Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08136-2025-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.20.13.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2025 m. gruodžio 1 d.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai atstovei Ritai Stonkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas: 1) 2019-06-27 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, BK 281¹ straipsnio 1 dalį subendrinta galutine bausme 100 MGL (5000 eurų) bauda; 2) 2021-03-05 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį 20 parų arešto bausme subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-06-27 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - 20 parų arešto ir 92 MGL (4600 Eur) bauda; 3) 2021-09-24 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį - 30 parų areštu ir 92 MGL (4600 Eur) bauda, arešto bausmė atlikta 2022-02-11; 6) 2023-04-19 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021-09-24 nuosprendžiu, nustatytas 30 parų areštas ir 92 MGL (4600 Eur) bauda;

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2025-03-06 apie 21 val. (duomenys neskelbtini) namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu tyčia smogė ranka sutuoktinei J. B. į sprandą ir sukėlė fizinį skausmą.

Be to, P. B. vengė vykdyti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, o būtent: 2025-04-30 apie 21.30 val. Kretingoje, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad 2021-09-24 nuosprendžiu už veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, o 2023-04-19 nuosprendžiu už veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams.

Kaltinamasis P. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad J. B. nemušė. Nurodė, kad buvo rūsyje, atėjo žmona ir pradėjo priekaištauti, kad jo mama neleidžia būti virtuvėje, apsibarė. Viskas vyko 2025-03-06, buvo apie 20 val. Tuomet jis nuėjo į virtuvę ir pasakė: „kas tau neleidžia triukšmauti“ ir pradėjo trankyti spinteles, dar susilaužė ranką. Nukentėjusiosios jis nelietė, laisvai įėjo į virtuvę. Konfliktavo tik žodžiais. Virtuvėje sėdėjo žmona, jos dukra ir sūnus. Virtuvėje pasakė žmonai: „kas čia neleidžia triukšmauti“, suėmė pyktis, pradėjo daužyti spinteles. Tą vakarą buvo išgėręs kelis alaus, pareigūnai nustatė neblaivumą. Aplinkybes pamena gerai. Spinteles daužė ne dėl girtumo, o dėl išsakytų žmonos priekaištų. Kai daužė spinteles, buvo žmonos vaikai, sūnus ir dukra. Atstumas nuo stalo iki durų – apie 1 m. Prie stalo buvo dvi kėdės. Jeigu būtų norėjęs suduoti nukentėjusiajai, turėjo žengti į lango pusę, o įėjimas buvo kairiau. Spintelės, kurias daužė irgi buvo kairiau, jos buvo toliau nuo stalo į kairę pusę. Žmona jam netrukdė nei daužyti spintelių, nei praeiti. K. A. sėdėjo už stalo priešais jį. Nukentėjusiosios parodymus girdėjo, gal ji įsivaizduoja, kad taip buvo, nežino, kas vyksta jos galvoje. Mano, kad žmona norės skirtis, renka dokumentus. Su žmonos dukra bendraudavo normaliai. Jo žmonai su jo mama sunkiai sekėsi bendrauti. Kai jis parėjo iš rūsio, virtuvėje buvo žmona ir jos vaikai. Vaikai stebėjo, kaip daužė spinteles, K. A. sakė: „ką darai“. Nepamena, kada į viršų pabėgo žmonos sūnus. Žmona žiūrėjo, kai jis daužė spinteles, po to jis išėjo į lauką ir kai grįžo, jų jau nebebuvo. Kai įėjo žmona sėdėjo prie lango, jam po dešine puse. Jam įėjus, žmona paliko sėdėti, neužsiėmė už kaklo. Tą patį vakarą žmona išvažiavo ir negrįžo į namus. Nepatiko žmonai gyventi name, ji sakydavo, kad negyvens po vienu stogu su jo mama. Jo sūnaus ir žmonos vaikų santykiai buvo geri. Iš pat pradžių žmona nenorėjo eiti gyventi į tą namą. Brolis namą nupirko jų šeimai. Kaune su broliu turėjo po butą. Butą brolis pardavė ir nupirko jų šeimai namą.

Dėl vengimo vykdyti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones kaltinamasis P. B. prisipažino visiškai ir parodė, kad važiavo su mašina, žinojo, kad negali važiuoti, rizikavo. 2025-04-30, apie 21.30 val. sustabdė policija Kretingoje. Priklausomybės alkoholiui neturi. Vairavo automobilį „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) Su visomis aplinkybėmis sutinka. Gailisi dėl savo tokio poelgio.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Ikiteisminio tyrimo metu P. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2025-03-06 vakare buvo namie (duomenys neskelbtini), rūsyje. Buvo neblaivus. Į rūsį atėjusi sutuoktinė J. B. pasakė, kad jo mama neleidžia jai valgyti virtuvėje ar naudotis virtuve, kaltina ją, kad ji virtuvėje triukšmauja. Pasakė sutuoktinei: „kas tau ko neleidžia“ ir ji iš rūsio išėjo. Po kelių minučių nuėjo į virtuvę ir du kartus ranka stipriai trenkė į virtuvinės spintelės duris, sakydamas: „kas tau ko neleidžia“. Sutuoktinė buvo su dukra A., kuri pradėjo sakyti „P., ką darai“ ir jos abi išėjo iš virtuvės. Pats vėl nuėjo į rūsį, nenorėdamas su sutuoktine konfliktuoti ir klausytis jos priekaištų. Sutuoktinei nesudavė, jos nesužalojo, prie jos net nebuvo priėjęs. Kodėl ji sako, kad jis ją mušė, nežino. Konfliktą matė tik sutuoktinės dukra A.. Po įvykio sutuoktinė su vaikais išvyko pas savo mamą į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 97-98).

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad P. B. yra jos vyras. 2025-03-06 P. B. vartojo alkoholį, buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Su P. B. vyko žodinis konfliktas. Sėdėjo virtuvėje ant kėdės ir pajuto smūgį per pakaušį, kaklą. Buvo suduotas vienas smūgis per kairiąją kaklo pusę. Sudavė su ranka. Pajuto fizinį skausmą. Skausmą vertina 8 balais. Po to jis pradėjo daužyti spinteles. Suduotą smūgį matė jos 8 metų sūnus ir dukra. Po suduoto smūgio pats pirmasis į viršų nubėgo sūnus, ji su dukra iš paskos. Ji sėdėjo nugara į rūsio duris. Iš virtuvės išeiti yra trys išėjimai. Atstumas iki rūsio durų nuo 1 iki 2 metrų. Sudarė kliūtį praėjimui. Neprašė pasitraukti. Jis tik šaukė: „viskas atsibodo, su mama nesutari“ ir t. t. Smūgį P. jai sudavė tyčia. Kaklas paraudęs nebuvo tik skaudėjo. Anksčiau smurto prieš ją naudojęs nėra, tik daužydavo daiktus. Nuo kovo 6 d. jie gyvena atskirai. Ruošia dokumentus dėl skyrybų. Jie su P. B. pažįstami apie 20 metų, buvo klasiokai. Sūnus H. pabėgo tada, kai jai sudavė P..

Liudytoja K. A. parodė, kad P. B. – mamos vyras. Šiuo metu jie kartu negyvena. Anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) su mama, broliais, P., jo sūnumi ir P. mama. Pamena tarp mamos ir P. įvykusį konfliktą. Nuėjo vakare į virtuvę susitepti sumuštinio, išgirdo rūsyje, kurioje buvo skalbykla ir vonia, konfliktą tarp mamos ir P., bet nieko nesakė, kadangi dažnai būdavo, kad jie pasipyksta. Tada mama užlipo į viršų, klausė jos kas atsitiko, kodėl susipyko, pasakė, kad dėl P. mamos. Pamena, kad mama sėdėjo ant kėdės nugara į rūsio duris, kalbėjosi ir parbėgo P., nustūmė mamą trenkdamas jai per kaklą su ranka, po to virtuvėje pradėjo daužyti, trankyti spinteles. P. buvo piktas, bet nežino dėl ko. O jos brolis išsigando ir užbėgo į viršų. Matė, kaip P. užlipa į viršų ir tiesiog trenkia mamai su ranka. Mama sėdėjo tiesiai prieš ją. P. mamai sudavė į kaklą iš nugaros. Užkliūti P. su ranka mamos tikrai negalėjo, tai buvo tikslingai suduota. Po sudavimo mama susiėmė už kaklo. Mama atsistojo nuo kėdės, o P. trankė spinteles. Mama buvo užsiėmusi už kaklo, mano dėl to, kad jautė skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. A. parodė, kad 2023-03-06 vakare girdėjo, kaip rūsyje P. B. ir jos mama J. B. vienas ant kito šaukė. Atėjusi iš rūsio į virtuvę mama atsisėdo prie stalo nugara į rūsio duris. Šalia mamos sėdėjo H. P.. Jai kalbantis su mama iš rūsio į virtuvę atėjo agresyviai nusiteikęs ir stipriai neblaivus P. B.. Praėjimui tarpas buvo nedidelis, P. atbula ranka dėjo sėdinčiai mamai į kaklą, ją nustumdamas. Smūgis buvo stiprus. Išsigandusi mama atsistojo ir susiėmusi už kaklo stovėjo. P. įėjo į virtuvę, pradėjo kumščiais trankyti spinteles, šaukė mamai, kad ji pati kalta, kad nesutaria su jo mama. Nuėjusi į antrą aukštą, mama apsiverkė, sakė, kad skauda kaklą. Matė, kad mamos kaklas paraudęs. Tą pačią naktį su mama išvažiavo į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68-69).

Iš J. B. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo ir liudytojo apklausos protokolų matyti, kad 2025-03-06 apie 20.54 val. namie, (duomenys neskelbtini), rūsyje su sutuoktiniu P. B. susibarė. Sutuoktinis sakė jai dingti iš namų. Ji sakė, kad išeis, o jis nematys savo dukters. Netrukus sutuoktinis P. B., eidamas iš rūsio į virtuvę, kurioje ji sėdėjo prie stalo, trenkė ranka jai į kaklą ties pakaušiu, sukėlė fizinį skausmą, kurio stiprumą vertina 8 balais iš 10. Sužalojimai neatsirado, med. pagalbos nesikreipė. Po to sutuoktinis šūkavo ir trankė virtuvės spinteles. Įvykio metu virtuvėje buvo jos vaikai K. A. ir H. P.. Tada išsigandusi nuėjo į antrą aukštą, paskambino mamai, pasitarusi su ja nusprendė paskambinti į bendrąjį pagalbos centrą. Dėl įvykio pretenzijų sutuoktiniui neturi, žalos nepatyrė (1 t., b. l. 1-3, 63).

Akistatos metu J. B. patvirtino smūgio sudavimo įvykį, tačiau teigė, kad dėl smūgio sukeltas skausmas tebuvo momentinis (1 t., b. l. 109-110).

P. B. patikrinimo alkotesteriu duomenimis nustatyta, kad 2025-03-06 21.29 val. užfiksuotas 1,47 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 53, 57).

BPC garso įrašo duomenyse užfiksuota, kad: įraše „BPC skambučio įraše (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2025-03-06 21_11_54)“, kuris pradėtas 2025-06-06 21.11 val., trukmė 2.18 min., užfiksuotas BPC darbuotojos pokalbis su J. B..

BPC darbuotoja: 112.

J. B.: labas vakaras.

J. B.: čia (duomenys neskelbtini), vyras viską daužo, uošvienė irgi prieš mane smurtauja psichologiškai ir man trenkė į kaklą.

J. B.: mano vyras. Per kaklą trenkė, per sprandą. Mergaitė matė, va beveik (duomenys neskelbtini) metų. Jis visas gatavas prigėręs, bet jis gali jau būt pabėgęs iš namų. Čia 2 aukštų namas yra. Jo sūnus gali jum pasakyti, jis mano posūnis yra. Yra iš vis čia 5 nepilnamečiai vaikai.

J. B.: taip, čia yra nesaugu.

J. B.: ne, man jau raminančių davė draugė, dukra, esu pasimetus.

J. B.: ne, čia namas.

J. B.: taip. O jisai bus pabėgęs, aš dabar nežinau.

J. B.: nu prieš 10 minučių įvyko.

J. B.: ir daužė į spintelę, pradėjo į spintelę daužyti, apačioje viską daryti. Dabar kai buvom viršuj trankė apačioj, bet tai jo sūnus girdėjo jis kad kviesiu policiją, kaip su savo mama šnekėjau, jinai dabar yra už 200 kilometrų. Ir anyta su manim, psichologiškai traumuoja mane.

J. B.: jis yra prigėręs, aš dabar nežinau aš antram aukšte, aš galiu eit į pirmą aukštą. Jam sūnus nuėjo pasakyti, kad aš kviesiu policiją.

J. B.: kol kas aš nežinau, jeigu jisai nepabėgo. Jis man pačiai trenkė per sprandą gerokai.

BPC darbuotoja: supratau. Jūsų vardas, pavardė, kas pranešat?

J. B.: J. B..

J. B.: mes antram aukšte lauksim, taip.

BPC darbuotoja: gerai, aš tada tuoj pat informuoju policiją, laukite.

J. B.: gerai laukiame, bet jeigu jis pabėgo aš nežinau ką reikės daryti.

BPC darbuotoja: supratau, laukit tada viso gero.

J. B.: gerai, ačiū. (1 t., b. l. 80-81).

Policijos pareigūnų vaizdo kamerų įrašų duomenimis užfiksuota, kad: įraše „PSS-20250306-212135UTC+0200“, kuris pradėtas 2025-03-06 21.21 val., trukmė trukmė 29.25 min. , užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta prie gyvenamojo namo, kurio duris atidaro moteris. Moteris policijos pareigūnams nurodo, kad policijos pareigūnų nekvietė. Paaiškina, kad namuose yra „tokia veikėja, kuriai viskas negerai“, nurodo, jog pasakė jai, kad netrankytų spintelių ir ji iškvietė policiją. Policijos pareigūnai klausia, kas ta veikėja. Moteris nurodo, kad ji yra jos marti, paprašo ją pakviesti. Sako, kad ji sunervavo ir sūnų, kuris dabar išėjo į lauką. Policijos pareigūnui paklausus, kas įvyko, moteris atsako, kad nežino, sako, kad žiūrėjo televizorių. Policijos pareigūnas nueina į antrą aukštą, kur girdėti kitos moters balsas. Kambaryje matyti moteris (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai J. B.) ir vaikai. Sako, kad jai skauda sprandą. Policijos pareigūnui paklausus J. B. kas nutiko, ji nurodo, kad ėjo į rūsį su vyru gražiai pakalbėti, dėl to, kad jo mama yra ja nepatenkinta. Ji prieš ją psichologiškai sutraumavo ir dabar ji nori išvykti pas savo mamą į (duomenys neskelbtini) rajoną. Nurodo, kad savo vyrą P. B. rado rūsyje. Jis jai liepė netrukdyti. Tada ji nuėjo į virtuvę ir jis atėjęs trenkė jai į nugarą, bei pradėjo daužyti spintelę. Apačioje taip pat buvo ir vaikai. Policijos pareigūnui paklausus, su kuo trenkė, J. B. atsako, kad trenkė su ranka per sprandą. Ji tuo metu sėdėjo nugara į jį. Paskui jis pabėgo. Tuo metu virtuvėje buvo vaikai, kas tokie tiksliai neprisimena. Nurodo, kad tikrai buvo vyriausioji dukra, 8 metų sūnus. Policijos pareigūnui paklausus, ar vartojo alkoholį, atsako, kad ne. Sako, kad išgėrė dvi tabletes nuo nervų, bet jai nepadeda. Policijos pareigūnas patikrina J. B. girtumą. Dar kartą policijos pareigūnui paklausus, ar jai trenkė vieną kartą, J. B. atsako, kad vieną, bei trankė spinteles, rėkavo. Nurodo, kad jai skauda. Po to, kai jai trenkė, ji su vaikais nuėjo į savo kambarį. Nurodo, kad P. buvo neblaivus. Papasakoja, kad su P. kartu gyvena apie dvejus metus. Policijos pareigūnui paklausus, kas buvo kartu su ja virtuvėje konflikto metu, J. B. atsako, kad virtuvėje buvo K., H.. Nurodo, kad iš viso ji turi 5 vaikus. Policijos pareigūnas paprašo parodyti vietą į kurią jai trenkė. J. B. pakelia plaukus ir parodo į apatinę galvos dalį (iš nugaros pusės). Policijos pareigūnas padaro fotonuotrauką. Ar P. jai trenkė ranka, ar kumščiu J. B. negali nurodyti, nes jai sudavė iš nugaros ir ji šito nematė. J. B. paaiškina, kad dabar su vaikais vyks į (duomenys neskelbtini). Pasakoja, kad įvykio metu anyta buvo užsidariusi savo kambaryje. Paaiškina, kad P. prieš ją smurtavo pirmą kartą. Policijos pareigūnas paprašo pakviesti K.. Jai atėjus paklausia, kas įvyko šį vakarą. K. nurodo, kad P. pradėjo gerti. Ji buvo virtuvėje, o mama nuėjo į rūsį ir apsižodžiavo su P.. Tada mama grįžo į virtuvę ir jos kalbėjosi. Tada į virtuvę parbėgo P. ir pastūmė kėdę kartu su mama, trenkdamas per kėdę ir per mamą. Tada kumščiais pradėjo daužyti spinteles. Tada mažesnis brolis iš karto išbėgo į viršų. Ji pradėjo klausti P., kas čia įvyko. P. atsisuko į mamą ir pradėjo klausti, kas jai yra, sakė, kad ji pati kalta, jog nebendrauja su jo mama ir vėl pastūmė kėdę link mamos. Paskui ji nuėjo į viršų ir girdėjo, kaip P. toliau kažką trankė. Policijos pareigūnui paklausus, ar P. trenkė per kėdę, ar trenkė mamai, K. atsako, kad iš pradžių trenkė mamai, kad ji pasitrauktų. Parodo, kad mama tuo metu sėdėjo ant kėdės ir jis negalėdamas praeiti sudavė jai iš nugaros į galvą. Tada mama pasitraukė į priekį ir P. iškart nubėgo prie spintelių ir pradėjo trankyti spinteles, pradėjo šaukti. K. nurodo, kad virtuvėje buvo ji ir brolis H., bet P.i įėjus į kambarį jis iškart nubėgo į antrą aukštą, nes jo išsigando.

Įraše „PSS-20250306-212218UTC+0200“, kuris pradėtas 2025-03-03 21.22 val., trukmė 30:00 min. užfiksuotas policijos pareigūno pokalbis su duris atidariusia moterimi. Pareigūnas klausia duris atidariusios moters, kas įvyko, ji atsako, kad marti yra konfliktiška. Sako, kad paprašė jos netrankyti šaldytuvo durų ir spintelių, elgtis ramiau; marti su jos sūnumi pykstasi dažnai. Marti dažnai su vaikais išvažiuoja ir apsisukusi vėl sugrįžta pas jos sūnų. Nurodo, kad ji vartoja vaistus, kad pas ją lankosi socialinė darbuotoja. Sako, kad sūnus iš pradžių buvo rūsyje. Policijos pareigūnai nuėję į rūsį bendrauja su vyriškiu. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai P. B.. Policijos pareigūnui paklausus, kas atsitiko, P. B. papasakoja, kad žmona, susipyko su uošviene, jog daužo dureles ir tiek. Nurodo, kad nuėjo į viršų ir trankė spintelių dureles virtuvėje ir tiek. Sako, kad J. nestūmė ir jai netrenkė. Nurodo, kad yra išgėręs. Policijos pareigūnai užsirašo P. B. duomenis. Patikrina jo girtumą. Sako, kad įvykio metu kambaryje buvo (duomenys neskelbtini) metų J. dukra K. bei sūnus H.. P. B. nurodo, kad žmona lankosi pas psichiatrus, vartoja vaistus nuo depresijos (2 t., b. l. 83-85).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016).

Kaltinamasis P. B. nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį neprisipažino, neigė, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą J. B. ir paaiškino, jog jis nukentėjusiosios nelietė, laisvai įėjo į virtuvę, konfliktavo su ja tik žodžiais, tačiau tokia jo versija yra paneigta nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais. Atitinkamai tokia kaltinamojo gynybinė versija vertintina kaip jo pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo P. B. kaltę dėl J. B. sukelto fizinio skausmo patvirtina nukentėjusiosios parodymai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji detaliai parodė aplinkybes, kaip ir kur jai kaltinamasis sudavė smūgius, kad jai buvo trenkta vieną kartą ranka iš nugaros į kaklą, ties pakaušiu, tai sukėlė jai fizinį skausmą. Tokias nukentėjusiosios aplinkybes patvirtino ir įvykio metu šalia buvusi ir kaltinamojo veiksmus betarpiškai mačiusi nukentėjusiosios dukra K.. Tiek kaltinamasis, tiek kartu su kaltinamuoju gyvenusi įvykio metu liudytoja K. nurodė, kad jų tarpusavio santykiai buvo neutralūs, nesipyko. Nors liudytoja K.yra nukentėjusiosios dukra, tačiau nėra pagrindo abejoti tokiais jos parodymais, nes jie išsamūs, detaliai sutampa tarpusavyje, nėra priešingi ar prieštaraujantys kitiems įrodymams, jokių abejonių dėl galimo šios liudytojos parodymų šališkumo byloje nėra. Veika padaryta vienu smūgiu. Kad smūgis buvo suduotas, kaip šis smūgis buvo suduotas, viso proceso metu nukentėjusioji detaliai šias aplinkybes pasakojo tiek kviesdama policijos pagalbą, tiek policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą (policijos vaizdo įrašai bei BPC duomenys), tiek duodama parodymus apklausose. Tokie jos parodymai sutampa su byloje surinktais ir ištirtais kitais parodymais, tarpusavyje neprieštarauja, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Dėl suduoto smūgio nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamojo veiksmai buvo atlikti kryptingai į nukentėjusiąją, todėl jis suvokė nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali sukelti jai fizinį skausmą, ir jų norėjo, t. y. tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajai ir sukėlė nurodytas pasekmes savo šeimos nariui, todėl jo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę

Liudytojas A. B. parodė, kad automobilis „Mercedes Benz Vito“ priklauso jam. Automobilį buvo palikęs brolio P. B. kieme (duomenys neskelbtini). Kad brolis be jo žinios važiavo šiuo automobiliu, sužinojo po kelių dienų. Žinojo, kad broliui atimta teisė vairuoti, būtų neleidęs jam važiuoti savo automobiliu, jei būtų žinojęs (1 t., b. l. 137-138).

Automobilio apžiūros duomenimis nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kairėje eismo juostoje. Ant priekinės keleivio sėdynės ir salono galinėje dalyje - statybiniai įrankiai, cementas, plastmasinis kibiras su 2 alaus buteliais (1 t., b. l. 114-129).

P. B. patikrinimo alkotesteriu duomenimis nustatyta, kad 2025-04-30 21.34 val. užfiksuotas 0,38 prom. neblaivumas (b. l. 133).

Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus duomenimis nustatyta, kad P. B. įtrauktas į Probacijos registrą 2023-07-04, gavus vykdyti 2023-04-19 nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 243 straipsnį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 5 metus (b. l. 143; t. 1).

Policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų duomenimis užfiksuota, kad: įraše „PSS-20250430-213121UTC+0300“, kuris pradėtas 2025-04-30 21.13, trukmė 7.50 min., kaip policijos pareigūnas išlipa iš automobilio ir prieina prie priekyje stovinčio automobilio „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelių. Už vairo matyti sėdinti vyriškis (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai P. B.). Policijos pareigūnas paklausia P. B., ar jis turi vairuotojo pažymėjimą ir ar yra atgavęs teisę vairuoti. P. B. atsako: „ne“. Policijos pareigūnas patikrina P. B. girtumą. Nustatomas 0,38 prom. Policijos pareigūnė iš CDB duomenų nustato, kad P. B. atimta teisė vairuoti (1 t., b. l. 174-175).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad apie 2003-2007 m. gamybos periodo (2006 m.) automobilių „Mercedes-Benz 115 CDI“ vidutinė kaina Lietuvoje - 2650 Eur su PVM (1 t., b. l. 177).

Išdėstytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino savo kaltę, duoti parodymai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kadangi jis, žinodamas apie teismo paskirtą draudimą vairuoti kelių transporto priemones, aiškiai ignoravo tai ir vairavo automobilį, tokiu būdu jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant jis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl jo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 243 straipsnį.

Skiriant bausmes, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nustatytas atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

P. B. padarė tyčinius, vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka laikytinas nebaustu, vykdantis individualią veiklą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 243 straipsnį laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teistas ne vieną kartą, paskutiniai teistumai yra už analogiškas veikas pagal BK 243 straipsnį, išvadų nedaro, vėl daro analogiškas veikas, todėl jam už naujas nusikalstamas veikas skirtinos arešto bausmės. Kadangi tokio pobūdžio veika pagal BK 243 straipsnį padaryta ne pirmą kartą, t. y. jau ketvirtą kartą per 4 metus, ankstesnės baudžiamojo poveikio priemonės jam nedaro teigiamos įtakos, todėl jam skirtina griežtesnė nei vidurkis arešto bausmė. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltinamasis padaro pirmą kartą, ankstesnės nusikalstamos veikos nesusiję su smurto panaudojimu, veika padaryta vienu smūgiu konflikto metu bei nesukėlė sunkių pasekmių, gydymo nukentėjusiajai nereikėjo, todėl kaltinamam skirtina artima minimumui arešto bausmė.

Bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.).

Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad asmeniui ne pirmą kartą taikoma teisinė atsakomybė už tai, kad jis vairuoja transporto priemonę, kai jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, todėl nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones 5 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju automobilis „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikaltimo padarymo įrankis, bet kaltinamajam nepriklauso, todėl nekonfiskuotinas (BK 72 str. 4 d.). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad tokio automobilio vidutinė rinkos vertė yra 2650 eurų, todėl konfiskuotina turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 str. 5 d.).

Kardomosios priemonės, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. B. pateikė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo P. B.. Nurodė, kad buvo sumušta nepilnamečių vaikų akivaizdoje, patyrė išgąstį, šoką (2 t., b. l. 97).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji J. B. patyrė fizinį skausmą, stresą, kita vertus, įvertintina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog J. B. būtų nustatytas sveikatos sutrikdymas, kuris sukėlė pasekmes. Atsižvelgiant į konstatuotas faktines bylos aplinkybes, kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, laikytina, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atlygintinas nukentėjusiosios J. B. patirtos neturtinės žalos dydis yra 300 Eur, kuris ir priteistinas iš kaltinamojo P. B..

DVD laikmena paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. B. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 20 parų arešto

P. B. pripažinti kaltu pagal BK 243 straipsnį ir nuteisti 35 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą 50 parų arešto bausmę.

P. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei konfiskuoti 2650 Eur.

Kardomąsias priemones, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiosios J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš P. B. J. B. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

DVD laikmeną palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti nuteistajam P. B., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai). Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Klaipėdos apylinkės teismą.