Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovams advokatui Viačeslav Beperšč ir advokato padėjėjui Mindaugui Strimaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis V. Ž. individualioje įmonėje, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pirmosios kuopos antrojo būrio specialistas J. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame J. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. spalio 21 d. 19.00 val. Sidaronių g., Vilniuje, vairavo automobilį Škoda Octavia, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,45 promilių neblaivumas. Tokiu būdu J. Ž. buvo kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu J. Ž. nurodė, jog po sunkios darbo dienos išgėrė 50 gramų brendžio, kurio stiprumas buvo 38 laipsniai. Alkoholį gėrė pusvalandis prieš patikrinimą alkotesteriu. Jis teigė, kad yra įsitikinęs, jog negalėjo pripūsti 0,45 promilės. Nesijautė blogai, todėl nuvažiavo į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur buvo nustatyta, jog jis yra blaivus. Į įvykio vietą buvo atvažiavęs jo brolis, kuriam yra dvidešimt trys metai. Brolis į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kartu nevažiavo. Nuvykus į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, gydytojas iš karto davė papūsti į alkotesterį. Alkotesteris parodė, jog jis yra blaivus.

Tyrimo metu J. Ž. parodė, kad prieš pusvalandį vartojo nedidelį kiekį alkoholio, jautėsi gerai. (b. l. 1)

Teismo posėdžio metu specialistė V. T. nurodė, jog ji tik atliko kraujo tyrimą, o J. Ž. kraujo neėmė. Kraujas buvo paimtas Vilniaus priklausomybės ligų centre. J. Ž. ji nėra mačiusi. Kraujyje, kurį tyrė, etilo alkoholio nebuvo.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. L. M. parodė, jog 2016 m. spalio 21 d. 20 val. į Vilniaus priklausomybės ligų centrą atvyko J. Ž., kuris nurodė, kad nesutinka su policijos alkotesterio rezultatais. J. Ž. buvo patikrintas alkotesteriu, buvo paimtas jo kraujas, atlikta medicininė apžiūra. Atlikus tyrimus, buvo nustatyta, jog J. Ž. yra blaivus. J. Ž. minėjo, jog prieš tris valandas vartojo alkoholį. Liudytojas nurodė, jog kraujo mėginį ėmė sesutė, o alkotesteriu J. Ž. tikrino jis pats. Iš literatūros yra žinoma, jog alkoholio eliminacijos greitis priklauso ir nuo suvartoto alkoholio kiekio, t. y., jeigu yra suvartota daugiau alkoholio, jis organizme yra skaidomas greičiau.

Teismo posėdžio metu specialistas J. M. P. parodė, jog suaugusio žmogaus organizmas per vieną valandą oksiduoja ne mažiau kaip 0,10 promilės etilo alkoholio, vidurkis yra 0,15 promilės, išskirtiniais atvejais gali būti 0,30 ir daugiau. Šie duomenys yra literatūriniai. Negalima tvirtinti, kad visuomet alkoholio matuoklio rodmenys atitinka alkoholio kiekį kraujyje. J. Ž. įpūstos promilės įprastinėmis sąlygomis negalėjo sudegti per tokį laiko tarpą. Kraujo tyrimu abejoti nėra pagrindo. Fiziologiškai neįmanoma, kad per tokį laiko tarpą išgaruotų toks alkoholio kiekis. Sunkiai dirbant, prakaituojant, geriant daug skysčių galima pagreitinti alkoholio skaidymą, tačiau, koks yra pagreitėjimas, atsakyti negalima. Normaliomis sąlygomis 0,25 yra didelis eliminacijos greitis. Orientacinį alkoholio kiekį būtų galima apskaičiuoti, jeigu būtų žinoma, kada, ką ir kiek asmuo gėrė, tačiau, kai kraujyje nėra rasta alkoholio, skaičiavimo apskritai reikėtų atsisakyti. Visi paskaičiavimai būtų orientacinio pobūdžio.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. spalio 21 d. 19.00 val. buvo sustabdytas automobilis Škoda Octavia, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. Ž., nuo kurio sklido alkoholio kvapas. J. Ž. paaiškino, kad alkoholio nevartojo. J. Ž. buvo nustatytas 0,45 promilių neblaivumas. Tuomet vairuotojas paaiškino, kad akoholį vartojo prieš 30 minučių. (b. l. 6)

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016 m. spalio 21 d. 19.01 val. J. Ž. buvo nustatytas 0,45 promilių neblaivumas. (b. l. 8)

Iš patikros sertifikato matyti, kad alkotesterio prietaisas tinkamas naudoti iki 2017 m. vasario 4 d. (b. l. 7)

Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad 2016 m. spalio 21 d. 19.05 val. J. Ž. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. (b. l. 9)

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1181 matyti, jog 2016 m. spalio 21 d. 20.23 val. J. Ž. patikrinus alkotesteriu nustatyta, kad jis yra blaivus. (b. l. 13)

Iš specialisto išvados Nr. T-A 7550/2016(01) matyti, jog J. Ž. kraujyje, kuris buvo paimtas 2016 m. spalio 21 d. 20.25 val., etilo alkoholio nerasta. (b. l. 14)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašto Nr. (1.9) SD-01-1122 matyti, jog alkoholio kiekis žmogaus organizme mažėja dėl jo oksidacijos, suaugusio žmogaus organizme per valandą oksiduojama 0,10-0,25 promilių etilo alkoholio. J. Ž. organizme per valandą ir dvidešimt dvi minutes galėjo oksiduotis 0,14-0,34 promilių etilo alkoholio. Valstybės teismo medicinos tarnyba neturi informacijos apie tyrimo metodikas, leidžiančias nustatyti etilo alkoholio metabolizmo greitį konkrečiam asmeniui. (b. l. 22)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus duomenis, konstatuoja, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų be jokių pagrįstų abejonių tvirtinti, kad J. Ž. 2016 m. spalio 21 d. vairavo transporto priemonę, kai jo neblaivumas viršijo leistiną ribą, t. y. buvo didesnis nei 0,40 promilės.

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016 m. spalio 21 d. 19.01 val. J. Ž. buvo nustatytas 0,45 promilių neblaivumas, pritaikius alkoholio matuoklio paklaidą – 0,433 promilės neblaivumas. Šis faktas abejonių nekelia ir dėl jo ginčo nekilo. Vis tik byloje kilo ginčas dėl to, ar, policijos pareigūnams pamatavus neblaivumą, alkotesteris parodė teisingus duomenis.

Specialisto išvadoje Nr. T-A 7550/2016(01) yra užfiksuota, kad J. Ž. kraujyje, kuris buvo paimtas 2016 m. spalio 21 d. 20.25 val., etilo alkoholio nerasta. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1181 matyti, jog 2016 m. spalio 21 d. 20.23 val. J. Ž. patikrinus alkotesteriu nustatyta, kad jis yra blaivus. Teisme apklaustas liudytojas A. L. Mižutavičius parodė, jog jis tikrino J. Ž. alkotesteriu, taip pat atliko jo medicininę apžiūrą. Liudytojas buvo įsitikinęs, jog tikrino būtent J. Ž., o ne kitą asmenį. Liudytojas nurodė, jog jokių požymių, kurie leistų teigti, kad J. Ž. yra neblaivus, jis nenustatė. Taigi teigtina, jog 2016 m. spalio 21 d. 20.23 val. J. Ž. buvo visiškai blaivus.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašto Nr. (1.9) SD-01-1122 matyti, jog alkoholio kiekis žmogaus organizme mažėja dėl jo oksidacijos, suaugusio žmogaus organizme per valandą oksiduojama 0,10-0,25 promilių etilo alkoholio. J. Ž. organizme per valandą ir dvidešimt dvi minutes galėjo oksiduotis 0,14-0,34 promilių etilo alkoholio. Įvertinus Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašte užfiksuotus duomenis konstatuotina, jog J. Ž. neblaivumo patikrinimo metu Vilniaus priklausomybės ligų centre turėjo būti nustatytas apie 0,10 promilių neblaivumas, tačiau, kaip jau minėta, patikrinimo atlikto minėtoje įstaigoje metu buvo nustatyta, kad J. Ž. yra blaivus, tą patį faktą patvirtino ir kraujo tyrimas. Specialistas J. M. P. teisme paaiškino, jog per valandą asmens organizmas oksiduoja mažiausiai 0,10 promilių etilo alkoholio, išskirtiniais atvejais organizmas gali oksiduoti ir 0,30 promilių etilo alkoholio, tas pats organizmas skirtingu metu gali oksiduoti skirtingą etilo alkoholio kiekį. Taip pat specialistas nurodė, jog J. Ž. organizmas per nustatytą terminą negalėjo oksiduoti 0,45 promilių alkoholio. Taigi specialisto paaiškinimai taip pat leidžia manyti, jog policijos pareigūnų naudotas alkotesteris J. Ž. patikrinimo metu parodė klaidingus, netikslius duomenis.

Įvertinus aptartus duomenis, kuriuos teismas laiko įrodymais, konstatuotina, jog byloje nebuvo įrodyta, kad J. Ž. vairavo transporto priemonę tuo metu, kai buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir jo apsvaigimas viršijo leistiną ribą, t. y. 0,40 promilių.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašto matyti, jog nėra metodikų, kurios leistų nustatyti, kokį etilo alkoholio kiekį konkretaus asmens organizmas iš tikrųjų oksiduoja per tam tikrą laiką. Iš specialisto J. M. P. paaiškinimų matyti, jog galima paskaičiuoti, kiek konkretaus asmens organizmas per tam tikrą laiką gali oksiduoti etilo alkoholio, tačiau tokie skaičiavimai yra tik orientacinio pobūdžio (taigi netikslūs), jų reikėtų apskritai atsisakyti, jeigu kraujyje nebuvo rasta alkoholio. Taigi dėl fakto, jog J. Ž. vairavo automobilį esant jo organizme draudžiamam alkoholio kiekiui, kyla pagrįstų abejonių, kurių pašalinimui yra išnaudotos visos galimybės, todėl jos yra vertintinos J. Ž. naudai.

Įvertinus visa, kas aptarta, teismas konstatuotina, jog nėra įrodyta, kad buvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, todėl byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.