- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-24
- Bylos Nr.
- 1S-378-508/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Rimas Švirinas, Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- A. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo A. S. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atmestas A. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2013-11-20 nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S., gim. (duomenys neskelbtini), teistas 7 k., paskutinį kartą nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2001-07-19 nuosprendžius pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 str. 9 p., 225 str. 3 d., 42 str. 3 d., galutine 18 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. 2001-10-11 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2001-07-19 nuosprendis pakeistas: nuteistas pagal BK 105 str. 9 p., 225 str. 3 d., 42 str. 1 d., 4 d. galutine 16 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. 2003-10-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK, BPK, BVK įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2002-10-29 įstatymo Nr. IX–1162, BK 3 str. 2 d., BPK 362¹ str., perkvalifikuota į BK 129 str. 2 d. 8 p., 138 str. 2 d. 8 p., 63 str. galutine 15 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia 2000-10-17. Bausmės pabaiga 2015-10-15.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos priimtu 2013-11-20 nutarimu nuteistajam A. S. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi iš surinktų duomenų nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistajam apskundus šį nutarimą, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-01-30 nutartimi jo skundas atmestas, kadangi padaryta išvada, jog netikslinga nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, kadangi teismas nepagrįstai 2013-06-21 padarytą smulkų vidaus tvarkos pažeidimą laikė drausmine nuobauda, nes drausminė nuobauda už šį smulkų vidaus tvarkos pažeidimą jam nebuvo skirta, dėl jo buvo apsiribota tik pokalbiu. Prevencinio poveikio priemonė – įspėjimas, kuri apylinkės teismo įvertinta kaip sąlyga nenaikinti Komisijos nutarimo ir nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, iš nuteistojo buvo išgauta prievartos būdu, neduodant pasirinkimo laisvės pasirašyti ar atsisakyti pasirašyti šį įspėjimą (šį faktą įrodo įspėjimo forma). Be to, įspėjimas yra prevencinio pobūdžio priemonė, negalinti sąlygoti išvados, jog nuteistasis darys naujus nusikaltimus bei nesilaikys įstatymų, todėl ja nesiremtina, darant tokią išvadą. Nuteistasis nepriklauso jokiai nusikalstamai subkultūrai, kadangi Alytaus pataisos namuose kastų sistema panaikinta ir tarp nuteistųjų nėra kastų sistemos. Nuteistasis nesutinka ir su apylinkės teismo teiginiu, jog nuteistasis nėra nei karto dirbęs legaliai. Jo asmens byloje yra visi duomenys kada ir kur jis dirbo. Paskutinė legali jo darbo vieta buvo 2010 m. Alytaus pataisos namuose. Civilinį ieškinį atlyginti neturi galimybės, kadangi nėra gavęs antstolio vykdomojo rašto, nežino sąskaitos, į kurią galėtų pervesti pinigus. Pastarosios aplinkybės apylinkės teismas neįvertina nebe pirmąjį kartą, tai rodo, jog teismo išvados neobjektyvios ir vienpusiškos, todėl teismas šališkas. Nuteistasis pripažįstą, kad alkoholis turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tačiau alkoholiu nepiktnaudžiauja, dalyvauja anoniminių alkoholikų susirinkimuose.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. S. skundas atmetamas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Ar tokią išvadą galima daryti, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Komisijos nutarime pažymėta, kad A. S. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko didesnę nei būtina lygtinio paleidimo taikymui bausmės dalį, todėl formalusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą yra, tačiau įvertinus BVK 8 str. 1 d. numatytas aplinkybes, materialaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. S. bausmę atlieka už tyčinio smurtinio pobūdžio labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės negrįžtamos – nužudytas žmogus. Nusikaltimą nuteistasis įvykdė būdamas jau ne pirmą kartą teistas – šis teistumas septintas. Iš ankstesnių jo teistumų matyti, kad jo daromi nusikaltimai sunkėjo, laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą, tai rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei ir tai, kad jis jokių teigiamų išvadų nedaro.
Nors nuteistasis turi pareigą bausmę atlikti tinkamai, laikytis nustatytų vidaus elgesio taisyklių, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimų ir laikytis kitų BVK 110 str. numatytų pareigų, tačiau kad nuteistasis tai vykdo, negalima pasakyti. Nuteistasis net 31 kartą baustas už skirtingus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, jam taikytos prevencinio poveikio priemonės. Į nuteistajam taikytų drausminių nuobaudų, jo padarytų vidaus tvarkos pažeidimų, prevencinio poveikio priemonių visumą ir atsižvelgė teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę. Pažymėtina, kad apylinkės teismas įvertino ir tai, kad ne visi jo pažeidimai buvo grubūs, tačiau ir smulkūs vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai rodo, kad nuteistasis nelinkęs nepaklūsti nustatytai tvarkai.
Išvadai dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą didelę įtaką turi Socialinės tarnybos ir Psichologinės tarnybos išvados, kurios taip pat nėra itin palankios nuteistajam. Būtent socialinio tyrimo išvadose pažymėta, kad nuteistasis laikosi tam tikrų subkultūros apraiškų, yra prieštaraujantis teisinei sistemai. Išvadose taip pat įvertinta, kad nuteistojo pakartotino smurtinio nusikaltimo rizika vidutinė, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką įvertinta 73 balais – taip pat kaip vidutinė, o pagrindiniai nuteistojo rizikos veiksniai, didinantys smurtinių nusikaltimų padarymo tikimybę ateityje – tai pirmas smurto atvejis jauname amžiuje (20 metų), galimos alkoholio vartojimo problemos ir dėl to pasireiškiantis impulsyvumas, pasitaikantis neadekvatus elgesys, ankstesni režimo pažeidimai (būtent bausmės atlikimo metu turėtos drausminė nuobaudos). Tai leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistojo dar negalima taisyti neizoliuoto nuo visuomenės.
Šalies argumentai
Dėl žalos atlyginimo nuteistasis taip pat teikia prieštaringus duomenis – skunde jis nurodo, kad negali atlyginti žalos dėl to, kad nėra pateikto vykdomojo rašto, tačiau Komisijai teigė, kad žala atlyginta. Skunde nuteistasis reiškia nepasitenkinimą ir teismo teiginiu, kad jis nėra legaliai dirbęs, nes jis dirbo atlikdamas bausmę pataisos namuose. Tačiau ši išvada sietina ne su darbu bausmės atlikimo metu, o su darbine veikla laisvėje, akcentuojant jo menką darbinę patirtį ar nenorą dirbti.
Apibendrinant visas aplinkybes pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad A. S. likusi neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – bausmės pabaiga 2015-10-15. Iš visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumos negalima teigti, kad nuteistojo elgesys pasikeitė ir jis daugiau nedarys teisės pažeidimų, net ir atsižvelgiant į teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes – kad yra skatintas, lanko AA grupę, mokėsi, reiškė norą dirbti. Šios aplinkybės yra svarbios, tačiau neatsveria nuteistajam nepalankių aplinkybių visumos.
Teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą, privalo atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Šiuo metu paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, taip pat nebus pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai, bus pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, nes būtent siekiant šių tikslų nuteistajam buvo paskirta 15 m. laisvės atėmimo bausmė, tikintis, kad ji bus atlikta visa.
Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lygtinio paleidimo komisija, įvertinusi nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, elgesį viso bausmės atlikimo metu ir nusikalstamo elgesio rizikos lygį, pagrįstai nepadarė išvados, jog A. S. laikysis įstatymų, todėl teisingai nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Su tokia išvada sutiko ir apylinkės teismas, todėl skundžiama nutartis vertinama kaip teisėta ir pagrįsta. Tuo pagrindu galima teigti, kad nuteistojo skunde nurodyti argumentai dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo yra nepakankami šiai nutarčiai panaikinti ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.