Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas paveldėjimo procedūrų atlikimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis - S. D., iš karto po savo motinos A. D. mirties (duomenys neskelbtini) d., priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti paliktą jos turtą. Pareiškime nurodė, jog jo mama A. D. mirė (duomenys neskelbtini) d.. Jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo Kelmėje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas palaidojo mamą, prižiūri jos kapą. Po mamos mirties liko jos palikimas - tvartas, esantis Šiaulių rajono sav., (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sūnus ūkininkauja buvusiose jo tėvų žemėse, todėl leido jam naudotis tuo tvartu. Visi kiti mamos dokumentai, asmeniniai namų apyvokos daiktai, liko pareiškėjui. Norėjo savo sūnui perrašyti tvartą, kad toliau galėtų tvarkytis savo nuožiūra, ir tuomet paaiškėjo, kad jis dar negali sūnui dovanoti pastato, nes jis tebėra registruotas mirusios mamos vardu. Notaras paaiškino, kad dabar gali tik teismo keliu nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjas yra laiku priėmęs mamos palikimą. Po mamos mirties jam niekas netrukdė naudotis mamos paliktu pastatu, todėl neskubėjo vykti pas notarą tvarkytis paveldėjimo dokumentų.Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą pareiškime nurodyto turto (palikimo) perėjimo valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti, todėl neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, klausimą dėl pareiškėjo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą prašė spręsti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad VMI nėra pradėjusi palikimo perėmimo veiksmų į A. D. turtines teises ir turtą likusį po jos mirties, taip pat iki 2015 m. kovo 20 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. D. palikimo perėjimą valstybei. Klausimą dėl pareiškėjo prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašė spręsti teismo nuožiūra.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą ir nurodė, jog mano, kad teismui ištyrus įrodymus ir nustačius, kad pareiškėjas per 3 (tirs) mėnesius po A. D. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą, pareiškimas turėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas S. D. yra J. D. ir A. D. (iki santuokos sudarymo – P.) sūnus (b. l 5, 11). Iš mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė J. D. (b. l. 6) bei iš mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjo motina A. D. (b. l. 7). Iš VĮ Registrų centro išduoto nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašo matyti, kad pastatas – tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r., nuo 1992 m. birželio 10 d. registruotas A. D. vardu (b. l. 20-21). Iš testamentų registro išrašo matyti, jog po A. D. mirties jos palikimo paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 22). Iš pareiškimo turinio matyti, jog pareiškėjas S. D. po jo motinos A. D. mirties (duomenys neskelbtini) d. motinos turtą prižiūrėjo ir juo pilnai naudojosi, jam buvo išmokėta laidojimo pašalpa (b. l. 8).Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad niekas dėl A. D., mirusios (duomenys neskelbtini) d., palikimo paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė (b. l. 7, 22). Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad jis po motinos A. D. mirties (duomenys neskelbtini) d. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios motinos palikimą, toliau rūpinosi turtu, t. y. palikimą priėmė, pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą - 3 (tris) mėn. nuo palikėjos A. D. mirties. Pareiškėjas nurodė aplinkybės dėl ko jis laiku į notarą nesikreipė, t. y. nurodė, kad po mamos mirties jam niekas netrukdė naudotis mamos paliktu pastatu, todėl neskubėjo vykti pas notarą tvarkytis paveldėjimo dokumentų. A. D. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad S. D. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjui S. D. paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priėmė po savo motinos A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) d., likusį jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.