Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-11-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei I. M. dėl bendraturčio pažeistos nuosavybės teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė įpareigoti atsakovę pašalinti pažeidimus, padarytus bendrojoje dalinėje nuosavybėje, – pašalinti neteisėtai įkaltą metalinį strypą į pagrindinį bei vienintelį įvažiavimą į namų valdos žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.Ieškovė nurodė, jog su atsakove I. M. yra namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Atsakovė I. M. savavališkais savo neteisėtais veiksmais uždarė jai įvažiavimą į bendrai valdomą namų valdą, įkaldama metalinį strypą viduryje pagrindinio ir vienintelio įvažiavimo į namų valdą, ir dėlto ji nebegali naudotis bendrąją namų valdos dalimi, nes transporto priemonė nebegali įvažiuoti į namų valdą, ji negali privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančio sandėliuko, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sandėliuoja kiekvienais metais parsivežtą kurą. Tokiais atsakovės neteisėtais veiksmais jai yra atimta teisė tinkamai bei pagrįstai naudotis bendrąja nuosavybės namų valdos žemės sklypo dalimi, nes jai tiesiog yra užkirstas važiavimas į namų valdą transporto priemone per pagrindinį ir vienintelį įvažiavimą į namų valdos žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog tam, kad atsakovė pašalintų gera valia šiuos pažeidimus, trukdančius jai tinkamai naudotis bendrąja namų valdos žemės dalimi, pateikė jai raštišką įspėjimą, kurį išsiuntė registruota siunta 2016-04-15, tačiau atsakovė gera valia nešalina kliūčių naudotis bendrąja žemės sklypo dalimi prie namų valdos.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-11-16 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės valstybės naudai 41 Eur žyminį mokestį bei 169,46 Eur už antrinės teisinės pagalbos atsakovei suteikimą.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Kretingos rajono apylinkės teismo 1999-11-16 sprendimu ieškovė buvo įpareigota atstatyti bendrą įvažiavimą į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, šio teismo sprendimo ieškovė nėra įvykdžiusi. Teismas, remdamasis anksčiau priimtais teismų sprendimais, konstatavo, jog ieškovė įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės naudotis negali.Įvertinęs aplinkybę, jog ieškovė jokių įrodymų, kad strypas egzistuoja, nepateikė, taip pat atsižvelgęs į tai, jog liudytojas A. P. paaiškino, jog strypas šiuo metu jokių kliūčių nesudaro, konstatavo, jog ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teisme dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-11-16 sprendimo gautas ieškovės V. P. (toliau – apeliantė) apeliacinis skundas. Apeliantė prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo padarytos nepagrįstos išvados neatitinka byloje esančių faktinių duomenų.Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės atstovės ir liudytojo A. P. paaiškinimus.Atsakovės įkaltas strypas trukdo naudotis bendrąja daline nuosavybe, užkerta įvažiavimą į namų valdą.Teismas nepagrįstai pasisakė apie kito įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimą. Teismas neatsižvelgė į valstybės įmonėje Registrų centre įregistruotus duomenis, kad bendras įvažiavimas yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės.Teisme taip pat gautas atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą, atsakovė apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsiliepime atsakovė nurodė, jog apeliantė nepateikė jokių naujų įrodymų, dėl ko būtų galima padaryti išvadą, jog yra pasikeitusios aplinkybės dėl apeliantės pareigos įsirengti atskirą įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, taip pat kad apeliantės, kaip bendraturtės, teisės yra pažeidžiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo padarytos nepagrįstos išvados neatitinka byloje esančių faktinių duomenų. Iš dalies sutiktina su šiuo apeliantės argumentu. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantė įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės naudotis negali. Sutiktina su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė apie kito įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimą. Teismas neatsižvelgė į valstybės įmonėje Registrų centre įregistruotus duomenis, kad bendras įvažiavimas yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Iš byloje esančio Kretingos rajono apylinkės teismo 1999-11-16 sprendimo (b. l. 31–32) motyvuojamosios bei rezoliucinės dalių matyti, jog apeliantė buvo įpareigota atkurti bendrą įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau aplinkybė, jog apeliantė minėtu teismo sprendimu jai nustatytų įpareigojimų nėra įvykdžiusi, nepaneigia jos teisės naudotis įvažiavimu, esančiu iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Byloje nėra ginčo dėl to, jog įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės patenka į bendro naudojimo žemės sklypo, bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio apeliantei bei atsakovei, dalį. Byloje yra pateikta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-07-01 išrašo (b. l. 7–10) matyti, jog kadastro duomenų nustatymo data yra 2010-11-18. Viešojo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog sklypo naudojimosi tvarka ir galimi jos pažeidimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

Dėl apeliantės, kaip sklypo bendraturtės, teisių pažeidimo dėl atsakovės veiksmų

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės atstovės ir liudytojo A. P. paaiškinimus. Nurodo, jog atsakovės įkaltas strypas trukdo naudotis bendrąja daline nuosavybe, užkerta įvažiavimą į namų valdą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir šalys neginčija aplinkybės, jog bendro naudojimo žemės sklypo, dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio apeliantei ir atsakovei, dalyje prie įvažiavimo į minėtą sklypą vartų yra įkaltas metalinis strypas (b. l. 46–47). Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar šis strypas trukdo apeliantei, kaip sklypo bendraturtei, naudotis bendro naudojimo sklypo dalimi ir taip yra pažeidžiamos jos, kaip bendraturtės, teisės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK, CK) 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą (CK 4.93 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Apeliantė nurodo, jog bendro naudojimo sklypo dalyje atsakovės įkaltas metalinis strypas trukdo įvažiuoti į jai ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantį sklypą (sklypo bendro naudojimo dalį). Taigi nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas negatorinis ieškinys, siekiant apginti žemės sklypo savininkės (bendraturtės) teises, įpareigojant pašalinti bendro naudojimo žemės sklypo dalyje esantį metalinį strypą, atsakovės teigimu, skirtą mediniams vartams prilaikyti. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2013-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013). Taigi, apeliantė, reikšdama negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu, turėjo įrodyti, kad ji yra žemės sklypo savininkė ar bendraturtė ir kad atsakovė pažeidė jos, kaip savininkės, teises. Byloje nėra ginčo dėl to, jog apeliantė yra ginčo žemės sklypo bendraturtė, ši aplinkybė taip pat įrodyta byloje esančiais duomenimis. Ginčas kyla dėl to, ar metalinis strypas pažeidžia apeliantės, kaip žemės sklypo bendraturtės, teises naudojantis bendru daiktu.Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).Iš byloje esančios nuotraukos (b. l. 47) nustatyta, jog metalinis strypas išsikišęs virš žemės apie 3 cm. Aplinkybę, jog šis strypas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu netrukdo įvažiuoti į sklypą, patvirtino ir duodamas paaiškinimus liudytojas apeliantės sūnus A. P., nuolat gyvenantis su apeliante, kuris paaiškino, jog dabar jokių kliūčių metalinis strypas nesudaro (2016-11-07 teismo posėdžio garso įrašo 31.28 min.). Taigi, šiuo metu apeliantės teisių pažeidimas neegzistuoja. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog negatorinis ieškinys gali būti pareikštas, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduotos pažeidimu sukeltos pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2002, 2002-03-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2002). Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kokius kliuvinius metalinis strypas jai sudaro. Pažymėtina, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas, t. y. civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis), Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 12, 178 straipsniais, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, į nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, jog apeliantė neįrodė savo teisių pažeidimo, o neegzistuojant jos teisių pažeidimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329-330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę, ir nors padarė nepagrįstą išvadą dėl apeliantės teisės naudotis įvažiavimu į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau iš esmės priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Byloje yra pateikti duomenys (b. l. 118) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 52,11 Eur, atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš apeliantės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-11-18 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš apeliantės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 52,11 Eur.