Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Daivai Kavaliauskienei, gynėjui advokatui Dainiui Gudui, nukentėjusiems P. M. ir D. G., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto posėdžio tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, įgijusi pagrindinį išsilavinimą, nevedusi, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teistumai: 2012-06-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 val., sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2012-08-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi atleista nuo 1 metų laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant per 6 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 val., sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą,, įpareigojant įmokėti įmoką per 4 mėn. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kaltinama pagal LR BK 286 str., 290 str. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji D. S. pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, bei įžeidė savo pareigas einantį viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, o būtent:

D. S. 2015 m. kovo 15 d. apie 00.35 val., daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini), tikslu sutrukdyti viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenis, t.y. Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiajam patruliui D. G. ir patruliui P. M. atlikti savo pareigas, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, tyčia šių atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir asmenybę žeminančius žodžius bei tyčia pavartodama fizinį smurtą pasipriešino vyr. patruliui D. G., t.y. įdrėskė į kairės rankos plaštakos pirštą, spyrė koja ne mažiau kaip du kartus vyr. patruliui D. G. į kairę koją bei įdrėskė į dešinės rankos plaštaką, tada sugriebė patruliui P. M. už tarnybinės striukės ir nuplėšė šviesą atspindintį elementą, tuo įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius asmenis D. G. ir P. M. bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą D. G., tuo aktyviais veiksmais pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Tokiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji D. S. savo kaltę pripažino visiškai, tačiau teismo nuomone jos kaltė įrodyta ne tik jos prisipažinimu bet ir nukentėjusių, liudytojų parodymais, bei byloje surinktais rašytiniais įrodymais, daiktais ir dokumentais turinčiais reikšmės nusikalstamai veiklai tirti.

Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas

Kaltinamoji D. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad pareikšto įtarimo esmę suprato, kaltę pripažįsta visiškai, ir nurodė, kad 2015-03-15, ji buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.30 val., kartu su sūnumi, kuriam 2,7 m. nuėjo miegoti į kitą kambarį. Pabudo, nes bute kilo triukšmas. Buvo atvykę pareigūnai, kurie sakė, jog vaiką reikia perduoti jos motinai, nes ji neblaivi. Įvykio aplinkybių gerai nepamena, tačiau neneigia, jog vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, galėjo šiems įspirti ir apdraskyti. Kadangi buvo neblaivi, tai visko nepamena ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes blaivi taip nedarytų. Dėl savo elgesio labai gailisi, pažada ateityje taip nesielgti (b.l.59,63-64).

Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga:

Nukentėjęs-liudytojas D. G. parodė, kad 2015-03-14, apie 23.04 val., darbo metu, gavo pranešimą, jog išmušti buto, esančio (duomenys neskelbtini), langai. Kartu su kolega P. M. nuvyko į įvykio vietą, pamatė, kad išmušti visi trys pirmame aukšte, esančio buto langai. Apie tai pranešė budėtojui ir laukė kol į įvykio vietą atvyks ikiteisminio tyrimo pareigūnai. R. V. paaiškino, jog jis pranešė apie įvykį policijai, nes butas priklauso jo broliui, kuris šiuo metu yra išvykęs į užsienį. Užėjo į R. V. priklausantį butą, esantį tame pačiame name, trečiame aukšte. Bute buvo neblaivi D. S. ir mažametis jos vaikas. Pastarajai buvo paaiškinta, jog ji neblaivi ir negalinti pasirūpinti mažamečiu vaiku. Vaikas turi būti perduotas į globos namus ar artimiesiems giminaičiams. D. S. pradėjo šaukti, neleido paimti vaiko, aktyviais veiksmais priešinosi, ketino įspiriti D. G. ir P. M., norėjo jiems įkąsti į rankas. D. S. įdrėskė D. G. į kairės rankos pirštą, dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Vedant D. S. į tarnybinį automobilį, pastaroji aktyviais veiksmais priešinosi, tyčia griuvinėjo, tampė pareigūnus už rūbų, bandė įspiriti tiek jam tiek kolegai P. M.. D. S. vieną kartą įspyrė D. G. į kairės kojos blauzdą ir šlaunį, įdrėskė į plaštaką, dėl ko jis jautė fizinį skausmą. P. M. jos atžvilgiu panaudojo elektroimpulsinį prietaisą “Taser”. D. S. D. G. ir P. M. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidė policijos pareigūno garbę ir orumą. Šio įvykio metu D. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, didesnės žalos padaryta nebuvo, todėl civilinio ieškinio nereikškia. D. S. pretenzijų neturi (b.l.15-16, 17).

Nukentėjęs-liudytojas P. M. parodė, kad 2015-03-14, apie 23.04 val., kartu su kolega D. G., nuvyko į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Užėjo į R. V. butą. Kambaryje buvo neblaivi mergina su mažamečiu vaiku. Jai buvo paaiškinta, jog vaikui su ja nesaugu, jį reikia perduoti giminaičiams ar į globos namus. Moteris supyko ir pradėjo priešintis, bandė įspirti ir įkąsti jam ir kolegai D. G.. Išvedus moterį į laiptinę ji griuvinėjo, bandė įspirti, keletą kartų pataikė D. G.. Tampė juos už rūbų. Jos atžvilgiu buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas. Tarnybiniame automobilyje moteris pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Moterį pristatė į policijos komisariatą, nustatė, jog tai D. S.. P. M. civilinio ieškinio nereiškia, jam turtinės žalos padaryta nebuvo, tik nuo tarnybinės striukės buvo nuplėštas šviesą atspindinti elementas, kurį jis pats prisisiuvo. D. S. pretenzijų neturi (b.l.22-23, 24).

Be to, specialisto išvadoje D. G. klinikiniais duomenimis konstatuoti odos nubrozdinimai dešinio riešo, dešinės plaštakos ir kairės plaštakos IV piršto srityse. D. G. konstatuoti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.21). Tarnybiniais pranešimais nurpdoma kam, kaip ir prie kokių aplinlybių buvo padarytas nusikaltimas (b.l.4-11); Daiktų pateikimo protokolu gauta P. M. striukė (b.l.12), o daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtą kaip daiktinis įrodymas (b.l. 13-14).

Teismas daro išvada, kad visi teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamosios veiksmų, kaip nusikalstamo, faktinio įvykdymo ir kalto atlikimo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamoji pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, bei įžeidė savo pareigas einantį viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl jos veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe atsižvelgiant į jos parodymus, teismas pripažįsta tai, kad ji kaltę pripažino ir gailisi padarius nusikaltimą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei ir kaltinamosios asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama. Be to, ir į jos elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Į tai, kad nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei sunkinanti aplinkybė, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, šeiminę ir turtinę padėtį ( BK 54 str. 2 d., 55 str. ).

Kaltinamoji D. S. nusikalto ne pirmą kartą, padarė du nusikaltimus, visiškai prisipažino savo kaltę, gailisi nusikaltus, bei kaip prokuroras nurodo yra pagrindo manyti, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas laiko, jog yra visos sąlygos jai skirti vieną iš švelnesnių šiame straipsnyje numatytų atitinkančia bausmės rūšį –baudą. Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą teisiamosios nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, teisiamojo pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir šeimos interesus. Tai padės neizoliavus nuo šeimos ir visuomenės ja stebėti ir kontroliuoti, suteiks galimybę pradėti dirbti. Teismui paskyrus švelnesnę, veikų pavojingumą ir padarinių, bei kaltinamojo asmenybės neatitinkančią bausmę, būtų pažeistas teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimas baudžiamajame procese, būtu sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajai skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšis nėra įstatyminio pagrindo. Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamosios nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, kaltinamosios pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir nukentėjusios interesus ( BK 41 str. ).

Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kaltinamajai kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamosios atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jai iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Be to, sutinkamai su LR BK 66 str. jai, į bausmės atlikimą įskaitytinas laikas išbūtas suėmime 2015-03-15, t.y. viena suėmimo diena ir paskirta bauda mažintina 2 MGL-BBND, t.y. 75,22 eurais ( b.l. 67-68,71).

Paskirtoji kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos ir vykdytina nuosprendžiu paskirta bausmė.

Baudžiamojo proceso kodekso ( toliau- BPK) 106 str. 2 dalis, įsigaliojusi nuo 2014-01-01 nurodo, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme 2015-03-26 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1328, kurioje prašoma valstybės naudai priteisti 23,16 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Kadangi nuteistajam gynėjas buvo skirtas BPK 51 str.1d.7p., nes byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, pagrindų sumažinti valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų ar jų nepriteisti, nenustatyta, o nuteistasis parodė, kad jis sutinka dėl šių išlaidų priteisimo, iš nuteistosios D. S. priteistina valstybei 23,16 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Kitų proceso išlaidų byloje nebuvo.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Procesinės prievartos priemonės netaikytos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 3 d., BPK 297 str., 298 str., 301-305 str. str., 307 – 313 str. str. teismas

nusprendė:

D. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str. ir nuteisti ją.

Pagal LR BK 286 str. 6 MGL-BBND, t.y. 225,96 eurų bauda.

Pagal LR BK 290 str. 4 MGL-BBND, t.y. 150,64 eurų bauda.

LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinti (idealioji sutaptis) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 6 MGL-BBND, t.y. 225,96 eurų baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 150,64 eurų.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką ir nustatyta galutinę bausmę – 75,22 eurų baudą ( LR BK 66 str.)

Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirta bausmę.

Priteisti iš D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 23,16 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ( mokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką- AB “Swedbank”, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.