- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-27
- Bylos Nr.
- 2S-844-538/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Albina Pupeikienė, Erika Misiūnienė
- Skolininkas
- R. K.
- Kreditorius
- AB SEB banko pakartotinio
- Kategorijos
- 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-844-538/2011
Teisėja Eugenija Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorijos
32.5.1.; 128.17.; 122.4.
NUTARTIS
2011 m. balandžio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. nutarties Nr. 252-2N/2010 dėl kreditorio AB SEB banko pakartotinio pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko R. K. ir įkeistų daiktų savininkų R. K. ir A. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2010-06-21 teismo nutartimi Nr. 252-1N/2010 buvo areštuotas įkeistas daiktas, įspėjant skolininką ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Kreditorius AB SEB bankas pakartotinai kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad skolininkas ir įkeisto turto savininkai įspėti, tačiau per vieno mėnesio terminą skolos negrąžino ir prašo priverstinai išieškoti skolą už skolą pardavus įkeistą daiktą iš varžytynių. Kreditorius nurodo skolos dydis bankui yra: 384089,56 Lt negrąžinto kredito, 28822,94 Lt priskaičiuotų palūkanų, 4380,46 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas, išviso: 417292,96 Lt, taip pat 132,00 Lt žyminio mokesčio, bei 113,00 Lt mokestį už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo spaudoje būdu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2011-01-10 nutartimi nutarė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – 2.99956 ha ploto (buvęs žemės sklypo plotas 2.9300 ha, padidėjo po geodezinių matavimų, tai patvirtina VĮ „Registrų centras“ duomenys) žemes sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ įregistruotą R. K. vardu. Bendras įkeisto daikto įkainojimas 674000 Lt (hipotekos lakšto 4 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas R. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 10 d. nutartį. Nurodo, kad ji nepagrįsta, kadangi kreditorius teismui pateikė 2007-05-30 hipotekos lakšto originalą, tačiau šio dokumento kopijos apeliantas negavo, taip pat negavo ir kitų dokumentų – 2010-11-15 dienraščio „Respublika“, 2010-11-15 laikraščio „Vakarų ekspresas“ ir kt. kopijų. Be to, dėl santuokos nutraukimo A. K. ir R. K. nebėra įkeisto daikto bendrasavininkiai. Pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir Klaipėdos miesto apylinkes teismo sprendimą, civilinėje byloje Nr. N2-9137-826/2009, kuris patvirtino šią sutartį – įkeisto daikto savininkas yra tik R. K.. Pasikeitus įkeistų daiktų savininkams, turėjo būti įregistruotas naujas hipotekos sutarties šalių susitarimas dėl hipotekos santykių. Tokio hipotekos sutarties pakeitimo nėra. Dėl nurodyto hipotekos lakšto neatitikties įstatymo reikalavimams hipotekos teisėjas turėjo atsisakyti vykdyti išieškojimą ypatingosios teisenos tvarka, palikdamas prašymą nenagrinėtu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB SEB bankas prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo, kad tai, jog bankui įkeistas turtas bus parduotas įstatymų nustatyta tvarka ir iš gautos vertės bus dengiama skolininko R. K. skola, niekuo nepažeidžia jo buvusios sutuoktinės teisių ir teisėtų interesų. Be to, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, prie 2006 m. birželio 21 d. įrašo apie R. K. nuosavybės teisę į bankui įkeistą žemės sklypą (4.1 punktas) nėra įregistruotų žymų apie turto pasidalinimą, vadovaujantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010-06-21 teismo nutartimi areštavo įkeistą daiktą ir įspėjo skolininką bei įkeistų daiktų savininkus, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių. 2010-12-23 pakartotiniu pareiškimu kreditorius kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Teismas tenkino kreditoriaus pareiškimą ir nutarė už skolą parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą.
Atmestinas apelianto teiginys, jog dėl to, kad negavo hipotekos lakšto kopijos, 2010-11-15 dienraščio „Respublika“, 2010-11-15 laikraščio „Vakarų ekspresas“ ir kt. kopijų, buvo pažeistos skolininko procesinės teisės, buvo neužtikrintas su byla susijusios informacijos gavimas. CPK 130 straipsnyje numatytas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu. Iš bylos duomenų matyti, kad nepavykus įteikti skolininkui R. K. 2010-05-31 pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, 2010-06-21 teismo nutarties ir įspėjimo, R. K. buvo įteikta viešo paskelbimo būdu. Pakartotinai kreditoriui kreipusis į teismą, 2011-01-10 teismo nutartimi buvo nuspręsta už skolą parduoti iš varžytinių turtą. Teismo nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka ir ji su pakartotiniu pareiškimu skolininkui įteikta 2011-01-28. Pažymėtina, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalimi, 42 straipsniu, skolininkas galėjo kreiptis į teismą ir susipažinti su bylą.
Atmestini ir apelianto teiginiai, kad įkeisto daikto savininku, vadovaujantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimu yra tik jis vienas, hipotekos sutarties pakeitimo nėra, hipotekos teisėjas turėjo atsisakyti vykdyti išieškojimą ypatingosios teisenos tvarka, palikdamas prašymą nenagrinėtu. CK 4.171 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn bei perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. Taigi šiuo atveju neturi reikšmės ar įkeistas turtas priklauso R. K. ir A. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise ar asmenine R. K. nuosavybės teise. Taip pat konstatuotina, kad skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais pareikšdamas ieškinį bendrosios kompetencijos teismui įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti paskolos sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Todėl, nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu paskolos sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, skolininkui per 1 mėnesį negrąžinus skolos, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 2 dalimi – nutaria už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta įrodymų apie tai, jog skolininkas tinkamai ir laiku vykdė savo sutartines prievoles, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad hipotekos teisėjo nutartis priimta laikantis minėtų teisės normų reikalavimų.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.