Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J. M., asmens (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno raj, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje,140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. M. 2017-04-02 apie 08:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), dešinėje iškeltoje rankoje laikomu peiliu užsimojęs durti pagrasino sutuoktinei T. M. ją papjauti, toks agresyvumas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2017-04-02 apie 08:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę T. M., tai yra tyčia sugriebęs rankomis suspaudė jai kairę ranką ir padarydamas poodines kraujosruvas kairiame dilbyje ir kairėje plaštakoje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis 2017-04-03 apie 18:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užrakinęs duris ir neišleisdamas iš namų, koliodamasis ir mosuodamas rankomis prieš veidą ir dešinės rankos pirštais grasindamas išdurti akis sutuoktinei T. M., pagrasino ją užmušti sakydamas, kad susprogdins automobilį, padegs namus ir vis tiek ją užmuš, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2017-04-03 apie 18:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka neįregistravęs ir neturėdamas leidimo laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą - lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį „85 COMBAT“ modelio, 9 mm kalibro pistoletą „VALTRO“ Nr. A65344, ir vieną 9 mm kalibro dujinį šovinį, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. J. M. teismo posėdžio metu pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad jo žmona jau beveik metus laiko turi meilužį, kaimyną, kuris neseniai nusipirko šalia namą. Kaimynas dirba komandiruotėse, o kai jis grįžta, žmona slapčia ir neslapčia pasišalina iš namų. Praeitos savaitės ketvirtadienį, ji patyliukais išėjo iš namų. Ji daugiausiai namuose būna antrame aukšte, o jis pirmame aukšte. Ji grįžo namo tik sekmadienį 8 val. ryto. Tada jis pradėjo ant jos rėkti, gąsdinti. Jam toks buvo vidinis pasipriešinimas. Žmonos nemušė, o tik už rankos paėmė. Kadangi buvo supykęs, grasino papjauti. Tokių jo žodžių žmona turėjo bijoti, nes jis piktai pasakė. 2017-04-03 apie 18.00 val. ji vėl nuėjo pas kaimyną, tada ir vėl jam užėjo pavydo ir pykčio priepuolis. Pripažįsta padaręs visas nusikalstamas veikas. Lygiavamzdį šautuvą turi jau 16 metų, jam jo nereikėjo. Pareigūnams ginklą atidavė geranoriškai. Nukentėjusiosios atsiprašė, jie susitaikė.

Nukentėjusioji T. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, jie vedę jau 20 metų. Sutuoktinis smurtauja jau 15 metų, grasina jai, žemina, tačiau ji kaltinamajam atleidžia ir sutinka su juo taikytis, civilinio ieškinio nereiškia.

Rimanto J. M. kaltė be jo paties prisipažinimo, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje,140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- 2017-04-03 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo yra T. M. (b.1. 20-21);

- 2017-04-03 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. 1. 22-25);

- 2017-04-05 Specialisto išvada Nr.20-ISl-425 (10.1), kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), laikomas ginklas priskiriamas C kategorijos Šaunamajam ginklui, kuris yra lygiavamzdis, trumpavamzdis, pusiau automatinis „85 COMBAT“ modelio, 9 mm kalibro pistoletas „VALTRO“ Nr. A65344, ir vienas 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais (b. l. 32-33);

- 2017-04-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G925/2017(02), kurioje nurodoma, kad T. M. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje ir kairėje plaštakoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.1.37);

- nukentėjusiosios T. M. parodymais, kurių metu ji parodė, kad 20 metų gyvena santuokoje su R. J. M.. Gyvena viename name (duomenys neskelbtini), kartu veda bendrą ūkį. Visą gyvenimą sutuoktinis smurtauja jos atžvilgiu, tik ji anksčiau niekada nesikreipdavo į policiją. Šį kartą jau neapsikentė ir išsikvietė policiją, nes šis jau grasino su peiliu. 2017 balandžio 2 d. ryte 8 val. ji grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi vyras pastoviai jos neįleidžia į namus, tokiu būdu ją auklėja, tai dar grįždama į namus ji šiam pasiskambino telefonu ir pasiteiravo ar namuose atidarytos durys, tai yra ar ištraukas durų spynos raktas. Vyras jai patvirtino, kad raktas iš durų spynos ištrauktas, tai grįžusi į namus ji pateko be problemų ir nuėjo į savo kambarį. Paskui ją į kambarį atėjo ir sutuoktinis R. J. M., kuris buvo pagiringas, nes iš vakaro buvo gėręs alkoholio. Vyras atėjo pas ją į kambarį su rankoje laikomu dideliu peiliu. Buvo labai didele geležtę aprūdijęs peilis. Vyras tą peilį visą laiką laikydavo po lova, tai sutuoktinis atėjęs priešais ją dešinėje rankoje laikomu peiliu užsimojo jai prieš krūtinę. Nuo krūtinės vyras jai laikė peilį apie pusės metro atstumu ir sakė, kad papjaus. R. J. M. buvo labai įsiutęs, labai agresyviai nusiteikęs, iš šio būsenos ji suprato, kad sutuoktinio elgesys gali būti neprognozuojamas ir ji labai išsigandusi šiam neprieštaravo. Kai vyras jai grasino tuo peiliu, tai ji tuo metu sėdėjo ant lovos, tai ji jau guldama atbula traukėsi nuo vyro, nes šis jai vos neįrėmė į krūtinę to peilio, tai ji traukdamasi kėlė kojas, tiesiog tuo metu galvojo, kad šis jai durs tuo peiliu ir jai atrodė, kad geriau tegul šis duria į kojas, kad tik neįdurtų į krūtinę. Tuo metu ji buvo išsigandusi. Sutuoktinis R. J. M., po jos pasakymo, kad išeina, nuleido peilį ir išėjo iš kambario. Tada ji nuėjo į virtuvę ir savo kambaryje buvusiam sutuoktiniui pasakė, kad iškvies policiją. Ji išėjusi iš virtuvės rankoje turėjo telefoną ir sakė, kad jai tikrai tai nusibodo ir kad skambina į policiją, tai jai būnant prie laiptų, tik išėjus iš virtuvės, prie jos iš savo kambario prišoko sutuoktinis kuris abiem rankom sugriebė ją už kairės rankos, kurioje ji laikė telefoną ir jėga spausdamas ranką jėga bandė išjos atimti telefoną. Spausdamas jai ranką sutuoktinis sukėlė fizinį skausmą, liko net kraujosruvos ant kairės rankos. Telefono neatėmė, ji pabėgo į savo kambarį ir užsirakino duris. Tą dieną ji sutuoktinio pagailėjo ir policijos nekvietė. R. J. M. sakė, kad tą peilį išmetė į šulinį, bet ji pati to nematė. Pro langą matė, kad peilį sutuoktinis buvo padėjęs į automobilio bagažinę. Tas peilis namuose yra nuo senai, sutuoktinis peilį laikydavo po lova, bet anksčiau jai niekada nėra grasinęs. Sekančią dieną apie 18 val., jai būnant namuose sutuoktinis pradėjo ją kolioti necenzūriniais žodžiais. Sutuoktinis dažnai taip elgiasi. Koliodamasis ir ant jos rėkdamas sutuoktinis R. J. M. pradėjo visas net drebėti, matė, kad sukilusi agresija prieš ją. Sutuoktinis virtuvėje su rankomis mosavo jai palei veidą ir su dešinės rankos išskėstais pirštais taikėsi durti jai į akis ir visą laiką ant jos šaukdamas grasino, kad ją užmuš, kad ji negyvens. Ji išsigando ir tada jau pasigriebusi telefoną paskambino į policiją. Tada nurimo ir sutuoktinis R. J. M.. Tą dieną sutuoktinis jos nemušė, tik grasino kad ją užmuš. Kai atvyko policijos pareigūnai tai ji dar pasakė, kad sutuoktinis turi nelegaliai laikomą dujinį pistoletą, nes tuo pistoletu anksčiau buvo šovęs į ją. Iš to pistoleto sutuoktinis iššovė šalia jos į viršų. Sutuoktinis R. J. M. jai grasina nužudyti jau ne pirmą kartą ir jį realiai bijo, nes šis pastoviai ją varo iš namų (b.1.41, 42-43);

- alkotesterio parodymai, kuriuose užfiksuota, kad R. J. M. 2017-04-03 d. 19 val. 25 min. nustatytas 1,35 prom. girtumas (b.1.47);

- įtariamojo Rimanto J. M. parodymais, kurių metu jis iš dalies prisipažindamas nurodė, kad 2017 m. balandžio 2 d. apie 8 val. ryte jo žmona T. M. parėjo į namus (duomenys neskelbtini). Alkoholio jis buvo gėręs iš vakaro, nes sekmadieniais nereikia jam eiti į darbą, tai iš vakaro išgėrė, bet sekmadieniais alkoholio nevartojo, nes pirmadienį jam reikia eiti į darbą. Grįžusi į namus jo žmona paskambino telefonu ir jo paklausė ar jis nepalikęs rakto namo duryse. Jis miegojo iki 10 val. ir jokio skandalo namuose nebuvo. Su žmona nesibarė. Žmona grįžusi į namus išsimaudė ir kambaryje sėdėjo prie kompiuterio ir žaidė. Jis sutuoktinei T. M. peiliu grasino virtuvėje. Jis tuo metu buvo labai susinervinęs ir visų įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena. Peilį jis pasiėmė iš garažo dirbtuvių, tai senas surūdijęs peilis, kuriuo seniau jis pjaudavo kiaules ir su šiuo peiliu virtuvėje grasino žmonai, kad ją padės į vietą, papjaus, bet tuo metu jis buvo įniršęs ir tikrai konkrečių žodžių ką sakė žmonai grasindamas jis neatsimena. Jis žmonai sakė, kad paims ir papjaus, bet peiliu neužsimojo tik laikė nuleistoje rankoje. Gal jis vyras stiprus, tai žmonai už tos rankos sugriebęs buvo ir suspaudė, kai ši puolė skambinti telefonu. Nenorėjo, kad žmona skambintų telefonu, tai sugriebė šiai už kažkurios rankos ir stipriai suspaudė, sutinka, kad tokiais savo veiksmais sukėlė žmonai fizinį skausmą. Jis buvo labai supykęs, kad žmona eina pas kaimyną, šiedu yra meilužiai. Dėl to jis su žmona T. M. susipyko ir 2017-04-03 dienos vakare, nes jis labai pykstu, kad ši eina pas kaimyną. Apie 18 val. žmona T. M. vėl norėjo išeiti iš namų, nešė cepelinus kaimynui A., kurio pavardės jis neprisimena, tai jis užrakino duris ir neleido žmonai išeiti, jiedu susibarė. Jis supykęs ir agresyviai nusiteikęs žmonai T. M. rankomis mosavo prieš veidą ir įniršęs šaukė grasindamas, kad užmuš, kad padės į vietą. Jis tiesiog žmoną taip gąsdino iš nevilties, kad ši nevaikščiotų pas kaimyną A.. Jis ir toliau nori gyventi santuokoje, bando visokiais būdais sulaikyti žmoną, bet ši nenori skirtis ir nori gyventi su kaimynu. Jo žmona T. M. yra priklausoma nuo alkoholio, beveik kiekvieną dieną nedideliais kiekiais vartoja alkoholį, tai ir 2017-04-03 buvo išgėrusi alkoholio, alkoholio buvo gėręs ir jis. Abudu gėrė alkoholį namuose, o paskui susipyko dėl šios ėjimo pas kaimyną. Jis žmonai pagrasino susidorojimu mosuodamas rankomis prie veido, bet jis žmonos nemušė ir ginklu negrasino. Žmona iškvietė policijos pareigūnus, kuriems pasakė, kad jis turi namuose dujinį pistoletą, kurį jis yra įsigijęs prieš kokių 14 metų. Žinojo, kad reikėjo užregistruoti dujinį pistoletą, bet daug pinigų neturėjo, tiesiog padėjo jį ir taip pistoletas stovėjo padėtas, jis pistoletu nesinaudojo. Jam atrodo, kad pistolete buvo vienas šovinys, o gal buvo ir du šoviniai, tiksliai neatsimena (b. l. 83-84, 87-88).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 straipsniu jie laikomi įrodymais.

Dėl veikų kvalifikavimo.

Kaltinamojo R. J. M. padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo R. J. M. visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad Rimantas J. M. 2017-04-02 apie 08:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), peiliu užsimojęs durti pagrasino sutuoktinei T. M. ją papjauti, toks agresyvumas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Be to, jis 2017-04-02 apie 08:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtaudamas prieš savo šeimos narį - sutuoktinę T. M., sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Be to, jis 2017-04-03 apie 18:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užrakinęs duris ir neišleisdamas iš namų, koliodamasis ir mosuodamas rankomis prieš veidą ir dešinės rankos pirštais grasindamas išdurti akis sutuoktinei T. M., pagrasino ją užmušti sakydamas, kad susprogdins automobilį, padegs namus ir vis tiek ją užmuš, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Be to, jis 2017-04-03 apie 18:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka neįregistravęs ir neturėdamas leidimo laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą - lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį „85 COMBAT“ modelio, 9 mm kalibro pistoletą„VALTRO“ Nr. A65344, ir vieną 9 mm kalibro dujinį šovinį, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas R. J. M. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo R. J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (2017-04-03 epizodas) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (60 str. 1 d. 9 p.), kadangi tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl nusikalstamų veikų pagal BK 145 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja T. M..

Motyvuojamoji dalis

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Nukentėjusioji T. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog byla būtų nutraukta šalims susitaikius, prokurorė tam neprieštaravo.

Kaltinamasis R. J. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), BK 140 straipsnio 2 dalyje, su nukentėjusiąja susitaikė, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, turtinių pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ( 2017-04-03 epizodas) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis padarė tris nesunkias nusikalstamas veikas (BK 11 str. 3 d.), nedirbantis (b. l. 54), neteistas (b. l. 57), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 56), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2002 m. stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 59), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 62). R. J. M. dėl padarytų nusikaltimų kaltu pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 140 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja, baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukiant.

Tačiau atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, taip pat į tai, kad trys smurtiniai nusikaltimai padarytas prieš šeimos narį - sutuoktinę, kaltinamajam taip pat skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje padarymą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas apysunkis nusikaltimas (BK 11 str.), žala nepadaryta. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: R. J. M. nedirbantis (b.l. 54), neteistas (b.l. 57), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 56), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2002 m. stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b.l. 59), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 62).

Kaltinamasis savo padarytą veiką vertina neigiamai, nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti. Nenustatyta atsakomybė sunkinančių aplinkybių. Todėl atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina tiek BK 253 straipsnio 1 dalyje, numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, nuoširdžiai dėl to gailisi, todėl, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės, skirtinos R. J. M., vykdymo, todėl jo atžvilgiu būtų tikslinga ir teisinga taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

BK 75 straipsnio 2 dalis numatyta, kad nuteistajam, kuriam atidėtas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardintas pareigas, todėl R. J. M. atidėjus bausmės vykdymą skirtinos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punkte numatytos pareigos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, R. J. M. išbūtas laikiname sulaikyme.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dujinis pistoletas Valtro Combat mod. 85 Nr. A65344, 9 mm., du vienetai dujinių šovinių, dėtuvė ir rankinė, perduoti saugojimui į ginklų saugyklą (b. l. 34-35), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini (BK 94 str. 1 d. 1p.).

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2017-04-05 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-4137, kurioje nurodyta, kad advokatas Algis Girdutis Šalavka teikė antrinę teisinę pagalbą R. J. M. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo R. J. M..

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kalta pripažinto R. J. M.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendė:

R. J. M., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja T. M. ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti R. J. M., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei R. J. M. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti R. J. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. J. M. :

- neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. J. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2017-04-03 iki 2017-04-05 (dvi paros).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dujinį pistoletą Valtro Combat mod. 85 Nr. A65344, 9 mm., du vienetai dujinių šovinių, dėtuvę ir rankinę, perduotus saugojimui į ginklų saugyklą (b. l. 34-35), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš R. J. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.