdomi grūdų iškrovimo iš bokšto darbai, ir ši aplinkybė neatitiko Instrukcijos 3.4 p. nuostatos apie tai, kad draudžiama žmonėms būti bokšte grūdų iškrovimo darbų metu; nėra duomenų, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas A. G. buvo įvykio metu įvykio vietoje ir kaip nors įtakojo grūdų judėjimą bunkeryje, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo veiksmai turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui; ŽŪB (duomenys neskelbtini) darbuotojo V. K., kaip grūdų iškrovimo mechanizmų valdytojo, veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis valdė grūdų iškrovimo mechanizmus taip, jog, darbuotojams kasant grūdus bokšte, buvo vykdomas ir grūdų iškrovimas, naudojant atitinkamus mechanizmus, lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą; tiriamuoju atveju vykdyti darbai neatitiko Instrukcijos 3.4 p. nuostatos apie tai, kad draudžiama žmonėms būti bokšte grūdų iškrovimo darbų metu, o pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, nuostatas, užtikrinti saugų darbą yra darbdavio ir jo įgaliotų asmenų pareiga. (4 t., b. l. 50-54).

2022-12-12 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.1 nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo G. D., priežastys yra šios: 1. Netinkamas darbų organizavimas, nes grūdų bokšte buvo vykdomi grūdų iškrovimo darbai esant bokšto viduje darbuotojams, pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktų reikalavimus (darbdaviui atstovaujantis asmuo įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: 1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriose įrengtos darbo vietose, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; 3) pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia.........diegia saugius darbo bei technologijos procesus......., 4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką.....) ir „Grūdų saugojimo bokštų su aktyvia ventiliacija“ naudojimo ir priežiūros instrukcijos 7, 8, 9 punktų reikalavimus (7 p. - žmonėms kategoriškai draudžiama būti bokšte grūdų įkrovimo ir iškrovimo metu; 8 p. - į iš dalies užpildytą bokštą galima įeiti tik esant šalia dviem darbininkams su sąlyga, kad asmenį, kuris yra bokšte, saugo virve kitas darbininkas, esantis bokšto išorėje. 2. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, nes darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, tuo pažeisti Laukininkystes darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11, patvirtintos ŽŪB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko 2005-05-05 įsakymu Nr. 24/2SD 12.2 punkto reikalavimai, kad „darbininkui draudžiama ateiti į darbą neblaiviam, darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus...“. (3 t., b. l. 6-7).

ŽŪB (duomenys neskelbtini) pateikė šiuos dokumentus: 1) Valstybinės darbo inspekcijos Metodines rekomendacijas saugiai atlikti žemės ūkio produkcijos sandėliavimo darbus; 2) Dirbtuvių vedėjo pareiginius nuostatus; 3) Grūdų džiovyklos operatoriaus pareiginius nuostatus; 4) Grūdų bokštai PRIVE grūdų saugojimo bokštai su aktyvia ventiliacija Naudojimo ir priežiūros instrukciją; 5) Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registravimo žurnalą; 6) Darbo sutartį su V. K.; 6) Teorinių žinių pagal darbdavio įgalioto asmens neformalaus mokymo programą tikrinimo protokolą; 7) Technologinių dujas deginančių įrenginių operatoriaus atestacijos pažymėjimą V. K. Nr. 062355; 8) Grūdų tvarkos technologinę kortelę; 9) Darbo tvarkos taisykles; 10) Padalinių vadovų pareigų, darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos srityse, aprašymą, sąrašą; 11) Krovinio važtaraštį LPG Nr. 63581; 12) Sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) su priedais; 13) 2023-05-16 informaciją apie struktūrą, padalinius; 14) Dirbtuvių vedėjo pareiginius nuostatus; 15) Grūdų džiovyklos operatoriaus pareiginius nuostatus. (3 t., b. l. 90-126, 127-129, 130-132, 136-145, 146-148, 173-177, 178, 179, 180, 181-189, 4 t., b. l. 6-13, 26, 30-38, 41-42).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo V. K. kaltė įrodyta. Pats kaltinamasis V. K. kaltę pripažino, nurodydamas, kad žinojo instrukcijos „Naudojimo ir priežiūros instrukcija. Grūdų bokštai PRIVE“ reikalavimus, kad vykdant grūdų iškrovimo darbus bunkeryje negali būti žmonių, neįsitikino, ar bunkeryje nebėra žmonių, dėl ko įjungus grūdų iškrovimo mechanizmą bunkeryje buvęs G. D. nugrimzdo į grūdus ir mirė. Tai patvirtina liudytojų K. S., A. A., A. I., A. I., A. Ž., V. M., A. G. parodymai, nelaimingo atsitikimo darbe akto išvados, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada. Todėl nėra pagrindo abejoti dėl kaltinamojo V. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis V. K., būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, turinčiu pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo G. D., todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamasis V. K. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, jo atžvilgiu nėra nutraukta bylų susitaikius su nukentėjusiais asmenimis (4 t., b. l. 71-72). Kaltinamasis nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė, tai patvirtina teismui pateiktas 2023 m. rugpjūčio 14 d. susitaikymo protokolas (5 t., b. l. 39). Nukentėjusiesiems R. J., E. D., R. D. neturtinę žalą atlygino civilinis atsakovas – ŽŪB (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 40-42). Turtinę žalą nukentėjusiajai R. J. ŽŪB (duomenys neskelbtini) atlygino ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 133-135). Kaltinamasis V. K. dirba (4 t., b. l. 75-76). Administracine tvarka jis buvo baustas tik už nepiktybinį KET pažeidimą, nuobaudos galiojimas šiuo metu jau yra pasibaigęs (4 t., b. l. 73-74). Tai leidžia manyti, kad ateityje jis naujų nusikalstamų veikų nedarys. Dėl šių aplinkybių taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatos, kaltinamasis V. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiaisiais R. J., E. D., R. D. ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, kaltinamajam V. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nukentėjusioji R. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. (1 t., b. l. 149-154). Nukentėjusiajai R. J. civilinis atsakovas – ŽŪB (duomenys neskelbtini) neturtinę žalą atlygino, pasirašydama susitaikymo protokolą nukentėjusioji nuo civilinio ieškinio atsisakė, todėl nukentėjusiosios R. J. civilinio ieškinio procesas nutrauktinas.

Daiktiniai įrodymai – trys skaitmeninės laikmenos su garso ir vaizdo įrašais bei nuotraukomis paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kardomosios priemonės kaltinamajam V. K. nebuvo paskirtos. Kaltinamasis V. K. nuo teismo nesislėpė, procesui netrukdė, todėl skirti kardomąsias priemones pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais R. J., E. D., R. D., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, tai yra, 500,00 EUR (penkių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios R. J. civilinio ieškinio procesą nutraukti.

Daiktinius įrodymus – tris skaitmenines laikmenas su garso ir vaizdo įrašais bei nuotraukomis palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.