Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-8068-905/2015 pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei B. Z. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir B. Z. ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nare ir įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį pripažįstant pagrindine buto nuomininke.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovę B. Z. su visu jai priklausančiu turtu iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad minėtas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teisėmis priklausantis butas 1961 m. buvo išnuomotas E. Z. ir jos trijų asmenų šeimai. 2005 m. kovo 3 d. E. Z. ir UAB „Naujamiesčio ūkis“ sudarė nuomos sutartį, pagal kurią butas išnuomotas E. Z.. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. nutartimi B. Z. paskirta E. Z. globėja ir turto administratore. E. Z. (duomenys neskelbtini) mirė. B. Z. 2014 m. lapkričio 7 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybei prašymą dėl naujos nuomos sutarties sudarymo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu B. Z. prašymas atmestas. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pažymėjo, kad B. Z. deklaruojamos pajamos viršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nurodytą dydį, todėl B. Z. neatitinka įstatyme nurodytų kriterijų, suteikiančių teisę į socialinio būsto nuomą. Be to, B. Z. ginčo bute apsigyveno tik tapusi E. Z. globėja ir tik globėjos teisėmis; byloje nėra įrodymų, jog B. Z. su pagrindine nuomininke tvarkė bendrą ūkį – iki 2007 m. B. Z. tik teikė pagalbą E. Z.. Anot SĮ „Vilniaus miesto būstas“, B. Z. neiškeldinus, būtų pažeistos kitų asmenų, įrašytų į sąrašus socialiniam būstui gauti, teisės ir teisėti interesai.B. Z. pareiškė ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei, kuriuo prašė pripažinti ją E. Z. šeimos nare, įpareigojant Vilniaus miesto savivaldybę pakeisti 2005 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį pripažįstant B. Z. pagrindine ginčo buto nuomininke. B. Z. teigimu, ji laikytina E. Z. (t. y. B. Z. sutuoktinio V. Z., mirusio (duomenys neskelbtini) motinos) šeimos nare, nes globojo ir prižiūrėjo E. Z., mokėjo mokesčius, susijusius su buto išlaikymu ir nuoma, derino skolų už butą grafiką (CK 6.588 str. 2 d.).Vilniaus miesto savivaldybė prašė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį tenkinti, o B. Z. ieškinį atmesti. Pabrėžė, kad nėra jokių rašytinių įrodymų, jog B. Z. iki 2007 m. gyveno ginčo bute bei tvarkė bendrą ūkį kartu su pagrindine nuomininke E. Z.. Anot savivaldybės, B. Z. apsigyveno kartu su E. Z. tik po to, kai buvo paskirta jos globėja ir turto administratore, o pagal CK 6.588 straipsnio 3 dalį, globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo ar globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atmetė, B. Z. ieškinį patenkino iš dalies – pripažino B. Z. buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuomininkės E. Z. šeimos nare bei įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę, atstovaujamą biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, spręsti klausimą dėl socialinio būsto, t. y. buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išnuomojimo B. Z.; kitą B. Z. ieškinio dalį atmetė.Teismas nurodė, kad B. Z. ne tik teismo 2007 m. birželio 7 d. nutartimi paskirta E. Z. globėja, bet ir yra E. Z. marti. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybė neginčijo faktinių aplinkybių, kad B. Z., dar iki būdama paskirta E. Z. globėja, teikė E. Z. pagalbą, rūpinosi E. Z. tiek buitiniais, tiek finansiniais-turtiniais reikalais. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad B. Z. ginčo butui priskaičiuotus komunalinius mokesčius mokėjo nuo 2004 metų. Svarbu pažymėti ir tai, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. nutartyje konstatuota, jog dėl sveikatos būklės E. Z. reikalinga kito asmens priežiūra, jog dėl amžiaus ir sveikatos būklės E. Z. negali susitvarkyti buityje, jog ja nuolat rūpinasi jos marti B. Z.. Taigi, anot teismo, byloje pakankamai duomenų-įrodymų, teikiančių pagrindą konstatuoti, kad B. Z., dar iki būdama formaliai paskirta E. Z. globėja, nuolat (o ne periodiškai) rūpinosi E. Z.. Nurodytos faktinės aplinkybės – E. Z. negalėjimas savarankiškai susitvarkyti buityje, kito asmens pagalbos nuolatinis poreikis ir B. Z. ilgalaikis nuolatinis rūpinimasis E. Z. – teismo vertinimu, teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad B. Z. ginčo bute apsigyveno ne kaip formaliai paskirta E. Z. globėja (CK 6.588 str. 3 d.), o kaip E. Z. marti, t. y. kaip asmuo, kuris su buto nuomininku susijęs artimais svainystės ryšiais (CK 6.588 str. 2 d.). Tokią išvadą (greta jau nurodytų aplinkybių) papildomai patvirtina ir tai, kad po E. Z. sūnaus V. Z. mirties ((duomenys neskelbtini) neliko jokių kitų artimų asmenų (išskyrus B. Z.), kurie galėtų teikti nuolatinę pagalbą E. Z.. Tai, kad B. Z. jau nuo 2004 m. mokėjo mokesčius už butą ir kad tuo metu (nuo 2004 m.) E. Z. dėl sveikatos būklės jau buvo reikalinga nuolatinė (o ne periodiška) kito asmens priežiūra, teismo vertinimu, patvirtina B. Z. paaiškinimus, kad jau nuo 2004 m. (po E. Z. sūnaus ir B. Z. sutuoktinio V. Z. mirties (duomenys neskelbtini) B. Z. ir E. Z. turėjo bendrą ūkį (B. Z. tvarkė E. Z. ūkį). Anot teismo, B. Z. formalus paskyrimas E. Z. globėja neturėjo įtakos (priežastinio ryšio) B. Z. ir E. Z., kaip asmenų, susijusių artimais svainystės ryšiais, bendro ūkio tvarkymui Civilinio kodekso 6.588 straipsnio 2 dalies prasme (nes šių asmenų ūkis jau buvo bendrai tvarkomas dar iki globos santykių formalizavimo teismo nutartimi). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad ginčo santykiams turi būti taikomos būtent Civilinio kodekso 6.588 straipsnio 2, 4 dalių nuostatos, o ne 6.588 straipsnio 3 dalis.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad priimamam sprendimui esminę reikšmę turi faktinės aplinkybės, jog B. Z. yra E. Z. marti, t. y. globėja ir globotinė buvo susiję artimais svainystės ryšiais; be to, B. Z. ginčo bute faktiškai apsigyveno ir ėmė kartu su E. Z. tvarkyti bendrą ūkį nepriklausomai nuo B. Z. formalaus paskyrimo E. Z. globėja.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą, kuriuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nesivadovavo CK 6.588 straipsnio nuostata, kad globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo ar globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Pagal CK 6.588 straipsnio 4 dalį, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Svainystės santykiai jokių teisinių pasekmių, kalbant apie asmens pripažinimą šeimos nariu, nesukelia. Pagal CK 6.588 straipsnio 2 dalį, pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Tuo tarpu atsakovė ginčo patalpose savo gyvenamąją vietą deklaravo tik 2007 m. spalio 18 d., po to, kai buvo paskirta E. Z. globėja bei turto administratore. Byloje apklaustos liudytojos taip pat nurodė, kad atsakovė ginčo bute apsigyveno nuo 2007 metų. Teismas neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų ir visiškai nesivadovavo liudytojų parodymais. Be to, pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad iki 2007 metų turėjo kitą gyvenamąją vietą. Ir šiuo metu atsakovei nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių buto dalis. Atsakovės pateiktos sąskaitų kopijos už komunalinius mokesčius nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio neįrodo, kad ji vedė bendrą ūkį su pagrindine buto nuomininke, taip pat neįrodo to, kad pagrindine buto nuomininke rūpinosi nuolatos, o ne periodiškai, be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad sąskaitas apmokėjo būtent atsakovė. Kadangi atsakovė neįrodė, kad su pagrindine buto nuomininke vedė bendrą ūkį, ji neįgijo teisės naudotis gyvenamąja patalpa. Įrodymų, patvirtinančių, kad jau nuo 2004 metų E. Z. dėl sveikatos būklės buvo reikalinga nuolatinė, o ne periodiškai kito asmens priežiūra, nebuvo pateikta, globa E. Z. buvo skirta tik Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. nutartimi.Atsiliepimu į ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą atsakovė B. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal CK 6.588 straipsnio 3 dalį, tuo atveju, jeigu globai pasibaigus globėjai toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu gali būti pripažinti šeimos nariu teismo tvarka. Globa nustatoma siekiant užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą; šie tikslai pasibaigia globojamajam mirus. E. Z. globa baigėsi (duomenys neskelbtini) kai globotinė mirė, atsižvelgiant į tai, atsakovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl pripažinimo šeimos nariu. Ieškovo minimi CK 6.588 straipsnio 4 dalis, 3.135 straipsnis ir 3.136 straipsnis šios bylos kontekste yra visiškai neaktualūs. Atsakovė savo reikalavimą pripažinti šeimos nare grindė CK 6.588 straipsnio 2 dalimi, kurios abi taikymo sąlygas teismas nustatė. Bendro ūkio buvimo faktą teismas grindė byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jį taip pat patvirtino byloje apklausti liudytojai. Aplinkybė, kad atsakovė tik 2007 m. spalio 18 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą ginčo bute, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė negyveno bute anksčiau. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė ginčo bute apsigyveno ne kaip formaliai paskirta E. Z. globėja (CK 6.588 str. 3 d.), bet kaip jos marti (CK 6.588 str. 2 d.). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ginčo bute gyveno ir vedė su nuomininke bendrą ūkį jau nuo 2004 metų, o Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pažyma apie atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimą ginčo bute yra tik dar vienas papildomas oficialus rašytinis įrodymas apie atsakovės faktinį gyvenimą ginčo bute. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena. Teismas visapusiškai ištyrė įrodymus ir pagrįstai bei nuosekliai priėjo prie išvados dėl ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinio atmetimo.Atsiliepimu į ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo sutinkanti su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir pritaria, kad byloje nepakanka įrodymų, jog B. Z. gyveno ginčo patalpose ir vedė bendrą ūkį su E. Z..Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, kurioje patenkintas B. Z. reikalavimas, ir priimti naują sprendimą – ieškovės B. Z. ieškinį atmesti, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino CK 6.588 straipsnį ir teisinius asmens pripažinimo šeimos nariu pagrindus, kas lėmė neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Tai, kad asmenį su gyvenamosios patalpos nuomininku sieja svainystės ryšiai, yra teisiškai nereikšminga ir negali būti svaria priežastimi pripažinti asmenį šeimos nariu. Be to, teismų praktikoje nurodyta, kad rūpestis ir pagalba artimiesiems nesudaro pagrindo asmenis pripažinti nuomininko šeimos nariais. Teismas sprendime nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis nustatė, kad B. Z. nuolat, o ne periodiškai rūpinosi E. Z. nuo 2004 metų. Byloje pateiktos sąskaitų kopijos už komunalinius mokesčius gali būti vertinamos tik kaip pagalba E. Z. ir negali būti vertinamos kaip bendro ūkio vedimo įrodymas, be to, byloje nebuvo įrodyta, kad šios sąskaitos buvo apmokėtos iš asmeninių B. Z. lėšų. Globa E. Z. buvo paskirta tik 2007 metais, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo ir įrodymų teigti, kad E. Z. buvo neveiksni, negalėjo savimi pasirūpinti, o B. Z. turėjo įgaliojimą tvarkyti E. Z. finansinius-turtinius reikalus. Teismas rėmėsi vien ieškovės žodžiais, kurie nebuvo pagrįsti jokiais kitais įrodymais. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į ieškovės kviestų liudytojų ir jos pačios parodymų prieštaravimus bei neatitikimus. Liudytojos patvirtino, kad ieškovė ginčo bute nuolat apsigyveno tik nuo 2007 metų; ieškovė taip pat pripažino, kad iki 2007 metų turėjo kitą gyvenamąją vietą. Periodiškas nakvojimas ir pagalba artimiesiems negali būti laikoma bendro ūkio vedimu, tai prieštarauja suformuotai teismų praktikai ir neatitinka šio reiškinio esmės. Taigi jokių įrodymų, išskyrus ieškovės parodymus, apie tai, kad ieškovė gyveno ginčo bute kartu su vyru ir jo motina iki 2007 metų, nėra, o byloje esantys rašytiniai įrodymai kaip tik leidžia daryti priešingą išvadą, kad iki ieškovės paskyrimo E. Z. globėja ieškovė ginčo bute negyveno ir bendro ūkio su E. Z. nevedė. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal 2005 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 3.1. punktą, nuomininkas turėjo teisę nustatyta tvarka apgyvendinti turimoje gyvenamojoje patalpoje, sutinkant visiems toje patalpoje gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, savo sutuoktinį, vaikus, tėvus ir nedarbingus išlaikytinius. Todėl ieškovė negalėjo legaliai gyventi nuomojamame bute anksčiau nei 2007 m. Remiantis CK 6.588 straipsnio 3 dalimi, globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo arba globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Jie šeimos nariu gali būti pripažinti tuomet, jei globai pasibaigus, jie toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį. Tačiau šiuo atveju ieškovė, esant gyvai E. Z., šeimos nare pripažinta nebuvo.Atsiliepimu į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo sutinkantis su atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija. Mano, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai yra teisingi bei pagrįsti.Atsiliepimu į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą B. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo vadovautis jos atsiliepimo į ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl asmens pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu.Asmenų pripažinimo nuomininko šeimos nariu klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnis.CK 6.588 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo arba globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu šeimos nariu gali būti pripažinti teismo tvarka.Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė B. Z. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. nutartimi buvo paskirta E. Z., savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto (toliau – ir ginčo butas) nuomininkės, globėja. E. Z. globa tęsėsi iki pat globotinės mirties (duomenys neskelbtini) todėl CK 6.588 straipsnio 3 dalies nuostata, įtvirtinanti galimybę nuomininko šeimos nariu pripažinti buvusį globėją, nagrinėjamu atveju netaikytina – pastaroji taikoma tik tiems atvejams, jei globai pasibaigus, buvę globotinis ir globėjas ir toliau lieka gyventi kartu ir bendrai tvarko namų ūkį, šiuo gi atveju globotinė mirė globai esant nepasibaigusiai.Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė B. Z., be to, kad buvo paskirta nuomininkės globėja, buvo taip pat jos marti.CK 6.588 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.588 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui norint būti pripažintam nuomininko šeimos nariu, būtina nustatyti tokias faktines aplinkybes: kad jis nuomininko ir kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrą ūkį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-313/2016).Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė B. Z. gyveno kartu su nuomininke E. Z. ir turėjo su ja bendrą ūkį bent jau nuo 2007 metų. Duomenų, kad atsakovė ginčo bute būtų gyvenusi anksčiau (kaip teigia atsakovė – jau nuo 2004 metų), byloje nėra. Atsakovės pateiktos sąskaitos už komunalinius mokesčius savaime nepatvirtina gyvenimo ginčo bute iki 2007 metų fakto. Priešingai, pagal 2004 m. gegužės 21 d. Naujamiesčio seniūnijos pažymą, 2004 metais ginčo bute gyveno (naudojosi plotu) tik nuomininkė ir jos pilnametis sūnus (atsakovės vyras) V. Z.; byloje apklaustos liudytojos parodė, kad atsakovė šiame bute apsigyveno tik 2007 metais; tais metais (2007 m.) atsakovė ir deklaravo savo gyvenamąją vietą minėtame bute.Vis dėlto aplinkybė, kad atsakovė ginčo bute apsigyveno 2007 metais, o ne ankstesniais metais, bylos teisinio vertinimo nekeičia, nes, kaip minėta, atsakovė gyveno kartu su nuomininke ginčo bute (nuo 2007 metų) ir turėjo su ja bendrą ūkį, o tai, pagal CK 6.588 straipsnio 2 dalį, suteikia jai, kaip nuomininko pilnamečio vaiko sutuoktinei, teisę būti pripažintai nuomininko šeimos nare. Tai, kad atsakovė nuo 2007 metų buvo taip pat paskirta nuomininkės globėja, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia CK 6.588 straipsnio 2 dalyje jai garantuojamos teisės. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į kitą byloje nustatytą aplinkybę, kad dar iki būdama paskirta nuomininkės globėja atsakovė nuolat rūpinosi nuomininke (tą patvirtina jau minėtos sąskaitos už komunalinius mokesčius, tai taip pat konstatuota Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. nutartyje), todėl, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovės apsigyvenimą (ir gyvenimą) ginčo bute lėmė ne formalus globos santykių nustatymas, bet artimas ir pagal CK 6.588 straipsnio 2 dalį teisiškai reikšmingas būti pripažintam nuomininko šeimos nariu svainystės ryšys. Priešingas aiškinimas, t. y. kad dėl globos santykių nustatymo atsakovė turėtų prarasti CK 6.588 straipsnio 2 dalyje pilnamečio vaiko sutuoktiniui garantuojamą teisę, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str. 4 d.).Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinių skundų motyvais naikinti nėra pagrindo.Atsakovei B. Z. lygiomis dalimis iš apeliantų priteisiama 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti B. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293) ir Vilniaus miesto savivaldybės (kodas 111109233) 200 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.